Civilinė byla Nr. e2A-1440-603/2022
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.;
2.6.8.11.4; 2.6.18.2; 3.3.1.14
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilius ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gilius ir Ko“ ieškinį atsakovui G. A. dėl skolos priteisimo ir atsakovo G. A. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gilius ir Ko“ dėl restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gilius ir Ko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. A. 6445,36 Eur skolą, 382,3 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė pagal 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą GIV Nr. 05-46581 pardavė atsakovui jo pasirinktas prekes už bendrą 7445,36 Eur sumą. Atsakovui buvo suteiktas 30 dienų mokėjimo atidėjimo terminas ir nustatyta, kad jis už prekes turi atsiskaityti iki 2020 m. sausio 1 d. Nepaisydamas raginimų, atsakovas savo finansinę prievolę įvykdė tik iš dalies ir ieškinio teikimo dieną su ieškove vis dar nėra pilnai atsiskaitęs, o įsiskolinimo suma pagal detalizaciją sudaro 6.445,36 Eur. Kadangi atsakovas į reiškiamas pretenzijas nereagavo, iš atsakovo turi būti priteista ne tik skola, bet ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, kurios ieškinio pateikimo dieną (2021 m. kovo 10 d.) sudaro 382,30 Eur.
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį su priešieškiniu, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti ir įpareigoti ieškovę savo sąskaita išmontuoti įrangą (ir atstatyti buvusią šildymo sistemą į pradinę būseną, buvusią 2019 m. lapkričio 10 d.) bei sugrąžinti sumokėtą 1 000 Eur dydžio avansą, t. y. taikyti restituciją.
II. Pirmosios instancijos sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino: 1) įpareigojo ieškovę UAB „Gilius ir Ko“ savo sąskaita išmontuoti šilumos siurblį ir su juo susijusią įrangą ir atsakovui G. A. priklausančių patalpų bei atstatyti buvusią šildymo sistemą į pradinę būseną, buvusią 2019 m. lapkričio 10 d.; 2) priteisti iš ieškovės atsakovui 1000 Eur dydžio avansą ir 4540,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas, remdamasis šalių susirašinėjimu, nustatė, jog ieškovė yra juridinis asmuo, besiverčiantis šildymo sistemų inžinerinių sprendimų veikla, atsakovas įsigijo iš ieškovės įrangą ir jos montavimo darbus savo kaip fizinio asmens asmeninio namų ūkio poreikių tenkinimui, todėl tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo vartojimo rangos sutartimi. Nustatė, kad nors 2020 m. vasario 19 d. tarp šalių vyko derybos dėl rašytinės sutarties sąlygų, tačiau rašytinė sutartis nebuvo šalių pasirašyta šalims nesusitarus dėl esminių sąlygų: ieškovė nesutiko atlikti įrangos montavimo darbų, o atsakovas nesutiko, jog įrangos montavimą atliktų kitas subjektas ir už jos montavimo darbus ieškovė neprisiimtų atsakomybės.
6. Teismas padarė išvadą, jog sudarydamas sutartį atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą laikyti sutarties dalyku ne tik įrangos pirkimą, bet ir jos montavimo bei paleidimo darbus bei tai, jog šie darbai bus atliekami ieškovės. Tokią išvadą padarė remdamasis šalių elektroniniu susirašinėjimu, iš kurio nustatė, jog atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas ne tik dėl įrangos pirkimo, tačiau ir dėl montavimo darbų bei jų kainos ir iki pradedant vykdyti sutartį atsakovui neatskleista, jog montavimo darbus atliks kitas asmuo, o ieškovė nebus atsakinga už jų kokybę. Pažymėjo, kad tokia aplinkybė paaiškėjo tik po įrangos sumontavimo tarp šalių kilus ginčui dėl rašytinės sutarties sąlygų dėl už montavimo darbus atsakingo asmens, be to, ieškovė pripažino bendradarbiaujanti su montavimo darbus faktiškai atlikusiu asmeniu ir jį pasiūliusi atsakovui.
7. Įvertinęs vartojimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei rangovo pareigą iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančią užsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.674 straipsnio 1 dalis), materialinės teisės normose įtvirtintus neigiamus rangovui informavimo pareigos nevykdymo padarinius, teismas sprendė, jog pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį visų papildomų įrangos paleidimo darbų išlaidos tenka ieškovės rizikai. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, jog ieškovė nei iki įrangos montavimo, nei po to neatskleidė atsakovui visų su įrangos paleidimu susijusių darbų apimties bei jų kainos, neinformavo atsakovo, kad įrangos sklandžiam veikimui būtina pertvarkyti ar restauruoti atsakovo sodyboje jau įrengtą šildymo sistemą, tokiu būdu iki sutarties sudarymo neatskleisdama atsakovui nei rangos darbų apimties nei tikslios jų kainos, taip pat tai, jog tinkamą įrangą atsakovui parinko ieškovė, garantavusi jos siūlomos įrangos sklandų veikimą kartu su kitu atsakovo sodyboje sumontuotu šilumos siurbliu, neatliekant jokių jau esamos šildymo sistemos rekonstrukcijos ar kitų papildomų darbų, išskyrus smulkių susidėvėjusių detalių (pvz. vintilio) pakeitimo darbus.
8. Teismas pažymėjo, kad vartojimo rangos atveju pagal įstatymą rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo kartu suteikti jo naudojimo instrukcijas: įspėti užsakovą apie darbų rezultato naudojimo sąlygas ir nurodyti užsakovui reikalavimus, kurių būtina laikytis naudojant rezultatą, bei galimus tokių reikalavimų nesilaikymo padarinius užsakovui ir kitiems asmenims (CK 6.677 straipsnis). Remdamasis kasacinio teismo doktrina nurodė, jog darbo rezultato kokybės trūkumai sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą – sutarties nutraukimą ir sumokėtų pinigų grąžinimą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Remdamasis byloje esančiais įrodymais padarė išvadą, jog ieškovės atliktų darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, kadangi atsakovas negavo to, ko tikėjosi iš sutarties – ekonomiškiau ir sklandžiau veikiančios įrangos – šilumos siurblio, o priešingai, sumontavus naują šilumos siurblį, atsakovo šildymo sistemos veikla pablogėjo ir dėl ko atsakovas nuolat patirdavo nepatogumus ir papildomas išlaidas siekiant atkurti šildymo sistemos veikimą. Pažymėjo, kad ieškovė minėtų trūkumų savo lėšomis nešalino, nepateikė konkrečių pasiūlymų dėl minėtų šildymo sistemos veiklos nesklandumų šalinimo būdo, tam reikalingų papildomų darbų, jų apimties ir kainos. Todėl atsakovui atsisakant sutarties ir reikalaujant taikyti restituciją – atkurti iki sutarties sudarymo buvusią padėtį ir atlyginti nuostolius, grąžinant sumokėtą 1000,00 Eur avansą, laikė adekvačiu atsakovo kaip vartotojo teisių gynimo būdu (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).
9. Atmetęs ieškinį ir patenkinęs priešieškinį teismas sprendė priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas 4386,26 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas ir 154 Eur žyminį mokestį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantė UAB „Gilius ir Ko“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo, prašydama panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:
10.1. šalys nesitarė dėl šilumos siurblio montavimo – susitarė tik dėl prekių pirkimo-pardavimo, todėl teismas neteisingai sprendė, kad ieškovė turėjo sudaryti sąmatą darbams. Visos prekės, kurių norėjo atsakovas G. A., nurodytos PVM sąskaitoje faktūroje, dėl kurios nepagrįstos pretenzijos pradėtos reikšti tik ieškovei pareiškus ieškinį teisme. Visos atsakovui parduotos prekės yra kokybiškos, neturi jokių trūkumų, todėl pagrįstai reikalaujama atsiskaityti pagal 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą GIV Nr. 05-46581;
10.2. teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus nepagrįstai pripažino, jog ieškovė netinkamai įvykdė su atsakovu sudarytą sutartį ir neįrodė, jog pardavė tinkamos kokybės prekes. Šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovė su atsakovu suderino dėl geoterminio šildymo siurblio kartu su komplektuojančiomis dalimis pateikimo už 6200 Eur su PVM kainą su apie dviejų mėnesių pristatymo terminu, ieškovės darbuotojas N. P., siūlydamas kitus geoterminio šildymo variantus, nurodė, kad kaina yra neįskaitant papildomų darbų ir medžiagų, o atsakovas patvirtino ieškovės pateiktą komercinį pasiūlymą, sumokėdamas 1000 Eur avansą. Kitos PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės yra papildomai vėliau atsakovo užsakytos įvairios jungiamosios detalės, čiaupai, kondensacinis aušinimo skystis, vamzdžiai, valdiklis, kadangi tik vykdant siurblio montavimo darbus paaiškėjo kokių papildomų prekių reikia siekiant sumontuoti naują siurblį į seną atsakovo šildymo sistemą. Atsakovas nereiškė ieškovei jokių pretenzijų iki kreipimosi į teismą dienos dėl PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos ir prekių komplektacijos, todėl atsakovas visas prekes yra gavęs ir jomis nesąžiningai naudojasi ilgą laiką;
10.3. šalys niekada nesitarė dėl įrangos montavimo, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovė iki įrangos montavimo darbų atlikimo nesudarė atitinkamos darbų sąmatos ar kitokiu būdu nenurodė atsakovui tikslios montavimo darbų kainos ir tarp šalių sudaryta vartojimo rangos sutartis. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose bei teikdama paaiškinimus ne kartą nurodė, kad pati nevykdo montavimo darbų, jų nevykdė ir atsakovui, PVM sąskaitoje faktūroje nėra paskaičiavusi jokios sumos už montavimo darbus, o atsakovui buvo žinoma, jog ieškovė yra tik šildymo sistemos pardavėja. Atsakovui buvo rekomenduotas įrangos montuotojas V. U., atlikęs įrangos montavimą į atsakovo seną šildymo sistemą, ieškovė atliko tik įrangos paleidimą, todėl atsakovas sąmatos darbams galėjo/turėjo reikalauti iš montuotojo. Spręsdamas ginčą teismas turėjo tik išsiaiškinti ar ieškovė pateikė kokybiškas prekes, o šalių santykiai vertinami kaip pirkimo pardavimo sutartis, kurios įvykdymo rezultatą atsakovas priėmė konkliudentiniais veiksmais. Atsakovo išsilavinimas ir žinios yra pakankami suprasti sutarties sąlygas, atsakovas turėjo galimybę ir privalėjo elgtis labiau apdairiai ir atidžiai sutartiniuose santykiuose;
10.4. teismo sprendimas yra neproporcinga atsakovo kaip vartotojo teisių apsauga ir netinkamas jo teisių gynimo būdas. Atsakovas priėmė sutarties įvykdymo rezultatą, daugiau kaip du metus naudojasi ieškovės perduotomis prekėmis, už kurias, nepaisant raginimų, yra sumokėjęs tik 1000 Eur avansą, todėl ieškovė, turėdama atsakyti už tai, dėl ko nebuvo susitarusi su atsakovu, atsiduria ženkliai blogesnėje padėtyje nei atsakovas;
10.5. aplinkybė, kad šilumos siurblys kartais išsijungia dėl atsakovo šildymo sistemos (vamzdynų) defektų ir tokiu būdu įranga pati save saugo nuo perkaitimo, negali būti laikoma esminiu trūkumu, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo pagrindas nutraukti sutartį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog šilumos siurblys nuolat veikė ir tik keletą kartų yra išsijungęs dėl žemės slėgio ar elektros dingimo įvade, tačiau tai nėra įrangos gedimas. Atsakovas nepateikė teismui jokių patikimų įrodymų, jog ieškovės prekės su defektais, neprašė atlikti ekspertizės. Atsakovo nurodyti defektai yra susiję su turima šildymo sistema, į kurią buvo sumontuotos ieškovės prekės. Ieškovė visada reaguodavo į atsakovo pretenzijas ir patardavo reikalingus atlikti veiksmus, taip pat patarė atlikti papildomus šildymo sistemos pertvarkymo darbus, sudarydama 2020 m. sausio 22 d. defektų ir papildomų darbų sąrašą, kuriuos turėjo atlikti atsakovas savo lėšomis ir apie kurių atlikimą byloje nėra pateikti įrodymai. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad yra kokių nors gedimų ar įrangos klaidų po 2020 m. kovo 19 d. todėl tikėtina, jog atsakovas visgi susitvarkė savo šildymo sistemos defektus pagal patarimus ir įranga toliau veikia. Teigdamas, jog prekės nekokybiškos, atsakovas nesutiko su siūlomais sprendimais dėl šildymo sistemos remonto, nenurodė pagrįstų argumentų, kurie įrodytų prekių defektų buvimo faktą, neįvardino konkrečių prekių trūkumų ir kuo remiantis daro išvadą, jog prekės neatitinka įprastai šios rūšies daiktams keliamų reikalavimų, remdamasis tik prielaidomis;
10.6. teismas neteisingai sprendė, kad ieškovė kaip profesionalas nesuteikė vartotojui pakankamai informacijos. Ieškovė pateikė byloje dokumentus, kurioje nurodyta ieškovės atsakomybė bei garantija už įrangą (2019 m. lapkričio 14 d. „Wamak“ šilumos siurblio garantiją ir jos galiojimo sąlygas, naudotojo instrukciją), atsakovas neneigė, kad šiuos dokumentus ieškovė jam yra perdavusi, o teikdamas paaiškinimus patvirtino, kad šie dokumentai jam suprantami ir jis visiškai suprato kaip naudotis įranga. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė turėjo informuoti atsakovą ir dėl šildymo sistemos (vamzdynų) defektų, juolab kad šalys tarėsi ne dėl visos šildymo sistemos (vamzdynų) priežiūros ir remonto, o tik dėl paties šilumos siurblio įsigijimo ir jo garantinio aptarnavimo ir ieškovės darbuotojai nei pirmo, nei vėlesnių apsilankymų metu nebuvo įleisti į namo vidų, išskyrus katilinę sistemos būklei įvertinti;
10.7. įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis, o pardavėjo pateikta informacija turi būti pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“. Atsakovas turi aukštąjį išsilavinimą, yra bendrovės direktorius, taip pat dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkio dalies vadovu, byloje nenustatyta atsakovo kalbinių barjerų, dėl kurių jis negalėtų suprasti pateikiamos informacijos ar informacija būtų pateikta nesuprantama kalba, taip pat atsakovas labai domėjosi perkamu įrenginiu, uždavinėjo daugiau klausimų ir savarankiškai rinko daugiau informacijos nei vidutinis vartotojas, jau buvo naudojęs kito gamintojo šilumos siurblį ne vienerius metus, jam buvo suteikta informacija apie gaminį, turi būti pripažinta, kad ieškovė tinkamai informavo atsakovą apie jo įsigyjamą šilumos siurblį ir jo savybes, o atsakovas suprato, kad dėl šildymo sistemos parengimo naujam siurbliui jis turės pasirūpinti pats;
10.8. atsakovas taip pat nepagrįstai įrodinėja, jog nesutaupo tiek elektros kiek tikėjosi. Vidutiniam vartotojui suprantama informacija, kad šilumos siurblio naudingumo koeficientas yra kintantis rodiklis, priklausantis nuo tam tikrų išorinių veiksmų. Be to, atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kuriuos palyginus būtų galima daryti objektyvias išvadas apie elektros sunaudojimo duomenis iki šilumos siurblio įsigijimo ir po jo įsigijimo. Ieškovė negali prisiimti atsakomybės už atsakovo nepagrįstus lūkesčius vien dėl to, kad atsakovo lūkesčiai apie šilumos siurblio atsipirkimo terminą buvo per dideli. Be to, atsakovo argumentai dėl nepakankamos temperatūros atmestini ir dėl to, jog įsigydamas šilumos siurblį atsakovas juo ketino šildyti tik pirmą namo aukštą, kadangi antrąjį šildė turimas siurblys ir tokios aplinkybės buvo įvertintos renkantis šilumos siurblio parametrus, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog senasis siurblys neveikia;
10.9. atsakovas yra pažeidęs garantinio aptarnavimo sąlygas ir neatlieka kasmet šilumos siurblio garantinio aptarnavimo, todėl jis yra praradęs apsaugą kaip vartotojas. Pagal 2019 m. lapkričio 14 d. „Wamak“ šilumos siurblio garantiją ir jos galiojimo sąlygas, šilumos siurbliui privalo būti atliekamas garantinis-techninis aptarnavimas pagal nustatytą grafiką, o šalys susitarė, kad garantija netaikoma, jeigu techninio aptarnavimo darbai nebuvo atlikti pagal nustatytą grafiką, taip pat jeigu įrangos defektai atsirado dėl kitų priežasčių, pvz. netinkamos termofikacinio vandens kokybės ir pan. Atsakovui 2020 m. gruodžio 3 d. el. laišku buvo priminta apie būtinybę atlikti profilaktinį patikrinimą, tačiau atsakovas nei 2020, nei 2021 metais nesutiko atlikti šilumos siurblio garantinio aptarnavimo. Todėl nėra sąžininga ir teisinga, jog sumokėjęs 1000 Eur avansą už prekę didele kaina ir ja naudojęsis kelerius metus pažeidžiant naudojimosi taisykles, atsakovas yra ginamas;
10.10. sprendimo dalis, kuria ieškovė įpareigota atstatyti atsakovo sistemą į buvusią padėtį, yra nepagrįsta ir neįgyvendinama. Nustačius, kad siurblio netinkamo veikimo priežastimi yra atsakovo šildymo sistemos defektai, kuriuos būtina pašalinti pačiam atsakovui, vartotojo teisių gynimo būdo taikymas turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu. Atsakovas įsigijo ne tik šilumos siurblį ir boilerį, dėl kurių iš esmės ir kilo ginčas byloje, tačiau be jungiamųjų detalių yra įsigijęs ir antifrizo, įrangos valdiklį, dėl kurių netinkamumo ar neatitikimo kokybės reikalavimams atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Visos PVM sąskaitoje nurodytos prekės, pažymėtos Eil. Nr. 3-66, yra sumontuotos į Atsakovo turėtą šildymo sistemą, dėl savo pobūdžio (jungiamosios detalės, aušinimo skystis, antifrizas), negali būti sugrąžintos ieškovei, todėl ieškovė nepagrįstai įpareigota šias dalis pasiimti. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog apskritai įmanoma atstatyti atsakovo sistemą į buvusią padėtį, kadangi nėra jokių duomenų, jog atsakovas tebeturi iki 2019 m. lapkričio 10 d. pajungtą šilumos siurblį ir jis vis dar veikia. Atsakovas dėl sistemos atstatymo į buvusią padėtį turėtų kreiptis į meistrą, kuris atliko demontavimą. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, jog ieškovė turi savo sąskaita išmontuoti šilumos siurblį ir su juo susijusią įrangą iš atsakovui priklausančių patalpų, turėtų būti panaikinta skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovė įpareigota atstatyti buvusią 2019 m. lapkričio 10 d. šildymo sistemą į pradinę būseną.
11. Atsakovas G. A. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:
11.1. byloje pateikti įrodymai, jog atsakovas turėjo pagrindą laikyti sutarties dalyku ne tik šilumos siurblio pirkimą, tačiau ir jo sumontavimą bei paleidimą. Byloje pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais patvirtina, jog buvo bendraujama ir derinami komerciniai pasiūlymai, kaina, sutarties sąlygos, susirašinėjant nurodyta, jog darbų kaina bus sąlyginai nedidelė. Neigdama susitarimą dėl įrangos montavimo darbų ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog neatliks darbų, todėl į ieškovę buvo kreipiamasi pagrįstai tikintis, jog bus parduota ne tik įranga, bet ji bus ir sumontuota bei paleista;
11.2. įrangos montavimo darbų priskyrimą ieškovės atsakomybei pagrindžia ir ginčo PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodomos papildomos prekės. Atsakovas papildomų prekių neužsakinėjo, neturi tiek žinių, jog sugebėtų pateikti tokį ilgą sąrašą užsakomų papildomų detalių, o prekės galėjo būti užsakomos tik įrangos montavimo darbų atlikimo metu. Išrašyta PVM sąskaita faktūra buvo tik dėl to, jog ieškovė norėjo užbaigti metų biudžetą, ji buvo tiesiog persiųsta elektroniniu paštu, tačiau niekada nebuvo galutinai suderinta ar tinkamai priimta ir pasirašyta. PVM sąskaitos faktūros išrašymo metu įranga nebuvo tinkamai sumontuota ir paleista, nebuvo baigti visi montavimo darbai, ieškovės atstovas 2020 m. sausio 22 d. sudarė defektų ir papildomų darbų sąrašą, iš kurio matyti, kad už montavimo darbus taip pat buvo atsakinga ieškovė. Tai, jog ieškovė į teismą kreipėsi tik po metų nuo jos išrašymo, taip pat pagrindžia aplinkybę, kad ieškovė ieškojo būdų kaip sumontuotą įrangą sutvarkyti;
11.3. ieškovė laikosi nenuoseklios pozicijos, nurodydama montavimo darbus atlikusius asmenis ir tokiu būdu atsakomybę perkeldama atsakovui, nors ieškovas buvo atsakingas ir už įrangos sumontavimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pasiūlė atsakovui įrangos montuotoją V. U., kai tuo tarpu atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog įranga sumontuota paties atsakovo ar kitų asmenų. Dar daugiau, ieškovės atstovas S. M. teismo posėdyje teigė, jog ieškovė atliko montavimo darbų priežiūrą tuo metu, kai meistras atlikinėjo montavimo darbus;
11.4. apeliantė klaidina teismą, nurodydama, jog nė viena iš šalių nereikalavo išsamios rašytinės sutarties sudarymo ar jos pakeitimų rašytinio įforminimo. Pirminis sutarties projektas buvo atsiųstas 2020 m. sausio 30 d. po prašymo, kuomet dar buvo montuojama ir paleidinėjama įranga, tačiau sutartis nebuvo pasirašyta ne dėl atsakovo kaltės, o ieškovo bandymo vengti atsakomybės dėl sumontuotos įrangos garantijų suteikimo. Todėl sutartis buvo nepasirašyta iki galo nesuderinus abiems pusėms tinkamos sutarties sąlygos, bet ne dėl to, jog nė viena iš šalių nereikalavo rašytinės sutarties;
11.5. atsakovo išsilavinimas, užimamos pareigos nesukelia atsakovui daugiau pareigų sudarant sutartį nei paprastam vidutiniam vartotojui. Atsakovas neužsiima šilumos siurblių pardavimu ar jų montavimu, į ieškovę, besiverčiančią šildymo sistemų inžinerinių sprendimų veikla, kreipėsi dėl savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimo ir įsigijo įrangą bei jos montavimo darbus savo kaip fizinio asmens namų ūkio poreikių tenkinimui;
11.6. byloje pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog įranga neveikia tinkamai ir tai laikytina esminiu trūkumu. Ieškovė nepagrindė, jog atsakovo nurodyti įrangos defektai yra mažareikšmiai. Įrangos netinkamas veikimas pasireikšdavo ne tik jos netikėtu sustojimu, bet ir išaugusiais suvartojamos elektros kiekiais, nepasiekiamu efektyvumu. Atsakovas nuolat reiškė pretenzijas ieškovei dėl įrangos, pačios ieškovės atstovas 2020 m. rugsėjo 6 d. rašė elektroninį laišką atsakovui, siūlydamas pradėti darbus ir atlikus aptarnavimą, pratęsti garantiją įrangai, todėl apeliantės argumentai, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie 2021 metais ar 2022 metais buvusius įrangos gedimus ar klaidas nepagrįsti, įvertinus tai, jog ginčas yra nagrinėjamas teisme nuo 2021 metų pradžios;
11.7. asmens, kaip vartotojo, interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo jo profesijos, specialybės, išsilavinimo, atsižvelgiant ir į tai, kad kita šalis yra verslo įmonė, kuriai taikomi aukštesni reikalavimai. Įrangą atsakovui parinko ieškovė, garantuodama, jog siūloma įranga veiks sklandžiai kartus u kitu atsakovo sodyboje sumontuotu šilumos siurbliu neatliekant jokios jau esamos šildymo sistemos rekonstrukcijos ar kitų papildomų darbų, išskyrus smulkius nusidėvėjusių detalių pakeitimo darbus. Ieškovė nei iki įrangos montavimo, nei po to neatskleidė atsakovui visų su įrangos paleidimu susijusių darbų apimties bei jų kainos, neinformavo, jog sklandžiam veikimui neva būtina pertvarkyti ar restauruoti atsakovo sodyboje įrengtą šildymo sistemą. Todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, jog suteikė atsakovui pakankamai informacijos;
11.8. ieškovė nebuvo iki galo užbaigusi visų darbų, įranga nuo pirminio jos sumontavimo neveikė taip, kaip buvo žadėjusi ieškovė, per pirmus metus ieškovė nuolatos įrangą tvarkė ir bandė sureguliuoti jos veikimą. Ieškovė niekada nepateikė atsakovui galutinai suderintos sutarties, kurioje be kita ko būtų nurodytos ieškovės atsakomybės bei garantijos už įrangą. Todėl ieškovo argumentas, jog atsakovas neva yra pažeidęs garantinio aptarnavimo sąlygas ir dėl to neva yra praradęs apsaugą kaip vartotojas, yra niekuo nepagrįstas;
11.9. ieškovė kaip verslininkas savo rizika įsipareigojo suteikti atsakovui visą paketą paslaugų tam, jog parduodamas šilumos siurblys veiktų atsakovo sodyboje, visas PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes užsakė ieškovė įrangos montavimo metu tinkamam įrangos veikimui. Vartotojo teisė nutraukti sutartį realizuojama daiktą pardavėjui grąžinant pardavėjo sąskaita, pardavėjas neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumos, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių. Ieškovė yra atsakinga už savo veiksmais susikurtus nepatogumus, be to, teismo posėdyje nurodė, jog realiai įmanoma atsakovo sistemą atstatyti į buvusią padėtį. Todėl ieškovės argumentai, jog nėra įgyvendinamas sistemos atstatymas į buvusią padėtį, nepagrįsti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
14. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tarp šalių susiklostę sutartiniai santykiai vertinti kaip vartojimo rangos sutartis ir nustačius, jog ieškovės atliktų darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, taikytas atsakovo priešieškiniu prašomas pažeistų teisių gynimo būdas – nutraukta sutartis ir ieškovė įpareigota atstatyti buvusią šildymo sistemą į pradinę būseną, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovas susitarė su ieškove ir iš pastarosios įsigijo geoterminį šilumos siurblį bei kitas prekes, kurių bendra suma pagal 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą GIV Nr. 05-46581 sudarė 7445,36 Eur su apmokėjimo terminu iki 2020 m. sausio 1 d. Ginčo nekyla, jog atsakovas sumokėjo ieškovei 1000 Eur avansą.
17. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir neginčija bylos šalys, geoterminis šilumos siurblys buvo pristatytas 2019 m. lapkričio mėnesį, o montavimo darbai užtruko apie savaitę. Iš byloje esančio šalių tarpusavio susirašinėjimo nustatyta, kad po montavimo darbų paaiškėjo sumontuotos įrangos veiklos sutrikimai, atsakovas 2020 m. gruodžio 18 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą su pretenzija dėl sumontuotos įrangos sutrikimų, nurodydamas, jog periodiškai, porą kartų per mėnesį įvyksta avarija, šilumos siurblys užblokuojamas ir, kol rankiniu būdu nenuimama klaida, katilas nestartuoja; krenta temperatūra patalpose iki 16-17 laipsnių, karšto vandens nėra. Taip pat nurodė, kad atsisako sutarties ir prašo ieškovės grąžinti sumokėtą avansą. Iš pateikto susirašinėjimo su ieškovės atstovu nustatyta, jog atsakovui buvo pasiūlyta užpildyti specialią formą tam, kad Šiluminės technikos inovacijų skyriaus vadovas galėtų reaguoti į pretenziją ir priimti sprendimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad į atsakovo pretenziją buvo atsakyta.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė, jog šalys susitarė ne tik dėl geoterminio šilumos siurblio ir kitų prekių pirkimo, tačiau laikė, kad ieškovė su atsakovu susitarė ir dėl minėto šilumos siurblio montavimo ir paleidimo darbų,o tarp šalių susiklosčiusius tarpusavio santykius kvalifikavo vartojimo rangos sutartimi. Teismas taip pat laikė, kad ieškovės atliktų darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, ieškovė trūkumų savo lėšomis nešalino, todėl atsakovo reikalaujamas taikyti jo kaip vartotojo pažeistų teisių gynimo būdas yra adekvatus.
19. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka tokiais pagrindiniais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp jos su atsakovu susiklosčiusius santykius vertino vartojimo rangos sutartį; 2) teismo taikytas įpareigojimas atstatyti atsakovo sistemą į buvusią padėtį, yra nepagrįstas ir neįgyvendinamas.
Dėl šalių tarpusavio santykių ir įsipareigojimų apimties
20. Apeliantė visų pirma nesutinka su skundžiamu sprendimu ginčydama teismo vertinimą dėl tarp šalių susiklosčiusių tarpusavio santykių ir įsipareigojimų apimties. Nurodo, jog parduotas geoterminis šilumos siurblys ir kitos prekės yra kokybiški, atsakovas neįrodė prekių trūkumų, ji neatlieka montavimo darbų, dėl montavimo darbų nebuvo ir tartasi, todėl tarp šalių susiklostė pirkimo pardavimo santykiai.
21. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019).
22. Kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 29 punktas). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019, 26 punktas).
23. Nagrinėjamoje byloje sutarties šalis – užsakovas – buvo fizinis asmuo (atsakovas), o rangovas – juridinis asmuo (verslininkas; ieškovas). Taigi byloje aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu – fizinio asmens asmeniniams (šeimos) poreikiams patenkinti įsigytas geoterminis šilumos siurblys.
24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių susirašinėjimo turinį, faktinius ieškovės veiksmus bei teisinį reglamentavimą vertino, jog tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai neturi pagrindo nepritarti, kadangi susiklostę šalių tarpusavio santykiai visų pirma atitinka aukščiau aptartą vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį bei sutarties tikslą.
25. Sutarties aiškinimo taisyklės plačiai aptartos kasacinio teismo doktrinoje. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis Nr. 3K-3-29/2013).
26. Visų pirma pažymėtina, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis. Byloje ginčo nekyla, kad derybos dėl rašytinės sutarties sąlygų vyko jau po šilumos siurblio sumontavimo atsakovo sodyboje (iš susirašinėjimo matyti, kad 2020 m. sausio – vasario mėnesiais, tęsėsi ir 2020 m. spalio mėnesį), o šilumos siurblys įsigytas ir montavimo darbai atlikti dar 2019 m. lapkričio mėnesį. Kadangi nėra rašytinės sutarties, šalys dėl jos sąlygų nesusitarė, esminę reikšmę turi tarp šalių vykusio susirašinėjimo dar derantis dėl šilumos siurblio įsigijimo turinys bei tokio turinio vertinimas, šalių paaiškinimai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
27. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantė laikosi pozicijos, jog atsakovas iš jos įsigijo tik geoterminį šilumos siurblį, tačiau nebuvo tartasi dėl pirktos įrangos montavimo ir paleidimo darbų, tokių darbų ieškovė ir neatliko. Tuo tarpu atsakovas visą bylos procesą įrodinėjo priešingai, teikė įrodymus, jog vis tik dėl įrangos paleidimo darbų buvo tartasi su ieškove.
28. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą laikyti, jog buvo susitarta ne tik dėl įrangos pirkimo bei jos montavimo ir paleidimo darbų, bet ir kad šiuos visus darbus atliks ieškovė. Iš byloje esančio susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, jog atsakovas įrangos montavimo darbus derino su ieškove, pastaroji patvirtino, kad montuojama įranga veiks su kitomis atsakovo turimomis inžinerinėmis sistemomis, atsakovas dėl kilusių veikimo problemų kreipdavosi į ieškovės darbuotoją, ieškovei teikė pretenzijas. Iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, jog ieškovė atsakovui elektroniniu susirašinėjimu 2019 m. rugpjūčio mėnesį (priedas prie priešieškinio – atsiliepimo Nr. 1) nurodė darbų kainą („Darbu kainos pas tave „(duomenys neskelbtini) bus sąlyginai nedideles: 300-400 eur“). Vėlesniame susirašinėjime (2020 m. spalio mėn.), derinant sutarties sąlygas, ieškovė nurodė, jog „siunčiu Rangos ir Įrangos tiekimo sutartis; abi sutartis pasirašote su Gilius ir ko, tad ir visos atsakomybės iš vienos kompanijos“. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė siuntė 2020 m. sausio 22 d. defektų ir papildomų darbų sąrašą (priešieškinio – atsiliepimo priedas Nr. 9). Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų atsiskaitinėjęs ar pervedęs atitinkamą sumą kitai įmonei už montavimo darbus. Taigi aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, nei ją padarė pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog su apeliante buvo susitarta ne tik dėl įrangos pirkimo, montavimo ir paleidimo darbų, bet ir kad šiuos darbus atliks ieškovė.
29. Nustačius, jog atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą laikyti, jog buvo susitarta be kita ko ir dėl to, kad darbus atliks ieškovė, neturi teisinės reikšmės apeliantės argumentai, jog teismas turėjo išsiaiškinti tik dėl prekių kokybės. Tokiu atveju laikytina, jog teismas pagrįstai vertino atliktus montavimo darbus ir tokių darbų rezultatą, t. y. byloje esančių rašytinių įrodymų visumos pagrindu sprendė, ar atsakovas iš sutarties gavo tai, ko tikėjosi. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad susiklosčiusių santykiui vertinimui neturi teisinės reikšmės ir apeliantės argumentai, susiję su atsakovo išsilavinimu ar užimamomis pareigomis sudarant sutartį. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, apeliantės nurodytos su atsakovo asmeniu susijusios aplinkybės (išsilavinimas, darbovietė, domėjimasis šilumos siurbliais ar aiškinimasis dėl jų veikimo ir pan.) nesukelia atsakovui kaip vartotojui daugiau pareigų ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje esančių faktinių aplinkybių, eliminuojant atsakovo kaip vartotojo teises.
Dėl įrangos (ne) veikimo ir su tuo susijusių reikalavimų
30. Skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog ieškovės atliktų darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, o sumontavus naują šilumos siurblį atsakovo šildymo sistemos veikla pablogėjo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neatskleidė atsakovui visų su įrangos paleidimu susijusių darbų apimties, neinformavo, jog sklandžiam įrangos veikimui būtina pertvarkyti ar restauruoti atsakovo sodyboje įrengtą šildymo sistemą.
31. Apeliantė nesutinka ir su šiais teismo argumentais, laikydamasi pozicijos, jog neteikė montavimo paslaugų, be to, šilumos siurblio išsijungimas pagrįstas saugojimo aspektu nuo perkaitimo ir negali būti laikomas esminiu trūkumu. Laiko, jog kelis kartus išsijungęs šilumos siurblys dėl žemės slėgio ar elektros dingimo įvade nėra įrangos gedimas ar esminis trūkumas. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo padarytoms išvadoms, nesutinka su apeliantės argumentais.
32. Priešingai nei įrodinėja apeliantė, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir atsakovo pretenzijos bei paaiškinimai pagrindžia, jog vis tik įranga negali būti naudojama pagal paskirtį. Atsakovas kartu su atsiliepimu - priešieškiniu pateikė rašytinius įrodymus apie netinkamą įrangos veikimą – susirašinėjimą su ieškove, iš kurio matyti, jog veikimo problema buvo iškilusi dar 2019 m. gruodžio mėnesį, t. y. tik sumontavus įrangą (priedas Nr. 2). Iš rašytinių įrodymų matyti, jog atitinkamų veikimo problemų buvo kilę ir vėliau, o 2020 m. sausio 21 d. surašytas defektų ir papildomų darbų sąrašas (priedas Nr. 8). Dar daugiau, iš tolimesnio susirašinėjimo tarp šalių nustatyta, kad šilumos siurblio veikimo problemos nedingo, 2020 m. gruodžio 18 d. atsakovas, nurodydamas iškilusias problemas, informavo ieškovės atstovą nutraukiantis sutartį ir pareikalavo grąžinti 1000 Eur avansą bei atstatyti įrangos veikimą į pradinę būseną. Nustatyta, kad 2021 m. sausio 27 d. pateikta užpildyta pretenzijos forma. Taigi aptartos faktinės aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, jog įranga veikė tinkamai.
33. Pažymėtina, kad netinkamą įrangos veikimo aplinkybę patvirtina ir ieškovės veiksmai, kadangi nuo šilumos siurblio sumontavimo iki kreipimosi į teismą dienos buvo šalinami iškilę įrangos veikimo trūkumai. Tai pripažino ir pati ieškovė 2020 m. rugsėjo 6 d. atsakovui skirtame elektroniniame laiške, nurodydama, kad siūlo susiderinti sąlygas ir pradėti darbus tikslu užbaigti objektą. Vadinasi, ieškovė pripažino, kad objekte darbai nebuvo užbaigti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė į atsakovo siųstą pretenziją nereagavo, nepateikė įrodymų, jog bandė ir toliau spręsti su tinkamu įrangos neveikimu susijusias problemas ar būtų šalinusi trūkumus, taip pat atsakydama į pretenziją nesigynė, kad ji pareikšta nesant faktinio pagrindo.
34. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ieškovės atliktų darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, o ieškovė neišsprendė su įrangos veikimu kilusių sutrikimų.
35. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą.
36. Kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog tinkamą įrangą atsakovui parinkusi ieškovė garantavo, kad jos siūloma įranga veiks sklandžiai kartu su kitu atsakovo sodyboje sumontuotu šilumos siurbliu, neatliekant jokių jau esamos šildymo sistemos rekonstrukcijos ar kitų papildomų darbų, tačiau iš byloje esančio susirašinėjimo ir 2020 m. sausio 22 d. defektų ir papildomų darbų sąrašo matyti, jog atlikus įrangos montavimo darbus ji tinkamai neveikė ir vis tik reikalingi papildomi darbai, ieškovei tenka pareiga prisiimti papildomas išlaidas CK 6.653 straipsnio 4 dalies pagrindu.
37. Kai darbo rezultato trūkumai nustatomi darbą atlikus – jo (rezultato) priėmimo ar naudojimo metu, užsakovo teises reglamentuoja CK 6.678 straipsnis. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnio 1–2 dalyse atitinkamai įtvirtinta, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje; rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties termino įvykdymo praleidimo padarytus nuostolius.
38. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
39. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytus reikalavimus. Užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu reikšti šiose teisės normose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir (arba) taiko užsakovo (vartotojo) pasirinktą, pirmiau nurodytame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą vertina atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei proporcingumo (CK 1.2 straipsnis) principo reikalavimus. Vadinasi, įstatymų leidėjas teisiniu reguliavimu, įtvirtindamas pažeistų teisių gynimo būdus, užsakovui, kuris yra vartotojas, t. y. silpnesnė sutarties šalis, nustatė didelę pasirinkimo galimybę.
40. Nagrinėjamu atveju vartotojas (atsakovas) pasirinko ginti savo teises, nutraukdamas sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti sumokėtą 1000 Eur avansą. Atsakovas tokį savo teisių gynimo būdą pasirinko nurodydamas, kad negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, kadangi šilumos siurblio veikimas nuolat strigo ir ieškovė veiklos sutrikimų neišsprendė iki kreipimosi į teismą dienos.
41. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė; paskutinis argumentas). Pripažįstant sutarties stabilumo (lot. favor contractus) principo svarbą sutartiniams santykiams, negalima šio principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo būdų egzistavimą ir panaudojimo galimybę, nes sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jo interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018).
42. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad siekis išsaugoti sutartį nėra absoliutus ir jos nutraukimas gali būti pateisinamas, jeigu nustatomos tam tikros aplinkybės – pažeidimo pobūdis, mastas ar kitos svarbios aplinkybės, leidžiančios spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388-684/2016, 30 punktas).
43. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius atsakovui sumontuotos įrangos nuolatinį veiklos sutrikimą (pateiktus klaidų sąrašus), tai, kad ieškovė trūkumų savo lėšomis nešalino ir nepateikė konkrečių pasiūlymų dėl minėtų šildymo sistemos veiklos nesklandumų šalinimo būdų, tam reikalingų papildomų darbų, jų apimties ir kainos, sprendė, jog taikytinas atsakovo prašomas teisių gynimo būdas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, tai jog atsakovas sutartiniuose santykiuose buvo silpnesnioji sutarties šalis (vartotojas), kad sutartimi atsakovas siekė pagerinti savo gerbūvį, tačiau, kaip nustatyta byloje, įrangos veikimo nuolatiniai sutrikimai keldavo atsakovui nepatogumų (pvz. žiemą, kai nukrisdavo oro temperatūra ir dėl įrangos veiklos sutrikimo nurodė temperatūrai pakelti reikalingas tris dienas) ir sutrikimų nepavyko ieškovei pašalinti gana ilgą laiką, o ieškovė taip ir neišsprendė veiklos sutrikimų, o galų gale ir nereagavo į pretenziją bei neįgyvendino atsakovo lūkesčių, laiko, jog toks atsakovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra racionalus ir atitinka teisingumo bei protingumo principus.
44. Vertintina, kad apeliantės argumentas, jog atsakovas naudojosi visą laiką brangia įranga sumokėjęs avansą, atsižvelgiant į nuolatinius įrangos veiklos sutrikimus, neturi teisinės reikšmės. Byloje nenustatyta, kad atsakovas apskritai vengtų atsiskaityti su ieškove ar dėl nereikšmingų priežasčių kreiptųsi į ieškovę dėl įrangos veiklos sutrikimų. Kaip jau buvo nustatyta aptariant faktines aplinkybes ir aptarta aukščiau, matyti, kad neatsiskaitymo aplinkybę nulėmė nuolatiniai įrangos veikimo sutrikimai ir tai, kad ieškovė bandydavo atitinkamais būdais tokius sutrikimus spręsti. Savo ruožtu ieškovė nepagrindė ir neįrodė, jog atsakovo nurodomus įrangos veiklos sutrikimus išsprendė, perdavė atsakovui jo lūkesčius atitinkančią įrangą ir pastaroji veikia be sutrikimų, ir atsakovas nepagrįstai neatsiskaito su ieškove. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo ir laikyti, kad atsakovas pasirinko neadekvatų savo teisių gynimo būdą. Todėl laikytina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir dėl atsakovo kaip vartotojo pasirinkto gynybos būdo - sutarties atsisakymo ir reikalavimo taikyti restituciją, t. y. atkurti iki sutarties sudarymo buvusią padėtį ir atlyginti nuostolius, grąžinant sumokėtą 1000,00 Eur avansą, net ir atsakovui naudojantis įranga, laikytina pagrįsta.
45. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovė įpareigota atstatyti atsakovo sistemą į buvusią padėtį, nepagrįsta ir neįgyvendinama. Visų pirma apeliantė nepagrindė, jog iš tiesų ši sprendimo dalis neįgyvendinama, kadangi, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, 2022 m. vasario 1 d. teismo posėdyje buvo aiškinamasi dėl to, ar įmanoma atstatyti sistemą į buvusią padėtį, ir apeliantė nurodė, jog toks atstatymas yra įmanomas. Antra, apeliantė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, jog kai kurios PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės negali būti sugrąžintos, juolab kad 2022 m. vasario 1 d. teismo posėdyje apeliantės atstovas nurodė, jog dar iki kreipimosi į teismą siūlė atsakovui išmontuoti įrangą. Taigi laikytina, kad apeliantė neįrodė, jog nėra galimybės įgyvendinti teismo sprendimu tenkintą reikalavimą – atstatyti atsakovo šildymo sistemą į buvusią padėtį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
47. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, nėra pagrindo perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
48. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Kadangi apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti, apeliantė neįgijo teisės į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
49. Atmetus apeliantės reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos atsakovui. Atsakovas pateikė įrodymus - 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir atsakovo 2022 m. balandžio 1 d. mokėjimo dokumentą, pagrindžiančius, jog patyrė 1815 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o jas sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas.
50. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, numatytų maksimalių priteistinų dydžių. Bylinėjimosi išlaidos atitinka taip pat teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl iš ieškovės priteistina atsakovo naudai 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Dėl civilinės bylos baigties
51. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius vertindamas vartojimo rangos sutartimi, pripažindamas, jog tarp šalių buvos susitarta ir dėl darbų atlikimo bei nustatęs, kad atsakovo sodyboje sumontuota šildymo įranga veikimo prasme nepateisino atsakovo sutartinių lūkesčių ir pripažindamas pagrįstu atsakovo prašomą taikyti jo kaip vartotojo teisių gynimo būdą, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu. Todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, remiantis apeliantės skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
netenkinti apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilius ir Ko“ atsakovui G. A. 1815 Eur (vieną tūkstantį aštuoni šimtus penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Andrius Ignotas
Eglė Surgailienė