Civilinė byla Nr. 2A-222-104/2014

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04852-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

44.2.3; 44.3; 44.5.1; 44.8;  60; 121.14.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 31 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Revero group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Revero group“ ieškinį atsakovui UAB „Evelija“ dėl vežimo užmokesčio priteisimo ir atsakovo UAB „Evelija“ priešieškinį ieškovui UAB „Revero group“ dėl nuostolių atlyginimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje – UAB „Transeurus“, o trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje – UAB „Asstra Vilnius“,

n u s t a t ė :

ieškovas UAB „Revero group“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Evelija“ 4 833,92 Lt vežimo užmokesčio, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2011-10-07 sudarė su atsakovu Krovinio pervežimo užsakymo sutartį Nr. 51, kuria įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Lietuva–Rusija, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už pervežimą 1 800 eurų (6 215,04 Lt). Vežimui atlikti ieškovas pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Transeurus“. Krovinys buvo vežamas pagal keturis atskirus CMR važtaraščius: Nr. 08TR800094, Nr. 08TR800095, Nr. 08TR800097, Nr. 08TR800098; krovinio iškrovimo vietos Rusijoje buvo numatytos trys: 1. Maskva SVX ZAO „OST-TERMINAL“ (CMR Nr. 8TR800097); 2. Kolchugino SVX OOO „FOBOS“ (CMR Nr. 08TR800095, Nr. 08TR800098); 3. Schciolkovo, Frianovskoje shosse 52 (CMR Nr. 8TR800094). Vežant krovinį Rusijoje, Tverės srities Nelidovo rajone 2011-10-13 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta puspriekabė KRONE SDP27, valst. Nr. CB 180, nutrauktas tento lynas, skirtas muitinei plombuoti. Rusijos federacijos kompetentingų institucijų konstatuota, kad eismo įvykį sukėlė nenustatytos transporto priemonės vairuotojas, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. 2011-10-15 ieškovo transporto priemonė atvyko į Maskvos muitinę ZAO Ost-terminal; dalis krovinio, vežto pagal važtaraštį Nr. 08TR800097, buvo pristatyta į Sutartyje nurodytą vietą –  Maskva, SVX ZAO „OST-TERMINAL“. Kita dalis krovinių, vežtų pagal važtaraščius Nr. 08TR800094, Nr. 08TR800095, Nr. 08TR800098, buvo iškrauta muitinės terminale, nes muitinės pareigūnai uždraudė tolesnį krovinio vežimą dėl nutraukto tento lyno. Nurodė, kad pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 17 str. 2 d. vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio nepristatymą, jeigu tai įvyko dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo numatyti. Šiuo atveju vežėjas negalėjo pristatyti krovinio į paskirties vietas dėl Rusijos valstybės pareigūnų veiksmų, uždraudus toliau vežti krovinį dėl nutraukto tento lyno, taip pat kitos aplinkybės, kurios vežėjas negalėjo numatyti – eismo įvykio, kurį sukėlė trečiasis asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos; dėl šio eismo įvykio transporto priemonė buvo apgadinta taip, kad muitinės pareigūnai uždraudė tolesnį krovinio vežimą. Ieškovo teigimu, dėl to, kad nenuvežė visų krovinių į paskirties vietas, jis vienašališkai sumažino pervežimo kainą 400 eurų – iki 1 400 eurų (4 833,92 Lt), nepaisant to, jog taip atsitiko ne dėl vežėjo kaltės. Atsakovui buvo pateikta 2011-10-21 PVM sąskaita-faktūra Nr. RGS000066 dėl 4 833,92 Lt sumos ir CMR važtaraščiai. Sutartyje atsakovas įsipareigojo sumokėti vežimo mokestį ne vėliau kaip per 5 dienas nuo CMR originalų ir sąskaitos gavimo, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Ieškovas 2012-02-02 raštu kreipėsi į atsakovą dėl PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo, tačiau jis nereaguoja į raginimus atsiskaityti. Dėl to vežimo mokesčio skola priteistina teismo tvarka.

Šis ieškovo ieškinys buvo patenkintas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-10-15 preliminariu sprendimu.  Tačiau atsakovas UAB „Evelija“ pateikė prieštaravimus dėl nurodyto preliminaraus teismo sprendimo, taip pat pareiškė ieškovui priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo UAB „Revero group“ 6 215,04 Lt nuostoliams atlyginti, 7,75 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 186 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodė, kad ieškovas jį informavo, jog Rusijos muitinės pareigūnai draudžia tolesnį krovinių gabenimą pagal šalių sudarytą sutartį dėl pažeisto tento lyno. Atsakovas, kaip asmuo, turintis teisę disponuoti kroviniu, nurodė nedelsiant bandyti pataisyti nutrauktą lyną, o tokios galimybės nesant – nedelsiant pateikti kitą transporto priemonę kroviniams gabenti. Jo nurodymų ieškovas nevykdė ir nenurodė priežasčių, kurios trukdė tai padaryti, o gabentus krovinius iškrovė Maskvos muitinės ZAO Osterminal terminale, nors vežėjas neturėjo teisės nevykdyti kroviniu disponuojančio asmens nurodymų ir perduoti krovinį saugoti Maskvos muitinei (CMR konvencijos 12 straipsnis, 14 straipsnio 1 punktas, 16 straipsnio 2 punktas). Atsakovas 2011-10-19 gavo užsakovo UAB „Vilnius Asstra“ pranešimą Nr. 1, kad krovinys gavėjams į paskirties vietas Kolchugino SVX OOO „FOBOS“ ir Schciolkovo, Frianovskoje shosse 52, nepristatytas, o 2011-10-24 – užsakovo pranešimą Nr. 2, kad užsakovas yra gavęs Rusijos muitinės raštą dėl CARNET TIR tranzito procedūros pažeidimo ir dėl to vežėjui iškeltos administracinės bylos. Pasak atsakovo, dėl netinkamų vežėjo veiksmų Rusijos muitinės pareigūnai iškrovė iš puspriekabės visus krovinius, tolesnis krovinių gabenimas buvo galimas tik naudojantis patikimų vežėjų paslaugomis, dėl to užsakovas UAB „Vilnius Asstra“ patyrė papildomų išlaidų – 81 256 Rusijos rublių. 2011-11-15 atsakovas UAB „Evelija“ gavo krovinio pervežimo užsakovo UAB „Vilnius Asstra“ pretenziją, kad dėl krovinio nepristatymo gavėjams patyrė papildomų išlaidų, kurių bendra suma – 1 892 eurai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Evelija“ ir UAB „Vilnius Asstra“ turėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, UAB „Vilnius Asstra“ išskaitė 1 892 eurų dydžio nuostolius iš UAB „Evelija“ mokėtinų sumų. Atsakovas UAB „Evelija“ atlyginęs užsakovui UAB „Vilnius Asstra“ nuostolius, patirtus dėl ieškovo kaltės, įgijo atgręžtinio reikalavimo į ieškovą UAB „Revero group“. 2012-02-06 raštu atsakovas informavo ieškovą apie dėl jo kaltės patirtus nuostolius, atlyginant pervežimo užsakovo UAB „Vilnius Asstra“ patirtas išlaidas (1 892 eurų (6 526,24 Lt), atsiradusias dėl ieškovo pasamdyto vežėjo gabento krovinio iškrovimo ir saugojimo muitinės terminale ir naujo vežėjo paslaugų, nugabenant krovinius jų gavėjams. Šiame rašte atsakovas nurodė, kad, nepaisant to, jog UAB „Evelija“ patyrė 1 892 eurų nuostolių, sutinka dalį nuostolių kompensuoti, atlikdama tarpusavio reikalavimų įskaitymą, t. y. ieškovo atsakovui padarytus nuostolius padengdama atsakovo ieškovui mokėtina 1 400 eurų suma. Ieškovas nepareiškė atsakovui nesutikimo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, todėl atsakovas laikė, kad šalių ginčas dėl nurodyto pervežimo išspręstas. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė, kad pristatė krovinį CMR važtaraščiuose nurodytiems gavėjams Maskvoje, taip pat neįrodė, kad yra CMR konvencijos 17 str. 2 ar 4 p. nurodytos aplinkybės, kurioms esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio nepristatymą. Pagal CMR konvencijos 12 str. nuostatas, kai vežėjas nevykdo krovinio siuntėjo instrukcijų, jis atsako už patirtus dėl to nuostolius. Atsakovas, atlyginęs užsakovo UAB „Vilnius Asstra“ nuostolius, patirtus dėl ieškovo UAB „Revero group“ netinkamai įvykdyto pervežimo, turi teisę regreso tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš ieškovo (CMR konvencijos 37 str.). Atsakovas nurodė, kad, atsižvelgdamas į tai, jog pagal su ieškovu sudarytą Sutartį buvo sulygta 1 800 eurų (6 215,04 Lt) pervežimo kaina, jis prašo priteisti iš ieškovo 6 215,04 Lt nuostolių, t. y. neviršijant pervežimo kainos (CMR konvencijos 23 str. 5 p.). Atsakovas taip pat nurodė, kad iš ieškovo priteistinos 7,75 proc. dydžio procesinės palūkanos, apskaičiuotos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, nes ginčo šalių Sutartis yra komercinis sandoris, todėl procesinės palūkanos apskaičiuotinos pagal nurodytą specialųjį įstatymą.

Ieškovas UAB „Revero group“ atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su reikalavimu atlyginti nuostolius nesutinka. Dalis krovinio buvo pristatyta į Sutartyje nurodytą vietą, o kitos dalies ieškovas negalėjo pristatyti gavėjams dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo numatyti ir jų kontroliuoti – dėl nenustatyto vairuotojo sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta puspriekabė ir nutrauktas plombavimo lynas, ir dėl Rusijos muitinės pareigūnų, uždraudusių tolesnį krovinio gabenimą, veiksmų; nurodytos aplinkybės yra pagrindas atleisti vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 str. 2 p. Be to, ieškovo teigimu, atsakovas neįrodė realiai patirtų nuostolių, tik remiasi UAB „Vilnius Asstra“ sumokėtos 6 532,69 Lt sumos faktu. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovo reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą pareikštas praleidus CMR konvencijos 32 str. 1 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą: pasak ieškovo, ieškinio senaties pradžią reikia skaičiuoti nuo to momento, kai atsakovui tapo žinoma, jog dalis krovinio negalės būti pristatyta į paskirties vietą, t. y. nuo 2011-10-19; vadinasi senaties terminas pasibaigė 2012-10-19, o priešieškinis pareikštas 2012-11-20. Ieškovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.        

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 3 d. sprendimu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-15 preliminarų sprendimą pakeitė - ieškovo ieškinį tenkino ir  priteisė ieškovui UAB „Revero Group“ iš atsakovo UAB „Evelija“ 4 833,92 Lt už krovinio pervežimą, o atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė atsakovui UAB „Evelija“ iš ieškovo UAB „Revero Group“ 4 568,37 Lt nuostoliams atlyginti. Teismas įskaitė priešpriešinius ginčo šalių reikalavimus ir iš atsakovo UAB „Evelija“ ieškovui UAB „Revero Group“ priteisė 265,55 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 265,55 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš ieškovo UAB „Revero Group“ atsakovui UAB „Evelija“ 526,47 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Priteisė iš ieškovo UAB „Revero Group“ trečiajam asmeniui UAB „Asstra-Vilnius“ 100 Lt dokumentų vertimo išlaidoms atlyginti. Priteisė iš ieškovo UAB „Revero Group“ 16 Lt, o iš  atsakovo UAB „Evelija“– 23 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo šalys 2011-10-07 sudarė Krovinio pervežimo užsakymo sutartį Nr. 51, kuria atsakovas UAB „Evelija“ užsakė, kad ieškovas UAB „Revero group“ organizuotų krovinio pervežimą maršrutu Lietuva-Rusija; krovinio pakrovimo data – 2011-10-10; pristatymo data – 2011-10-17; Sutartyje nurodytos trys krovinio pristatymo vietos: 1. Maskva SVX ZAO „OST-TERMINAL“ 2. Kolchugino SVX OOO „FOBOS“ 3. Schciolkovo, Frianovskoje shosse 52. Šalys susitarė dėl 1800 eurų dydžio užmokesčio, kurį Užsakovas įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per 5 dienas po CMR originalų ir sąskaitos gavimo (b. l. 16). Krovinį vežė ne pats ieškovas, bet jo pasamdytas faktinis vežėjas – trečiasis asmuo UAB „Transeurus“. Krovinys buvo vežamas pagal keturis atskirus CMR važtaraščius: Nr. 08TR800094, Nr. 08TR800095, Nr. 08TR800097, Nr. 08TR800098; krovinio iškrovimo vietos Rusijoje buvo numatytos trys: 1. Maskva SVX ZAO „OST-TERMINAL“ (CMR Nr. 8TR800097); 2. Kolchugino SVX OOO „FOBOS“ (CMR Nr. 08TR800095, Nr. 08TR800098); 3. Schciolkovo, Frianovskoje shosse 52 (CMR Nr. 8TR800094). Ieškovo pasamdytas vežėjas nuvežė krovinį į pirmąją paskirties vietą, t. y. Maskvoje SVX ZAO „OST-TERMINAL“, į kitas dvi paskirties vietas krovinio nepristatė, nes dėl Rusijos Tverės srityje 2011-10-13 įvykusio eismo įvykio, kurį sukėlė nenustatytas vairuotojas, pasišalinęs iš įvykio vietos, buvo pažeistas puspriekabės tentas, nutrauktas plombavimo lynas, todėl Maskvos muitinės pareigūnai uždraudė toliau gabenti krovinį, šis buvo iškrautas muitinės sandėlyje. Krovinio nuvežimą į kitas dvi paskirties vietas (Kolchugino SVX OOO „FOBOS“ ir Schciolkovo, Frianovskoje shosse 52) organizavo UAB „Vilnius Asstra“, kuri dėl šio krovinio pervežimo buvo sudariusi sutartį su atsakovu UAB „Evelija“.

Pasisakydamas dėl ieškovo teisės gauti užmokestį už vežimą, teismas atsižvelgė į atsakovo 2012-02-06 rašte išdėstytą poziciją, siūlančią atlikti tarpusavio reikalavimų įskaitymą, taip pat aplinkybę, kad atsakovas nesikreipė į teismą dėl nuostolių atlyginimo tol, kol ieškovas nepareiškė ieškinio dėl užmokesčio dalies – 1 400 eurų – priteisimo, padarė išvadą, jog ieškovas, tinkamai įvykdęs Sutarties dalį, turi teisę gauti dalį šalių sulygto užmokesčio. Remdamasis byloje esančiais įrodymais konstatavo, kad abi šalys iš esmės pripažino, jog ieškovui priklausanti užmokesčio dalis – 1 400 eurų. Dėl to ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 4 833,92 Lt užmokesčio pagal Sutartį tenkino.

Teismas dėl priešieškinio ieškovo argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo atmetė kaip nepagrįstus. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju priešieškinis pareikštas ne dėl dalinio ar visiško krovinio praradimo, jo sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo, todėl ieškinio senaties termino eiga nustatytina pagal CMR konvencijos 32 str. 1 d. c punktą – praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo. Ginčo šalių sutartis pasirašyta 2011-10-07, taigi senaties termino eiga prasidėjo 2012-01-08. Atsižvelgdamas į tai konstatvo, kad priešieškinis 2012-11-20 paduotas nepraleidus vienerių metų senaties termino.

Pasisakydamas dėl ieškovo atsakomybės už atsakovo nuostolius, atsiradusius dėl nebaigto krovinio pervežimo, pažymėjo, kad ieškovas, įsipareigojęs atsakovui suteikti krovinio pervežimo maršrutu Lietuva–Rusija paslaugas, turėjo pareigą užtikrinti, kad kroviniai butų pristatyti į Sutartyje nurodytas paskirties vietas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiąjį asmenį UAB „Transeurus“, ieškovas atsakovui atsako ir už trečiojo asmens veiksmus (CK 6.257 straipsnis). Netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, ieškovas privalo atlyginti atsakovui jo patirtus dėl netinkamo prievolės įvykdymo nuostolius (CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo UAB „Evelija“ reikalavimu atlyginti 6526,24 Lt nuostolius, remiasi tuo, kad yra pagrindas atleisti jį nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 str. 2 p., nes, pasak ieškovo, krovinio dalis nebuvo pristatyta gavėjams dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo numatyti ir kontroliuoti – dėl nenustatyto vairuotojo sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta puspriekabė ir nutrauktas plombavimo lynas, ir dėl Rusijos muitinės pareigūnų, uždraudusių tolesnį krovinio gabenimą, veiksmų. Tačiau teismas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai remiasi CMR konvencijos 17 str. nuostatomis, nes jos reglamentuoja vežėjo atsakomybę už krovinio ar jo dalies praradimą, sugadinimą ar pavėluotą pristatymą. O šiuo atveju ieškovo, kaip vežėjo, atsakomybės klausimas keliamas ne šiais pagrindais, todėl turi būti sprendžiamas pagal nacionalinės teisės nustatytas sutartinės civilinės atsakomybės taisykles.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas veikė kaip verslininkas. Kai sutartinę prievolę netinkamai įvykdo verslininkas, tai jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Ieškovas gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodytų, kad sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, t. y. neišvengiamų ir jo nekontroliuojamų bei nepašalinamų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 straipsnis, 6.253 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, ar ieškovo pasitelktas vežėjas buvo pakankamai atidus ir apdairus, turėjo toje konkrečioje situacijoje galimybių išvengti eismo įvykio ar ne, padarė išvadą, jog ši aplinkybė savaime nėra pagrindas atleisti ieškovą nuo atsakomybės už nuostolius, atsiradusius dėl krovinio dalies nepristatymo į dvi paskirties vietas. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kurie būtų pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad nebuvo galimybių įvykdyti sutarties, t. y. pristatyti krovinių ir į likusias dvi paskirties vietas. Kadangi krovinio pažeidimų nenustatyta, jis galėjo būti gabenamas toliau, sutaisius puspriekabę, suradus kitą puspriekabę, pasamdžius kroviniui vežti kitą vežėją. Atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad jo įmonė yra nedidelė, resursai riboti. Tai negali pateisinti netinkamo prievolės vykdymo, nes ieškovas yra verslininkas.

Pasisakydamas dėl atsakovo prašomų atlyginti nuostolių dydžio, teismas atsižvelgęs į šalių į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas UAB „Evelija“ detaliai pagrindė, iš ko susideda reikalaujami priteisti nuostoliai, pridėti įrodymai patvirtina, jog nurodytos išlaidos realiai patirtos. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas abejoti byloje esančių dokumentų turiniu, teisine reikšme. Ieškovas dėl atsakovo pateiktų dokumentų turinio išsakė tam tikrų abejonių, tačiau nepateikė konkrečių įrodymų šioms abejonėms pagrįsti. Iš atsakovo pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad už krovinių vežimą iš ZAO „OST Terminal“ į kitas dvi paskirties vietas atsakovas savo kontrahentui UAB „Asstra Vilnius“ kompensavo 587,60 eurų ir 822,64 eurų, nes tokio dydžio sumą už krovinių nugabenimą sumokėjo UAB „Asstra Vilnius“ Rusijos bendrovei „Assstra Rus“, kuri organizavo tolesnį krovinį gabenimą.     Nesutikdamas su atsakovo nurodytomis krovinių iš muitinės sandėlio Maskvoje pristatymo gavėjams išlaidomis, ieškovas nepateikė įrodymų apie krovinių vežimo Rusijoje kainas 2011 m. spalio mėn., be to, būtent iš anksto neužsakytų krovinių vežimo, taip pat apie muitinės pareigūnų patikimais laikomų vežėjų, paslaugų kainas. Atsižvelgdamas į tai, kad krovinių pristatymas į kitas dvi paskirties vietas buvo ne iš anksto užsakytas vežimas, taip pat tai, jog kroviniai buvo sulaikyti muitinės pareigūnų ir tolesnis gabenimas turėjo būti su jais suderintas, be to, kroviniai gabenti ne viena, o dviem transporto priemonėmis, teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo nurodyta krovinių gabenimo ir su juo susijusių paslaugų kaina yra neprotingai didelė, juolab kai ieškovas nepateikė, jo nuomone, protingą kainą tokiomis aplinkybėmis pagrindžiančių įrodymų.

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Revero group“ prašo panaikinti Vilniaus miesto  apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą dalyje, kurioje atsakovo priešieškinis buvo patenkintas, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo atsakomybės, turėjo taikyti būtent CMR konvenciją, nes šalys dėl jos taikymo susitarė sutarties 1.9 punkte. Pažymi, kad byloje yra Rusijos Nelidovo poskyrio policijos 2011-12-19 nutarimas, kuriame nurodyta, jog eismo įvykį sukėlė nenustatytas vairuotojas nenustatyta transporto priemone. Minėtame nutarime nenurodyta, kad dėl eismo įvykio kaltas UAB „Transeuras“ vairuotojas, o tai reiškia, kad jis buvo atidus ir apdairus bei kelių eismo taisyklų nepažeidė. Taip pat nesutinka su teismo išvada, jog ieškovas nepateikė teismui duomenų, jog sutarties nebuvo galima objektyviai įvykdyti. Į bylą yra pateiktas Maskvos srities muitinės 2011-12-01 nutarimas, kad būtent dėl identifikavimo priemonės, t.y. plombavimo lyno pažeidimo, buvo negalima vykdyti tolimesnio krovinio vežimo. Be to, buvo apgadinti transporto priemonė, o greitai ją suremontuoti nebuvo galimybės. Anot ieškovo, kaina už krovinio pristatymą į likusias dvi vietas buvo ženkliai padidinta, ir pats krovinys buvo gabenamas dvejomis transporto priemonėmis, nors UAB „Transeurus“ gabeno krovinį į tris paskirties vietas viena transporto priemone. Atsakovas nenurodė, kodėl tą reikėjo daryti, nors akivaizdu, kad krovinius buvo galima gabenti viena transporto priemone. Taip pat nesutinka su atsakovo prašoma priteisti nuostolių sumą. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie patikimus muitinės vežėjus ir jų kainas.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Evelija“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad CMR konvencija taikoma ir vežėjas atsako už viso krovinio ar jo dalies sugadinimą, praradimą ar pavėluotą pristatymą. Šių atsakomybės pagrindų ieškovo veiksmuose nenustatyta, tarp bylos šalių ginčo dėl to nėra. Ieškovui įrodinėjant, kad jis negalėjo tęsti vežimo darbų dėl Rusijos muitinės pareigūnų veiksmų, pažymi, kad muitinės tarnybų ir kitų valdžios institucijų veiksmai laikomi neišvengiamomis aplinkybėmis tik tuo atveju, jei nėra jokios vežėjo kaltės ir jis konkrečioje situacijoje niekaip negalėjo daryti įtakos valstybinės valdžios institucijų veiksmams. Nagrinėjimu atveju susiklostė priešinga situacija – byloje surinkta pakankamai nenuginčytų įrodymų, kad ieškovas pažeidė Rusijos Federacijos muitinės kodekso ir administracinių teisės pažeidimų kodekso normas ir Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis nustatytus reikalavimus.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai nenustatyti, todėl analizuotinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Šioje byloje tarp šalių vyksta ginčas dėl atsakovui  priteistos pagal priešieškinį 4 568,37 Lt nuostoliams atlyginti sumos. Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal šalių 2011-10-07 sudarytą  Krovinio pervežimo užsakymo sutartį Nr. 51, kuria atsakovas UAB „Evelija“ užsakė, kad ieškovas UAB „Revero group“ organizuotų krovinio pervežimą maršrutu Lietuva-Rusija, ieškovo pasamdytas vežėjas nuvežė krovinį į pirmąją paskirties vietą, t. y. Maskvoje SVX ZAO „OST-TERMINAL“, į kitas dvi paskirties vietas krovinio nepristatė, nes dėl Rusijos Tverės srityje 2011-10-13 įvykusio eismo įvykio buvo pažeistas puspriekabės tentas, nutrauktas plombavimo lynas, todėl Maskvos muitinės pareigūnai uždraudė toliau gabenti krovinį, šis buvo iškrautas muitinės sandėlyje. Krovinio nuvežimą į kitas dvi paskirties vietas (Kolchugino SVX OOO „FOBOS“ ir Schciolkovo, Frianovskoje shosse 52) organizavo UAB „Vilnius Asstra“, kuri dėl šio krovinio pervežimo buvo sudariusi sutartį su atsakovu UAB „Evelija“ (užsakymo Nr. V-110-32-051).     Atsakovas kompensavo UAB „Asstra Vilnius“ 6526, 24 Lt išlaidų nes tokio dydžio sumą už krovinių nugabenimą sumokėjo UAB „Asstra Vilnius“ Rusijos bendrovei „Assstra Rus“, kuri organizavo tolesnį krovinį gabenimą. Taigi, atsakovas reiškia regresinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ieškovui.

Byloje ginčas kilo dėl to, ar tenkinant priešieškinį, ieškovo ir atsakovo santykiams taikomos CMR konvencijos, ar nacionalinės teisės nuostatos, atleidimo nuo atsakomybės ir nuotolių dydžio.  Teisėjų kolegija konstatuoja, kad  ieškovo atsakomybei pagal atsakovo reikalavimą negali būti taikoma CMR Konvencijos nuostatas, nes kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CMR Konvencija reglamentuoja vežėjo atsakomybę už krovinio ar jo dalies praradimą, sugadinimą ar pavėluotą pristatymą. Nagrinėjamu atveju ieškovo, kaip vežėjo, atsakomybės klausimas kilo dėl nuostolių atlyginimo už nebaigtą krovinio pervežimą, t.y. krovinio nepristatymą. CMR konvencija nereglamentuoja šalių atsakomybės už krovinio nepristatymą klausimo, nuostolių už ją atlyginimo dydžio. Kai reikalavimai tarptautinio pervežimo dalyviams reiškiami kitu, negu numatyta CMR konvencijoje, pagrindu, dėl šalių atsakomybės sąlygų ir ribų turi būti sprendžiama pagal nacionalinės teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-3-177/2009). Todėl apelianto teiginys, kad teismas sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo atsakomybės, turėjo taikyti būtent CMR konvencijos 17 str. visiškai nepagrįstas. Teismo išvados dėl apelianto civilinės atsakomybės sąlygų (byloje nustatyta, kad ieškovas neįvykdė dalies sutartinių įsipareigojimų, todėl jo veiksmai vertinami kaip neteisėti veiksmai arba neveikimas), atsakovas patyrė nuostolių, sumokėdamas pervežimo užsakovui jo išlaidas, pačiam organizuojant krovinio pristatymą į likusias dvi paskirties vietas (žalos faktas), atsakovo nuostoliai kilo dėl to, kad ieškovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų (priežastinis ryšys),   buvimo pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą apeliantas neginčija.

     Apelianto nurodytos aplinkybės, kad sutarties nebuvo galima objektyviai įvykdyti dėl eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės ir Maskvos srities muitinės veiksmų kai 2011-12-01 dėl identifikavimo priemonės, t.y. plombavimo lyno pažeidimo, buvo uždrausta vykdyti tolimesnio krovinio vežimo, neatleidžia ieškovą nuo atsakomybės.  Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo išvadomis, kad eismo įvykio metu  krovinio pažeidimų nenustatyta, jis galėjo būti gabenamas toliau, sutaisius puspriekabę, suradus kitą puspriekabę, pasamdžius kroviniui vežti kitą vežėją.  Kad byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas pažeidė Rusijos Federacijos muitinės kodekso ir administracinių teisės pažeidimų kodekso normas (b. l. 23-32, 200-206, 208-212), taip pat Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (toliau – TIR konvencija) nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos, įvykus kelyje nenumatytam įvykiui, susijusiam su muitinės plombų pažeidimu, vežėjas turi kreiptis į artimiausią muitinės įstaigą ar kitą kompetentingą valstybinę įstaigą, kuri skubiai surašo TIR knygelėje esantį protokolą (TIR konvencijos 25 straipsnis, I priedo C dalies 13, 14 punktai). Šie pažeidimai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, lėmė visų gabentų krovinių iškrovimą muitinės sandėliuose. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas veikė kaip pervežimų srities verslininkas ir sutartimi buvo įsipareigojęs atsakovui pristatyti krovinį į važtaraščiuose nurodytas paskirties vietas, būtent jis turėjo pareigą tinkamai organizuoti tolesnį krovinio gabenimą po eismo įvykio (ieškoti kitos puspriekabės, kito vežėjo ir pan.).

Atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog atsakovas neįrodė savo patirtų nuostolių dydžio ir kad kaina už krovinio pristatymą į likusias dvi vietas buvo ženkliai padidinta, ir pats krovinys buvo gabenamas dvejomis transporto priemonėmis, nors UAB „Transeurus“ gabeno krovinį į tris paskirties vietas viena transporto priemone. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nuostolius, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas UAB „Evelija“ kompensavo krovinio pervežimo užsakovui UAB „Vilnius Asstra“ 6526,24 Lt išlaidų, patirtų organizuojant krovinių, kurių nebaigė vežti ieškovas, pristatymą ir tai patvirtinta buhalteriniais dokumentais, nurodytais teismo sprendime, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja. Dėl apelianto teiginio, kad krovinys buvo gabenamas dvejomis transporto priemonėmis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad   krovinių vežimas į kitas dvi paskirties vietas buvo organizuojamas neįprastomis aplinkybėmis, krovinys buvo sulaikytas muitinės pareigūnų dėl vežėjo padaryto administracinės teisės pažeidimo, todėl jo paėmimas ir tolesnis vežimas turėjo būti suderintas su muitinės pareigūnais, todėl tokiomis aplinkybėmis patiriamos didesnės, negu įprastomis sąlygomis, išlaidos, vežėjų paslaugos iš anksto nesutartam pervežimui brangesnės. Apeliantas nepaneigė trečiojo asmens UAB „Asstra Vilnius“ atstovų teismo posėdyje nurodytų argumentų, jog, kai krovinys iškraunamas priverstine tvarka Rusijos muitinės pareigūnų, patikimų muitinės vežėjų paslaugos daug brangesnės, be to, jų kainos yra nediskutuotinos (b. l. 186). Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad UAB „Asstra Vilnius“ minėtomis sąlygomis ir esant būtinybei operatyviai pristatyti krovinį į paskirties vietą, turėjo galimybę pasirinkti vežėjus ir derėtis dėl kainos, todėl visi kiti apelianto argumentai atmetami, kaip neturintys įrodomosios reikšmės. Taigi, apeliantas nepaneigė priteistų nuostolių pagrįstumo, tuo daugiau, kad teismas nuostolių dydį sumažino 30 proc. (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Nepagristas ir apelianto teiginys, kad turint omeny atsakovo 30 proc. kaltę, teismas turėjo priteisti nedaugiau, kaip 4350, 33 (6215, 04 Lt – 30 proc.). Pažymėtina, kad teismo priteista suma 4568, 37 Lt yra teisinga ( 6526, 24 : 100 *30 = 1957, 87; 6526, 24 – 1957, 87 = 4568, 37 Lt)

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas šalims bylinėjimosi išlaidas, Civilinio proceso kodekso 93, 96, 98 straipsnių nuostatų nepažeidė. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

           Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (Lietuvos Respublikos CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą, bei pagrįstai atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. 

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

            Teisėja                                                                                                                Natalja Cikoto