Baudžiamoji byla Nr. 1-11-904/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20966-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.2.4.4.1.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 16 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, Daivai Putinienei, dalyvaujant vertėjams Valentinai Jakovajai, Vidai Rimkienei, prokurorei Margaritai Kiudytei - Čarienei, nukentėjusiajai V. C., jos atstovui advokatui Aliui Galminui, kaltinamajai A. S., jos gynėjai advokatui Juozapui Surbliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A S, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) LR pilietė, išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,
Teismas išnagrinėjęs šią bylą,
n u s t a t ė:
kaltinamoji sužalojo žmogų, dėl ko jis ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių, tai yra 2015 m. gruodžio 11 d., apie 13 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. Jaso žirgyno patalpose, Rudaičių k., Klaipėdos r., A. S. tyčia vieną kartą rankos kumščiu trenkė V. C. į veidą, o nukentėjusiajai nuo smūgio pasvirus ir rankomis atsirėmus į sofą, koja daugybę kartų spyrė jai į kairės kojos klubą, po ko rankomis suėmė už nukentėjusiosios riešų ir juos stipriai spausdama, prirėmė nukentėjusiąją nugara prie durų, o V. C. priešinantis ir A. S. atstūmus nuo savęs, abi nugriuvo ant sofos. Tęsdama nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai stengiantis atsistoti, A. S. kojomis spyrė daugybę kartų jai į įvairias kūno vietas, po ko, V. C. skubant link durų, sugriebė nukentėjusiajai už rūbų ir sudavė kojų keliais daugybę kartų jai į sėdmenis, padarydama veido kairės pusės sumušimą su veido minkštųjų audinių patinimu, apatinio žandikaulio lūžimu kairėje, kaklo raumenų patempimą, dešinės plaštakos II piršto sumušimą, taip nesunkiai sužalojo V. C., dėl ko ji ilgai sirgo, bet jai nebuvo Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.
Kaltinamoji A. S. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, teikdama, jog nukentėjusioji V. C. įvykusio žodinio konflikto metu ją puolė atsuktuvų, o ji nuo užpuolimo gynėsi. Konflikto metu nukentėjusiosios nurodytų kūno sužalojimų (žandikaulio lūžio) nepadariusi, nurodytus kūno sužalojimus nukentėjusioji galimai patyrė kitu laiku, kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis. Prieš įvykį nekartą nukentėjusioji V. C. buvo kritusi nuo žirgo, dėl patirtų sužalojimų naudojo piršto bei kaklo įtvarus. Be to, sužalojimus galėjo patirti ir po įvykio, nes įvykio dieną V. C. nebuvo nustatytas žandikaulio lūžis. Nukentėjusioji V. C. ją apkalba, kaltindama nebūtu nusikaltimu. Su nukentėjusiąją iki įvykio buvo pažystamos apie pusantrų metų, iki įvykio nebuvo piktuoju, abi laikė arklius bei juos treniravo viename žirgyne, kur ir įvyko konfliktas. Kaltinamoji A. S. vykusių skyrybų su sutuoktiniu laikotarpiu prižiūrėjo sutuoktinio kumelę. Sutuoktinis savo kumelei iš nukentėjusiosios V. C. buvo įsigijęs maisto papildus. Kaltinamoji A. S. papildus naudojo išskirtinai sutuoktinio kumelei. Sutuoktinis nebuvo atsikaitęs su V. C., todėl pastaroji reikalavo A. S. sumokėti 120 Eur už įsigytus maisto papildus. Kaltinamoji A. S. nukentėjusiajai V. C. pasakiusi, šiuos klausimus spręsti su Švedijoje gyvenančiu jos sutuoktiniu. A. S. paskambino sutuoktiniui ir V. C. padavė telefono ragelį. Sutuoktinis telefonu kalbėjo su V. C., kuris žadėjo pastarajai sumokėti prašomą pinigų sumą, kai tik atvyks į Lietuvą. Iš nukentėjusiosios V. C., A. S. anksčiau buvo nusipirkusi kumelės gūnią - užklotą. Įvykio dieną V. C. nuo A. S. kumelės nuėmė užklotą, nurodydama, jog jį grąžins tik po to, kai bus sumokėti 120 Eur, tai yra skola už žirgo maisto papildus. Žodinis konfliktas įvyko žirgyne esančiame persirengimo kambarėlyje, kuriame buvo V. C. ir A. S.. A. S. reikalavo gražinti kumelės užklotą. Žodinio konflikto metu V. C. rankoje laikytu atsuktuvu, kuriuo prieš tai remontavo balną, puolė A. S. šaukdama, ,,užmušiu“ ir dešinėje rankoje laikytu atsuktuvu dūrė A. S. į koją, tačiau A. S. kaire ranka sugriebusi už atsuktuvo jį sulaikė, ir V. C. visu kūnu atsitrenkusi į A. S., ją aukštielninka apgriovė ant kambarėlyje buvusios sofos, ant kurios buvo sukrautų arklių inventoriaus, o ant A. S. užgriuvo nukentėjusioji V. C.. Griuvimo metu atsuktuvu buvo sužalota A. S. koja, padaryta kraujosruva. Po ko, A. S. rankomis nuo savęs nustūmė V. C.. A. S. atsistojusi koja užrėmė kambarėlio duris, jog V. C. kol atvažiuos policijos pareigūnai nepabėgtų, tačiau V. C. išspruko per duris ir išbėgo į koridorių, kur A. S. sugriebusi pastarajai už kapišono bandė ją sulaikyti, tačiau kapišonas nutrūko. Vėliau pribėgęs V. K. jas išskyrė, po to atvyko policijos pareigūnas. Policijos pareigūnui A. S. papasakojo apie jos gūnios pagrobimą. Nukentėjusioji V. C. policijos pareigūnui neminėjo, kad ją sumušė. Įvykio metu manieže jodinėjo dvi merginos A. K. ir Melničiuk, kurios prajodamos pro persirengimo kambarėlio langą, galėjo stebėti įvykius viduje (2 t., 121-124 b. l.).
Liudytojas D C S kaltinamosios buvęs sutuoktinis teismui paaiškino, jog kartu su tuo metu buvusią sutuoktinę A. S. nurodytam žirgyne laikė kumelę bei tris jo įmonei priklausančius arklius. Už visų arklių priežiūrą ir su tuo susijusiomis išlaidomis, sutuoktinei buvo mokami pinigai. Prisimena, jog sutuoktinė jam sakiusi, kad kumelei reikalingi maisto papildai, todėl sutiko už juos sumokėti prašomą pinigų sumą. Šie pinigai turėjo būti pervesti į buvusios sutuoktinės A. S. sąskaitą. Prisimena, jog jam skambino buvusi sutuoktinė, kuri perdavė telefono rageli kitai moteriai, pokalbis buvo nemalonus – moteris šaukė, pastarajai telefonu pažadėjo sumokėti prašomą pinigų sumą, kai atvažiuos į Lietuvą. Nukentėjusiosios nepažįsta, anksčiau buvo matęs 2-3 kartus, ginčijamą pinigų sumą turėjo sumokėti A. S., nes jai į sąskaitą turėjo būti pervesti nurodyta pinigų suma (2 t., 147 b. l.).
Nukentėjusioji V. C. teismo posėdžio metu nurodė, jog kartu su kaltinamąją A. S., Antano Jaso žirgyne, esančiame Rudaičių k., Klaipėdos r., laikė bei treniravo savo arklius. Santykiai tarp jų buvo įtemti, A. S. ją psichologiškai engė, kabinėjosi dėl menkniekių, norėjo pabrėžti savo lyderystę. Nugaišus V. C. kumelei, dalį inventoriaus bei maisto papildų iš V. C. įsigijo A. S., kuri pinigus už šias prekes mokėjo dalimis. Kaltinamoji A. S. liko skolinga 120 Eur už maisto papildus. V. C. pažymėjo, jog šiuos maisto papildus pirko ne kaltinamosios sutuoktinis, bet pati A. S.. Kaltinamosios sutuoktinį nukentėjusioji V. C. buvo mačiusi 1-2 kartus, su juo jokių reikalų neturėjo. Supratusi, jog A. S. jai 120 Eur negrąžins, įvykio dieną, nuo A. S. kumelės nuėmė užklotą 120 Eur vertės, kurį įsidėjo į savo automobilį. Po to, nukentėjusioji V. C. persirengimo kambarėlyje, atsuktuvu tvarkė balną, kai į kambarėlį įėjusi A. S. pareikalavo gražinti jos kumelės užklotą. Nukentėjusioji V. C. pasakė, jog A. S. kumelės užklotą grąžins, tik tada kai A. S. sumokės 120 Eur skolą. Po ko, nelauktai A. S. kumščių trenkė V. C. į veido kairę pusę, nuo šio smūgio V. C. prarado pusiausvyrą. Po to, A. S. pagriebusi V. C. už dešinės rankos pirštų, kurioje V. C. laikė atsuktuvą, šiuos pirštus spaudė ir spardė į V. C. klubo sritį. A. S. sugriebtą V. C. dešinės rankos riešą, kurioje buvo atsuktuvas, traukė link V. C. veido, norėdama jį sužaloti, po ko V. C. atstūmė A. S. nuo savęs ir abi nuvirto ant sofos, po ko A. S. paleido V. C. dešinės rankos pirštus, po ko V. C. paleido atsuktuvą. Tuo metu, manieže jojusi A. K., per kambariuko langą pastebėjusi grumtynes, pasakė ,,ką mergaitės darot“. Nukentėjusioji V. C. šaukėsi pagalbos. Po to, A. S. greitai atsistojo, o V. C. išbėgo iš kambariuko į koridorių, kur pripuolusi A. S. tempė V. C. už rūbų. Po to, pribėgo A. K. sūnus V. K., kuris atplėšė A. S. nuo V. C.. Vėliau atvyko policijos pareigūnas, kurį iškvietė A. S. dėl užkloto paėmimo. Nukentėjusioji patvirtino, jog po kaltinamosios A. S. kumščiu suduoto smūgio į kairę veido pusę, jai buvo sulaužytas žandikaulis, po suduoto smūgio jautė didelį skausmą, skausmas pulsavo ausies srityje, matėsi didelis paraudimas. Kaltinamoji A. S. pirštus sužalojo tuo metu, kai rankomis spaudė jos pirštus, kuriuose laikė atsuktuvą. Kraujosruvos ant kojų buvo padarytos A. S. spardant jos kojas (2 t., 124-126 b. l.).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. C. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydama įvykio vietą ir paaiškindama, kokiomis aplinkybėmis ją sužalojo A. S. (1 t., b. l. 82-85).
Liudytojas H – D C nukentėjusiosios V. C. sutuoktinis teismui patvirtino, jog po 3-4 val. po įvykio jam iš gydymo įstaigos paskambino sutuoktinė V. C. prašydama ją parvežti namo. Paaiškino, jog žirgyne ją sumušė, sužalojo žandikaulį bei pirštus. Po įvykio sutuoktinė, daugiau kitų sužalojimų nepatyrė. Visi nurodyti sužalojimai buvo patirti šio įvykio metu. Bendraujant su kaltininke, pastaroji neprisipažino mušusi sutuoktinę bei neatsiprašė, teigė, jog nukentėjusioji V. C. meluoja (2 t., 145-146 b. l.).
Liudytoja G. V., nukentėjusiosios V. C. mama, teismui paaiškino, jog iš karto po įvykio jai paskambino dukra ir pranešė, jog ją sumušė A. S.. Grįžusi namo dukra smulkiai papasakojo, jog A. S. nenorėdama gražinti 120 Eur skolos, žirgyno persirengimo kambariuke, V. C. remontuojant balną, A. S. kumščiu V. C. trenkė į žandą, po ko sugriebusi rankos pirštus, kuriose V. C. laikė atsuktuvą, stipriai suspaudė pirštus ir stumdama delną su atsuktuvu link V. C. veido norėjo jį sužaloti. Dėl patirtų sužalojimų dukra po įvykio nešiojo kaklo įtvarą, buvo ištinusi ranka, psichologiškai sugniuždyta (2 t., 148 b. l.).
Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog įvykio dieną girdėjo, kaip nukentėjusioji V. C. reikalavo A. S. gražinti skolą už žirgui skirtus maisto papildus. Vėliau liudytoja A. K. manieže jodinėjo, kaip pro šalį jodama per persirengimo kambarėlio pravirą langą pastebėjo ant sofos nuvirtusias ir besigrumiančias - A. S. ir V. C.. V. C. buvo ant viršaus, apačioje buvo A. S.. Grumtynių aplinkybių nežino, nes įvykį stebėjo labai trumpai, kol prajojo persirengimo kambarėlio langą. Po minutės moterys išbėgo iš kambariuko į koridorių, kur toliau tampė viena kitai už rūbų. Liudytojos A. K. sūnus V. K. pribėgęs prie moterų, jas išskyrė. Po to, atvyko policijos pareigūnas, kurį iškvietė A. S.. Vėliau A. S. atsiprašė V. C., jog kvietė policijos pareigūną. Po grumtynių V. C. pasakojo, jog A. S. jai trenkė į veidą bei ją spardė. Sužalojimų ant V. C. kūno nepastebėjo. Kitą dieną V. C. jai pasakiusi, jog A. S. jai sulaužė žandikaulį. A. S. atsiprašinėjo V. C., tačiau ji atsiprašymo nepriėmė (2 t., 126-127 b. l.).
Teismo posėdžio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p. buvo perskaityti liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kadangi liudytojas į posėdžius neatvyko dėl svarbių priežasčių. Liudytojas V. K. nurodė, jog jis lankydavosi žirgyne pas Antaną Jasą, Rudaičių k., Klaipėdos r. Žirgyne sutiko jau iš anksčiau pažįstamas moteris - A. S. ir V. C.. 2015 m. gruodžio 11 d., atvyko į žirgyną tarp 10-12 val., žirgyne buvo Alma ir Viktorija. Įeidamas į ,,priešmaniežį“ pamatė Almą ir Viktoriją susikibusias viena į kitą. Abi rodė vienodą pasipriešinimą viena kitai. Negali pasakyti, kuri moteris į kurią vietą buvo įsikibusi. Nei viena moteris nešaukė, pagalbos neprašė. Jis pribėgo prie moterų ir vieną nuo kitos jėga atstūmė. Vėliau nuėjo savo reikalais ir kas vyko toliau, nežino. V. C. žandas buvo paraudęs. Jis nesigilino, kas tarp moterų įvyko, neklausinėjo, nesidomėjo. Žino, kad A. S. iškvietė policijos pareigūną dėl to, kad V. C. paėmė jos kumelės užklotą. V. C. žirgyne kalbėjo, kad A. S. sužalojo žandikaulį. A. S. apie šį įvykį nieko nekalbėjo (1 t., b. l. 92-94).
Liudytojas G. K. policijos pareigūnas, paaiškino, jog tarnybos metu buvo gautas pranešimas iš žirgyno, jog tarp dviejų moterų įvyko konfliktas, apsistumdymas dėl skolos už maisto papildus bei pasisavinto arklio užkloto. Konfliktuojančios moterys kalbėjo daug, joms paaiškino, jog jos turi kreiptis į teismą norėdamos išsiaiškinti civilinius santykius. Įvykio vietoje konflikte dalyvavusios moterys neprašė iškviesti medikų pagalbos. Sužalojimų ant moterų kūno nepastebėjo (2 t., 166-167 b. l.).
Iš specialisto išvados Nr. G 208/2016 (03) nustatyta, kad išvada surašyta pagal pateiktus medicininius dokumentus. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad V. C. 2015-12-11 buvo apžiūrėta Gargždų ligoninės SPC gydytojos R. Ž.. V. C. nurodė, kad ją tą pačią dieną sumušė darbo kolega. Sumušė kairę veido pusę. Dgn.: įtariamas galvos smegenų sukrėtimas, įtariamas apatinio žandikaulio lūžimas kairėje, dešinės plaštakos II piršto sumušimas. Nukreipta radiologo konsultacijai. 2015-12-14 radiologo gyd. R. K. įrašas: dešinės plaštakos II piršto rentgenogramose aiškių lūžio linijų nestebima, kraniogramose - išryškėjo apatinio žandikaulio lūžis. 2015-12-14 konsultuota neurologo gyd. V. G.. Dgn.: (duomenys neskelbtini)-kairės kaklo pusės raumenų ir stuburo raiščių patempimas. 2015-12-14 gyd. I. R. diagnozė: (duomenys neskelbtini) - kiti patikslinti keleto kūno sričių sužalojimai. Skirtas atitinkamas gydymas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2015-12-15 apžiūrėta gyd. odontologo D. S.: reikalinga veido - žandikaulių chirurgo konsultacija. 2015-12-18 konsultuota KUL neurochirurgo gyd. Š. V.. Diagnozė: kaklo raumenų patempimas. 2016-01-06 apžiūrėta psichiatrės gyd. D. L.. Dgn.: (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini). Išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Vyresnysis teismo medicinos ekspertas R.P. P. išvadoje nurodo, jog V. C. buvo nustatyti šie sužalojimai: veido kairės pusės sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, apatinio žandikaulio lūžimu kairėje, kaklo raumenų patempimas, dešinės plaštakos II piršto sumušimas, gydytojo psichiatro diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. Nustatytus sužalojimus V. C. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais - sumušant, spaudžiant kaklą. Įrašai tyrimui pateiktuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatytus sužalojimus V. C. patyrė jos nurodomu laiku, t. y. 2015-12-11. Dėl patirtų sužalojimų V. C. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai - jos patirta trauma nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 4-6).
Iš papildomos specialisto išvados Nr. p G 81/2017 (03) matyti, kad pagal tyrimui pateiktuose med. dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją V. C. kūne išskiriamos mažiausiai trys trauminio poveikio vietos (veido kairė pusė, kaklas, dešinė plaštaka). Į tą pačią kūno vietą galėjo būti ir keli trauminiai poveikiai. Pateiktuose med. dokumentuose (V. C. asmens sveikatos istorijos įrašuose) duomenų apie V. C. 2015 m. rugsėjo-spalio mėnesį patirtus sužalojimus, tame tarpe ir rankų pirštų sužalojimus, duomenų nėra (1 t., b. l. 54-55).
Teismo posėdžio metu ekspertas R P. P. patvirtino, jog teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiajai V. C., vadovaujantis gydytojos psichiatrės L nustatyta diagnoze, buvo nurodytas potrauminio streso sutrikimas. Atmetus psichiatrinę diagnozę, vertinant vien žandikaulio lūžimą, sužalojimas V. C. atitiktų taip pat nesunkų kūno sužalojimą. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, jog nukentėjusioji V. C. tą pačią dieną, tai yra 2015-12-11 dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į Gargždų ligoninę, kur 13 val. gydytojos – chirurgės R. Ž. buvo apžiūrėta. Apžiūros metu gydytoja konstatavo diagnozę – galvos smegenų sukrėtimas, įtariamas apatinio žandikaulio lūžimas. Gydytoja fiksavo patinimą lūžio vietoje, veido asimetriją. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji būtų patyrusi pakartotinę traumą. 2015-12-14 d., pirmadienį, atlikus rengenogramą, buvo konstatuotas žandikaulio lūžis. Ekspertas R P. P. patvirtino, jog aplinkiniai asmenys nukentėjusiosios V. C. patirto žandikaulio lūžio įvykio vietoje galėjo nepastebėti. Trauma būtų matoma, jei žandikaulis būtų persikreipęs. Patinimas galėjo atsirasti po kelių minučių nuo sužalojimo ar net po pusvalandžio (3 t., 27-28 b. l.).
Liudytoja R. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2015-12-11 apžiūrint nukentėjusiąją V. C. buvo pastebėti požymiai būdingi apatinio žandikaulio sumušimui ir lūžiui, tai yra apatinio žandikaulio patinimas, projekcijos asimetrija, skausmas sukandant žandikaulį. Tą pačią dieną buvo atlikta rengenograma, tačiau aiškių lūžio linijų nei ji, nei rengenologas nepastebėjo. Galutinė tos dienos diagnozė – žandikaulio sumušimas (3 t., 30 b. l.).
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios A. S. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 1 d., nes nustatyta, kad ji nesunkiai sužalojo kitą žmogų, tai yra padarydama veido kairės pusės sumušimą su veido minkštųjų audinių patinimu, apatinio žandikaulio lūžimu kairėje, kaklo raumenų patempimą, dešinės plaštakos II piršto sumušimą, dėl ko nukentėjusioji V. C. ilgai sirgo, bet jai nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.
Vertinant kaltinamosios A. S. paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu matyti, jog kaltinamoji neginčija smurtavusi nukentėjusiosios V. C. atžvilgiu. Neginčija sugriebusi nukentėjusiajai už rankos pirštų, kuriuose nukentėjusioji V. C. laikė atsuktuvą. Neginčija, jog grūmėsi su nukentėjusiąją, dėl ko kartu su nukentėjusiąją griuvusios ant persirengimo kambariuke buvusios sofos. Neginčija, jog nukentėjusiajai V. C. bėgant iš persirengimo kambariuko ji sugriebusi nukentėjusiajai už kapišono ir jį nutraukusi. Neginčija, jog su nukentėjusiąja toliau grūmėsi koridoriuje ir jas išskyrė V. K.. Kaltinamoji teismo posėdžio metu įrodynėjo, jog nukentėjusiosios V. C. atžvilgiu smurtavo, tik todėl, jog norėjo apsiginti nuo nukentėjusiosios užpuolimo jos atžvilgiu, nes nukentėjusioji dešinėje rankoje laikytų atsuktuvu, šaukdama ,,užmušiu“ jai dūrė, tačiau savigynos dėka, sugriebus rankos plaštaką, kurioje V. C. laikė atsuktuvą, A. S. pavyko išvengti rimtesnių sužalojimų ir tik griuvimo ant sofos metu, nukentėjusiosios V. C. rankoje laikytu atsuktuvu kaltinamosios A. S. kojoje buvo padaryta kraujosruva.
Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamosios A. S. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu bei paaiškinimai teisme dėl nurodytos savigynos iš esmės skiriasi.
2016-06-10 kaltinamoji A. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog A. S. prašė V. C. grąžinti kumelės apklotą, tuo metu ,,V. C. atsuktuvu remontavo balną, tačiau aš ant jos nepuoliau, rankų nespaudžiau ir smūgių nei kumščiu, nei kojomis nesudaviau, mes nesusigrūmėme. Nežinau kodėl V. K. nurodo, jog mes viena kitai buvome įsikibusios į rūbus, gal dėl to, kad jis atėjo būtent tuo metu kai aš ją stūmiau“.
2016-08-04 kaltinamoji A. S. suvesta akistaton su nukentėjusiąją V. C., prieštaravo nukentėjusiosios V. C. paaiškinimams, nurodydama tas pačias faktines aplinkybes, kurias minėjo 2016-06-10 apklausoje. Tik papildomai nurodė, jog žodinio konflikto metu, A. S. laikė užrėmusi persirengimo kambarėlio duris, neleisdama iš jo išeiti V. C., tam, jog iki atvyks policijos pareigūnas, nukentėjusioji V. C. nepasišalintų iš įvykio vietos (1 t., 136-140 b. l.).
2016-09-09 kaltinamoji A. S. parodymų patikrinimo vietoje metu, patvirtino 2016-06-10 savo paaiškinimus (1 t., 169-179 b. l.).
2017-01-23 A. S. apklausos metu patvirtino savo anksčiau duotus paaiškinimus (1 t., 153-155 b. l.).
Vertinant visus keturis kaltinamosios A. S. paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog kaltinamoji A. S. savo paaiškinimuose akcentavo, jog persirengimo kambarėlyje nukentėjusiosios atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo, išskyrus tai, jog kaltinamoji A. S. koja užrėmusi duris neišleido V. C. iš šios patalpos. Nukentėjusiajai V. C. ištrūkus į koridorių, A. S. vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją V. C., tačiau šiais savo veiksmais jokių sužalojimų nukentėjusiajai nepadariusi.
Kaltinamoji teismo posėdžio metu nurodė visiškai naujas bei priešingas faktines įvykio aplinkybes, jog atsuktuvu ją puolė nukentėjusioji V. C. norėdama jai įdurti bei tai, kad persirengimo kambarėlyje vyko grumtynės su nukentėjusiąją ant sofos. Kaltinamoji A. S. savo paaiškinimų prieštaringumą, grindė tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo dar labiau aštrinti konflikto tarp jos ir nukentėjusiosios, todėl nenurodžiusi nukentėjusiosios šių neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu.
Teismas vertindamas kaltinamosios A. S. ir nukentėjusiosios V. C. paaiškinimus pripažįsta, jog nukentėjusiosios paaiškinimai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu yra nuoseklūs. Nukentėjusiosios V. C. paaiškinimus patvirtina ir kiti byloje apklausti liudytojai A. K., V. K., H – D C, G. V..
Liudytoja A. K. patvirtino, jog jodama ant žirgo manieže, per persirengimo kambarėlio pravirą langą, stebėjo, besigrumiančią kaltinamąją A. S. ir nukentėjusiąją V. C..
Liudytojas V. K. patvirtino, jog jis išskyrė A. S. ir V. C., kurios tarpusavyje grūmėsi. Ant V. C. žando matė paraudimo žymės.
Liudytojai H – D C ir G. V. patvirtino, jog nukentėjusioji, iš karto po įvykio, vakare papasakojo, jog kaltinamoji A. S. rankos kumščių smogė į kairįjį žandą, dėl ko kaip vėliau paaiškėjo sulaužė žandikaulį. Po to, A. S. stipriai spaudė pirštus, kuriuose nukentėjusioji V. C. laikė atsuktuvą ir taip sužalojo pirštus bei spardė į kojas.
Vertinant nukentėjusiosios V. C. ir liudytojų A. K., V. K., H – D C, G. V. paaiškinimus, konstatuotina, jog teismas neturi pagrindo abejoti jų objektyvumu, atkreiptinas dėmesys, jog šių liudytojų paaiškinimus patvirtina teismo medicinos specialistų išvados bei ekspertų, liudytojų medikų paaiškinimai teismo posėdžio metu.
Kaltinamosios A. S. paaiškinimai, jog konflikto metu ji gynėsi nuo nukentėjusiosios V. C. užpuolimo būtinosios ginties pagrindais vertintini, kaip neobjektyvūs kaltinamosios paaiškinimai, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių ir kaip kaltinamosios siekį išvengti teisinės atsakomybės.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo tiriamos kaltinamosios A. S. nurodytos galimos įvykių versijos, jog nukentėjusioji V. C. kaltinime nurodytus sužalojimus patyrė prieš šį įvykį, ar po šio įvykio, tai yra savaitgalio metu.
Byloje nustatyta, jog nusikalstama veika buvo padaryta 2015-12-11 apie 13 val., tai yra savaitės diena buvo penktadienis. Tą pačią dieną, tai yra 2015-12-11, po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusioji kreipėsi į VšĮ Gargždų ligoninę. Gydytoja R. Ž. medicininėje kortelėje, nurodė, jog 2015-12-11, 17 val. V. C. pranešė, jog apie 13 val. ją sumušė darbo kolega. Mušė kairę veido pusę. Gydytoja medicininiuose dokumentuose nurodė, jog patinusi nukentėjusiosios apatinio žandikaulio kairinė pusė, skausmas sukandant žandikaulį (2 t., 100 b. l.). Tą pačią dieną, 2015-12-11 buvo atlikta rengenograma, tyrimą atlikęs gydytojas R. K. nurodė, jog aiškių lūžio linijų nestebima (2 t., 101 b. l.). 2015-12-14 (pirmadienį) medicininiuose dokumentuose VšĮ Gargždų ligoninėje atlikus topografinį tyrimą, konstatuotas galvos smegenų sukrėtimas, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis, dešinės plaštakos 2-ojo piršto sumušimas (2 t., 102-103 b. l.). Specialisto išvadoje Nr. G 208/2016 (03) nustatyta, kad įrašai tyrimui pateiktuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatytus sužalojimus V. C. patyrė jos nurodomu laiku t. y. 2015-12-11 (1 t., b. l. 4-6). Papildomoje specialisto išvadoje Nr. p G 81/2017 (03) konstatuojama, jog pateiktuose med. dokumentuose (V. C. asmens sveikatos istorijos įrašuose) duomenų apie V. C. 2015 m. rugsėjo-spalio mėnesį patirtus sužalojimus, tame tarpe ir rankų pirštų sužalojimus, duomenų nėra (1 t., b. l. 54-55).
Vertinant byloje pateiktus medicininius dokumentus atliktas teismo medicinos specialistų išvadas, liudytojų, specialistų paaiškinimus, konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog kaltinamoji A. S. 2015-12-11, apie 13 val. padarė kaltinime nurodytus visus kūno sužalojimus. Kaltinamosios A. S. paaiškinimai, jog kaltinimo akte nurodytus kūno sužalojimus nukentėjusioji patyrė prieš įvykį ar po jo, tai yra savaitgalį, vertintini, kaip neobjektyvūs kaltinamosios paaiškinimai, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių ir kaip kaltinamosios siekį išvengti teisinės atsakomybės.
Skiriant bausmę kaltinamajai A. S. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamoji A. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. A. S. anksčiau neteista. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių A. S. atžvilgiu nenustatyta. Atsakomybė lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. C. pripažino bei byloje apklausti liudytojai V. K., A. K., G. K. bei kaltinamoji A. S. patvirtino, jog žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į fizinį smurtą, kilo būtent dėl to, jog V. C. nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė savo teisę atgauti skolą iš A. S., tai yra V. C. 2015-12-11, šaltu metų laiku, nuo A. S. kumelės nuėmė ir pasisavino uždangalą, kurį A. S. nurodžiusi, kad grąžins tik po skolos sumokėjimo. Nukentėjusiosios V. C. tokie veiksmai pripažintini, kaip provokuojantys, turėję įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Viešosios įstaigos ,,Vakarų Žirgai“ direktorius pateiktoje charakteristikoje nurodoma, jog A. S. nuo 2016-06-06 dirba įstaigoje trenerio asistente. Darbe yra kruopšti, imli, atsakinga ir pareiginga darbuotoja. Puikiai dirba komandoje. Kaip žmogus yra jautri, stengiasi išspręsti iškilusias problemas (2 t., 105 b. l.).
Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes A. S. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė - laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas iki sankcijoje numatyto vidurkio. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji padarė smurtinį nusikaltimą, todėl jai skirtini įpareigojimai - bausmės laikotarpiu dirbti arba netekus darbo registruotis darbo biržoje bei per teismo nustatytą terminą atlyginti turtinę žalą.
Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugos dėl V. C. nusikaltimo metu patirtų sužalojimų gydymo buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina - 206.56 Eur. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Civilinio kodekso 6.280 str. nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, jog A. S. šiuo nuosprendžiu pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo, kuria sužalojo nukentėjusiąją V. C., todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasų turėtos gydymo išlaidos 206.56 Eur dėl V. C. priteistinos iš A. S..
Dėl V. C. civilinio ieškinio.
Civiliniu ieškiniu bei patikslintu ieškiniu V. C. prašo iš kaltinamosios A. S. priteisti 8649,04 Eur turtinę žalą, 5000 Eur neturtinę žalą ir 1000 Eur teisines atstovavimo išlaidas.
Civilinio ieškinio pagrindu nurodė, jog dėl nusikalstama veika patirtos fizinės ir psichologinės traumos, visas V. C. gyvenimas virto nesibaigiančiu košmaru: dėl sveikatos sutrikdymo negalėjo dirbti; dėl žandikaulio lūžio negalėjo normaliai valgyti; dėl dešinės plaštakos 2 piršto traumos negalėjau nieko daryti namuose; dėl nervinės įtampos, skausmo negalėjo dirbti, miegoti, sveikai mąstyti bei prižiūrėti sutuoktinio motinos A. J. P. C.; dėl kaklo įtvaro ir nustatyto potrauminio streso sindromo negalėjo jodinėti ir pati prižiūrėti žirgo.
V. C. civiliniame ieškinyje nurodė, jog iki įvyko su šeima saugiai ir laimingai gyveno Lietuvos Respublikoje. Viskas sekėsi puikiai: šeimos nariai buvo sveiki, gyvenimas stabilus, pajamos pastovios. Turėjo mėgstamą užsiėmimą - kasdien su džiaugsmu vykdavo į jojimo treniruotes Rudaičių kaime, kur prižiūrėjo savo žirgą.
Dėl išlaidų medikamentams.
Civilinė ieškovė V. C. prašo priteisti 337,04 Eur gydymo išlaidas. Šio reikalavimo pagrindu nurodė, jog po patirtos traumos iki šios dienos yra gydoma ambulatoriškai. V. C. pastoviai reikalingi vaistai bei gydytojo priežiūra. Vaistai nekompensuojami. Už vaistus V. C. sumokėjo 302,62 Eur, šią sumą sudaro: 2015-12-15 - 25,99 Eur; 2015-12-29 - 8,36 Eur; 2016-01-06 - 36,20 Eur; 2016-01-20 - 27,95 Eur; 2016-02-06 - 7,43 Eur; 2016-02-26 - 17,59 Eur ir 3,10 Eur. Nuo 2017 m. kovo mėnesio iki šios dienos V. C. pastoviai vartoja vaistus, už kuriuos kas mėnesi moka daugiau nei 22 Eur.
Vertinant į bylą pateiktus rašytinius įrodymus konstatuotina, jog mokėjimo čekiai išrašyti laikotarpiu nuo 2015-12-15 iki 2016-02-26 patvirtina atliktus mokėjimus už įsigytus medikamentus tik 133,35 Eur. Analizuojant 2016-01-06 įsigytas prekes nustatytą, jog į šią sumą įtrauktos tokios prekės kaip sauskelnės už 17,93 Eur (,,Super Seat“) ir kontraceptikai (Etindros 0,02 mg/3 mg) 9,73 Eur (1 t., 60 b. l.). Vertinant tai, jog šios prekės nesusijusios su nusikalstamos veikos metu patirtų sužalojimų gydymu, todėl šis turtinis reikalavimas mažintinas iki 105,69 Eur, piniginei sumai, kuri buvo skirta ūmiam skausmui malšinti, miego ir nervingumo sutrikimams gydyti.
Civilinė ieškovė V. C. prašo priteisti 15,00 Eur išlaidas už kaklo įtvaro įsigijimą. Šis ieškinio reikalavimas įrodynėjamas į bylą pateiktu mokėjimo kvitu, kuriame nurodoma, jog 2015-12-28 AB ,,Ortopedijos technika“ už 15 Eur pardavė kaklo įtvarą (1 t., 61 b. l.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2015-12-18 Klaipėdos universitetinės ligoninės neurochirurgijos gydytojas Š. V. nukentėjusiajai V. C. diagnozavo kaklo raumenų patempimą. Traumos gydymui rekomendavo vartoti analgetikus, minkštą apykaklę (1 t., 7 b. l.).
Civilinė ieškovė V. C. prašo priteisti 125,00 Eur dantų gydymo išlaidas. Šių išlaidų pagrindimui V. C. pateikė odontologijos ligos istorijos išrašą (2 t., 86 b. l.), kuriame nurodoma apie atliktas tris procedūras 2016-11-29, 2016-12-12 ir 2016-12-14. Visų trijų procedūrų įkainis - 125 Eur.
Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus šioje dalyje civilinį ieškinį atmeta, įvertinus tai, jog byloje nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų V. C. turėtas išlaidas dėl šių procedūrų apmokėjimo, tai yra nepateikti kasos pajamų orderiai ir mokėjimo čekiai. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodytos odontologinės procedūros buvo atliktos (2016-11-29, 2016-12-12 ir 2016-12-14), tai yra po metų laiko nuo patirtų sužalojimų (nusikalstama veika padaryta - 2015-12-11). Byloje nepateikti įrodymai patvirtinantys, jog šios odontologinės procedūros priežastiniu ryšiu yra susijusios su nusikalstamos veikos metu patirtais sveikatos sužalojimais.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, civiliniai ieškovei priteistina 105,69 Eur už įsigytus medikamentus ir 15 Eur už kaklo įtvarą, viso 120,69 Eur.
Dėl negautų pajamų bei turėtų papildomų išlaidų.
Civilinė ieškovė V. C. prašo priteisti 2912 Eur nuostolius, kurie atsirado dėl jos negautų pajamų. Šio reikalavimo pagrindu nurodė, jog V. C. iš Vokietijos Federacijos kas mėnesį buvo mokamos 728 Eur išmokos už Vokietijos pilietės, sutuoktinio mamos A. J. P. C. slaugą. Dėl patirtos fizinės ir psichologinės traumos, sveikatos sutrikdymo V. C. negalėjo slaugyti A. J. P. C., todėl jai nebuvo mokamos išmokos už 4 mėnesių laikotarpį.
Civilinė ieškovė V. C. taip pat prašo priteisti 3000 Eur nuostolius, kurie atsirado dėl to, jog V. C. turėjo samdyti du darbuotojus, kurie keturis mėnesius po 16 valandų kas antrą dieną slaugė A J. P. C ir jiems buvo mokama kas mėnesį po 375 Eur darbo užmokestis.
Civilinė ieškovė V. C. taip pat prašo priteisti 1200 Eur nuostolius, kurie atsirado dėl to, jog V. C. turėjo keturis mėnesius slaugos darbuotojus iš Klaipėdos miesto vežioti į (duomenys neskelbtini). Civilinė ieškovė nurodė, jog kasdien tuo tikslu nuvažiuodavo apie 120 km atstumą, kuro sąnaudos 11-12 litru per 1 dieną.
Civilinė ieškovė V. C. taip pat prašo priteisti 1200 Eur nuostolius, kurie atsirado dėl to, jog V. C. negalėdama pati prižiūrėti bei treniruoti savo žirgo turėjo keturis mėnesius A. K. ir V. K. mokėti į mėnesį 300 Eur.
Civilinė ieškovė V. C. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pinigai už sutuoktinio H – D C mamos A. J. P. C. slaugą buvo pervedami į sutuoktinio sąskaitą. Dėl nusikalstamos veikos metu patirtų sužalojimų V. C. nebegalėjo toliau slaugyti sutuoktinio mamos, todėl nebegavo apie 1000 Eur pajamų į mėnesį už A. J. P. C. slaugą, kurios buvo atiduodamos jos mamai G. V. ir jos draugėms, kurios keturis mėnesius, kol V. C. buvo nedarbingą slaugė A J. P. C. V. C. patvirtino, jog neturi rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog G. V. ir jos draugės teikė A J. P. C slaugą ir už tai joms buvo mokamos išmokos. Taip pat neuri rašytinio susitarimo bei pinigų perdavimo pagrindžiančių įrodymų A. K. dėl žirgo priežiūros bei jo treniravimo. Civilinė ieškovė V. C. papildomai paaiškino, jog Lietuvoje oficialiai nedirba apie 15-16 metų, anksčiau dirbo darželyje.
2017-10-02 nukentėjusiosios V. C. sutuoktinis H – D C teismo posėdžio metu paaiškino, jog Vokietijos Federacija V. C. mokėjo slaugos išmokas už jo motinos A. J. P. C. slaugą. Mamai buvo nustatyta sunki demensijos forma. Visos išmokos susijusios su mamos slauga, pensija bei mamos pašalpa už jos mirusį sutuoktinį buvo pervedamos į H – D C sąskaitą. Iš gautų šių pajamų H – D C 1000 Eur atiduodavo sutuoktinei V. C. už mamos slaugą. Visomis gaunamomis pajamomis naudojosi bendrai kaip sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį. Liudytojas H – D C patvirtino, jog visos pinigų sumos skirtos jo mamai Vokietijos Federacija išmokėjo į jo sąskaitą, tačiau sutuoktinė dėl nusikalstamos veikos metu patirtų traumų keturis mėnesius negalėjo A. J. P. C. slaugyti. Tuo laikotarpiu A J. P. C prižiūrėjo sutuoktinės V. C. mama G. V. bei jos draugės, kurioms už priežiūrą H – D C mokėjo pinigus. Liudytojas H – D C patvirtino, jog neturi jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių slaugos paslaugų suteikimą bei pinigų sumokėjimą G. V. bei jos draugėms. Taip pat neturi rašytiniu įrodymų dėl turėtų transporto išlaidų vežiojant slaugytojas į jos mamos gyvenamąją vietą ir atgal, taip pat neturi rašytinių įrodymų dėl žirgo priežiūros (2 t., 146 b. l.).
Liudytoja G. V. patvirtino, jog dėl nusikalstamos veikos patirtų sužalojimų dukra V. C. negalėjo toliau slaugyti sutuoktinio mamos A. J. P. C., todėl G. V. su draugėmis slaugė šią moterį iki jos mirties. Už slaugą jai H – D C į mėnesį mokėjo apie 500 Eur, rašytinių įrodymų apie pinigų perdavimą neturi, slaugos sutartis sudaryta nebuvo, mokesčių už šias gautas pajamas nemokėjo (2 t., 148 b. l.).
Teismo posėdžio metu A. K. patvirtino, jog nukentėjusioji V. C. įsigijo jauną žirgą, su kuriuo jai sunkiai sekėsi susitvarkyti bei bijojo su juo jodinėti. V. C. prieš kelis mėnesiu iki įvykio, kurio metu ji buvo sumušta, A. K. žodžiu paprašė prižiūrėti bei išjodinėti jos žirgą, buvo sutarę, jog už treniruotę bus mokama po 10 Eur. Rašytiniai susitarimai dėl žirgo priežiūros bei pinigų mokėjimai už žirgo išjodinėjimą nebuvo surašyti. Liudytoja A. K. patvirtino, jog V. C. žirgą prižiūrėjo prieš įvykį ir po įvykio, iki tol kol V. C. šį žirgą išsivežė į kitą žirgyną (2 t., 166 b. l.).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Vokietijos pensijų draudimo bendrovė ,,Deutsche Rentenversicherung“ V. C. laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-06-09 pervedė 39533 Eur privalomųjų draudimo įmokų už priežiūros veiklą (2 t., 173 b. l.). Mirties liudijimas patvirtina, jog A J. P. C, gim. 1923, mirė - 2016-06-09 (2 t., 87 b. l.). Pažymoje 2016-08-09 dėl socialinio draudimo už A. C. globą nurodoma, jog nuo 2016-06-09 išregistruojama globa (2 t., 84 b. l.).
Vertinant byloje pateiktus rašytinius įrodymus konstatuotina, jog byloje nepateikta rašytinių įrodymų patvirtinančių, V. C. ieškiniuose nurodytų aplinkybių, jog dėl V. C. nusikalstamos veikos metu patirtų sužalojimų, tai yra patirto nedarbingumo, Vokietijos Federacijos įgaliotos institucijos nebūtų išmokėjusios socialinių išmokų už A. J. P. C. slaugą. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra pateikta iš viso jokių rašytinių įrodymų apie socialinių išmokų mokėjimą už A. J. P. C. slaugą. Neaišku kokio dydžio ir kam šios išmokos buvo mokamos. Nepateikta sutartis dėl A J. P. C gobėjo paskyrimo. Nepateiktas V. C. ir H – D C santuokos liudijimas. Liudytojas H – D C teismo posėdžio metu patvirtino, jog visos slaugos ir su tuo susijusios išmokos už nagrinėjamą laikotarpį buvo pervestos į jo sąskaitą, kurias vėliau paskirstydavo. Analizuojant V. C. ieškinius bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, matyti, jog negautas pajamas V. C. įrodynėja tuo, jog dėl nedarbingumo jos sutuoktinis H – D C dalį gautų pajamų (1000 Eur) už mamos slaugą perduodavo ne jai, o jos mamai G. V. ir jos draugėms, kurios tuo metu slaugė A J. P. C. Civilinė ieškovė V. C. įrodynėdama šį reikalavimą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų nurodytas šias išlaidas. Nepateiktos rašytinės sutartys dėl slaugos paslaugų suteikimo, pinigų sumokėjimo kvitai.
Civilinė ieškovė V. C. taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių jos turėtų papildomų išlaidų, kurios susijusios su jos netektu laikinu nedarbingumu, dėl jos žirgo priežiūros. Atkreiptinas dėmesys, jog nepateikti žirgo dokumentai, nuosavybę patvirtinantys dokumentai, žirgo laikymo (saugojimo) žirgyne sutartis. Byloje apklausta liudytoja A. K. patvirtino, jog V. C. žirgą prižiūrėjo iki nusikalstamos veikos padarymo ir po to, kol V. C. išsivežė žirgą. Byloje taip pat nepateikta jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių turėtas išlaidas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, civilinio ieškinio reikalavimai dėl turėtų papildomų slaugos išlaidų ir žirgo priežiūros išlaidų, atmestini kaip neįrodyti.
Dėl neturtinės žalos.
Civiliniuose ieškiniuose V. C. nurodė, jog dėl A. S. padarytos nusikalstomos veikos patyrė šoką, pažeminimą, buvo ir yra bejėgiškumo ir nevilties būsenoje. Ilgą laiką jautė ir jaučia dvasinius išgyvenimus, baimę, nesaugumo jausmą, atsirado emocinė įtampa. Ypač skaudu, kad dėl A. S. nusikalstamos veikos nukentėjo ir V. C. artimieji. Ankščiau laiko išėjo iš gyvenimo A J. P. C, nes jai toks išbandymas buvo nepakeliamas.
Byloje teismo medicinos specialistų išvados patvirtina, jog V. C. buvo nustatyti šie sužalojimai: veido kairės pusės sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, apatinio žandikaulio lūžimu kairėje, kaklo raumenų patempimas, dešinės plaštakos II piršto sumušimas, gydytojo psichiatro diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. Nustatytus sužalojimus V. C. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais - sumušant, spaudžiant kaklą. Įrašai tyrimui pateiktuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatytus sužalojimus V. C. patyrė jos nurodomu laiku, t. y. 2015-12-11. Dėl patirtų sužalojimų V. C. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai - jos patirta trauma nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 4-6).
Civilinė ieškovė V. C. prašydama priteisti neturtinę žalą teigia, jog dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų bei po to sekusių išgyvenimų gydytoja D. L. jai nustatė ligos diagnozę – potrauminio streso sutrikimą, kuris tęsiasi iki šiol.
Byloje apklausta nukentėjusioji V. C., jos gydytoja – psichiatrė D. L. sutuoktinis H – D C bei nukentėjusiosios mama G. V. nurodė, jog iki šiol nukentėjusioji V. C. yra psichologiškai sugniuždyta, tęsiamas jos ambulatorinis gydymas.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2016-01-06 nukentėjusioji V. C. apžiūrėta psichiatrės gyd. D. L.: pacientė atvyko skųsdamasi nerimu, įtampą, sutrikusiu miegu, košmariniais sapnais, bloga nuotaika, žmonių baime. Sumušta prieš 0,5 mėn., patyrė psichotraumą: konflikto metu buvo sumušta, lūžo žandikaulis, sumuštas kaklas. Obj.: kontaktas pakankamas, mąstymas fiksuotas, sujaudinta. Dgn.: F43.1 - potrauminio streso sutrikimas. Skirtas atitinkamas gydymas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2016-01-07 iki 01-13 d. 2016-01-13 - pacientė atvyko kontrolei. Savijauta šiuo metu išlieka be žymesnės dinamikos. Nurodyta tęsti skirtą gydymą. Diagnozė ta pati. Nedarbingumo pažymėjimas pratęsiamas nuo 2016-01-14 iki 01-20 d. 2016-01-20 - pacientė atvyko kontrolei. Savijauta šiuo metu nėra stabili. Nurodyta tęsti gydymą. Diagnozė ta pati. Nedarbingumo pažymėjimas pratęstas iki 2016-01-27. 2016-01-27 - pacientė atvyko kontrolei. Savijauta šiuo metu nėra stabili: epizodiškai košmariški sapnai, kuomet dažnai nubunda. Jaučia nervinę įtampą. Diagnozė ta pati. Tęsti nurodytą gydymą. Nedarbingumo pažymėjimas pratęsiamas iki 2016-02-03. Gyd. psichiatrės D. L. išraše nurodyta, kad gydymo eigoje V. C. psichikos būklė stebint dinamikoje pagerėjo, tačiau išliko baimė būti tarp žmonių, vengimas tos vietos, kurioje įvyko konfliktas bei patyrė traumą, besikartojantys nemalonių įvykių išgyvenimas mintyse, jautrumas, dirglumas, nuotaikos svyravimai. Šiuo metu pacientei taikomas gydymas benzodiazepinais ir antidepresantais. Psichikos būklė dar nėra pakankamai stabili. Duotos rekomendacijos gydymui ir darbui (1 t., 55 b. l.).
Teismo posėdžio metu gydytoja - psichiatrė D. L. patvirtino, jog neturi duomenų, kad iki įvykio nukentėjusioji V. C. į psichiatrus būtų kreipusi pagalbos. Nedarbingumas buvo tęsiamas tiek kiek V. C. jautėsi blogai. Mano, jog psichologiniai padariniai kilo dėl patirto smurto nusikalstamos veikos padarymo metu. Šiuo metu, V. C. kartą per mėnesį atvyksta ambulatoriniam gydymui (2 t., 182-183 b. l.).
Teismo posėdžio metu ekspertas D. T. paaiškino, jog susipažinęs su teismo medicinos specialisto išvadomis, mano, jog V. C. yra nepagrįstai nustatyta diagnozė – potrauminio streso sindromas. Šis potrauminio streso sindromas yra vienas iš sunkiausių psichikos sutrikimų, kurie gali atsirasti po katastrofų, žemės drebėjimų ar karo įvykių, tiesiogiai susijusių su žmogaus gyvybę. Šie susirgimai stebimi karo veteranų tarpe - visiška asmenybės degradacija, žmogus nusigeria, tampa asocialus, visiškai nesirūpina savo higiena. Šiuo atveju susipažinus su specialistų išvadomis bei stebint nukentėjusiąją teismo salėje matyti, jog potrauminio streso sindromo V. C. nepatyrė. Jei žmogus gydėsi pas psichiatrą ambulatoriškai, o ne stacionariai, tai gali būti nustatytas lengviausias sveikatos sutrikimo mastas – nežymus sveikatos sutrikdymas. Nedarbingumo išdavimas priskirtas gydytojos – psichiatrės teisei (3 t., 28-29 b. l.).
Vertinant aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų patvirtinančių, jog nukentėjusioji po nusikalstamos veikos padarymo patyrė – potrauminį streso sindromą. Atkreiptinas dėmesys, jog prokuroro pateiktame kaltinamajame akte, A. S. nebuvo kaltinama, tokio sužalojimo padarymu. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas D. T. patvirtino, jog asmeniui, kuris dėl psichinių sutrikimų nebuvo gydomas stacionare, dažniausiai tokiam klientui nustatoma lengviausia sveikatos sutrikdymo forma – nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, civilinės ieškovės V. C. nurodyti psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip nerimas, baimė, nemiega nevertintini, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinti svarbiausi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis – kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas V. C. sukėlė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, sukėlė fizinį skausmą, tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokią piniginę kompensaciją, kad kiek įmanoma teisingiau būtų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas.
Formuojama teismų praktika patvirtina, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 579 Eur iki 5792 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011). Tai tik patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma.
Nustatydamas nukentėjusiajai V. C. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajai V. C. padarytų sužalojimų mastą, į tai kad nukentėjusiajai padaryti kūno sužalojimai turėjo gyti ilgiau nei dešimt dienų. Patirti žandikaulio sužalojimai buvo susiję su nepatogumais valgant, bendraujant kitais asmenimis, laisvalaikio ribojimu (jodinėti). Svarbi aplinkybė yra tai, jog kaltinamoji A. S. neatsiprašė V. C. bei kitais veiksmais su nukentėjusiąja nesiekė susitaikyti, kas turėjo įtakos tolesnei prastai nukentėjusiosios psichologinei būsenai. Nukentėjusiosios sumušimą stebėjo pašaliniai bei šios aplinkybės tapo žinomos kitiems pašaliniams asmenims, dėl ko nukentėjusioji nebegalėjo treniruotis tame pačiame žirgyne. Visos šios aplinkybės yra svarbios nustatant neturtinės žalos dydį.
Nors nukentėjusioji V. C. paaiškino, kad patirtų sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, o pateikti medicininiai duomenys apie tai, kad nukentėjusioji iki šiol, tai yra praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo nusikalstamos veikos padarymo vis dar jaučia dvasinius išgyvenimus, baimę, nesaugumo jausmą, emocinę įtampą, nepatvirtina, jog šie sveikatos sutrikimai susiję su padaryta nusikalstama veika. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamoji dirba, turi nuolatinį pajamų šaltinį, viena auginą mažametę dukrą (2 t., 4 b. l.). Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog teismas byloje konstatavo kaltinamosios A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į fizinį smurtą, kilo būtent dėl to, jog V. C. nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė savo teisę iš A. S. atgauti skolą. Nukentėjusiosios V. C. tokie veiksmai buvo pripažintini, kaip provokuojantys, turėję įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 1500 Eur, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių bei pačios nukentėjusiosios elgesio.
Dėl proceso išlaidų.
Nukentėjusioji V. C. prašo priteisti 19,42 Eur turėtas išlaidas už teismo medicinos specialisto tyrimą (1 t., 59 b. l.), 1,03 Eu pašto išlaidas už pretenzijos kaltinamajai 2016-04-07 siuntimą (1 t., 61 b. l.; 2 t., 106-107 b. l.) bei 1000 Eur teisinių atstovavimo išlaidų (2 t., 76, 82 b. l.).
Byloje V. C. pateikė rašytinius įrodymus pagrindžiančius aukščiau nurodytas išlaidas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiosios V. C. atstovas advokatas Alius Galminas dalyvavo aštuoniuose teismo posėdžiuose bei nukentėjusiąją atstovavo ikiteisminio tyrimo metu, todėl nukentėjusiosios prašomos priteisti advokato darbo apmokėjimo išlaidos pripažintinos pagrįstomis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. 1 d. teismas
n u s p r e n d ž i a :
A. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme. Įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti, o ne tekus darbus registruotis darbo biržoje bei per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos V. C. atlyginti turtinę žalą - 120,69 Eur.
Priteisti iš A. S. 120,69 eurų turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei V. C..
Priteisti iš A. S. 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei V. C..
Priteisti iš A. S. 1020,45 eurų proceso išlaidų atlyginimo civilinei ieškovei V. C..
Priteisti iš A. S. 206,56 eurų turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei - Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėjas Mantas Ūsas