Civilinė byla Nr. 2A-1030/2014

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00709-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-155-368/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Egmasta“ ieškinį atsakovams G. B., L. B., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Valvėsta“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Egmasta“ 2010-10-26 kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-4), prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia 2009-10-28 tarp atsakovų G. B. ir L. B. sudarytą akcijų dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 13120); 2) taikyti restituciją natūra – grąžinti G. B. asmeninėn nuosavybėn 6 000 vnt. UAB „Valvėsta“ akcijų, akcijas paimant iš atsakovės L. B.; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas G. B. nuo 1999-11-24 iki 2009-06-25 būdamas UAB „Egmasta“ direktoriumi, iš bendrovės kasos paėmė ir negrąžino 397 955,48 Lt. 2009-12-15 buvo pasirašytas skolų suderinimo aktas, kuriuo G. B. patvirtino, jog yra skolingas UAB „Egmasta“ šią sumą, tačiau jos negrąžino. 2009-10-28 atsakovai G. B. ir L. B. sudarė akcijų dovanojimo sutartį, kuria G. B. savo sutuoktinei L. B. padovanojo 6 000 vnt. UAB „Valvėsta“ akcijų iš turimų 16 000 vnt., kurių vienos nominali vertė – 25 Lt. Ieškovo teigimu, šis sandoris pažeidžia UAB „Egmasta“ teises, nes atsakovas G. B., siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui, pablogino savo turtinę padėtį, todėl, esant visoms būtinosioms sąlygoms, egzistuoja pagrindas taikyti actio Pauliana institutą.    

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013-12-03 sprendimu (t. 2, b. l. 134-138) ieškovo UAB „Egmasta“ ieškinį patenkino: 1) pripažino negaliojančia 2009-10-28 tarp atsakovų G. B. ir L. B. sudarytą akcijų dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 13120); 2) taikė restituciją natūra, grąžinant G. B. asmeninėn nuosavybėn 6 000 vienetų UAB „Valvėsta“ akcijų, jas paimant iš L. B.; 3) priteisė iš G. B. ir L. B. po 2 000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Egmasta“ naudai, taip pat po 90,24 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas, remdamasis prejudicinę galią turinčiais faktais, nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę atsakovo G. B. atžvilgiu, o vienerių metų terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti nebuvo praleistas. Spręsdamas klausimą, ar ginčo sandoris pažeidė kreditoriaus teises, teismas atsižvelgė į tai, kad pats atsakovas G. B. pripažino šiuo sandoriu sumažinęs savo turto vertę, jis visiškai sutiko ir su ieškinio  reikalavimais. Teismo vertinimu, atsakovui G. B. tokias aplinkybes pripažinus, ieškovui šių aplinkybių pakartotinai įrodinėti nereikia. Teismas padarė išvadą, kad nurodytos aplinkybės paneigia atsakovės L. B. teiginius dėl geros G. B. turtinės padėties. Pagal ginčo sandorį perleisdamas L. B. 150 000 Lt nominalios vertės akcijas, G. B. ženkliai pablogino savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, ieškovo galimybes patenkinti savo reikalavimus. Kadangi atsakovų nekilnojamasis turtas buvo įkeistas bankui, ieškovas negalėjo patenkinti savo reikalavimų iš šio turto anksčiau, nei bankas (CK 4.192 str.) Priežasčių, kurios patvirtintų G. B. imperatyvią teisinę pareigą sudaryti ginčo sandorį, teismas nenustatė Aplinkybė, jog neatlygintinas ginčo sandoris buvo sudarytas tarp sutuoktinių, leido teismui preziumuoti ir sandorio šalių nesąžiningumą (CK 6.67 str. 1 p.). Todėl teismas padarė išvadą, kad actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visuma byloje yra nustatyta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė L. B. apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 14-23) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013-12-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys atsakovo G. B. turtinę padėtį, patvirtina, kad ginčijamu sandoriu kreditoriaus UAB „Egmasta“ interesai nebuvo pažeisti. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo visų Actio Pauliana sąlygų buvimą. Ginčo dovanojimo sutarties sudarymo metu G. B. dirbo, buvo keturių pelningai dirbančių įmonių akcininkas, turėjo pakankamai neįkeisto ir kitaip nesuvaržyto turto, iš kurio ieškovas turėjo galimybę per tam tikrą laiką patenkinti savo reikalavimą. Atsakovų įsipareigojimams pagal kredito sutartį su AB SEB užtikrinti nagrinėjamoje byloje aktualiu metu, t. y. ginčijamo sandorio sudarymo metu, pakako tuo tikslu įkeisto nekilnojamojo turto, be to, mokėjimai bankui šiuo laikotarpiu buvo tinkamai vykdomi ir tai patvirtina AB SEB banko pažyma.
2. Nesutinka su teismo išvada, kad akcijų nominali vertė parodo kiek buvo įnešta pinigų į įmonės kapitalą, bet neparodo akcijų likvidumo. Pirma, akcijų (ne)likvidumas nėra pagrįstas bylos įrodymais. Antra, dokumentais pagrįsti duomenys apie nominalią akcijų vertę, kurie nėra paneigti byloje esančiais įrodymais, patvirtina atsakovo turimo turto vertę. Trečia, turto likvidumas/ nelikvidumas negali paneigti turto  kainos ar jo vertės. Teismas neįvertino antstolės V. Šimkienės 2010-04-15 patvarkymo reikšmės, kuriuo buvo sumažintas atsakovui G. B. priklausančių UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijų arešto mastas. Tai įrodo, kad UAB „Egmasta“ skoliniams reikalavimams įvykdyti 2010-04-15 užteko tik dalies G. B. priklausiusio turto, be to, patvirtina, kad akcijų vertė nebuvo mažesnė nei jų nominali vertė. Teismas, konstatuodamas, jog nėra duomenų apie akcijų likvidumą, pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles – nors kreditoriaus teisių ginčijamu sandoriu pažeidimą turi pagrįsti pats kreditorius, pareigą įrodyti šią aplinkybę perkėlė atsakovams.
3. Atsakovo G. B. prisipažinimas gali būti teisiškai reikšmingas šioje byloje tik vertinant jo paties nesąžiningumą, kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų, tačiau neįrodo G. B. blogos finansinės padėties, nepaneigia jo turimo turto vertės ir negali a priori reikšti faktinio kreditoriaus teisių pažeidimo, kurį, kaip atskirą actio Pauliana taikymo sąlygą, privalo įrodyti kreditorius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo G. B. turėtų UAB „Egmasta“, UAB „Klaipėdos statybinės medžiagos“ akcijų pardavimo ieškovas neginčijo, taip pat į tai, kad G. B. ir kiti UAB „Egmasta“ akcininkai yra šios bei kitų bendrovių bendrasavininkiai, darytina išvada, kad jie veikia išvien, atsakovui G. B. siekiant susigrąžinti ginčo sandoriu perleistas akcijas. 
4. Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Už neturtinį actio Pauliana ieškinio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis c. b. 3K-3-264/2011) ieškovas privalėjo sumokėti 133 Lt dydžio žyminį mokestį. Todėl teismas, patenkindamas ieškinį, turėjo būtent 133 Lt paskirstyti tarp atsakovų, o žyminio mokesčio dalį, viršijusią šią sumą, grąžinti ieškovui. 

Ieškovas UAB „Egmasta“ atsiliepime (t. 3, b. l. 46-50) prašo atsakovės L. B. apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2013-12-03 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčijamo dovanojimo sandorio metu atsakovai turėjo didelių įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartį. Nors jiems užtikrinti buvo įkeistas atsakovų nekilnojamasis turtas, šis ginčo sutarties sudarymo dieną jau buvo ženkliai nuvertėjęs. Tai lėmė 2008 m. kilusi pasaulio ekonomikos krizė, palietusi ir Lietuvos ūkį. Atsakovo G. B. gaunamų periodinių pajamų neužteko netgi įmokoms bankui sumokėti. Tuo tarpu jo turėtų akcijų reali vertė neatitinka jų nominalios vertės, kuri yra ženkliai mažesnė. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad ginčijamo sandorio metu G. B. turto nepakako UAB „Egmasta“ reikalavimui įvykdyti. Atsakovai, sudarydami dovanojimo sutartį, kuri buvo siekiama išsaugoti dalį turimo turto, kad šis neatitektų kreditoriaus reikalavimui tenkinti, veikė nesąžiningai ir priešingai kreditoriaus interesams. Atsakovės L. B. nesąžiningumą ginčo sandorio sudarymo metu papildomai patvirtina faktas, jog ji teismo proceso metu neigė žinojusi apie G. B. įsipareigojimus UAB „Egmasta“, nors pati dengė pastarojo skolas įmonei.

Atsakovas G. B. atsiliepime (t. 3, b. l. 62-68) prašo atsakovės L. B. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2013-12-03 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Atsakovės L. B. skunde teikiami atsakovo G. B. ginčo sandorio metu turėto turto vertės skaičiavimai atlikti neatsižvelgiant į viešai žinomą aplinkybę apie 2008 m. prasidėjusią ekonominę krizę. G. B. priklausančio nekilnojamojo turto nuvertėjimą patvirtina antstolio M. J. 2012-06-19 turto arešto aktai.

2. Ieškovo teisių pažeidimas visiškai įrodytas. Tai patvirtina atsakovo G. B. ieškinio pripažinimas, šio atsakovo teikti rašytiniai paaiškinimai apie jo valdomo turto vertę, teismo posėdžio metu šalių teikti paaiškinimai apie tai, kad per visą laikotarpį niekas neišreiškė pageidavimo pirkti atsakovų valdomas akcijas, antstolio M. J. turto arešto aktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, reikšmingos šiam ginčui, taip pat aplinkybė, kad skola ieškovui iki šiol nėra grąžinta ir nėra pradėta grąžinti.

3. Atsakovas G. B. ieškinį pripažįsta dėl to, kad ginčo sutartimi, siekdamas apsaugoti savo asmeninius bei šeimos interesus, pažeidė savo verslo partnerių, su kuriais dirbo ilgą laiką, interesus, nuvylė jų rodytą pasitikėjimą bei sukompromitavo savo autoritetą. Tarp atsakovų tik 2013 metais iškelta santuokos nutraukimo byla tam neturi įtakos. Lėšos, gautos už UAB „Klaipėdos statybinės medžiagos“ akcijas, buvo panaudotos įsiskolinimui AB SEB mažinti. Perleisdamas UAB „Egmasta“ akcijas UAB „Valvėsta“, G. B. vieno savo turto elemento sąskaita padidino kito savo turto vertę. Tokie sandoriai niekaip negalėjo pažeisti ieškovo teisių, todėl pastarasis jų ir neginčijo.     

4. Atsakovė L. B., argumentuodama nagrinėjamoje byloje mokėtino žyminio mokesčio dydžio skaičiavimą, nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011, nors iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jai yra žinoma apie kasacinio teismo 2012-11-06 nutartyje išdėstytus išaiškinimus šiuo klausimu (c. b. Nr. 3K-P-311/2012). Atsižvelgiant į tai, kad pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką reikalavimas panaikinti sandorį taikant actio Paulianą institutą pripažįstamas turtiniu reikalavimu, atsakovė L. B. įpareigotina sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kaip už turtinį reikalavimą.  

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau.

Ieškovas, pridėjęs prie atsiliepimo į apeliacinį skundą balansų, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, turto vertės nustatymo ir nekilnojamojo turto registro duomenų kopijas bei jomis remdamasis, atitinkamo prašymo dėl jų prijungimo nesuformulavo ir jokių argumentų dėl būtinybės juos pateikti būtent šiame proceso etape nenurodė. Kadangi byla aiškiai dispozityvi, kolegija neturi pagrindo savo iniciatyva spręsti dėl tokių įrodymų prijungimo prie bylos medžiagos, taikant CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį. 

Apeliantė su apeliaciniu skundu į bylą kaip naują įrodymą pateikė jos atstovės baigiamąją kalbą ir prašo ją prijungti prie bylos, teigdama, kad šis dokumentas buvo teikiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau byloje jo nėra. Atsižvelgdama į tai, kad šis dokumentas nėra naujas įrodymas CPK 177 straipsnio prasme, teisėjų kolegija jo prijungimo pagal CPK 314 straipsnio taisykles klausimo  taip pat nesprendžia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje dalyvaujančių asmenų baigiamosios kalbos yra užfiksuojamos tiek teismo posėdžio protokole, tiek  teismo posėdžio garso įraše. Atsižvelgiant į CPK 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, kolegija atsisako priimti ir 2014-06-27 apeliantės prašyme išvardintus atsakovo G. B. parengtus procesinius dokumentus bei teismo nutartį iš kitų civilinių bylų, kuriose dalyvauja šios bylos šalys. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ir atsakovai bylą vedė per advokatus ar advokatų padėjėjus, taigi galioja CPK 119 straipsnyje nustatytas reikalavimas visus su  byla susijusius dokumentus tiesiogiai persiųsti kitų šalių advokatams, apie tai pažymint teismui skirtame egzemplioriuje. Prašymas prijungti prie bylos naujus įrodymus apeliaciniam teismui per EPP sistemą buvo pateiktas vos prieš penkias darbo dienas iki paskirto teismo posėdžio dienos (t. 3, b. l. 72). Todėl apeliacinės instancijos teismas, neatidėdamas rašytinio proceso tvarka paskirto teismo posėdžio, neturėjo galimybės įsitikinti, ar kiti bylos dalyviai yra  susipažinę su tokių duomenų pateikimo į bylą faktu, apeliantės prašyme nesant nuorodos apie šio prašymo bei jo priedų išsiuntimą ir kitiems proceso dalyviams paštu, elektroniniu paštu ar kita forma, siekiant operatyvaus jų supažindinimo. Kita vertus, apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae), taigi byloje esančių įrodymų pakanka atitinkamoms išvadoms, patikrinus skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, padaryti.

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskirtos tokios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, o pagal CK 6.66 straipsnio  2 dalį neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik nustačius pirmiau nurodytų sąlygų visumą, o  nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų buvimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartis c. b. Nr. 3K-P-311/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo  ginčo sandoris pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, iš esmės ginčijamas vienos sąlygos aspektu. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai įvertino ginčijamos dovanojimo sutarties įtaką ieškovo (kreditoriaus) teisėms. Kitų actio Pauliana taikymo sąlygų įrodytumas byloje nekvestionuojamas, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo 

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas – pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (reikalavimus). Nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti ir tie sandoriai, kurie nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės skolininko nuosavybės teise valdomo turto neužtenka jo kreditoriaus, kuris pareiškė teisme tokį ieškinį, finansiniams reikalavimams patenkinti. Todėl kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes dėl ginčijamo sandorio sudarymo likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.

Byloje surinktų įrodymų analizė rodo, kad sudarant ginčijamą 2009-10-28  dovanojimo sandorį atsakovas G. B. be nekilnojamojo turto, įkeisto AB SEB bankui, turėjo ir kito, įskaitytinai finansinio, turto. Jam priklausė likusios 10 000 vnt. UAB „Valvėsta“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų (vienos akcijos nominali vertė – 25 Lt) (t. 2, b. 34). Bylos duomenimis, šios akcijos sandorio sudarymo metu buvo neįkeistos, neareštuotos, teisme ginčų dėl jų nebuvo, akcijoms nebuvo taikomi turtiniai ir neturtiniai ribojimai (t. 1, b. l. 11-13, 46-48; t. 2, b. l. 48-49). Taip pat atsakovas turėjo 2 000 vnt. ieškovo UAB „Egmasta“ akcijų (vienos akcijos nominali vertė – 30 Lt) (t. 1, b. l. 52-54) bei 95 vnt. UAB „Klaipėdos statybinės medžiagos“ akcijų (t. 2, b. l. 29-33). Pastarąsias visas pardavė 2011-05-23 (t. 2, b. l. 29-30), kas rodo, kad akcijos buvo likvidžios. Pagal 2010-04-15 duomenis atsakovui G. B. priklausė ir 1 946 vnt. UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijų (vienos akcijos nominali vertė – 100 Lt) (t. 2, b. l. 46-47, 51). Be to, G. B. gavo reguliarias su darbo santykiais susijusias pajamas, taip pat grąžintinų pajamų (t. 2, b. l. 26, 104-107), analogiškas pajamas gavo ir jo sutuoktinė L. B. (t. 2, b. l. 108- 114).

Kaip matyti iš atsakovo G. B. ir apeliantės su AB SEB 2007-10-10 pasirašytos kredito sutarties bei 2008-09-15 susitarimo prie kredito sutarties (t. 1, b. l. 66-70) turinio, finansinis kredito gavėjų įsipareigojimas bankui buvo užtikrintas, įkeičiant bankui nekilnojamąjį turtą. Pagal 2008-09-15 susitarimą kredito sumos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto santykis siekė 71 proc., t. y. 1 400 000 Lt kredito sumos grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas 1 970 000 Lt vertės nekilnojamasis turtas. Taigi kliūčių atsakovui G. B. savo nuožiūra disponuoti jam priklausančiu kitu turtu šioje byloje ginčijamo sandorio sudarymo metu, įvertinus ir tai, kad tiek pats atsakovas G. B., tiek jo sutuoktinė (apeliantė) gavo pakankamas su darbo santykiais susijusias pajamas, kuriomis turėjo galimybę dengti pagal kredito sutartį (su papildomu susitarimu) nustatytas periodines įmokas, nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas G. B. 6 000 vnt. UAB „Valvėsta“ akcijų perleido L. B., sau pasilikdamas dar 10 000 vnt. (jų vertingumą iš dalies pripažįsta ir ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą), negalėjo mokumo aspektu esmingai įtakoti atsakovo G. B. turtinės padėties, buvusios ginčijamo sandorio sudarymo metu. Kaip minėta, pastarasis be šių UAB „Valvėsta“ akcijų valdė ir kitų bendrovių akcijų paketus. Ir nors atsakovas G. B. turėjo įsipareigojimų ir UAB „Egmasta“, ir kitiems kreditoriams, byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad jie nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu (kai buvo sudarytas ginčo dovanojimo sandoris) buvo vykdomi netinkamai. Iš bylos dokumentų matyti, kad mokėjimų bankui (pagal atsakovo G. B. ir apeliantės su AB SEB sudarytą kredito sutartį ir susitarimą prie sutarties) vėlavimo iki 2010-02-10 nebuvo (t. 2, b. l. 75, 118), vėliau, nors ir nereguliariai, įmokos taip pat buvo daromos (t. 2, b. l. 76-77), banko įspėjimas apie kredito sutarties nutraukimą atsakovui G. B. išsiųstas tik 2011-09-12 (t. 2, b. l. 78), įsiskolinimas už dujas paskaičiuotas 2010-11-30 (t. 1, b. l. 89), už elektros energiją – 2010-12-16 (t. 1, b. l. 90).

Teisėjų kolegija nesutinka su atsiliepimo argumentais dėl kitokio UAB „Egmasta“ ir UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijų vertės, nei antstolės V. Šimkienės 2010-04-15, 2010-04-16 turto aprašuose (t. 2, b. l. 46-47, 48) nurodytoji vertė. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, jis skiria ekspertizę turto vertei nustatyti. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (CPK 681 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nominali akcijų vertė – tai formali, minimalios kreditorių apsaugos tikslais apibūdinta vertė, siejama su privalomu turto dydžiu įmonėje įstatiniu kapitalu. Statiško pobūdžio nominali vertė dažnai nesutampa su dinamiško pobūdžio rinkos arba tikrąja verte. Rinkos vertė gali viršyti nominalią vertę dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, sėkmingų verslo ryšių, plėtros, patirties, intelektinės nuosavybės, kitų palankių konkurencinių veiksnių ar kt. Tačiau galimos ir situacijos, kai bendrovės turimas turtas dėl finansinių sunkumų, netinkamo valdymo ar kitų veiksnių de facto tampa mažesnis už įstatinį kapitalą (turtą de jure). Tai atitinkamai reiškia, kad bendrovės akcijų tikroji vertė tapo mažesnė už nominalią jos vertę, tačiau savaime neleidžia daryti išvados, jog akcijos yra bevertės. Įrodymų, kad antstolės V. Šimkienės 2010-04-15 areštuotų akcijų vertė būtų kitokia, nei jų nominali vertė, ir tai sudarytų prielaidas konstatuoti dėl ginčo sandorio atsakovo G. B. turtinės padėties esminį pablogėjimą, galėjusį turėti įtakos jo kreditoriaus UAB „Egmasta“ teisėms ar teisėtiems interesams, byloje nesama. Tuo tarpu pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, įstatymas priskiria juos pareiškusioms šalims (šiuo atveju ieškovui) (CPK 12 str., 42 str., 178 str.).  

Skundžiamo teismo sprendimo turinys patvirtina, kas spręsdamas klausimą, ar ginčo sandoriu buvo pažeistos vieno iš atsakovo G. B. kreditoriaus (UAB „Egmasta“) teisė įgyvendinti savo finansinį reikalavimą dėl 397 955,48 Lt skolos, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad pats atsakovas G. B. pripažino, jog akcijų dovanojimo sandoriu sumažino savo turto vertę ir visiškai sutiko su ieškinio reikalavimais, 2013-11-13 teismo posėdžio metu nurodė, kad akcijas sutuoktinei perleido, siekdamas išsaugoti šeimos turtą (namą). Teisėjų kolegija neturi prielaidų nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad tokiam atsakovo G.  B. procesiniam elgesiui tikėtina turi įtakos pastarojo su UAB „Egmasta“ (bendrovės savininkais) siejantys verslo santykiai, kuriuos atsispindi ne tik bylos dokumentuose (t. 2, b. l. 34, 51, 52-54) užfiksuota informacija, bet ir ieškovo elgesys iki ieškinio pareiškimo nagrinėjamoje byloje. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Egmasta“, UAB „Valvėsta“, UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcininkais įvardijami iš esmės tie patys asmenys, išskyrus vos vieną UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcininką. Akivaizdu, jog ieškovui apie G. B. turimas akcijas (bent jau apie byloje aktualias) bei sudarytą ginčo sandorį buvo žinoma, tačiau grėsmės, jog dalies UAB „Valvėsta“ akcijų perleidimas galės įtakoti (apsunkinti ar panaikinti) atsakovo G. B. galimybes atsiskaityti su juo, ieškovas neįžvelgė – su atsakovu 2009-12-15 sudarė 397 955,48 Lt skolos suderinimo aktą (t. 1, b. l. 7), į teismą dėl šios skolos priteisimo kreipėsi tik 2010-03-09 (Šiaulių apygardos teismo c. b. Nr. 2-267-357/2011, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), o nagrinėjamoje byloje ieškinį teismui pateikė likus vos dviem dienoms iki ieškinio senaties termino pabaigos (t. 2, b. l. 1, t. 3, b. l. 136). Pagrįstų abejonių dėl tikrojo ieškinio tikslo kelia ir savo turiniu prieštaringas ieškovo pozicija. Viena vertus, ieškiniu prašoma taikyti restituciją natūra, išreikalaujant iš L. B. ginčijamu sandoriu perleistas UAB „Valvėsta“ akcijas atsakovo  G. B. nuosavybėn, nors, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ištuokos ir turto sutuoktiniams padalijimo ginčas dar neišnagrinėtas, taigi šių akcijų, kaip bendro turto, padalijimo sutuoktiniams klausimas tebebūtų aktualus. Kita vertus, tuo pačiu atsiliepime į skundą teigiama apie menką jų likvidacinę vertę (t. 3, b. l. 49), o tai reikštų, kad reali žala ginčo sandoriu ieškovo, kaip kreditoriaus, teisėms negalėjo buvo padaryta. Todėl atsakovo G. B. procesinis elgesys, pripažįstant ieškinį, tačiau savo argumentų dėl jo pripažinimo nepatvirtinant jokiais kitais objektyviais duomenimis (iš atsakovo paaiškinimų neaišku, dėl kokios priežasties, jis siekė išsaugoti šeimos turtą, kokią įtaką tam galėjo turėti byloje ginčijamas sandoris), nėra teisiškai reikšmingas, vertinant ieškinio pagrįstumą. Tokioje situacijoje ieškinio pripažinimas, esant priešingai antrosios atsakovės (apeliantės) nuomonei, teismui nebuvo privalomas (CPK 42 str. 2 d., 44 str. 2 d.).

Įvertinant visas aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė, jog dėl ginčijamos dovanojimo sutarties, kuria perleista nedidelė ir nereikšminga dalis atsakovui G. B. priklausiusio finansinio turto (6000 vnt. iš turėtų 16 000 vnt. UAB „Valvėsta“ akcijų) būtų egzistavusi reali grėsmė, kad ieškovo reikalavimai nebus patenkinti (CPK 185 str.).  Nesant vienos iš būtinųjų pirmiau aptartų actio Pauliana taikymo sąlygų – kreditoriaus teisių pažeidimo –  UAB „Egmasta“ ieškinys turėjo būti atmestas. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymus, netinkamai juos įvertino CK 6.66 straipsnio kontekste, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas (CPK 330 str.).    

Dėl dalyvaujančių byloje asmenų bylos procesinio elgesio

Apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas ieškovo ir atsakovo G. B. piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis atmestini. Ieškovo naudojimasis jam priklausančiomis teisėmis atitinka CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą ir, nepaisant šioje byloje pareikšto ieškinio pripažinimo nepagrįstu, nesudaro teisinių ar faktinių prielaidų konstatuoti ieškovo ir / ar atsakovo G. B. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio kontekste.

Ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiai, kuriais grindžiamas apeliantės nesąžiningumas, šiai neigiant faktą, jog žinojo apie atsakovo G. B. skolas UAB „Egmasta“, pripažinus kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip vienos būtinųjų actio Pauliana sąlygų, nebuvimą, nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegijos nevertinami. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Panaikinus apeliacinės instancijos teisme skundžiamą teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Apeliantė pateikė įrodymus dėl patirtų 3 300 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme už advokato teisines paslaugas (t. 2, b. l. 119-127). Ši suma atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas (2.4 p., 5 p., 8.2, 8.16 p., 8.18 p.) ir priteistina atsakovei L. B. iš ieškovo (CPK 93 str., 98 str.). Taip pat iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios instancijos teisme išlaidos – 180,49 Lt (t. 1, b. l. 19) valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad u? apeliacinius skundus mokamas tokio paties dyd?io ?yminis mokestis, koks mok?tinas parei?kiant ie?kin?. Remiantis Lietuvos Auk??iausiojo Teismo 2012-11-06 nutartyje, kuria buvo suvienodinta šio teismo praktika dėl actio Pauliana pagrindu reiškiamo reikalavimo kvalifikavimo turtiniu ar neturtiniu, i?d?stytais i?ai?kinimais (c. b. Nr. 3K-P-311/2012), actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, jo suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.). Tokiu atveju žyminis mokestis už L. B. apeliacin? skund? skai?iuotinas nuo 150 000 Lt sumos, atsi?velgiant ir ? tai, kad apeliacinis skundas buvo paduotas per EPP sistem? (CPK 80 str. 7 d.). Taigi L. B. gin?ijant Šiaulių apygardos teismo 2013-12-03 sprendimą apeliacine tvarka, valstybei tur?jo b?ti sumok?tas 3 000 Lt dyd?io ?yminis mokestis ([3 000 Lt + [50 000 Lt x 2 proc.] x 75 proc.). I? apeliacinio skundo argumentø (t. 3, b. l. 22) bei  teismø informacin?s sistemos LITEKO duomenø matyti, kad apeliant? valstybei sumok?jo 108 Lt, kurie, atsi?velgiant ? apeliacin?s instancijos teisme i?nagrin?tos bylos rezultat?, priteistini jai i? ie?kovo. Taip pat i? ie?kovo valstybei priteistina likusi u? apeliacinio skundo padavim? mok?tino ?yminio mokes?io dalis – 2 892 Lt (CPK 93 str., 96 str., 302 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Egmasta“ 3 300 (tris tūkstančius tris šimtus) litų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų L. B..

Priteisti iš UAB „Egmasta“ 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) litų 49 centus procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš UAB „Egmasta“ 108 (vieną šimtą aštuonis) litus bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų L. B..

Priteisti iš UAB „Egmasta“ 2 892 (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt du) litus žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybei.

Teisėjai              Audronė Jarackaitė

              Dalia Kačinskienė

              Egidijus Žironas