Civilinė byla Nr. e2T-93-381/2019

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00085-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „Navinija Rus“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2017 m. rugpjūčio
10 d. sprendimą byloje Nr. A40-206726/2016, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „ADR8“, „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas,

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja ribotos atsakomybės bendrovė (toliau – RAB) „Navinija Rus“ prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą byloje Nr. A40-206726/2016, kuriuo nuspręsta išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ADR8“ pareiškėjos RAB „Navinija Rus“ naudai 80 540,28 Eur nuostolių atlyginimo (skaičiuojant rubliais pagal Rusijos Federacijos centrinio banko kursą nuostolių mokėjimo dieną) ir 51 129 rublius valstybinio mokesčio išlaidų. Be to, pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą.

2.       Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. sausio 25 d. su UAB „ADR8“ pasirašė tarptautinių pervežimų automobilių transportu sutartį Nr. 8864, pagal kurią suinteresuotas asmuo įsipareigojo savo jėgomis arba su trečiųjų asmenų pagalba įvykdyti tarptautinius krovinių pervežimus. UAB „ADR8“ turėjo įgyvendinti krovinio (33 paletės kosmetikos priemonių) pervežimą iš Vokietijos į Rusijos Federaciją, tačiau numatytu laiku krovinys nebuvo pristatytas. UAB „ADR8“ pranešė pareiškėjai, kad krovinys dingo. Maskvos miesto arbitražo teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu byloje Nr. A40-206726/2016 pareiškėjai buvo priteisti jos patirti nuostoliai. Pareiškėja pažymėjo, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Maskvos miesto arbitražo teismo sprendimas yra paliktas galioti tiek Devintojo apeliacinio arbitražo teismo 2017 m. lapkričio
9 d. nutarimu, tiek kasacinio teismo, t. y. Maskvos apygardos arbitražo teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarimu, taigi yra įsiteisėjęs, tačiau iki šiol nėra įvykdytas. UAB „ADR8“ atstovas nagrinėjant bylą dalyvavo. 

3.       Suinteresuotas asmuo UAB „ADR8“ atsiliepime su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašė nepripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo byloje Nr. A40-206726/2016. UAB „ADR8“ atkreipė dėmesį, jog pagal 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) V straipsnio 1 dalies c) ir d) punktus užsienio valstybėje priimtą arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei sprendimas priimtas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas, arba arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų. Suinteresuoto asmens nuomone, šiuo atveju ginčo objektas negalėjo būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, nes pagal CMR konvencijos 39 straipsnio 2 dalį RAB „Navinija Rus“ regresinis ieškinys turėjo būti pateiktas kompetentingam teismui šalies, kurioje vienas iš vežime dalyvavusių vežėjų turi nuolatinę savo būstinę ar filialą arba agentūrą, per kurias buvo sudaryta vežimo sutartis. Taigi ginčas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka turėjo būti sprendžiamas Lietuvos (pagal UAB „ADR8“ buveinę) arba Ukrainos (pagal „Satelit Trans“ buveinę) kompetentinguose teismuose. UAB „ADR8“ teigimu, šiuo atveju egzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio
2 dalies a) punkte nurodytas sprendimo nepripažinimo pagrindas.

4.       Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, kad pareiškėja RAB „Navinija Rus“ laikytina vežėja, todėl taip pat yra atsakinga už krovinio gabenimą kaip ir UAB „ADR8“ bei Ukrainos įmonė „Satelit Trans“. Į ginčo nagrinėjimą Ukrainos įmonė „Satelit Trans“ nebuvo įtraukta, kas daro sprendimą negaliojančiu. Be to, dėl krovinio dingimo nėra UAB „ADR8“ kaltės, nes egzistuoja CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos aplinkybės, šalinančios UAB „ADR8“ atsakomybę dėl krovinio praradimo. Taigi pareiškėja neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo iš UAB „ADR8“ reikalauti visos žalos atlyginimo už krovinio praradimą. Suinteresuoto asmens manymu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Maskvos miesto arbitražo teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai. 

5.       Pareiškėjos prašyme trečiuoju asmeniu įvardintas „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas atsiliepime nurodė, kad Maskvos miesto arbitražo teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas nesukelia jam jokių pasekmių, kadangi įvykis, kurio metu buvo pavogtas UAB „ADR8“ ekspedijuojamas krovinys, yra pripažintas nedraudžiamuoju. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

6.       Kaip matyti iš suinteresuoto asmens atsiliepimo turinio, UAB „ADR8“ mano, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti sprendimas yra priimtas užsienio valstybės arbitražo, todėl savo atsiliepimą grindžia Niujorko konvencijos nuostatomis. Pagrindo sutikti su šia suinteresuoto asmens pozicija nėra, nes Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismas nėra arbitražas.

7.       Pagal Rusijos Federacijos 1996 m. gruodžio 31 d. federalinio konstitucinio įstatymo „Dėl Rusijos Federacijos teismų sistemos“ 4 straipsnio 3 dalį, apskričių arbitražiniai teismai, arbitražiniai apeliaciniai teismai, Rusijos Federacijos subjektų arbitražiniai teismai ir specializuotieji arbitražiniai teismai yra federaliniai teismai. Todėl šie Rusijos Federacijoje veikiantys teismai, nepaisant jų pavadinime esančio žodžio „arbitražinis“, nėra arbitražai (trečiųjų teismai), kaip tai yra suprantama pagal Niujorko konvenciją ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, o yra minėtos valstybės teismų sistemos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-73-421/2017). Taigi, nagrinėjamoje byloje yra prašoma pripažinti ir leisti vykdyti ne arbitražo, o užsienio valstybės (Rusijos Federacijos) teismo sprendimą, todėl Niujorko konvencijos nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

8.       Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Sudarydamos tarptautines sutartis, valstybės savanoriškai apriboja savo suverenitetą, prisiima viena kitos atžvilgiu tam tikrus įsipareigojimus ir išreikia pasitikėjimą viena kitos viešąja tvarka ir institucijomis, šis principinis aspektas turi būti įvertinamas aiškinant ir taikant tarptautinių sutarčių nuostatas, be to, tarptautinių sutarčių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos jų visumos kontekste, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekė valstybės, sudarydamos sutartį.

9.       Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 810 straipsnio
4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų apsauga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

10.       Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalė sutartis) 50 straipsnio 1 dalį susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Dvišalės sutarties 52 straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie minėto prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

11.       Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui su prašymu pateikė Maskvos miesto arbitražo teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą byloje Nr. A40-206726/2016, Devintojo apeliacinio arbitražo teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimą byloje, kuriuo Maskvos miesto arbitražo teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas paliktas nepakeistas, ir Maskvos apygardos arbitražo teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarimą, kuriuo Devintojo apeliacinio arbitražo teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimas bei Maskvos miesto arbitražo teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas paliekami nepakeisti. Lietuvos apeliaciniam teismui taip pat buvo pateikti minėtų teismų procesinių sprendimų vertimai į lietuvių kalbą.

12.       Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, konstatuoja, kad formaliai pareiškėja pateikė visus procedūrai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Dvišalę sutartį inicijuoti reikalingus dokumentus.

13.       Dvišalės sutarties 18 straipsnyje nustatyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindai. Šiame Dvišalės sutarties straipsnyje įtvirtinta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams. Dvišalės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią sutartį, o šioje sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

14.       Iš prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo teksto matyti, kad UAB „ADR8“ buvo tinkamai ir laiku informuota apie nagrinėtą bylą, suinteresuoto asmens atstovas dalyvavo Maskvos miesto arbitražo teismo posėdyje. Suinteresuoto asmens atstovas taip pat dalyvavo Devintojo apeliacinio arbitražo teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo informuotas ir apie kasacinio skundo nagrinėjimą Maskvos apygardos arbitražo teisme.  Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančius duomenis, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje anksčiau nebuvo priimtas sprendimas, taip pat nebuvo pradėtas procesas byloje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių. Be to, Maskvos miesto arbitražo teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu išspręstas ginčas nepriklauso CPK 784–786 straipsniuose nustatytai išimtinei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad Maskvos miesto arbitražo teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti gali pakenkti Lietuvos Respublikos suverenitetui ar saugumui arba prieštarauja pagrindiniams Lietuvos įstatymų principams. Taigi Dvišalės sutarties 18 ir 56 straipsniuose nurodyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą ir teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai nenustatyti.

15.       Kaip minėta, prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas. Tai reiškia, kad užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procese negali būti tikrinamas teismo sprendimo, dėl kurio sprendžiama, teisėtumas ir pagrįstumas. Tokio pobūdžio teismo procese gali būti patikrinami tik atitinkamame teisės akte (šiuo atveju – Dvišalėje sutartyje) įtvirtinti teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, todėl Lietuvos apeliacinis teismas nevertina UAB „ADR8“ argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimu iš esmės. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad suinteresuoto asmens argumentai, jog Maskvos miesto arbitražo teismas netinkamai taikė CMR konvenciją, neįtraukė į bylą Ukrainos įmonės „Satelit Trans“, išnagrinėjo jam neteismingą bylą, yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo nepripažinti ir neleisti vykdyti Maskvos miesto arbitražo teismo sprendimo pagal Dvišalės sutarties nuostatas. Pažymėtina, kad bylos teismingumo UAB „ADR8“ nekvestionavo nei Maskvos miesto arbitražo teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine bei kasacine tvarka. Be to, jeigu, kaip nurodo pats suinteresuotas asmuo, RAB „Navinija Rus“ taip pat laikytina vežėja, vadinasi, pagal CMR konvencijos 39 straipsnio
2 dalį ieškinys galėjo būti pateiktas ir pagal RAB „Navinija Rus“ buveinės vietą, t. y. Rusijos Federacijoje.

16.       Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatytas nė vienas Dvišalėje sutartyje įtvirtintas kitos susitariančiosios valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindas, todėl konstatuojama, jog yra teisinis pagrindas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą byloje Nr. A40-206726/2016, kuriuo nuspręsta išieškoti iš UAB „ADR8“ pareiškėjos RAB „Navinija Rus“ naudai 80 540,28 Eur nuostolių atlyginimo (skaičiuojant rubliais pagal Rusijos Federacijos centrinio banko kursą nuostolių mokėjimo dieną) ir 51 129 rublius valstybinio mokesčio išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio
1 punktu, 809–812 straipsniais,

n u t a r i a :

Pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „Navinija Rus“ prašymą tenkinti. 

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą byloje Nr. A40-206726/2016, kuriuo nuspręsta išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės „ADR8“ pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „Navinija Rus“ naudai 80 540,28 Eur nuostolių atlyginimo (skaičiuojant rubliais pagal Rusijos Federacijos centrinio banko kursą nuostolių mokėjimo dieną) ir 51 129 rublius valstybinio mokesčio išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjas                                                                                   Artūras Driukas