Civilinė byla Nr. e2YT-31512-1099/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26064-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. V. ir R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjai A. V. ir R. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) pareiškėjų motina B. V., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė pastarojo palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti; 2) pareiškėjai A. V. ir R. V. po motinos B. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė pastarosios palikimą pradėję jį faktiškai valdyti.
2. Nurodo, kad po J. V. mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priėmė B. V. (jo sutuoktinė) faktiškai pradėjusi jį valdyti, t. y. mokėjo mokesčius ir naudojosi butu. Pareiškėjai aiškina, kad nors nurodytas turtas asmeninės nuosavybės teisėmis įregistruotas B. V. vardu, tačiau jis buvo įgytas santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
3. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad po B. V. mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priėmė pareiškėjai A. V. ir R. V. faktiškai pradėję jį valdyti, t. y. mokėjo mokesčius ir naudojosi butu. Anot pareiškėjų, prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai reikalingi tam, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
4. Pareiškėjai 2021 m. spalio 25 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės palaiko pareiškime nurodytas aplinkybes. Pakartotinai nurodo, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog tiek pareiškėjų motina, tiek pareiškėjai po atitinkamai sutuoktinio ir motinos mirčių priėmė pastarųjų palikimą, pradėjus jį faktiškai valdyti.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų, jog J. V. ir B. V. palikimą būtų palikę valstybei. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų, jog po J. V. ir B. V. mirties būtų užvestos paveldėjimo bylos. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Pareiškimas tenkintinas.
8. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su B. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini); turėjo sūnus pareiškėjus R. V. ir A. V..
Dėl J. V. palikimo priėmimo
9. Nagrinėjamu atveju J. V. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykiams šiuo atveju taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).
10. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjų motina B. V. po sutuoktinio J. V. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi nurodytu butu mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjų pateikti: mokėjimo nurodymai už komunalines paslaugas (290-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, UAB „Ignitis“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai už komunalinį atliekų tvarkymą), 2021 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos patvirtinimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Vinita“ kabelinės televizijos paslaugų užsakymas, 2006 m. kovo 24 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2249032, UAB „Vinita“ sutartis Nr. 36952, 1997 m. kovo 6 d. Telekomunikacijų paslaugų sutartis Nr. 771533, Gamtinių dujų tiekimo ir dujotiekių techninio aptarnavimo sutartis Nr. 1998 11 17, 2005 m. sausio 13 d. Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis, Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11306350, Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis, UAB „Vinita“ sąskaita, UAB „Vilniaus vandenys“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. pažyma.
11. Remiantis bylos duomenimis, po J. V. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens J. V. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. V. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad B. V. po sutuoktinio mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jų motina B. V. po sutuoktinio J. V. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Dėl B. V. palikimo priėmimo
12. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
13. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
14. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai po motinos B. V. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėję turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi nurodytu butu, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjų pateikti įrodymai (be kita ko, išvardinti nutarties 9 punkte).
15. Remiantis bylos duomenimis, po B. V. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; nors buvo sudarytas mirusio asmens B. V. testamentas, tačiau palikimo pagal minėtą testamentą niekas nepriėmė. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po B. V. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad A. V. ir R. V. po motinos mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jie laikomi priėmę palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jie po motinos B. V. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas šioje dalyje taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą.
Juridiniai faktai pareiškėjams A. V. ir R. V. nustatomi tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą(-us).
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič