Baudžiamoji byla Nr. 1A-771-387/2015

              Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02939-2014-6

              Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės, Lauretos Ulbienės,

sekretoriaujant Editai Bekerytei,

dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,

nuteistajam K. D.,

gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei - Butvilienei,

nukentėjusiosioms D. P., G. L.,

nukentėjusiosios D. P. atstovui advokatui J. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų D. P. ir G. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-25 nuosprendžio, kuriuo K. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 60 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu,  paskiriant K. D. sumažintą 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, ši bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės 2015-07-24 nuosprendžiu ir  galutinė bausmė paskirta 11 mėnesių 15 parų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2014-11-29 20.20 val. iki 2014-12-01 15.20 val. ( 2 paras ).

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas K. D. atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti bei per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti G. L., S. L., L. A., D. P., V. M. pusę padarytos turtinės žalos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią K. D. nurodyta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. L. civilinis ieškinys patenkintas, priteisiant iš K. D. 46,34 eurų G. L. turtinei žalai atlyginti.

D. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos patenkintas, priteisiant iš K. D. 724,05 eurų D. P. turtinei žalai atlyginti, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies, priteisiant iš K. D. atlyginti 500 eurų dydžio neturtinę žalą nukentėjusiosios naudai.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

n u s t a t ė:

K. D. nuteistas už tai, kad 2014-11-29, apie 2.00 val., Vilniuje, Grigiškėse, Vilniaus g. 2, kavinėje „Pas mamą“ poilsio kambaryje, iš striukių kišenių bei rankinių pagrobė: G. L. priklausančius 46,34 eurų (160 litų), S. L. - 50 eurų kupiūrą, 41 JAV dolerį (2 kupiūra 20 dolerių nominalo ir 1 - 1 dolerio nominalo), 110 svarų sterlingų (5 kupiūros 20 svarų nominalo, 1 - 10 svarų nominalo), 250 norvegiškų kronų (2 kupiūros 100 kronų nominalo, 1-50 kronų nominalo) ir 140 litų (1 kupiūra 100 litų nominalo, 2-20 litų nominalo) ( 40,55 eurų), L. A. - 8,69 eurų (30 litų 20 litų nominalo kupiūra ir 10 litų nominalo kupiūra) bei kvepalus „LITTLE BLACK DRESS“, 8,69 eurų (30 litų) vertės, V. M. - 70 litų (20,27 eurų), D. P. - 2 500 litų 2 vnt. 200 litų nominalo kupiūromis, 21 vnt. 100 litų nominalo kupiūromis (724,05 eurų), tokiu būdu pagrobė 1098,48 eurų vertės turtą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji D. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-25 nuosprendžio dalį, kuria teismas nusprendė jos ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą spręsti iš esmės, t. y. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Nurodo, kad nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo sumažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiosios nuomone, sumažindamas jai priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas neatsižvelgė į žalą padariusio asmens tyčinę kaltę, nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus, į tai, jog civilinis atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, todėl priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka teisingumo principo ir yra neadekvačiai per mažas. Apeliantės nuomone, nustatydamas jos patirtos neturtinės žalos dydį, teismas nepagrįstai atsižvelgė į kaltininko turtinę padėtį, tokiu būdu pažeisdamas Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, jog žala negali būti mažinama atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį tais atvejais, kai ji padaroma tyčia. Nukentėjusioji pabrėžia, kad K. D. pavogus pinigus, skirtus sumokėti už kavinės nuomą, ji pateko į labai nemalonią situaciją, kuomet neturėjo pinigų atsiskaityti su kavinės šeimininku. Maža to, jausdama atsakomybę ir gėdą prieš šventinio vakaro dalyvius, nukentėjusioji buvo priversta skolintis pinigus, kuriuos atidavė kitiems dėl K. D. įvykdytos vagystės nukentėjusiems asmenims, taip siekdama bent iš dalies atlyginti jų patirtą materialinę žalą.

Nukentėjusioji pažymi, jog teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog K. D. per visą ikiteisminį tyrimą visiškai nesistengė atlyginti jos patirtos neturtinės žalos, su ja net nebendravo, neatsiprašė. Be to, nukentėjusiosios manymu, nuteistojo teismo posėdžio metu išsakyti apgailestavimai nėra nuoširdūs, kadangi jis nuslėpė visas aplinkybes, susijusias su vienu iš šventinio gimtadienio vakaro dalyviu – J. S.. D. P. nurodo, kad jai pačiai ir daugeliui vakaro dalyvių nuėjus miegoti, būtent J. S. pasikvietė merginas, su kuriomis atvyko ir K. D.. Apeliantės teigimu, kilus sąmyšiui dėl vagystės, J. S. kažkodėl pasišalino iš kavinės kartu su visais keturiais nekviestais svečiais. Skunde taip pat akcentuojamos, anot nukentėjusiosios, netinkamas J. S. tėvo elgesys, kai jis ne tik trukdė sulaikyti įtariamuosius, tačiau ir įbaugino D. P., dėl ko ji patyrė nervinę įtampą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. L. prašo atnaujinti įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-25 nuosprendį bei skirti K. D. pilną 60 parų arešto bausmę, jos nemažinant vienu trečdaliu. Nurodo, kad nuteistasis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu nebuvo nuoširdus bei neprisipažino dėl visų padarytos veikos aplinkybių, nuslėpė visus duomenis, susijusius su šventėje dalyvavusiu J. S., todėl teismo nuosprendis, anot apeliantės, yra nepagrįstas. Apeliaciniame skunde yra plačiai analizuojamos įvykio aplinkybės, akcentuojant J. S., nukentėjusiosios nuomone, neteisėtus veiksmus tiek šventės metu, tiek po jos. G. L. teigimu, ikiteisminio tyrimo metu šis asmuo net nebuvo apklaustas, nors jis yra vienas iš svarbiausių bylos asmenų. Anot nukentėjusiosios, išnagrinėjus bylą teisme liko labai daug neatsakytų klausimų, susijusių su J. S. vaidmeniu nusikalstamos veikos padaryme, atsakymai į kuriuos gali būti gauti tik atnaujinus įrodymų tyrimą ir apklausus byloje tiek minėtą asmenį, tiek patį K. D..                        

Pasak apeliantės, šioje byloje pirmos instancijos teismas ignoravo savo pareigą, numatytą BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. G. L. pažymi, kad būdamas iniciatyvus ir aktyvus proceso dalyvis, įpareigotas imtis visų būtinų priemonių materialiai tiesai byloje nustatyti ir priimti teisingą nuosprendį, apylinkės teismas visiškai netyrė ir neanalizavo aplinkybių, susijusių su J. S. vaidmeniu šioje byloje. Nukentėjusiosios teigimu, neįvykdęs savo pareigos išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai bei jam davus išsamius parodymus, yra pagrindas atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą pagal BPK 273 straipsnį bei, atsižvelgiant į BK 641 straipsnio nuostatas, bausmę sumažinti vienu trečdaliu. 

Apeliantės įsitikinimu, nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nuoširdus, pilnai neatskleidė visų nusikalstamos veikos aplinkybių bei nedavė pilnų ir objektyvių parodymų, nuslėpdamas aplinkybes, susijusias su J. S. dalyvavimu padarytoje veikoje. Pasak nukentėjusiosios, nuteistojo nuoširdžiu prisipažinimu ir gailėjimusi verčia abejoti ir ta aplinkybė, jog paaiškėjus, kad tyrėja sulaikymo metu pas K. D. rastus pavogtus pinigus atidavė tiesiogiai pačiam K. D., pastarasis pažadėjo šiais pinigais atlyginti nukentėjusiųjų asmenų patirtą žalą, tačiau eilinį kartą nukentėjusieji liko apgauti ir pinigų negavo. 

Apeliacinės instancijos teisme, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, buvo apklaustas nuteistasis K. D., taip pat liudytoju buvo apklaustas J. S.. Pastarasis teismui parodė, jog  nuteistojo nepažįsta, niekada prieš tai su juo nebuvo susitikęs. Šventėje dalyvavo, kadangi jį pakvietė jubiliatė. Pasak J. S., jam būnant šventėje, M. R., jo pažįstama, paskelbė, kad ieško vietos vakarėliui. Jis jai atrašė, kad yra vieta. Pasielgė taip, kadangi tiek jis pats, tiek jubiliatė ją pažįsta. Pasakė, kad gali atvykti su draugais. Su K. D. susipažino jiems atvykus. Jie atvyko apie 24-1 val., toliau vyko pobūvis, vieni linksminosi, kai kurie miegojo. Vėliau nusprendė važiuoti namo, kadangi pavargo. J. S. teigimu, jis išvažiavo su asmenimis, kurie atvyko jo pakvietimu. Dar prieš važiuojant namo, D. jam parašė, kad dingo 30 litų ir kažkur po kelių minučių parašė, kad dingo didelės sumos. Tuo metu K. D. jau kartu su jais nebuvo. Kas pavogė pinigus, J. S. sužinojo tik tuomet, kai nuteistasis buvo sulaikytas. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, J. S. paaiškino, jog pats prie vagystės niekaip neprisidėjo, atvykusių asmenų, išskyrus M. R., net nepažinojo. Negalvojo, kad jai atvykus su draugais atsitiks kažkas blogo. Anot J. S., jis iš anksto nieko neplanavo, nepastebėjo, jog jiems išvažiuojant K. D. kuprinė papilnėjo, nežinojo, jog nuo stalo dingo brangūs alkoholiniai gėrimai. J. S. patvirtino žinojęs apie K. D. sulaikymo operaciją, tačiau paneigė, jog kartu su tėvais buvo atvykęs tam, kad ją sužlugdyti. Pasak jo, tiek jis, tiek jo tėvai norėjo, kad K. D. sulaikytų, todėl ir atvažiavo. J. S. parodė, jog visą laiką sėdėjo automobilyje, su nukentėjusiosioms bendravo jo tėvas, tad jis jų pokalbio turinio nežino.     

K. D. apygardos teisme paaiškino, jog duodamas parodymus J. S. neminėjo, kadangi nematė tam reikalo, jo nepažinojo. Vakarėlyje kalbėjo su juo apie mokslus, apie studijas. Pasak nuteistojo, kambarį, kur jie miegojo, jiems parodė M. R.. Nuteistojo teigimu, dalį pagrobtų pinigų jis atsidavė J. D.. Po vagystės su J. S. nebuvo susitikęs. Posėdžių salėje jį matė antrą kartą. K. D. nurodė, jog J. S. tėvo taip pat nepažįsta, niekada nebuvo jo matęs, kodėl ir kam jis grasino nežino. Vykti kartu į vakarėlį jam pasiūlė merginos.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios ir advokatas J. K. prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK  20 straipsniu, 301 straipsniu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, pagrįstai K. D. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, bei paskyrė jam teisingą bei jo įvykdytos veikos pavojingumą atitinkančią bausmę.

Apeliaciniuose skunduose nukentėjusiosios nemažai dėmesio skiria J. S. veiksmų vertinimui, akcentuodamos jų galimą neteisėtumą bei nurodydamos, jog jų atžvilgiu nusikalstamas veikas nuteistasis padarė veikdamas kartu su minėtu asmeniu. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. L. prašė atnaujinti įrodymų tyrimą bei apklausti apeliacinės instancijos teisme J. S. bei K. D., tačiau patenkinus šį nukentėjusiosios prašymą jokių naujų bylai reikšmingų aplinkybių nustatyti nepavyko. Sutikęs duoti parodymus. J. S. teismui paaiškino, jog apie įvykdytą vagystę iš anksto nieko nežinojo, K. D. prieš tai nepažinojo. Anot J. S., į pobūvį jis pakvietė atvykti savo pažįstamą M. R.. Leido jai atvažiuoti su draugais, kadangi negalvojo, kad gali atsitikti kažkas blogo. Pažymėtina, kad šiuos J. S. parodymus visiškai patvirtino ir K. D., nurodęs, jog anksčiau apie J. S. nepasakojo, kadangi negalvojo, jog tai yra reikšminga. Nuteistojo teigimu, į pobūvį jis atvyko merginų kvietimu, prieš tai J. S. niekada nebuvo matęs, dėl įvykdytos vagystės su juo nesitarė. Nuteistasis pažymėjo, jog nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme sakė tiesą, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, stengiasi pakeisti gyvenimo būdą. Akcentuotina, kad analogiškus parodymus K. D. davė ir apklausiamas apylinkės teisme. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog jo nurodomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės atitinka kitus byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus – ikiteisminio tyrimo metu duotus J. D., N. R. parodymus (b. t. 1, b. l. 74, 57-58). Teisėjų kolegijai nenustačius jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliaciniuose skunduose nurodomų aplinkybių dėl galimai neteisėtų J. S. veiksmų bei atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis BPK 255 straipsniu, šios bylos nagrinėjimo metu, gali būti sprendžiamas tik K. D. kaltės klausimas, padarius jam įkaltinamą nusikalstamą veiką, dėl skundų argumentų, susijusių su teisiniu J. S. veiksmų vertinimu, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl nukentėjusiosios D. P. patirtos neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji D. P. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš K. D. 1500 Eur jos patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Išnagrinėjęs bylą pirmos instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisdamas jos naudai iš nuteistojo 500 Eur. Su tokiu teismo sprendimu nukentėjusioji nesutinka, prašo jos reikalavimus tenkinti visiškai, priteisiant jai iš nuteistojo 1500 Eur sumą patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas žalos dydžio kriterijus turi būti išnagrinėtas, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, dydį, atsižvelgiama ir į šiomis veikomis padarytą turtinę žalą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi aukščiau nurodytų nuostatų ir teisingai išsprendė nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas pagrįstai atsižvelgė į realiai padarytos turtinės žalos dydį (724,05 Eur), kaltinamojo asmenybę, jo amžių, dedamas pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą, jo turtinę padėtį.

Reikšminga aplinkybe nagrinėjamu atveju laikytina ir tai, kad priteisdamas nukentėjusiajai D. P. 500 Eur jos patirtai neturtinei žalai atlyginti, apylinkės teismas nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos (kasacinė nutartis Nr. 2K–272–648/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-198-200-2013). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, ja siekiama tik kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes, apylinkės teismo sprendimas iš dalies tenkinti nukentėjusiosios D. P. reikalavimą dėl jos patirtos neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nepakeistas.

Dėl 641straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam K. D.

Kreipdamasi į teismą su apeliaciniu skundu, nukentėjusioji G. L. nurodė, jog K. D. skirtina bausmė nepagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Nukentėjusiosios nuomone,  BK 641 straipsnio nuostatos nuteistajam negalėjo būti taikomos, kadangi jis neatskleidė visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei nedavė pilnų ir objektyvių parodymų. Anot nukentėjusiosios, tai, kad K. D. nesigaili dėl įvykdyto nusikaltimo patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis neatlygino nukentėjusiesiems jų patirtos žalos. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantė, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo aptariamo straipsnio taikymui būtinų sąlygų buvimą bei sumažino K. D. skirtiną bausmę vienu trečdaliu, paskirdamas jam 40 parų areštą. Šio teismo sprendimo pagrįstumą nukentėjusioji ginčija iš esmės vadovaudamasi tik tuo, jog K. D., anot jos, duodamas parodymus nuslėpė J. S. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Pažymėtina, kad šių G. L. teiginių nepagrindžia jokie byloje surinkti įrodymai, tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepavyko surinkti ir atlikus dalinį įrodymų tyrimą, todėl jie atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis buvo nuoseklus. Nuolat teigė, jog mintis pagrobti svetimą turtą jam kilo staiga, prieš tai jis su niekuo dėl šio nusikaltimo padarymo nesitarė, į pobūvį atvyko pakviestas tą patį vakarą naktiniame klube sutiktų merginų (b. t. 1, b. l. 95, b. t. 2, b. l. 32). Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad šie nuteistojo paaiškinimai visiškai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl netikėti šiais K. D. parodymais bei abejoti nuteistojo nuoširdumu teismas neturi jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog BK 641 straipsnio nuostatų taikymui nusikalstamai veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas jokios reikšmės neturi. Be to, byloje nėra paneigta nuteistojo teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodyta aplinkybė, jog jis stengiasi atlyginti kitiems asmenims ankstesniais jo atžvilgiu priimtais teismo nuosprendžiais priteistas sumas. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad prieš tai K. D. buvo teistas 6 kartus, daugiausiai už nusikaltimų nuosavybei padarymą, tad tai, jog be nukentėjusiųjų dėl jo neteisėtų veiksmų žalos patyrė ir kiti asmenys, nekelia abejonių. Kitą vertus, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu nuteistasis dirba, gauna savarankiškas pajamas, o skundžiamu nuosprendžiu yra įpareigotas per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį  atlyginti nukentėjusiesiems pusę jiems padarytos turtinės žalos.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, išsprendė nukentėjusiosios G. L. civilinio ieškinio klausimą, todėl naikinti 2015-09-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose nurodomų argumentų nėra jokio pagrindo.

Gavus nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, apygardos teismas kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo skyrimo nuteistajam K. D.. Paskyrus gynėją, valstybinės antrinės teisinės pagalbos tarnyba pateikė byloje prašymą, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš K. D. 57,90 Eur teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Dėl pastarosios priežasties Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

atmesti nukentėjusiųjų D. P. ir G. L. apeliacinius skundus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-25 nuosprendį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš K. D..

Kolegijos pirmininkas                                                        Algimantas Valantinas

Teisėjai                                                                      Ainora Kornelija Macevičienė

                                                                      Laureta Ulbienė