Civilinė byla Nr. e2A-1317-430/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06681-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės „Vilnijos namai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės Gjensidige ieškinį atsakovėms J. U., E. Č., A. Č.-D., tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų DNSB „Latvių namai“, UAB „Vilnijos namai“ dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau ADB „Gjensidige“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų 7724,11 Eur, t. y. iš J. Š. – 432,93 Eur; iš N. J. – 509,37 Eur; iš G. F. T. – 434,73 Eur; iš E. R. ir O. R. solidariai – 362,53 Eur; iš D. J. ir A. J. solidariai – 39 ,99 Eur; iš D. S. – 441,69 Eur; iš E. J. K. – 441,19 Eur; iš M. K. – 456,55 Eur; ir Šv. Mergelės ir kankinės Kotrynos seserų  kongregacijos – 361,59 Eur; ir L. Ž. – 438,96 Eur; iš A. S. – 455,18 Eur; iš V. M. – 74,02 Eur; iš A. I., G. I. ir D. K. solidariai – 84,62 Eur; iš J. U. – 355,13 Eur; iš A. B. – 385,06 Eur; L. K. – 40 Eur; iš M. B. G. – 463,08 Eur; R. A. ir I. A. solidariai – 388, 36 Eur; iš B. D. – 361,88 Eur; ir A. J. – 362,53 Eur; iš E. Č. ir A. Č.-D. – 474,92 Eur; iš O. K. – 359,80 Eur; 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis Nr. GJELT2256665, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu Draudikas gavo pranešimą apie 2018 m. gruodžio 19 d. įvykį, kurio metu buvo užlietas apdraustas butas. Pranešime apie įvykį nurodoma, kad: „užsikimšo kanalizacija ir išsiliejo kanalizacija virtuvėje per kriauklę“, pranešime taip pat rašoma, jog: „Buto patalpa yra prisigėrusi fekalijų, yra stiprus kanalizacijos/fekalijų kvapas. Remiantis apžiūrų rezultatais, įmonės UAB „Baltic Property“ bei UAB „Balticvita“ parengtomis sąmatomis, draudikui pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, buvo apskaičiuota ir išmokėta 11 542,6 EUR draudimo išmoka. Nustatyta įvykio priežastis – namo butų savininkams bendrąja nuosavybe priklausančio nuotekų vamzdžio užsikimšimas. Byloje nustatyta, kad užsikimšęs vamzdis buvo sumontuotas netinkamai. Kaip matyti iš 2019 m. birželio 6 d. defektinio akto, stovo užsikimšimas buvo nuolatinis. Nuo vamzdžio sumontavimo iki 2018 m. gruodžio 19 d. įvykio ir netgi ilgą laiką po jo atsakovai realių veiksmų vamzdžio defektams pašalinti ir problemai išspręsti nesiėmė, t.y. nesielgė taip kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems asmenims. Atsakovai yra nuotekų vamzdžio bendrasavininkai, taigi ir valdytojai CK 6.266 str. prasme. Atsižvelgiant į tai, atsakomybė dėl 2018 m. gruodžio 19 d. įvykio metu padarytos žalos tenka visiems namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkams. Todėl byloje yra pagrindas atsakovams atsakomybę taikyti minėto straipsnio pagrindu. Atlygintinos žalos dalys atsakovams paskirstomos proporcingai jų turimų butų plotui. Ieškovė pažymėjo, kad dalis butų savininkų ir jų civilinės atsakomybės draudikų savo prievolę ieškovei įvykdė.

3.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė su dalimi atsakovų sudarė taikos sutartis, taip pat atsisakė ieškinio reikalavimų dalies atsakovų atžvilgiu. Taigi, atsisakius dalies reikalavimu ir sudarius taikos sutartis, ieškovas reiškia ieškinį atsakovėms J. U. dėl 355,13 eurų, E. Č., A. Č.-D. dėl 474,92 eurų žalos atlyginimo.

4.       Trečiasis asmuo uždaroji akcinės bendrovė (toliau UAB) „Vilnijos namai“ prašė ieškovės ieškinį atsakovams J. U., A. J., E. Č., A. Č.-D. tenkinti ir priteisti iš atsakovų trečiojo asmens UAB „Vilnijos namai“ bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nurodė, kad yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų administratorė. Jos funkcijos yra namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinė priežiūra, techninės apžiūros, jų būklės įvertinimas, informavimas bendrijos apie būtiniausius darbus, reikalingus normaliai objektų būklei palaikyti, pasiūlymų teikimas dėl papildomų darbų atlikimo, išaiškėjusių defektų šalinimas, avarijų lokalizavimas ir t.t. 2017 m. gruodžio 6 d. DNSB „Latvių namai“ sudarė sutartį su UAB „Bona mente“ dėl papildomų darbų atlikimo, o būtent vamzdžių keitimo (nuotekų ir lietaus vandens kanalizacijos, šalto vandens). Administratorius nebuvo atsakingas už renovacijos eigą ir darbų kokybę, tam buvo samdoma atskira įmonė, turinti tam kvalifikaciją, tačiau darbai vėlavo ir nebuvo atliekami tinkamai. Todėl DNSB nusprendė pasitelkti dar vieną rangovą ir sudarė Daugiabučio gyvenamojo namo nuotekų ir šildymo sistemų renovacijos darbų atlikimo sutartį su UAB „Montuva“. Visus darbus UAB „Montuva“ perėmė 2019 m. birželio mėnesį. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, kad UAB „Montuva“ defektiniame akte žymima, kad avarijos priežastis – netinkamai sumontuota alkūnė. Šiuos darbus atliko rangovas UAB „Bona mente“, trečiajam asmeniui UAB „Vilnijos namai“ apie tai net nežinant, nes jis nesikiša į atliekamus namo renovacijos darbus. Taigi, trečiasis asmuo kaip namo administratorius savo pareigas vykdė tinkamai. Daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame įvyko užliejimas, bendrojo naudojimo objektai priklauso visiems butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl jie turi pareigą juos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Šios pareigos neeliminuoja nei daugiabučiame name įsteigta bendrija, nei namo techninę priežiūrą pagal sutartį vykdantis administratorius. Administratorius vykdė tik savo funkcijas pagal 2015 m. liepos 15 d. Gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutartį, o darbų, susijusių su vamzdynu, neatliko.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės apdraustas butas buvo užlietas dėl netinkamo kanalizacijos stovo alkūnės sumontavimo, jo užsikimšimo. Pažymėjo, kad, nors ieškovas ieškinyje akcentavo, jog žala atsirado dėl atsakovų neteisėto neveikimo, tačiau nekonkretizavo, kaip ir kokių veiksmų namo butų savininkai turėjo imtis. Kanalizacijos stovas buvo sumontuotas po betoninėmis grindimis, užslėptas, todėl teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad atsakovai žinojo ir galėjo žinoti apie kanalizacijos konstrukcijos defektą, kuris nustatytas išardžius rūsio betonines grindis.

8.       Atsižvelgdamas į byloje pateiktos administravimo sutarties nuostatas ir Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 1.1.5 papunkčio nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai 4.3 papunktį, pirmosios instancijos atmetė trečiojo asmens UAB „Vilnijos namai“ argumentus, kad ji nesusijusi su draudiminiu įvykiu. Pažymėjo, kad iš pateiktų įrodymų prie ieškinio 2019 m. birželio 6 d. „Montuva“ defektinio akto, nuotraukų nustatyta, kad buvo užsikimšęs įbetonuotas bendro virtuvinio nuotekų špižinis juodos spalvos stovas (Remeks pateiktuose nuotraukose fiksuotas, o ne naujai montuojami vamzdžiai). Taigi, namo techninis prižiūrėtojas UAB „Vilnijos namai“ visą šildymo, karšto vandens sistemų priežiūrą siekia perkelti asmenims, su kuriais atsakovų, gyvenamojo namo bendrijos nesieja jokie sutartiniai santykiai. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo su bendrija buvo susietas sutartinės prievolės ir norminiai aktai numatė pareigą vykdyti priežiūrą, todėl būtent jis turėjo nustatyti defektą, imtis profilaktikos – per vamzdžio reviziją vykdyti valymo, nuotekų sistemos praplovimo darbus, o ne vien tik rinkti iš gyventojų po 0,0522 eurų už kvadratinį metrą.

9.       Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad namo techninis prižiūrėtojas UAB „Vilnijos namai“ yra atsakingas už draudėjai kilusią žalą, o ne namo gyventojai, susibūrę į bendriją, kuri sudarė sutartį su UAB „Vilnijos namai“ dėl administravimo, namo techninės priežiūros. Todėl ieškinį atmetė kaip pareikštą netinkamiems atsakovams, o ne namo techniniam prižiūrėtojui UAB „Vilnijos namai“, kuris pagal sutartį, norminius aktus turėjo prižiūrėti kanalizacijos sistemą, vykdyti valymo, praplovimo darbus.

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10.       Ieškovė ADB „Gjensidige“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį – tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1                      . Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčo atveju namo administratorius buvo paskirtas ne savivaldybės sprendimu, o su juo buvo sudaryta Gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutartis. Taigi UAB „Vilnijos namai“ pareigas apibrėžia minėta sutartimi šio juridinio asmens prisiimti įsipareigojimai ir administratoriui negali būti taikomos ar keliamos papildomos pareigos, kurios nebuvo aptartos bei numatytos minėtoje sutartyje. Nagrinėjamos situacijos atveju turi būti vertinama, ar defektai, lėmę ginčo įvykį – buto užliejimą, yra susiję su netinkamu namo administratoriaus pareigų vykdymu ar kitomis priežastimis. Nors teismas Sprendime rėmėsi keliomis gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutarties nuostatomis, tačiau iš Sprendimo turinio nėra aišku, kaip, administratorius pažeidė šias pareigas, kokių veiksmų neatliko, ką turėjo padaryti, kaip ir kada turėjo pastebėti defektą ir pan.

10.2                      . Teismas sprendime rėmėsi Administravimo ir priežiūros sutarties 2.1. punkte ir sutarties priedo Nr. 1 2 punkte administratoriui nustatytomis pareigomis, tačiau byloje nėra duomenų, kad administratorius šių pareigų būtų nevykdęs.

10.3                      . Praktikoje, kai įvykis yra susijęs su trūkusiais ar užsikimšusiais vamzdynais, vertinant administratoriaus pareigų vykdymo tinkamumą, yra atsižvelgiama į tai, ar vamzdis buvo pasiekiamoje ar sunkiai prieinamoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar administratorius turėjo galimybę realiai jį patikrinti techninės priežiūros metu ir pan. Šiuo atveju teismas nustatė, kad kanalizacijos stovas buvo sumontuotas po betoninėmis grindimis, užslėptas, taigi administratorius apžiūrų metu jo objektyviai negalėjo matyti, tačiau ši aplinkybė teismo nebuvo įvertinta.

10.4                      . UAB „Montuva“ 2019 m. birželio 6 d. defektiniame akte nustatyta, kad stovas į rūsio grindis buvo sumontuotas per 90 laipsnių alkūnę, t. y. stačiu kampu. Tokio sumontavimo pasekmė – nuolatinis stovo užsikimšimas. Bet koks didesnis nuotekų kiekis užkimšdavo vamzdį su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad namo gyventojai kreipėsi į administratorių ir informavo jį apie tokią problemą, kas patvirtina, kad namo administratorius objektyviai jokių veiksmų dėl stovo remonto/keitimo darbų negalėjo imtis. 

10.5                      . Ginčo įvykis įvyko namo renovacijos metu, kada turėjo būti keičiama ir santechnikos sistema, taigi šių darbų vykdymo metu namo kanalizacijos vamzdžiais ir jų stovu administratorius negalėjo rūpintis. Kaip matyti iš UAB „Vilnijos namai“ atsiliepimo priedų – apie užliejimus, užsikimšusius nuotekų stovus buvo informuojamas ne administratorius, o kiti asmenys. Taigi jei namo butų savininkai būtų bendradarbiavę su namo administratoriumi, informavę apie problemą, ginčo įvykio buvo galima išvengti laiku pakeičiant netinkamai sumontuotą stovą.

10.6                      . Aplinkybė, kad bendrija buvo sudariusi gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutartį su UAB „Vilnijos namai“, nešalina butų savininkų atsakomybės už namo trūkumus. Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Tokius sprendimus turi priimti namo butų savininkai.

10.7                      . Atsakovai yra nuotekų vamzdžio bendrasavininkai, taigi ir valdytojai CK 6.266 str. prasme. Byloje nustatyta, kad užsikimšęs vamzdis buvo sumontuotas netinkamai. Todėl byloje yra pagrindas atsakovams atsakomybę taikyti šio straipsnio pagrindu.

11.       Tretysis asmuo UAB „Vilnijos namai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pašalinti iš Vilniaus miesto 2022 m. vasario 22 d. sprendimo motyvuojamosios dalies šiuos motyvus: „Būtent UAB „Vilnijos namai“ turėjo nustatyti defektą, imtis profilaktikos – per vamzdžio reviziją vykdyti valymo, nuotekų sistemos praplovimo darbus, o ne vien tik rinkti iš gyventojų po 0,0522 eurų už kvadratinį metrą“, ir „Namo techninis prižiūrėtojas UAB „Vilnijos namai“ yra atsakingas už draudėjai V. A. kilusią žalą, o ne namo gyventojai, susibūrę į bendriją, kuri sudarė sutartį su UAB „Vilnijos namai“ dėl administravimo, namo techninės priežiūros“, kadangi UAB „Vilnijos namai“ tikrai nėra atsakinga už įvykusią žalą ir neturi pareigos atlyginti nuostolių“; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1                      . Apeliantas negali sutikti su teismo išvada, kad jis kaip namo techninis prižiūrėtojas yra atsakingas už draudėjai kilusią žalą, o ne namo gyventojai, todėl iš skundžiamo sprendimo šalintini motyvai, kuriais pirmosios instancijos teismas tai konstatavo.

11.2                      . Apelianto nuomone būtent patys namo gyventojai yra atsakingi už atsiradusią žalą arba atsakomybėn traukti reikėtų UAB „Bona mente“, kuri net nebuvo įtraukta į bylą, nors tretysis asmuo pateikė įrodymus, kad šis juridinis asmuo atliko renovacijos darbus daugiabutyje ir užkišo vamzdyną, dėl kurio kilo nuotekų avarija ir buvo patirta žala.

11.3                      . Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi CK 4.83 straipsnio 3 dalyje ir CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos bendrasavininkių pareigos neeliminuoja nei daugiabučiame name įsteigta bendrija, nei namo techninę priežiūrą pagal sutartį vykdantis administratorius. Todėl visi daugiabučio namo butų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą, šiuo atveju namo inžinerinius (nuotekų) tinklus. Tretysis asmuo yra tik šių objektų administratorius ir atlieka priežiūrą bei suderintus su DNSB remonto darbus, kai jie yra būtini. 2015 m. liepos 15 d. Gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutarties pagrindu atsiradusios prievolės trečiajam asmeniui nėra tokios apimties, jog tretysis asmuo šiuo atveju galėtų būti laikomas statinių faktiniu bei realiu valdytoju, t. y. kad tretysis asmuo savarankiškai (be butų savininkų sprendimų) galėtų spręsti klausimus, susijusius su bendrosios nuosavybės eksploatavimu ir jos remontu, kadangi daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimo metu tretysis asmuo turi atlikti bei atlieka tik vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimą, fiksuoja pastebėtus defektus. Apeliantė, nors ir buvo paskirta pastato bendrosios nuosavybės administratore, tačiau tai dar nereiškia, jog jai buvo perduotas ir faktinis bendros nuosavybės valdymas, kadangi teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui pagal LR CK 6.266 str. nuostatas.

11.4                      . Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo 2015 m. liepos 15 d. Gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutarties, sudarytos tarp DNSB „Latvių namai“ ir UAB „Vilnijos namai“ ir nesiaiškino kas, kokias teises ir pareigas turi. Taigi, teismo išvada, kad apeliantė turėjo nustatyti defektą, imtis profilaktikos – per vamzdžio reviziją vykdyti valymo, nuotekų sistemos praplovimo darbus, yra nepagrįsta. Pats vamzdžio užsikišimo faktas niekaip neįrodo apelianto neteisėtų veiksmų, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas net nesigilino ir nenustatė avarijos priežasčių (kas užkimšo vamzdį), kurios patvirtintų ar paneigtų trečiojo asmens neteisėtus veiksmus. Nesant įrodymų, pagrindžiančių apelianto neteisėtų veiksmų, jo atžvilgiu civilinė atsakomybė negalima.

11.5                      . Avarijos priežastis niekaip nėra susijusi su jai tenkančių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu. 2017 m. gruodžio 6 d. DNSB „Latvių namai“ sudarė sutartį su UAB „Bona mente“ dėl renovacijos - papildomų darbų atlikimo, o būtent vamzdžių keitimo (nuotekų ir lietaus vandens kanalizacijos, šalto vandens), darbų suma 36 009,60 Eur. Taigi visą atsakomybę už atliktus darbus renovacijos metu prisiėmė UAB „Bona mente“. Šių darbų (renovacijos statybos darbų) vykdymo techninei priežiūrai atlikti DNSB „Latvių namai“ samdė UAB „Synergy Solutions“, kuri privalėjo užtikrinti visą statybos eigą, statybos darbų kokybę. Visa atsakomybė už atliekamus darbus teko būtent šiai įmonei. Techniniu prižiūrėtoju buvo paskirtas T. K., kuris yra atsakingas už renovacijos priežiūrą, atliekamų darbų kokybę visos renovacijos metu. Taigi, UAB „Vilnijos namai” renovacijos metu nebuvo atsakinga už renovacijos eigą ir darbų kokybę, tam buvo samdomas atskira įmonė, turinti tam kvalifikaciją. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai į šias aplinkybes neatsižvelgė ir apie tai skundžiamame sprendime nieko nepasisakė.

11.6                      . Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 183 str., 185 str., 177 str., 178 str.), kadangi visiškai nepasisakė apie trečiojo asmens pateiktus įrodymus ir atsiliepime išdėstytas faktines aplinkybes. bylos nagrinėjimo metu nurodė aplinkybes, kurios turėjo ar galėjo turėti reikšmingos įtakos avarijos atsiradimui ir atsakingo subjekto nustatymui, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakingo už žalą asmens, skundžiamame sprendime nepagrįstai į šias aplinkybes neatsižvelgė. Teismas nevertino apeliantės pateiktų įrodymų, kad DNSB sudarė Daugiabučio gyvenamojo namo nuotekų ir šildymo sistemų renovacijos darbų atlikimo sutartį su UAB „Montuva“, nes buvo nepatenkinta rangovo UAB „Bona mente“ atliekamais (o tiksliau neatliekamais) darbais. Taip pat nepasisakė, dėl 2021 m. lapkričio 22 d. UAB „Montuva“ vadovo elektroninio laiško su paaiškinimais, kas atsitiko name, kodėl įvyko 2018-12-19 užliejimas. Be to į bylą nebuvo įtraukti nei UAB „Montuva“, nei UAB „Bona mente“.

12.       Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovė sutiko su jame išdėstytais argumentais, kad būtent patys namo gyventojai yra atsakingi už atsiradusią žalą.

Teismas        

k o n s t a t u o j a:

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

14.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimas. 

16.       Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ADB „Gjensidige“ su draudėja V. A. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GJELT2256665, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 19 d. įvyko draudiminis įvykis, kurio metu buvo užlietas apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė išmokėjo 11 542,6 EUR draudimo išmoką draudėjai. Draudiminio įvykio priežastis buvo užsikimšęs bendro virtuvinio nuotekų stovas, nuotekos tekėjo per virtuvės plautuvės viršų. Ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką draudėjai, pareiškė ieškinį namo butų savininkams, prašydama priteisti žalą proporcingai jų turimų butų plotui. Bylos nagrinėjimo metu didžioji dalis atsakovais patrauktų buto savininkų sudarė su ieškove taikos sutartis arba jų atžvilgiu buvo atsisakyta ieškinio reikalavimų. Reikalavimai reiškiami atsakovėms J. U. dėl 355,13 eurų, E. Č., A. Č.-D. dėl 474,92 eurų.

17.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad namo techninis prižiūrėtojas trečiasis asmuo UAB „Vilnijos namai“ yra atsakingas už draudėjai kilusią žalą, o ne namo gyventojai, susibūrę į bendriją, kuri sudarė sutartį su UAB „Vilnijos namai“ dėl administravimo, namo techninės priežiūros. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinį pareiškė netinkamiems atsakovams, o ne namo techniniam prižiūrėtojui UAB „Vilnijos namai“, kuris pagal sutartį, norminius aktus turėjo prižiūrėti kanalizacijos sistemą, vykdyti valymo, praplovimo darbus.

18.       Ieškovė ir tretysis asmuo pateikė apeliacinius skundus, kurie iš esmės grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo UAB „Vilnijos namai“ yra atsakingas už kilusią žalą, neatsižvelgė į tai, kad šio asmens pareigas apibrėžia administravimo ir techninės priežiūros sutartis, kurios sudarymas nešalina butų savininkų atsakomybės už namo trūkumus.

19.       Nagrinėjamu atveju reikalavimai buvo reiškiami subrogacijos pagrindu. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

20.       CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnis).

21.       Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad tarp trečiojo asmens DNSB „Latvių namai“ ir apeliantės UAB „Vilnijos namai“ buvo sudaryta 2015 m. liepos 15 Gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutartis. Taigi, trečiasis asmuo Daugiabučio namo administratore paskirta administravimo sutarties, o ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies, pagrindu, todėl atsakovės atsakomybės klausimui nagrinėjamu atveju vertintinos šios sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, administratorius pagal sutartį (ne pagal paskyrimą) gali būti atsakingas už padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, bet tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta ir įrodyta, kad jis nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-491-219/2016).

22.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą sutinka su ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad už žalą yra atsakingi ne atsakovai (bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai), o trečiasis asmuo (sutarties pagrindu paskirtas administratorius) neįvardijo, kokie konkrečiai trečiojo asmens neteisėti veiksmai (ar neveikimas) nevykdant sutarties sudarė sąlygas žalos atsiradimui (CPK 176–179 straipsniai).

23.       Iš pateiktos administravimo ir priežiūros sutarties matyti, kad apeliantė įsipareigojo už atlygį teikti pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, techninės priežiūros paslaugas, sutartyje numatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1 punktas), t. y. organizuoti pastovią Pastato Bendrojo naudojimo patalpų, bendrųjų konstrukcijų, visų bendro naudojimo vidaus inžinerinių sistemų ir tinklų priežiūrą, kilusių gedimų šalinimą, avarijų lokalizavimo darbus; teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti Užsakovui priklausančių Bendro naudojimo objektų techninę apžiūrą ir jų būklės įvertinimą, informuoti Užsakovą apie būtiniausius darbus Pastato normaliai techninei būklei palaikyti, teikti pasiūlymus papildomiems darbams sąrašą ir suderinus tai su Užsakovu, organizuoti jų atlikimą (Sutarties III dalies 1.1 ir 1.2 punktai). Iš šių nuostatų visumos darytina išvada, kad sutartimi apeliantei buvo perduotos tik statinio techninės priežiūros funkcijos, veikiant pagal užsakovo nurodymus, tačiau statinio valdymo teisė apeliantei perduota nebuvo. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį, apeliantai, kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).

24.       Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju rėmėsi sutarties priedo Nr.1 2 punktu, numatančiu bendro naudojimo inžinerinių sistemų (nurodyta kanalizacijos sistemos) saugaus naudojimo užtikrinimą, profilaktiką, derinimą, Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 1.1.5. papunkčio, numatančio pareigą prižiūrėti nuotekų šalinimo sistemą (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą (jei nereikia sistemos ardymo darbų), kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą, siurblių, filtrų, atgalinių vožtuvų, alsuoklių ir automatinių oro išsiurbimo vožtuvų priežiūra pagal gamintojo reikalavimus) nuostatomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nebuvo įrodymų, kurie leistų daryti teismui vienareikšmiškas išvadas, kad šių įsipareigojimų tretysis asmuo nevykdė arba vykdė juos netinkamai, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, kad už kilusią žalą yra atsakinga apeliantė UAB „Vilnijos namai“. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad avarija įvyko dėl nuotekų šalinimo sistemos ar jos dalių nusidėvėjimo, avarinės jų būklės ar kitų priežasčių. Priešingai byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad stovas į rūsio grindis buvo sumontuotas per 90 laipsnių alkūnę, t. y. stačiu kampu, kas lėmė jo užsikimšimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas faktas, kad žala buvo padaryta užsikimšus bendro naudojimo nuotekų stovui, pats savaime, nesiaiškinant jo užsikimšimo priežasčių, negali būti vertinamas kaip netinkamas trečiojo asmens kaip techninio bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtojo pareigų vykdymas.

25.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog už kilusią žalą yra atsakingas trečiasis asmuo nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Taigi, yra teisinis pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

27.       Nagrinėjamu atveju tretysis asmuo į bylą pateikė elektroninius laiškus, taip pat rėmėsi ieškovės į bylą pateiktu UAB „Montuva“ defektiniu aktu, motyvuodamas tuo, kad žalą sukėlusio įvykio metu, name buvo vykdoma vamzdžių (nuotekų ir lietaus vandens kanalizacijos, šalto vandens) renovacija. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų visiškai nevertino. Trečiojo asmens pateiktais duomenimis minėta renovacijos sutartis buvo sudaryta dar 2017 m. gruodžio 6 d., o šių darbų (renovacijos statybos darbų) vykdymo techninei priežiūrai atlikti DNSB „Latvių namai“ samdė UAB „Synergy Solutions“. Nors minėtos sutartys į bylą nėra pateiktos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai šias aplinkybes iš esmės patvirtina. Byloje pateiktas DNSB „Latvių namai“ atstovės D. P. 2018 m. lapkričio 8 d. laiškas adresuotas UAB „Synergy Solutions“, kuriame skundžiamasi dėl statybos darbų sukeliamo triukšmo, iš esmės patvirtina, kad renovacijos darbai jau vyko 2018 m. lapkričio 8 d. Byloje pateiktas 2019 m. sausio 27 d. DNSB „Latvių namai“ atstovės D. P. elektroninis laiškas adresuotas rangovui UAB „Bona mente“, kuriame nurodoma, kad „po penktadienio santechnikos darbų (duomenys neskelbtini) bute užsikimšo per virtuves einantis nuotekų stovas. Kritinė situacija penktadienį buvo (duomenys neskelbtini) bute - tris kartus buvo kviečiama Grinda, nes nuotekos bėgo per virtuvės kriauklę į butą. Šeštadienį Grinda atvyko (duomenys neskelbtini) buto kvietimu - virtuvės kriauklėje kaupėsi nuotekos. Sekmadienį - šiandien, vėl buvo kviečiama Grinda, nes nuotekos bėgo (duomenys neskelbtini) bute. Prašau neatidėlioti tolesnių stovų keitimo darbų mūsų name ir sutvarkyti bent jau per (duomenys neskelbtini) butus einantį nuotekų stovą, kad butų savininkams nereikėtų budėti darbo dienomis ir kviesti avarinę“. Tos pačios dienos elektroniniu laišku adresuotu DNSB „Latvių namai“ atstovė D. P. informuoja apeliantės UAB „Vilnijos namai“ vadovą apie problemas, nurodydama, kad „<...>manau kaltininkas yra rangovo santechnikai... jie keičia nuotekų stovą "gabaliukais" ir matyt kažkas pateko vidun. Parašiau šiandien žemiau esantį laiškelį rangovui ir darbų vykdytojui. Jų santechnikai dirba kaip apatinės girnapuses ir tikrai matyt būtų geriau, jei šituos darbus perimtų R. (rangovo santechnikai net nežadėjo dirbti ateinančią savaitę), jei būtų įmanoma <...>“. Byloje pateiktame 2019 m. birželio 6 d. defektiniame UAB „Montuva“ akte nurodoma, kad „UAB Montuva nuo 2019 m. balandžio 10 d. atlieka (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo vandentiekio nuotekų ir šildymo sistemų renovaciją. Visų šių sistemų vamzdynai yra keičiami naujais pilna apimtimi visame name - butuose ir rūsyje. 2019 06 05 UAB Montuva darbuotojai, išardė seną špyžinį buitinės nuotekų sistemos stovą, ašys C-D/4- 5, (Techninis darbo projektas SS1616-01TDP-VN). Šių darbų metu nustatyta, kad stovas į rūsio grindis buvo sumontuotas per 90 laipsnių alkūnę, t. y. stačiu kampu. Tai patvirtinanti nuotrauka pridedama. Tokio sumontavimo pasekmė – nuolatinis stovo užsikimšimas. Bet koks didesnis nuotekų kiekis užkimšdavo vamzdį su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“. Byloje taip pat pateiktas 2021 m. lapkričio 22 d. UAB „Montuva“ vadovo elektroninis laiškas adresuotas apeliantės vadovui, kuriame paaiškinama, kad „buvo tokia situacija, apie kurią aš sužinojau iš D. ir A. R.. Bona mente vykdė renovacijos darbus – keitė nuotekų sistemos stovą nuo (duomenys neskelbtini) buto. Darbus vykdė iš viršaus žemyn. Išardė ir pakeitė nauju vamzdžiu iki 18 buto, jeigu neklystu. Darbininkai ardydami stovą nepasirūpino jo uždengti, kad šiukšlės nepapultų į vamzdyną. Taip ir atsitiko. Stovas buvo sumontuotas per 90 laipsnių alkūnes rūsyje, todėl vamzdyno nuolaužos bei kitos statybinės šiukšlės krito žemyn ir kaupėsi rūsyje. Kiek žinau, avarija atsitiko greičiausiai savaitgalį. Nors tiksliai, laiko pasakyti negali niekas – antro buto šeimininkai rado butą užtvindytą nuotekomis. Būtent po šio įvykio į objektą atėjau aš, man buvo pasiūlyta pratęsti inžinerinių tinklų renovaciją, nes atsitikus avarijai ankstesni santechnikai tiesiog dingo <...>“.

28.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal byloje esančius įrodymus buvo vykdoma vamzdžių (tame tarpe ir nuotekų) renovacija, kas patvirtina tai, kad daugiabučių namų savininkams dar iki draudiminio įvykio buvo žinoma nuotekų stovo problema. Pažymėtina, jog DNSB „Latvių namai“ atstovės elektroniniai laiškai su pretenzijomis rangovui rašyti praėjus daugiau nei mėnesiui po ginčo avarijos, pagal bylos duomenis darbai perduoti kitam rangovui praėjus beveik 4 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų šių aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad bendrojo naudojimo objektų savininkai disponuodami informacija, susijusia su nuotekų stovo defektais, savalaikiai nesiėmė priemonių spręsti netinkamo jo sumontavimo problemos ar imtis priemonių pakeisti rangovą galinti užtikrinti operatyvesnį šios problemos sprendimą, nors pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį tokią pareigą turėjo. Taip pasireiškė neteisėti atsakovų veiksmai. Šios pareigos nevykdymas lėmė draudiminio įvykio kilimą, kurio metu buvo padaryta ieškovės reikalaujama priteisti žala, t. y. neteisėti atsakovų veiksmai laikytini priežastiniu ryšiu susijusiais su kilusia žala. Ieškovė pateikė įrodymus, kuriais grindė reikalaujamą priteisti žalą, byloje ginčo dėl jos dydžio nekilo. 

29.       Remiantis nurodytų argumentų visuma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė įrodė, atsakovais patrauktų asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, t. y. priteisti ieškovei iš atsakovės J. U. 355,13 Eur, ir E. Č. ir A. Č.-D. 474,92 Eur žalos atlyginimo.

30.       Tenkinus pagrindinį ieškovės reikalavimą, taip pat tenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis; 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

32.       Ieškovė už pareikštus ieškinio reikalavimus J. U. (355,13 Eur), E. Č. ir A. Č.-D. (474,92 Eur) sumokėjo 19 Eur žyminio mokesčio, kuris apeliacinės instancijos teisme patenkinus ieškovės ieškinį, priteistinas iš atsakovių lygiomis dalimis, t.y. po 6,33 Eur.

33.       Tretysis asmuo UAB „Vilnijos namai“ pirmosios instancijos teisme patyrė 400 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

34.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aiškinama, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

35.       Trečiojo asmens palaikiusio ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių yra būtinos ir pagrįstos įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teisme tenkinus ieškinį, jos priteistinos iš atsakovių lygiomis dalimis, t.y. po 133,33 Eur. 

36.       Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 19 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina po 6,33 Eur. Trečiasis asmuo UAB „Vilnijos namai“ nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (į. k. 110057869) iš atsakovės J. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 355,13 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 13 ct) žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (355,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,66 Eur žyminio mokesčio išlaidų už ieškinį ir apeliacinį skundą. 

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (į. k. 110057869) iš atsakovių E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č.-D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 474,92 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 92 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (474,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,66 Eur žyminio mokesčio išlaidų už ieškinį ir apeliacinį skundą.

Priteisti trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Vilnijos namai“ (į.k. 302654311) iš atsakovių J. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č.-D. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 133,33 Eur (šimtą trisdešimt tris eurus ir 33 ct) iš kiekvienos atsakovės.

Teisėjai                                        Loreta Braždienė