Administracinė byla Nr. eA-1689-415/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09542-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.2.1; 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 29d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. D. (E. D.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. D. (E. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja E. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 23S205019 „Panaikinti ES piliečio šeimos nario teisę laikinai gyventi LR“ (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo); panaikinti Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 19 d sprendimą Nr. 23S207128 „Atsisakyti išduoti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę“ (toliau – ir Sprendimas dėl kortelės); įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę (toliau – ir Prašymas); iš atsakovo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti Europos Sąjungos (toliau – ES) leidimo laikinai gyventi kortelę (toliau – ir Kortelė) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1011 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Migracijos departamentas, nagrinėdamas jos prašymą, priėmė Sprendimą dėl leidimo, kuriuo panaikino pareiškėjos teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę Nr. 760055924, galiojančią iki 2026 m. rugsėjo 27 d., o Sprendimu dėl kortelės atsisakė jai išduoti Kortelę.
2.2. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja nesutinka su VSD pateikta informacija ir Migracijos departamento išvada, kad ji pasižymi prokremliškomis pažiūromis, dėvėjo Georgijaus juosteles ir jas gamino, dalyvavo rusų šventėse, laikosi įsitikinimo, kad rusai yra skriaudžiami nacių, palaiko ryšius su jai artimais asmenimis (duomenys neskelbtini), kurie tarnauja (duomenys neskelbtini) karinėse pajėgose, palaiko Rusijos agresiją Ukrainoje ir vertina, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, yra teisinga. VSD pateikti duomenys visiškai neatitinka tikrovės, yra melagingi, neatitinka faktinės situacijos, tokią melagingą informaciją Valstybės saugumo departamentui pateikė buvęs jos sutuoktinis A. K., kuris ją apkalba dėl kilusio konflikto.
2.3. Pareiškėja pirmą kartą Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravo 2016 m. spalio 24 d., pirmą kartą Kortelė jai buvo išduota 2016 m. spalio 18 d., 2021 m. rugsėjo 27 d. jai buvo išduota kita Kortelė, galiojanti iki 2026 m. rugsėjo 27 d. Lietuvoje gyvena pareiškėjos dukra V. K., kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėja su dukra gyvena (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų (Krizių) centre, nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. pareiškėja dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (duomenys neskelbtini) skyriaus operacinėje pagalbine darbuotoja, iki to vertėsi individualia veikla. Dukra lanko darželį-lopšelį.
2.4. Valstybės saugumo departamento pateikti duomenys remiasi išimtinai priešiškai prieš pareiškėją nusistačiusio buvusio sutuoktinio pateikta informacija, kuri neatitinka tikrovės. Nei VSD, nei atsakovas pareiškėjos buvusio sutuoktinio pateiktos informacijos nepatikrino, todėl ginčijami sprendimai grindžiami nepatvirtintais faktais ir tokie sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ)10 straipsnio reikalavimų.
3. Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėja pasižymi prokremliškomis pažiūromis, yra dėvėjusi Georgijaus juosteles ir jas gaminusi, dalyvaudavo rusų šventėse. Pareiškėja laikosi įsitikinimo, kad rusai yra skriaudžiami nacių, palaiko ryšius su jai artimais asmenimis (duomenys neskelbtini), kurie tarnauja (duomenys neskelbtini) karinėse pajėgose, o tai sudaro prielaidas ją, kaip (duomenys neskelbtini) lojalų asmenį, išnaudoti Lietuvai priešiškiems tikslams. VSD duomenimis, pareiškėja palaiko Rusijos agresiją Ukrainoje ir vertina, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, yra teisinga. Atsižvelgdamas į visą anksčiau išdėstytą informaciją ir dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasikeitusią saugumo situaciją regione, VSD vertina, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
3.2. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei, ir jo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija yra unikali, tačiau tai taip pat reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.
3.3. Pareiškėjos sąmoninga pozicija teisinant Rusijos (t. y. valstybės, kuri kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai) neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėja, reikšdama palankumą (duomenys neskelbtini) režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis (duomenys neskelbtini) jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Pareiškėjos pademonstruotas palankumas (duomenys neskelbtini) režimui sudaro galimybes ryšių su (duomenys neskelbtini) plėtojimuisi ir didina jos gyvenimo Lietuvoje grėsmes valstybės saugumui ir tai pagrįstai vertinama kaip grėsmė Lietuvos saugumui, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl sutuoktinio niekaip nepaneigia pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.
3.4. Ginčijami sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, juos priimant buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Pareiškėjos šeiminiai ir socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikos valstybe nenusveria pareiškėjos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
4.1. Valstybės saugumo departamento turimi duomenys leidžia pagrįstai vertinti, kad pareiškėja, gyvendama Lietuvoje, dėl savo pažiūrų gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
4.2. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones (duomenys neskelbtini) gyvenantiems giminaičiams (duomenys neskelbtini) karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys (ar (duomenys neskelbtini) režimo politiką palaikantys) šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
4.3. Pareiškėjos sąmoninga pozicija teisinant Rusijos (t. y. valstybės, kuri kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai) neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėja, reikšdama palankumą (duomenys neskelbtini) režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis (duomenys neskelbtini) jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Pareiškėjos pademonstruotas palankumas (duomenys neskelbtini) režimui sudaro galimybes ryšių su (duomenys neskelbtini) plėtojimuisi ir didina jos gyvenimo Lietuvoje grėsmes valstybės saugumui.
4.4. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos pažiūros gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Kadangi pareiškėja Valstybės saugumo departamento pripažinta kaip galinti kelti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės, kad jai pirmoji Kortelė išduota 2016 m., nuo 2016 m. deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvoje, nuo 2018 m. su pertraukomis dirba skirtingose Lietuvos Respublikos įmonėse, turi dukrą Lietuvos pilietę, ir kiti skunde nurodyti argumentai negali nulemti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.
II.
5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
6. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
6.1. Pareiškėjai Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelė išduota 2016 m. spalio 18 d. ir galiojo iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 101 straipsnio 2 dalimi, 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 21S24828 pareiškėjai išdavė Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę 5 metams.
6.2. Nutraukusi santuoką su A. K., pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 14 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti Kortelę Įstatymo 1011 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.
6.3. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą ir 2023 m. liepos 14 d. gavęs Valstybės saugumo departamento 2023 m. liepos 13 d. raštą Nr. 18-7729 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir VSD išvada), Sprendimu dėl leidimo panaikino teisę pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę Nr. 760055924.
6.4. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1011 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai ar nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1V-594 (toliau – ir Aprašas) 42 punktu, Sprendimu dėl kortelės atsisakė išduoti pareiškėjai Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę, konstatavęs, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 1011 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų sąlygų.
7. Teismas byloje, be kita ko, įvertino Įstatymo 101 straipsnio 2, 3, 4 dalių nuostatas.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini), ji 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarė santuoką su A. K.. Pareiškėjai Kortelė, vadovaujantis Įstatymo 101 straipsnio 2 dalimi, pirmą kartą išduota 2016 m. spalio 18 d.
9. Teismas byloje įvertino Įstatymo 4 straipsnio 3, 4, 5, 7 dalių, 106 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, bei VSD išvadoje nurodytus duomenis dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui.
10. Teismas nustatė, kad Valstybės saugumo departamentui informaciją apie tai, jog pareiškėja pasižymi prokremliškomis pažiūromis, yra dėvėjusi Georgijaus juosteles ir jas gaminusi, dalyvaudavo rusų šventėse, pateikė buvęs pareiškėjos sutuoktinis A. K., kuris, apklaustas teisme liudytoju, šią aplinkybę patvirtino, kaip ir patvirtino tai, jog pareiškėja palaiko artimus ryšius su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais giminaičiais, gamino ir dėvėjo Georgijaus juosteles, dalyvavo rusų šventėse.
11. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog tarp buvusių sutuoktinių yra susiklostę priešiški santykiai, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A. K. parodymais, kadangi jo pateiktos informacijos tikrumą patvirtina ir papildo VSD turima įslaptinta informacija, kuri patvirtina, kad pareiškėja yra prokremliškų pažiūrų, palaiko Rusijos agresiją Ukrainoje, bendrauja su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais artimaisiais. Teismas nurodė, kad pareiškėja teismo posėdžio metu jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti liudytojo A. K. parodymais, nenurodė.
12. Teismas byloje vadovavosi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, atsižvelgė į Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžtas Rusijos Federacijos keliamas grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjos santuoka su Lietuvos Respublikos piliečiu A. K. nutraukta 2022 m. lapkričio 3 d. Pareiškėja gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje buvo deklaravusi nuo 2016 m. spalio 24 d. Paskutinė pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje panaikinta 2022 m. lapkričio 15 d., savininko prašymu. Pareiškėja nuo 2022 m. gruodžio 6 d. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ((duomenys neskelbtini) rajono sav.). Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja yra socialiai pažeidžiama ir iš esmės yra priklausoma nuo (duomenys neskelbtini) gyvenančių artimųjų, su kuriais pareiškėja palaiko glaudžius ryšius; pareiškėja, būdama prokremliškų pažiūrų, gali būti kontroliuojama (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų ir jos veikla bei gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali būti panaudotas prieš Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą.
14. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos pažiūros Valstybės saugumo departamento surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Teismas, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visumą, įvertinęs (duomenys neskelbtini) keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl (duomenys neskelbtini) išprovokuotos agresijos prieš Ukrainą ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, sutiko su Valstybės saugumo departamento ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimu.
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių Valstybės saugumo departamento išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad pareiškėja gali būti kontroliuojama (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų. Teismas nurodė, kad Sprendime dėl leidimo atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
16. Teismas, spręsdamas dėl Sprendimo dėl kortelės pagrįstumo ir teisėtumo, vadovavosi Aprašo 2, 42, Įstatymo 1011 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis.
17. Teismas pažymėjo, kad pripažinus, jog pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai Kortelę, nes panaikinus teisę pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoti šią teisę patvirtinantį dokumentą nėra jokio įstatyminio pagrindo. Teismas vertino, kad Migracijos departamentas, atsisakydamas pareiškėjai išduoti Kortelę, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 1011 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų sąlygų. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino išvestinio pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Prašymą.
18. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
19. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo: panaikinti 2024 m. balandžio 18 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų sprendimą ir skundą tenkinti – panaikinti atsakovo Sprendimą dėl leidimo ir Sprendimą dėl kortelės; įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą išduoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę iš naujo; priteisti visas pareiškėjos patirtas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.
20. Pareiškėja nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:
20.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjos bei buvusio sutuoktinio santykių specifiką, jos ryšius su Lietuva, ypač aplinkybę, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjos mažametė dukra, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, neatsižvelgė, kad valstybės institucijos yra naudojamos asmeninių konfliktų sprendimui bei nuoskaudų kompensavimui, nes teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino, jog buvęs pareiškėjos sutuoktinis paskundė ją VSD dėl tarp jų susiklosčiusių konfliktinių santykių po skyrybų. Pareiškėjos sutuoktinis tokiu būdu siekia civilinės bylos narinėjimo metu nustatyti jų nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su juo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
20.2. Po santuokos nutraukimo pareiškėjos sutuoktinis nuolat žemino, užgauliojo pareiškėją, jai grasino, todėl pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro direktorę, prašydama paskirti jai psichologinę pagalbą dėl buvusio sutuoktinio nuolatinių užgauliojimų. Šiuo metu pareiškėjos dukra gyvena su pareiškėjos sutuoktiniu, su pareiškėja bendrauja tik nuotoliniu būdu, o nepanaikinus nepagrįstų atsakovo sprendimų, kurie pareiškėjai sukurs pareigą išvykti iš Lietuvos, 3 metų vaikas bus galutinai atskirtas nuo mamos.
20.3. Atsakovas ir teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja pasižymi prokremliškomis pažiūromis, kadangi pareiškėja niekada nepalaikė Rusijos Federacijos agresijos Ukrainos atžvilgiu, neturi ir neturėjo prokremliškų pažiūrų, niekada nedėvėjo ir negamino Georgijaus juostelių, nedalyvaudavo rusų šventėse, ji nesutinka su (duomenys neskelbtini) tiek išorės, tiek vidaus politika, niekada nepritarė karui bei vykdomiems tarptautiniams nusikaltimams, o tai, kad (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjos giminaičiai, nepagrindžia jos pritarimo karui ar agresijos kitokio palaikymo.
20.4. Pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo padarytos išvados, kad pareiškėja yra socialiai pažeidžiama, nes priklauso nuo savo giminių (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nėra priklausoma nuo savo giminių, nes Lietuvoje ji dirba klinikose, yra išmokusi lietuvių kalbą, ji savo gyvenimą savarankiškai ir nepriklausomai nuo giminių kuria Lietuvoje, kur gyvena ir jos dukra, Lietuvos pilietė.
20.5. Tarp pareiškėjos bei jos buvusio sutuoktinio egzistuoja konfliktai, pastarasis yra priešiškai nusiteikęs, nuolat žemina, šmeižia pareiškėją, jis netgi bandė pagrobti vaiką iš darželio, įsibrauti į Krizių centro teritoriją, kas taip pat rodo aiškius ketinimus atsikratyti pareiškėja. Pareiškėjos sutuoktinio pastangomis pareiškėja buvo išdeklaruota iš jos gyvenamosios vietos ir šiuo metu neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, gyvena (duomenys neskelbtini)socialinių paslaugų (Krizių) centre.
20.6. Pareiškėja integravosi į lietuvių visuomenę, moka kalbą, nuo 2018 m. su pertraukomis skirtingose Lietuvos Respublikos įmonėse, t. y. pareiškėjos ryšiai su Lietuva yra iš tikrųjų glaudūs. VSD išvadą dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui padarė dėl neteisingų pareiškėjos sutuoktinio kaltinimų, tačiau tokios informacijos buvimas nesudaro pagrindo automatiškai panaikinti pareiškėjai išduoto leidimo gyventi Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos mažametė dukra yra Lietuvos pilietė.
20.7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino su pareiškėja susijusių individualių aplinkybių, t. y. kad pareiškėjos dukra yra Lietuvos pilietė, ir pareiškėjos, kaip vaiko mamos, valstybės saugumui keliama grėsmė turėtų būti vertinama atsižvelgiant tik į jos atitinkamą elgesį, o grėsmė turi būti reali, akivaizdi ir pakankamai rimta. Byloje nepateikta jokių duomenų, kokius konkrečius valstybės saugumui pavojingus veiksmus atliko E. D., o VSD išvadoje nurodyti veiksmai neidentifikuoja valstybės saugumui keliamos grėsmė realumo, akivaizdumo, rimtumo (jeigu minėti veiksmai ir buvo), to nepatvirtina ir pirmosios instancijos teismo neteisingai konstatuotas pareiškėjos pažeidžiamumas.
20.8. Pareiškėja leidimo laikinai gyventi prašė šeimos susijungimo pagrindu, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinama, ar leidimo laikinai gyventi neišdavimas yra būtinas siekiant apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas pamatines vertybes, ir ar yra proporcingas individualioje situacijoje. Taip pat turėtų būti vertinama, ar VSD išvadoje nurodyta informacija ir įslaptinti duomenys atitinka Įstatymo 981 straipsnio kriterijus, kad valstybės saugumui keliamos grėsmės turi pasireikšti konkrečiais asmens (pareiškėjos) veiksmais.
20.9. Atsakovas, priimdama skundžiamus sprendimus, neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
21. Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, bei pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui buvo padaryta įvertinus VSD išvadą, taip pat išklausius liudytojo (pareiškėjos sutuoktinio) parodymus. Atsakovas skundžiamame Sprendime įvertino individualią pareiškėjos situaciją, jos ryšius su Lietuva, ir atsižvelgdamas į tai priėmė Sprendimą, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino teisėtu ir pagrįstu.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįsta, ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:
22.1. Apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar galėtų patvirtinti teismo išvadų neteisingumą.
22.2. Valstybės saugumo departamentas, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jos su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų prokremliškų pažiūrų ir ryšių su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais asmenimis.
22.3. Nors pareiškėja nurodo, kad informaciją apie tai, jog pareiškėja pasižymi prokremliškomis pažiūromis, yra dėvėjusi Georgijaus juosteles ir jas gaminusi, dalyvaudavo rusų šventėse, Valstybės saugumo departamentui pateikė jos buvęs sutuoktinis A. K., su kuriuo susiklostę konfliktiški santykiai, tačiau, kaip teisinga nustatė pirmosios instancijos teismas, šią informaciją patvirtina ir papildo VSD turima įslaptinta informacija. Pareiškėja apeliaciniame skunde pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė teismas.
22.4. Vien tik pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytų esminių aplinkybių dėl pareiškėjos demonstruojamos paramos (duomenys neskelbtini) režimui bei iš to kylančios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėja, nurodydama, jog byloje nepateikta jokių duomenų, kokius konkrečius valstybės saugumui pavojingus veiksmus atliko pareiškėja, nepagrįstai kelia pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą tokio pobūdžio bylai. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar atsakovo sprendimais prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.
23. Pareiškėja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad VSD atsiliepime patvirtino, kad nenustatyta jokių realių, faktiškai atliktų pareiškėjos veiksmų, kuriais būtų keliama grėsmė valstybės saugumui, o skundžiami atsakovo sprendimai yra grindžiami bendrąja prevencija. Pareiškėjos teigimu, tai prieštarauja Įstatymo 981 straipsniui, be kita ko, numatančiam, kad vertinimas dėl asmens keliamos grėsmės negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nesusijusiomis su konkrečiu atveju, bendrąja prevencija ar vien nusikalstamos veikos padarymu. Pasak pareiškėjos, nagrinėjamu atveju atsakovo sprendimai nepagrįstai grindžiami bendrąja prevencija, todėl nenustačius pareiškėjos elgesio, pavojingo Lietuvos saugumui, ji negali būti pripažįstama valstybės saugumui keliančiu pavojų asmeniu.
24. Valstybės saugumo departamentas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai klaidina teismą, teigdama, jog VSD patvirtino nenustatęs jokių konkrečių pareiškėjos atliktų veiksmų, o vertinimas grindžiamas ne konkrečiu jos elgesiu, o bendrąja prevencija, kuria šiuo atveju negali būti grindžiama valstybės saugumui keliama grėsmė, taip pat nepagrįstai nurodo, kad nėra informacijos apie jos elgesį Įstatymo 981 straipsnio prasme. VSD pažymi, jog šiuo atveju, būtent prokremliškos pažiūros, jų reiškimas ir palaikymas ryšių su asmenimis (duomenys neskelbtini), pasižyminčiais tokiomis pačiomis pažiūromis, ir yra pareiškėjos elgesys, keliantis pakankamai rimtą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, ir kurį patvirtina tiek vieša, tiek įslaptinta informacija. Aplinkybė, kad pareiškėją su Lietuva sieja šeiminiai ryšiai, negali būti labiau reikšminga už pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui, ir negali būti pripažįstama prioritetine ir labiau reikšminga nei nacionalinis saugumas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo dėl leidimo ir Sprendimo dėl kortelės pagrįstumo ir teisėtumo, bei dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.
26. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, nustatęs, kad byloje įrodyta, jog pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, bei pripažinęs, kad atsakovas pagrįstai skundžiamu Sprendimu dėl leidimo panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o skundžiamu Sprendimu dėl kortelės pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai Kortelę.
27. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo kad pirmosios instancijos teismas nevertino individualių su pareiškėja susijusių aplinkybių, t. y. kad pareiškėjos dukra yra Lietuvos pilietė, ir pareiškėjos, kaip vaiko mamos, valstybės saugumui keliama grėsmė turėtų būti vertinama atsižvelgiant tik į jos atitinkamą elgesį, o grėsmė turi būti reali, akivaizdi ir pakankamai rimta, o nagrinėjamu atveju to nebuvo nustatyta.
28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.
29. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (Įstatymo 4 str. 4 d.). Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. (Įstatymo 4 str. 5 d.). Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
30. Įstatymo 981 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečio arba jo šeimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti grindžiamas tik atitinkamo asmens elgesiu. Asmens elgesys turi kelti realią, akivaizdžią ir pakankamai rimtą grėsmę. Vertinimas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nesusijusiomis su konkrečiu atveju, bendrąja prevencija ar vien nusikalstamos veikos padarymu.
31. Įstatymo 101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu, pasinaudojusiu laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, ar pas jį. Įstatymo 1011 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teisė gyventi Lietuvos Respublikoje išsaugoma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams tuo atveju, kai pripažinus santuoką negaliojančia, nutraukus santuoką ar registruotos partnerystės sutartį, kai šeimos narys nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu santuoka arba registruota partnerystė truko ne trumpiau kaip 3 metus, iš jų vienerius metus – Lietuvos Respublikoje, arba jeigu šeimos narys globoja ar rūpinasi Europos Sąjungos valstybės narės piliečio vaikais, arba santuokos nutraukimas įvyko dėl kito sutuoktinio (Europos Sąjungos valstybės narės piliečio) kaltės. Pagal Įstatymo 1053 straipsnio 3 punktą, teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelė keičiami, jeigu pasibaigia dokumento galiojimo laikas. Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu šio piliečio ir (ar) jo šeimos narių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
32. Aprašo 42 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, įvertinęs pagal Aprašo 35 punktą gautus duomenis, nustatęs, ar užsienietis atitinka kurį nors iš Įstatymo nustatytų teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgijimo ar kortelės išdavimo ar keitimo pagrindų, ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimo atveju atsižvelgęs į Įstatymo 104 straipsnio 5 ir 8 dalis, Migracijos departamentas priima vieną iš šių sprendimų: išduoti ar pakeisti kortelę (Aprašo 2 priedas) (42.1 p.); arba atsisakyti išduoti ar pakeisti kortelę <...> (42.2 p.).
33. Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 18 d. pareiškėjai Įstatymo 101 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo išduota pirmoji Kortelė, o pasibaigus šios Kortelės galiojimo terminui – 2021 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjai Įstatymo 101 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo išduota Kortelė Nr. 760055924, kuri galioja iki 2026 m. rugsėjo 27 d. 2023 m. rugpjūčio 14 d. E. D. pateikė atsakovui prašymą pakeisti Kortelę Įstatymo 1011 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes jos santuoka su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu A. K. nutraukta. Atsakovas, įvertinęs VSD išvadoje nurodytą informaciją, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (pareiškėja pasižymi prokremliškomis pažiūromis, yra dėvėjusi Georgijaus juosteles ir jas gaminusi, dalyvaudavo rusų šventėse; ji laikosi įsitikinimo, kad rusai yra skriaudžiami nacių; palaiko ryšius su jai artimais asmenimis (duomenys neskelbtini), kurie tarnauja (duomenys neskelbtini) karinėse pajėgose, o tai sudaro prielaidas ją, kaip (duomenys neskelbtini) lojalų asmenį, išnaudoti Lietuvai priešiškiems tikslams), taip pat įvertinęs pareiškėjos šeiminius, socialinius, ekonominius ryšius su Lietuva, vadovaudamasis Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu panaikino E. D. teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
34. Vertinant pareiškėjos nurodytus argumentus, kad VSD išvadoje nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjos prokremliškų pažiūrų ir veiksmų neatitinka tikrovės, be to, įvardinta grėsmė nėra reali, akcentuotina, kad nacionalinis saugumas – viešasis interesas ir visai visuomenei reikšminga vertybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis byloje Nr. eA-1917-602/2021). Nacionalinio saugumo interesai – saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai. Lietuvos nacionalinio saugumo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 135 straipsnio pirmojoje pastraipoje numatyta, kad Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, be kita ko, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę.
35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.).
36. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Z. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
37. Minėta, kad Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD ir teikia išvadą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės valstybės saugumui. Iš byloje esančių įrodymų seka, kad kompetentinga valdžios institucija (VSD) atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir atsakovui pateikė VSD išvadą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (pareiškėja pasižymi prokremliškomis pažiūromis, yra dėvėjusi Georgijaus juosteles ir jas gaminusi, dalyvaudavo rusų šventėse; ji laikosi įsitikinimo, kad rusai yra skriaudžiami nacių; palaiko ryšius su jai artimais asmenimis (duomenys neskelbtini), kurie tarnauja (duomenys neskelbtini) karinėse pajėgose, o tai sudaro prielaidas ją, kaip (duomenys neskelbtini) lojalų asmenį, išnaudoti Lietuvai priešiškiems tikslams). Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą dėl leidimo, įvertino VSD išvadoje pateiktą informaciją, taip pat įvertino individualią pareiškėjos situaciją – socialinius, ekonominius, šeiminius ryšius su Lietuvos Respublika (kad pareiškėja Lietuvoje gyvena nuo 2016 m., dirba, turi nepilnametį vaiką – Lietuvos Respublikos pilietį, yra išsiskyrusi), bei pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju kompetentingai institucijai (VSD) pripažinus, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, nėra svarbu, kaip pareiškėja vertina Rusijos ir Ukrainos santykius, ir teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informaciją, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčiais kilti grėsmes.
38. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui yra įrodyta. Valstybės saugumo departamento ir Migracijos departamento išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma, o VSD išvadoje nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo A. K. parodymai, bet ir į bylą Valstybės saugumo departamento pateikta nevieša medžiaga.
39. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad, vadovaujantis Įstatymo 981 straipsnio 1 dalimi, keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti grindžiamas tik atitinkamo asmens elgesiu, sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens VSD vertinimu, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjos prokremliškos pažiūros, jų reiškimas ir palaikymas ryšių su asmenimis (duomenys neskelbtini), pasižyminčiais tokiomis pačiomis pažiūromis, ir yra pareiškėjos elgesys, keliantis pakankamai rimtą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, ir šią išvadą patvirtina tiek vieša, tiek įslaptinta informacija.
40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos nurodyto argumento, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės apie pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio konfliktiškus santykius bei aplinkybės, kad jos buvęs sutuoktinis pateikė Valstybės saugumo departamentui neteisingą, melagingą informaciją apie pareiškėją, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje įvertintų įrodymų visuma (liudytojo A. K. parodymai, VSD išvada, taip pat įslaptinta informacija) patvirtina VSD padarytą išvadą dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, ir pareiškėja nepateikė duomenų, paneigiančių tokią išvadą.
41. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos nurodytus argumentus, jog nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad pareiškėja turi nepilnametę dukrą – Lietuvos Respublikos pilietę, kad pareiškėja leidimo laikinai gyventi prašė šeimos susijungimo pagrindu, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinama, ar leidimo laikinai gyventi neišdavimas yra būtinas siekiant apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas pamatines vertybes ir ar yra proporcingas individualioje situacijoje, pažymi, jog EŽTT yra išaiškinęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje A., C. ir B. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81); 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje A. prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010). Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).
42. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjos šeiminiais ryšiais, faktą, kad ji su sutuoktiniu yra išsiskyrusi, jos santuoka su Lietuvos Respublikos piliečiu nutraukta, pareiškėja turi nepilnametį vaiką, pareiškėja nuo 2022 m. gruodžio 6 d. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ((duomenys neskelbtini) rajono sav.). Pakartotinai įvertinus bylos duomenis, sutiktina su atsakovo išvadomis, kad pareiškėjos teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informaciją, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčiais kilti grėsmes. Pažymėtina, kad pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjai atvykti į Lietuvą ir leisti jai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
43. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1384-624/2024, t. y. sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi neišdavimo turi būti vertinama, ar toks sprendimas neišvengiamas siekiant apsaugoti konstitucines vertybes, taip pat įvertinti, ar tokia priemonė proporcinga, adekvati, protinga ir pritaikyta padarius pagrįstą išvadą, kad nepritaikius minėtos priemonės, bus pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės, kaip valstybės nepriklausomybė, demokratija ir respublika. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytos bylos aplinkybes, pažymi, jog asmens keliama grėsmė valstybės saugumui buvo vertinama atsižvelgiant į asmens eitas pareigas Rusijos Federacijoje, o nagrinėjamoje byloje grėsmė valstybės saugumui siejama su kitomis aplinkybėmis, be to, atsakovas, priimdamas Sprendimą dėl leidimo, įvertino tokios priemonės taikymo proporcingumą, taigi nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad yra nustatyti konkretūs pareiškėjos veiksmai, kuriais keliama grėsmė valstybės saugumui (žr. šios nutarties 39 p.), nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atskirti motiną nuo 3 metų vaiko, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, remiantis tik konfliktiškai nusiteikusio buvusio sutuoktinio skundu bei slapta informacija, yra neadekvatu ir neproporcinga. Kaip jau buvo minėta, išvada dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui padaryta įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne tik įslaptintos informacijos pagrindu.
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad teismui pripažinus, jog pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, bei panaikinus pareiškėjai leidimą gyventi Lietuvoje, Migracijos departamentas Sprendimu dėl kortelės pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai ES leidimo laikinai gyventi kortelę.
45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
46. Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos E. D. (E. D.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 18 d. palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys