Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-117-849-2012].docx
Bylos nr.: 1-117-849/2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Alytaus rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Alytaus rajono apylinkės prokuratūra 90074449 prokuroras
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ( BK 281 str. 1d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
Bauda ( BK 47 str.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-117-849/2012

Procesinio sprendimo kategorijos

        1.1.7.2.4, 1.2.25.4.1.;2.3.6.4

(S)

 

 

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. rugsėjo 7 d.

Alytus

 

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant  Rasai Naruševičienei, dalyvaujant prokurorams L. M. – Valaitei ir Neringai Kaminskienei, kaltinamojo gynėjai advokatei Snieguolei Uždanavičienei, nukentėjusiajam A. S., nukentėjusiojo atstovei advokatui Deimintui Radzevičiui, nedalyvaujant civiliniam atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas,  kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė:

 

kad kaltinamasis V. M. 2010 m birželio 4 d., apie 16.55 val., Alytaus mieste, Vilties gatvėje vairuodamas automobilį VW Golf, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto (toliau KET) reikalavimą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, KET 106 punkto reikalavimus  prieš sukant į kairę  ar kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, KET 108 punkto reikalavimus  išvažiuojant iš kelio  duoti kelią  juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį kerta,  sukdamas į kairę nepraleido lenkimo manevrą atlekiančio motociklo, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklininkui A. S. dėl kairio šlaunikaulio apatinio trečdalio dvigubo lūžimo bei kairės girnelės atviro skeveldrinio lūžimo,  nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis V. M. nepripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, parodymus davė  tik tuomet, kaip buvo apklausti visi proceso dalyviai. Parodė, kad įvykio dieną važiavo iš Naujosios į Vilties g. Prieš sukant 20 metrų iki sankryžos įjungė posūkio signalą ir žiūrėjo į veidrodėlį. Kliūties daryti manevrą nematė. Priešais jam važiavo automobilis, todėl pasitraukė arčiau kairės važiuojamosios dalies apie 20 metrų. Jam iš paskos važiavo raudonas automobilis, o dešiniame kelkraštyje stovėjo automobiliai. Įvažiavime į polikliniką mašinų nebuvo. Prieš sukdamas į kairę praleido priešpriešiais važiuojančią mašiną, pažiūrėjo į veidrodėlį, todėl buvo įsitikinęs, kad gali sukti į kairę. Jam pradėjus daryti posūkį 70 laipsnių kampu, pajuto smūgį į mašiną- į vairuotojo pusę atsitrenkė motociklas, kurio atvažiuojančio per veidrodėlį tikrai nematė. Pagal padarytų apgadinimų jo automobiliui pobūdį mano, kad motociklininkas važiavo dideliu greičiu- atskrido. Jis pats važiavo 20 km/h greičiu.

Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nors kaltinamasis ir neigia savo kaltę, tačiau jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo paaiškinimai, liudytojų parodymai,  ir  kiti byloje esantys rašytiniai duomenys.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad įvykio dieną važiavo motociklu Naująja gatve, ir pasuko į Vilties gatvę 40 km/h greičiu. Po antrosios pėsčiųjų perėjos įsitikinęs, kad prieš jį važiuojantys automobiliai neatlieka jokių manevrų- kelias buvo laisvas, parodęs kairio posūkio signalą, pradėjo lenkimo manevrą. jis iš karto lenkė du automobilius, tarp kurių atstumas buvo 5-10 m. sėkmingai aplenkęs pirmą automobilį, pradėjo lenkti kaltinamojo automobilį, nes matė, kad jis nerodė posūkio signalo, tačiau bebaigiant lenkti, kaltinamasis, neprivažiavęs iki įsukimo į poliklinikos aikštelę ir neparodęs jokio signalo, pradėjo daryti kairio posūkio manevrą- jis buvo susilyginęs jau su automobilio priekiu, kai kaltinamais pradėjo daryti manevrą. Tuomet suprato, kad automobilio vairuotojas jo nepastebėjo. Jis bandė trauktis į kairę pusę ir išvengti smūgio, tačiau nepavyko- automobilis trenkėsi į motociklo dešinį šoną kairiuoju priekinių sparnu. Po smūgio jis nukrito ant žolės, pamatė, kad sužalota jo koja. Mano, kad būtent kaltinamojo vairuojamas automobilis trenkėsi į jį, nes jo motociklo priekinė dalis neapgadinta, kad kaltinamasis per anksti pradėjo daryti posūkį, pilnai šio neprivažiavęs.

Liudytoja J. V. parodė, kad ji matė autoįvykį. Ji važiavo iš poliklinikos vedančiu keliu link Vilties g. ir būdama gal 50 m iki Vilties g., matė, kaip nuo Naujosios g. atvažiavo kaltinamojo automobilis VW Golf, kuris, norėdamas sukti į  poliklinikos pusę, visiškai sustojo, kad praleisti  iš priekio atvažiuojančią mašiną, ir kai jau suko, rodydamas kairį posūkį, iš paskos dideliu greičiu atlėkęs motociklininkas priekiu trenkėsi į automobilį – susidūrė ties priekiniu ratu. Motociklininkas buvo ne toj pusėj, kur turėjo būti. Kodėl motociklininkas nesusidūrė su iš priekio važiuojančiu automobiliu, nežinanti. Iki susidūrimo ji važiuojančio motociklo nematė- jis atsirado iš niekur nieko, matė tik kaip staigiai trenkėsi. Nematė ir motociklininko manevro pradžios. Ji daugiau matė VW Golf automobilį, nes jis buvo priešais ją. Susidūrimas įvyko priešingoje juostoje beveik ties įsukimu į polikliniką. Nematė, kad iš paskos  VW Golf važiuojantis automobilis būtų sustojęs: kai VW Golf automobilis sustojo, antras dar važiavo.

Liudytoja L. M. parodė, kad įvykio dieną su vaikais ėjo iš parko toje pusėje, kur yra poliklinika, ir matė, kaip motociklininkas iš kairės lenkė kaltinamojo automobilį, kuris labai staigiai ir netikėtai pasuko į poliklinikos pusę ir nukirto motociklininką. Kada buvo įjungtas posūkis, pasakyti negali. Motociklininko greitis buvo normalus ir jis pirmas pradėjo manevrą. Ji mačiusi tik patį lenkimo momentą ir susidūrimą- paties įvykio nuo pradžios iki galo nestebėjo. .

Liudytoja I. M. parodė, kad ji, sėdėdama keleivio pusėje, su kaltinamuoju važiavo į polikliniką nuo Naujosios g. Vilties gatve. Jie suko į polikliniką- ar įvažiavime buvo mašinų, neatsimena. Ji matė, kaip vyras prieš persirikiuodamas pradėjo rodyti posūkį, tada persirikiavo arčiau link linijos, priartėjus prie įsukimo, sulėtino greitį ir pristabdė bei praleido priešais atvažiuojančią mašiną, kurios negali apibūdinti. Šiai pravažiavus, kaltinamajam pradėjus sukti, pajuto, kad atsitrenkė motociklininkas į jų automobilio priekinį ratą - viskas įvyko labai greitai. Jiems iš paskos važiavo raudona mašina. Ji nežino, iš kur pasirodė motociklininkas, nes iki susidūrimo jo nematė. Jai tuo metu labiau rūpėjo vaikas, kurį vežė į polikliniką.  Kodėl nesusidūrė motociklininkas su iš priešais atvažiuojančia mašiną, nežino.

Liudytojas T. Ž. parodė, kad įvykio dieną jis Vilties gatve ėjo namo ir būdamas prie baldų parduotuvės, matė eismo įvykį nuo pradžios iki galo, kaip važiavo motociklas ir pradėjo lenkti dvi mašinas- aplenkė pirmą, o lenkiant antrą tamsiai mėlynos spalvos VW Golf automobilį, šis pradėjo sukti link poliklinikos įvažiavimo neįjungęs posūkį. Mašina pradėjo sukti per anksti ir posūkį darė skersai įsukimo. Motociklui pradėjus lenkimą, kaltinamojo mašina nesuko- ji užsuko į kairę, kai motociklas buvo ties kaltinamojo mašinos priekiu. Motociklas trenkėsi į mašinos priekinį sparną. Motociklas važiavo normaliu greičiu ir neturėjo jokių kliūčių daryti lenkimą. Ar buvo įjungtas automobilio posūkis, nepastebėjo. Jo nuomone, jokių automobilių, išvažiuojančių iš poliklinikos aikštelės, nebuvo.

Liudytojas S. S. parodė, kad įvykio dieną važiavo paskui kaltinamojo automobilį VW Golf, kuris važiavo lėtai – apie 30 km/h greičiu, - ieškojo kaip įvažiuoti į poliklinikos aikštelę ir matė, kaip prieš manevrą ties Petkevičiaus g. 6 namu įsijungė posūkį, persirikiavo į vidurį kelio. Jis per vidinį veidrodėlį pastebėjo paskui jį važiuojantį motociklą, kuris akimirksniu dingo ir pradėjo lenkti, tačiau visą laiką jo nestebėjo- kada motociklininkas persirikiavo į priešpriešinę juostą, nematė. Kai lenkė jį, iškarto įvyko ir avarija- motociklistas manevrą darė tuo metu, kai automobilis VW Golf jau buvo pradėjęs sukti ir atsitrenkė į VW Golf automobilio ratą, priekinį sparną. Kai kaltinamojo automobilis darė manevrą, motociklininkas dar važiavo paskui jį- pirmiausia pradėjo sukti kaltinamojo automobilis, tik po to jį pralenkė motociklas. Kai pro jį lėkė motociklas, kaltinamojo automobilis jau rodė posūkį. Jis pats norėjo lenkti iš kairės, bet buvo pilna mašinų ir nelenkė kaltinamojo automobilio, nes matė, kad darys manevrą. Kaltinamojo automobilis manevrą darė tik pristabdęs- visiškai sustojęs nebuvo.

Liudytojas L. V. parodė, kad įvykio dieną stovėjo netoli picerijos ties buvusia vaikų poliklinika ir matė, kaip VW Golf automobilis suko į polikliniką ir partrenkė motociklistą. Matė, kaip motociklistas lenkė du automobilius Pontiak ir Golf, tarp kurių buvo nedidelis atstumas. Potniak važiavo paskui Golf. Lenkiant motociklistui, VW Golf suko į kairę. Automobilis važiavo lėtai, todėl sukant pristabdyti nereikėjo. Kada automobilis rodė posūkį, nematė. Kaltinamasis darė posūkį nukertant kampą ir partrenkė motociklistą kairiu kampu per vidurį motociklo- motociklas atsitrenkė į Golf priekinį sparną. Priešpriešais nevažiavo joks automobilis.

Liudytojų L. V. ir Tito živelio parodymų patikrinimo vietoje protokolu patikrinti jų parodymai įvykio vietoje Alytuje, Vilties gatvėje, kurioje stovėjo 2010-06-04 kuomet įvyko eismo įvykis. ( t.1, b.l. 132-135, 145-148).

Akistatos protokolu užfiksuota į akistatą suvestų specialaus liudytojo V. M. ir nukentėjusiojo A. S. parodymai ( t.1, b.l. 159-162)

Akistatos protokolu užfiksuota į akistatą suvestų įtariamojo V. M. ir liudytojo S. S. parodymai ( t.1,.l. 169,170)

Akistatos protokolu užfiksuota į akistatą suvestų liudytojų L. V. ir J. V. parodymai ( t.2, b.l. 37-40).

Akistatos protokolu užfiksuota į akistatą suvestų liudytojų T. Ž. ir J. V. parodymai ( t.2, b.l. 41-45)

Akistatos protokolu užfiksuota į akistatą suvestų nukentėjusiojo A. S. ir liudytojos J. V. parodymai(t.2, b.l. 46-49)

Akistatos protokolu užfiksuota į akistatą suvestų liudytojo L. V. ir įtariamojo V. M. parodymai (t. 2 , b.l. 50-54)

Akistatos protokolu užfiksuota į akistatą suvestų liudytojo T. Ž. ir įtariamojo V. M. parodymai (t. 2, b.l. 55-58).

Iš 2010-06-04 VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties telefoniniu pranešimo matyti, kad į Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninę pristatė A. S., kuris 2010-06-04 apie 16.55 val. važiuodamas motociklu Alytuje, Vilties g., prie namo Nr. 8, susidūrė su lengvuoju automobiliu. ( t.1,   b.l. 24  )

2010-06-04 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Alytuje, Vilties g., prie namo Nr. 8, nubraižytas įvykio vietos planas, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta, stabdymo kelias, rastos motociklo detalės( 1 tomas, b.l. 25-35  )

2010-08-13 daiktų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas motociklas „Kawasaki EX 250K“, valst. Nr. 62AKS . (t. 1, b.l. 79-86 )

Automobilis ir motociklas buvo apžiūrėti, tai fiksuota Transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokoluose (1 tomas, b.l. 32-35). Specilaisto išvadose Nr. T-A-2711 ir T_a-2832 nurodyta, kad tiek V. M., tiek A. S. esimo įvykio metu buvo blaivūs (1 tomas, b.l. 56,59).

Specialisto išvadoje Nr. G 468/10 (06) duota išvada, kad  A. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kairio šlaunikaulio apatinio trečdalio dvigubo lūžimo bei kairės girnelės atviro skeveldrinio lūžimo. ( 1 tomas, b.l. 64-66 )

Specialisto išvada Nr. 112369 (10) nustatyta, kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: motociklo „Kawasaki EX 250K“ vairuotojas A. S., važiuodamas Vilties g. važiuojamosios dalies kaire puse, priešpriešinio eismo juosta, lenkė priešais jį ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. M.. Automobilio „VW Golf“ vairuotojui važiuojant 32 km/h greičiu ir atliekant posūkio manevrą į kairėje pusėje esantį įvažiavimą į polikliniką, motociklas „Kawasaki EX 250K“ priekiniu ratu trenkėsi į automobilio „VW Golf“ priekinį kairį ratą, po to dešiniu šonu kontaktavo su automobilio priekiniu kairės pusės sparnu ir bamperiu. Susidūrimo metu tarp motociklo „Kawasaki EX 250K“ dešiniojo šono ir automobilio „VW Golf“ kairiojo šono buvo smailus kampas atviras link transporto priemonių galinių dalių. Po smūgio automobilio „VW Golf“ vairuotojas reagavo stabdymu. Užstabdytas automobilis slydo į priekį nemažesnį kaip 4,2 m atstumą ir sustojo ties stabdymo pėdsakų pabaiga taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane, o motociklas „Kawasaki EX 250K“ tęsė judėjimą link kairiojo gatvės važiuojamosios dalies krašto, gruntu (žole) slydo link kairėje gatvės pusėje užfiksuoto medžio, po ko atsitrenkęs į pastarąjį sustojo padėtyje, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

taip pat konstatuota, kad automobilio „VW Golf“ vairuotojas V. M. šioje kelio eismo situacijoje prieš atlikdamas kairiojo posūkio manevrą į įvažiavimą į polikliniką privalėjo įjungti kairiojo posūkio signalą, iš anksto kuo arčiau pasitraukti prie menamos ašinės gatvės linijos, įsitikinti, kad tai daryti saugu ir tik tada atlikti kairiojo posūkio manevrą, o motociklo „Kawasaki EX 250K“ vairuotojas A. S. buvusioje kelio eismo situacijoje, prieš pradėdamas lenkti privalėjo įsitikinti, ar važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta transporto priemonės vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo ir tik tada atlikti lenkimo manevrą. Jeigu priekyje važiavęs automobilio „VW Golf“ vairuotojas rodė kairįjį posūkio signalą ir buvo persirikiavęs posūkiui į kairę, tai motociklo vairuotojas techniniu požiūriu privalėjo jį apvažiuoti ir dešinės pusės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis automobilis „VW Golf“ pasuks ir atlaisvins kelią.

Taip pat specialisto išvadoje nurodytos pagrindinės sąlygos eismo įvykiui kilti.

Jei automobilio „VW Golf“ vairuotojo V. M. posūkio manevro į kairę pradžios momentu paskui jį ta pačia kryptimi važiavęs motociklas „Kawasaki EX 250K“ buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, t.y. jį lenkė, tai automobilio „VW Golf“ vairuotojo V. M. veiksmai, - prieš atlikdamas kairiojo posūkio manevrą į įvažiavimą į polikliniką tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atlikdamas šį manevrą sudarė kliūtį jį priešpriešinio eismo juosta lenkusiam motociklui „Kawasaki EX 250K“, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

Jei tuo metu, kada motociklo vairuotojas A. S. pradėjo automobilio „VW Golf“ lenkimą automobilis jau buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, tai motociklo „Kawasaki EX 250K“ vairuotojo A. S. veiksmai, - lenkė priekyje jo ta pačia kryptimi priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies puse važiuojantį ir kairiojo posūkio manevrą atlikinėjantį automobilį „VW Golf“, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. ( 1 tomas, b.l. 69-73)

Specialisto išvadoje nurodyta, kad apskaičiuoti motociklo „Kawasaki EX 250K“ važiavimo greitį prieš susidūrimą negalima.

2010-08-13 daiktų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis “VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 tomas, b.l. 74-78 )

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1d.

Bylos duomenis nustatyta kad eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai - V. M., vairavęs automobilį VW Golf, ir A. S., vairavęs motociklą Kawasaki EX 250K. Jie abu turėjo laikytis atitinkamų KET reikalavimų, ir jiems abiems keliami vienodi KET reikalavimai.

V. M., vairuodamas transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 9-o punkto reikalavimus, kurie įpareigoja vairuotoją laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, KET 106 punkto reikalavimus prieš sukant į kairę ar kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, bei KET 108 punkto reikalavimus  išvažiuojant iš kelio duoti kelią  juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį kerta.

Kaltinamasis pažeidė šių punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir, sukdamas į kairę iš Vilties g., neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, nepraleido lenkimo manevrą atliekančio motociklo, dėl ko susidūrė su motociklu ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. S. sveikata. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t.y. nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str.1d.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, tačiau tokia jo pozicija laikytina kaip kaltinamojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, o jo paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip nenuoseklūs ir neatitinkantys nustatytų bylos aplinkybių, juos paneigia nukentėjusiojo paaiškinimai, liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad prieš sukdamas į kairę, praleido priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę, pažiūrėjo į veidrodėlį ir įsitikino, kad jokių kliūčių jam sukti į kairę nebuvo, nes per veidrodėlį nematė atvažiuojančio motociklo.

Kaltinamojo paaiškinimai dėl neva priešais važiavusio automobilio teismui kelia pagrįstų abejonių. Liudytojai I. M., S. S. ir L. V. parodė, kad kaltinamasis sukdamas į kairę, sustojęs net nebuvo, tą patvirtino ir pats kaltinamasis. Tuo tarpu kaltinamojo modeliuojamoje situacijoje, kaltinamajam besiruošiant daryti kairiojo posūkio manevrą, kai priešpriešine eismo juosta važiavo automobilis, vadovaujantis logikos dėsniais, kaltinamasis, norėdamas praleisti priešais atvažiuojančią transporto priemonę, turėjo visiškai sustabdyti transporto priemonę.

Pažymėtina, kad byloje nėra ir jokių duomenų, patvirtinančių, kad priešais kaltinamąjį važiavo kita transporto priemonė, kurią neva turėjo praleisti kaltinamasis. Nei kaltinamasis, nei apklausti teismo posėdyje liudytojos J. V. ir I. M., teigiančios, kad priešais važiavo transporto priemonė, negalėjo apibūdinti važiavusios transporto priemonės ir negalėjo paaiškinti, kodėl gi tuomet lenkiantis motociklas, manevro metu išvažiavęs į priešingą eismo juostą, nesusidūrė su iš priešais atvažiuojančia transporto priemone. Liudytojas L. V., stebėjęs eismo įvykį, patvirtino, kad joks automobilis  priešpriešiais nevažiavo. Liudytojas S. S., važiavęs paskui kaltinamojo automobilį, parodė, kad jis norėjo lenkti kaltinamojo automobilį, tačiau jo nelenkė, bet ne dėl to, kad šį manevrą atlikti kliūtis būtų buvusi priešais atvažiuojantis automobilis, o dėl to, kad kaltinamasis darė manevrą.

Aptarti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad prieš kaltinamajam darant kairio posūkio manevrą, jokia transporto priemonė priešais jį nevažiavo, ir tai tėra tik kaltinamojo versija, siekiant sustiprinti savo gynybinę poziciją.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad jam bebaigiant lenkti kaltinamojo automobilį, t.y. jam susilyginus su kaltinamojo automobilio priekiu, kaltinamasis, neprivažiavęs iki įsukimo į poliklinikos aikštelę, pradėjo daryti kairiojo posūkio manevrą. Netikėti nukentėjusiojo parodymais tesimas neturi jokio pagrindo- jie yra nuoseklūs, sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ir atitinka bylos esmę, todėl laiko juos patikimais ir jais vadovaujasi.

Šias jo nurodomas aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai L. M., T. Ž. ir L. V..

Liudytoja L. M. parodė, kad motociklas važiavo normaliu greičiu ir pirmas pradėjo manevrą ir jam lenkiant iš kairės kaltinamojo automobilį, šis staigiai ir netikėtai pasuko. Liudytojas T. Ž. taip pat parodė, kad motociklui pradėjus lenkimą, kaltinamojo mašina dar nesuko- ji užsuko tik tuomet, kai motociklas buvo jau ties kaltinamojo mašinos priekiu, kad kaltinamojo automobilis pradėjo sukti per anksti ir posūkį darė skersai įsukimo, kad motociklininkas važiavo normaliu greičiu ir neturėjo kliūčių daryti lenkimą. Liudytojas L. V. parodė, kad kaltinamasis darė posūkį staigiai nukertant kampą ir partrenkė motociklininką.

Jų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vienas kitą, atitinkantys faktines bylos aplinkybes bei sutampa su nukentėjusiojo parodymais.

Šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo posūkio manevro į kairę pradžios momentu tą pačia kryptimi važiavęs motociklas jau buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, t.y.  lenkė kaltinamojo automobilį, kai šis dar nebuvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą bei paneigia kaltinamojo V. M. duotus parodymus, kad posūkio į kairę manevrą jis pradėjo anksčiau, nei motociklininkas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.

Liudytojų J. V., I. M. ir S. S. parodymus teismai vertina kritiškai ir jais nesivadovauja. 

Liudytoja J. V. teigė, kad motociklininkas atvažiavo dideliu greičiu, kad kaltinamojo automobilis, norėdamas praleisti priešais atvažiuojantį automobilį, visiškai sustojo, tačiau tokius jos parodymus paneigia aukščiau aptarti liudytojų parodymai, o ir pats kaltinamasis pripažino, kad jis prieš manevrą sustojęs nebuvo. Be to, ši liudytoja iki susidūrimo net nematė motociklo ir jo manevro pradžios, teigia mačiusi tik kaltinamojo automobilį, todėl pagal jos parodymus negalima nustatyti eismo įvykį sukėlusių sąlygų.

Liudytoja I. M. parodė, kad mačiusi, kaip vyras prieš persirikiuodamas pradėjo rodyti posūkį, persirikiavo arčiau link linijos, o priartėjus prie įsukimo, sulėtino greitį ir pristabdė, tačiau sustojęs nebuvo, bei praleido priešais atvažiuojančią mašiną, tačiau ji nenurodė jokių bylai reikšmingų aplinkybių, t.y. paties eismo įvykio kilimo mechanizmo, kur buvo motociklistas tuo momentu, kai vyras pradėjo manevrą ar jį jau atlikinėjo, ar vyras įsitikino manevro saugumu, ar pastebėjo atvažiuojantį motociklininką, nes jos teigimu ji nežinojo, iš kur pasirodė  motociklininkas, iki susidūrimo jo nematė, pamatė tik tuo metu, kai jau susidūrė, kad jai tuo metu labiau rūpėjo vaikas,  kurį vežė į polikliniką, todėl ir pagal šios liudytojos parodymus negalima nustatyti eismo įvykį sukėlusių sąlygų.

Pažymėtina ir tai, kad ši liudytoja yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl jos parodymai vertintini kaip siekis padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Liudytojo S. S. parodymai nėra nuoseklūs bei prieštaringi, neatitinka kitų byloje nustatytų aplinkybių, tuo pačiu nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Jis parodė, kad motociklininkas darė manevrą tuo metu, kai kaltinamojo automobilis jau buvo pradėjęs sukti į kairę, bet vėliau jau teigia, kad kai kaltinamasis darė manevrą, motociklistas jam dar važiavo iš paskos. Taigi, tokie prieštaringi liudytojo parodymai teismui neduoda galimybės nustatyti,  kada gi iš tiesų A. S. pradėjo manevrą. Be to, liudytojo teigimu, motociklininką jis matė per vidinį veidrodėlį važiuojantį iš paskos, kuris pradėjo lenkti ir akimirksniu dingo, o kada motociklininkas persirikiavo į priešpriešinę juostą, jis nematęs ir visą laiką motociklininko nestebėjęs, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių jo parodymų patikimumu, kaip liudytojas galėjo matyti, kad motociklininkas darė manevrą tuo metu, kai kaltinamojo automobilis jau buvo pradėjęs sukti į kairę.

Būtinas LR BK 281 str. 1d. numatytos veikos objektyvusis požymis-priežastinio ryšio buvimas tarp KET pažeidimo ir atsiradusių padarinių. Nagrinėjamu atveju išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp KET pažeidimų ir atsiradusių padarinių padaryti reikia nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiami KET reikalavimai, būtinąją baudžiamajame įstatyme numatytų neigiamų padarinių kilimo sąlyga turi būti pripažinta tada, kai tokioje pat situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų.

Iš bylos duomenų matyti, kad būtent automobilio „VW Golf“ vairuotojo V. M. veiksmai - prieš atlikdamas kairiojo posūkio manevrą į įvažiavimą į polikliniką tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu, atliko šį manevrą, sudarė kliūtį jį priešpriešinio eismo juosta lenkusiam motociklui „Kawasaki EX 250K“ ir sukėlė tiesioginę grėsmę, pavojų kitiems eismo dalyviams, ir  būtent šie jo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis- sveikatos sutrikdymo padarymu.

Specialisto išvada patvirtina, kad būtent tokie kaltinamojo veiksmai techniniu požiūriu laikytini nepriimtinais ir buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

Duomenų, kad A. S. kaltinamojo automobilio lenkimą pradėjo tuo metu, kai kaltinamojo automobilis jau buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, byloje nėra.

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, kuriuo žala padaryta vienam asmeniui, savo kaltės nepripažino. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis praeityje neteistas, todėl teisiamas pirmą kartą (b.l. 80), nebaustas (t.1, b.l. 180), į psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitą neįrašytas (t.2., b.l. 13), dirbantis. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, mažesnę nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p. numatytas baudos vidurkis. Pažymėtinas, kad tokios praktikos laikosi ir kiti apylinkių bei apygardų teismai, o tokius jų nuosprendžius LAT palieka nepakeistus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose 2K-44/2008, 2K-247/2008).

BK 68 straipsnis, kaip vieną iš baudžiamojo poveikių priemonių numato uždraudimą asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tačiau šioje normoje yra įvirtinta teismo teisė, o ne pareiga taikyti šią baudžiamąją poveikio priemonę. Šiuo atveju teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, nes kaltinamasis, kuris teisiamas pirmą kartą, nėra padaręs  nei vieno administracinio teisės pažeidimo, tame tarpe ir KET pažeidimų.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį, kurį vėliau patikslino, civiliniams atsakovams V. M. ir draudimo bendrovei AAS „Gjenisdige Baltic“ Lietuvos filialui, kuriuo prašo solidariai priteisti jo naudai 1.022,87 Lt. turtinės žalos ir 10.000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 94-96, t.2., 110-113).

Iš atsakovės AAS „Gjenisdige Baltic“ Lietuvos filialo gautas atsiliepimas, kuriuo ji sutinka nukentėjusiajam atlyginti 1022,87 Lt. turtinės žalos ir 3884,40 Lt. neturtinės žalos (t.2., b.l. 121-124).

Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.

Civilinis ieškinys atsakovo AAS „Gjenisdige Baltic“ atžvilgiu tenkintinas iš dalies.

Civilinis ieškinys atsakovo V. M. atžvilgiu atmestinas.

Dėl turtinė žalos.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, civilinė atsakovė draudimo bendrovė turtinės žalos dydį pripažįsta ir sutinka atlyginti, todėl reikalaujama suma 1.022,87 Lt. priteistina iš atsakovės AAS „Gjenisdige Baltic“ nukentėjusiojo naudai.

Dėl neturtinės žalos.

Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. O minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo arba šio asmens draudimo įmonė, jei asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau jo prašomas priteisti 10.000 Lt. neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis patvirtinta, kad eismo įvykio dieną galiojo V. M. su draudimo bendrove AAS „Gjenisdige Baltic“ 2009-10-21 sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta tiek transporto priemonės savininko, tiek jo naudotojo civilinė atsakomybė, ir pagal kurią 2009-10-23 buvo išduotas šios sutarties liudijimas, dėl ko minėta draudimo bendrovė buvo įtraukta į bylą civiliniu atsakovu (t. 1., b.l. 40,41).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 19 str. 6 d. nustatyta, kad, draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią Įstatymo 11 str. nustatytą draudimo sumą, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. yra  2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui.

Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Neturtinės žalos atlyginimu yra siekiama atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, bet ne leisti nukentėjusiajai pasipelnyti kaltinamosios sąskaita.

Iš bylos duomenų matyti, kad dėl V. M. nusikalstamos veikos padaryti nukentėjusiajam sužalojimai dėl kairio šlaunikaulio apatinio trečdalio dvigubo lūžimo bei kairės girnelės atviro skeveldrinio lūžimo vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad dėl patirtų sužalojimų iki 2013-06-12 A. S. buvo nustatytas 45 procentų nedarbingumas ir nukentėjusiajam teko iškęsti sunkią ir skausmingą operaciją, fizinį skausmą, nepatogumus-jis ilgą laiką gydėsi, po to tęsėsi reabilitacijos laikotarpis, po kurio pakartotinai reikėjo atlikti antrą operaciją ir vėl tęsti gydymą ir reabilitaciją, todėl negalėjo tęsti mokslų ir užsiimti savo mėgstama veikla- sportu, dalyvauti varžybose, jautė diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, negalėjo gyventi įprasto jaunam žmogui aktyvaus ir visaverčio gyvenimo (t.2. b.l. 114,115,142-144).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, susiformavusią teismų praktiką, įvertinęs tai, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas dėl neatsargaus nusikaltimo, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 8.500 Lt. dydžio neturtinė žala.

Žalos ir mokėtinos draudimo išmokos nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Draudimo bendrovė nukentėjusiajam sutinka atlyginti 3884,40 Lt. dydžio neturtinę žalą, apskaičiuotą pagal nukentėjusiojo darbingumo sumažėjimą (Taisyklių 12.2p.), tačiau draudimo bendrovė nepagrįstai neatsižvelgė į nukentėjusiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes, kokius nepatogumus šis asmuo patyrė dėl sužalojimų, kaip tai numato Taisyklių 12.4 p., todėl iš atsakovės  AAS „Gjensidige Baltic“ priteistina 8.500 Lt. nukentėjusiojo naudai.

Kadangi priteista iš draudimo bendrovės neturtinės žalos suma neviršija maksimalios draudimo išmokos – 2.500 eurų, civilinis ieškinys kaltinamojo atžvilgiu atmestinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimai neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-307 str.,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.  ir paskirti jam bausmę –20 MGL, t.y. 2.600,00 Lt. (du tūkstančius šešis šimtus litų 00ct.) dydžio baudą.

Įpareigoti nuteistąją sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Swedbank“ AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sumokėjus baudą nuteistoji privalo pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Įspėti nuteistąją, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

V. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį civilinės atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu tenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinės atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, į/k 300633222, es. Ševčenkos g. 21/Vytenio g. 12, Vilniuje, a.s. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas A. S. 1022,87 Lt. (vieną tūkstantį dvidešimt du Lt., 87 ct.) turtinei žalai ir 8.500 Lt.(aštuonis tūkstančius penkis šimtus Lt.00 ct.)  neturtinei žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį civilinio atsakovo ir kaltinamojo V. M. atžvilgiu atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

 

Teisėja                                                                                    Diana Atajeva

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • BK 281 str. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
  • BK 68 str. Uždraudimas naudotis specialia teise
  • CK