Civilinė byla Nr. 2S-1404-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01308-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2857-986/2021 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui L. R. dėl bendraturčių žemės sklypo dalies nustatymo bendram naudojimui ir atsakovo L. R. priešieškinį ieškovei I. S. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo AB SEB bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu tenkino ieškovės I. S. ieškinį visiškai, priešieškinį atmetė bei priteisė ieškovei iš atsakovo 400,00 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų – 100 Eur žyminį mokestį ir 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti

2.       Ieškovė 2021 m. birželio 2 d. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą, priteisiant iš atsakovo 500 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal pinigų priėmimo kvitus Nr. 1072982 ir 1072986. Nurodė, kad dėl įvykusios klaidos – teismui neperduotų 2 pinigų priėmimo kvitų ieškovei buvo priteistos ne visos bylinėjimosi išlaidos. Prašymas dėl šių bylinėjimosi išlaidų buvo parengtas dar 2020 m. lapkričio 9 d., tačiau atsakovo atstovui paprašius taikyti teisminę mediaciją ir tikintis, kad bus sudaryta taikos sutartis, pinigų priėmimo kvitai teismui nebuvo pateikti.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

4.       Teismas pažymėjo, kad nors bylinėjimosi išlaidos šaliai paprastai nepriteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai teismui nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismų praktikoje yra taikoma šios taisyklės išimtis tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šį klausimą išsprendžiant per papildomo sprendimo institutą. Vis dėlto, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių reikšmingų aplinkybių, įrodančių, kad ieškovė (jos atstovas) neturėjo galimybės pateikti visų atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas pabrėžė, kad prašyme nurodytos aplinkybės, jog bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos dėl galimo taikaus ginčo išsprendimo, nelaikytinos reikšmingos šio klausimo išnagrinėjimui, nes šalims ginčo neišsprendus taikiai, ieškovei (jos atstovui) buvo pakankamai laiko (nuo teisminės mediacijos pabaigos 2020 m. gruodžio 18 d. iki paskutinio teismo posėdžio 2021 m. gegužės 6 d.) pateikti visus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Anot teismo, tokia situacija, kai ieškovės atstovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos į bylą nepateikė visų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, reiškia kooperacijos (bendradarbiavimo) civiliniame procese principo stoką.

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu ieškovė I. S., atstovaujama advokato R. G., Kauno apygardos teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti papildomą sprendimą ir priteisti ieškovei I. S. iš atsakovo L. R. 500 Eur už advokato paslaugas pagal pinigų priėmimo kvitus Nr. 1072982, Nr. 1072986. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą nepriteisti dalies ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų vien dėl to, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės per klaidą nebuvo pateikti du pinigų priėmimo kvitai. Juolab, kad prašymas prijungti šiuos pinigų priėmimo kvitus teismui buvo paruoštas dar 2020 m. lapkričio 9 d., tačiau, atsakovo atstovui paprašius taikyti teisminę mediaciją, tikintis, kad bus sudaryta taikos sutartis, pinigų priėmimo kvitai nebuvo pateikti teismui prijungimui prie bylos;

1.2.                        Pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, žinojo, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 900 Eur, t. y. 100 Eur žyminio mokesčio ir 800 Eur už advokato paslaugas. Tai yra konstatuota ir teismo sprendime. Todėl teismas, pastebėjęs, kad byloje nėra visų pinigų priėmimo kvitų, galėjo atnaujinti įrodymų tyrimą.

6.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

8.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas priimti papildomą sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti papildomą sprendimą, nusprendęs, kad ieškovės nurodyta aplinkybė dėl galimo taikaus ginčo išsprendimo nelaikytina reikšminga šio klausimo išnagrinėjimui, ir padaręs išvadą, kad ieškovė iki teismo sprendimo priėmimo turėjo pakankamai laiko, per kurį galėjo pateikti duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

10.       Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinę bylą dėl bendraturčių žemės sklypo dalies nustatymo bendram naudojimui ieškovė I. S., atstovaujama advokato R. G., Kauno apylinkės teisme inicijavo dar 2020 m. liepos 8 d. pateikdama ieškinį Kauno apylinkės teismui. Byla baigta nagrinėti 2021 m. gegužės 6 d. Tačiau, nors ieškovės atstovas advokatas R. G. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašė priteisti 800 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą ieškovės naudai, į bylą 2021 m. gegužės 3 d. pateikė tik 300 Eur išlaidas patvirtinančius dokumentus (2021 m. balandžio 15 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1041641 ir 2021 m. balandžio 28 d. kvitas Nr. 1041645). Tuo tarpu 2020 m. birželio 25 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1072982, patvirtinantis 200 Eur atstovavimo išlaidas, ir 2020 m. liepos 3 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1072986, patvirtinantis 300 Eur atstovavimo išlaidas, pateikti tik 2021 m. birželio 2 d., t. y. ne tik bylą išnagrinėjus iš esmės (2021 m. gegužės 6 d.), bet ir paskelbus teismui byloje procesinį sprendimą (2021 m. gegužės 26 d.). Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Tačiau, ieškovės nuomone, tai, kad prašymas prijungti prie bylos pinigų priėmimo kvitus Nr. 1072982 ir Nr. 1072986 buvo paruoštas dar 2020 m. lapkričio 9 d., bet teismui taip ir nepateiktas, nes tuomet atsakovo atstovas paprašė taikyti teisminę mediaciją, yra svarbi aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti, jog bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai teismui laiku nebuvo pateikti dėl svarbių priežasčių.

11.       Išties, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Taigi, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir kitus bylos nagrinėjimo klausimus, svarbu įvertinti konkrečias bylos aplinkybes ir atsižvelgti į galimai šalies neveikimą ar veikimą ne įstatymo nustatytu laiku pateisinančias priežastis, taip pat atsižvelgti, ar formalus įstatymo taikymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-88-262/2012). Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad konstitucinė vertybė yra teismo teisingo sprendimo priėmimas, asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d., 2013 m. liepos 3 d. nutarimai).

12.       Vis dėlto, nagrinėjamu atveju jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku pateikti patirtų atstovavimo išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus, nenustatyta. Vien tai, kad ieškovė ir (ar) jos atstovas tikėjosi ginčą išspręsti taikiai mediacijoje, netrukdė jiems pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus ne tik iki mediacijos pradžios, bet ir jai pasibaigus. Juolab, kad ginčas mediacijai buvo perduotas 2020 m. lapkričio 11 d., o jau 2020 m. gruodžio 21 d. teisme buvo gautas pranešimas apie mediacijos pabaigą, šalims nepavykus taikiai išspręsti ginčą. Pasibaigus mediacijai toliau buvo tęsiamas teisminis procesas daugiau nei 5 mėnesius. Taigi ieškovė turėjo pakankamai laiko pateikti į bylą visus bylai reikšmingus įrodymus, tame tarpe ir visus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Tuo tarpu, pateikdama tik dalį tokių dokumentų, ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, nesirūpino maksimaliu savo teisių gynimu, ir dėl to visas iš to kylančias teisines pasekmes turi prisiimti sau. Juolab, kad ji naudojosi kvalifikuoto teisininko – advokato – pagalba, kuriam neabejotinai yra žinomas CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

13.       Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 800 Eur išlaidų už advokato paslaugas, todėl pastebėjęs, kad byloje nėra visų pinigų priėmimo kvitų, pats teismas galėjo atnaujinti įrodymų tyrimą ir šiuos įrodymus pareikalauti pateikti. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad būtent proceso šalių pareiga yra pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas negali tapti šalių advokatais ir nurodyti pateikti patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

14.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų I. S. atlyginimo. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas