Administracinė byla Nr. A-987-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01628-2014-9

                            Procesinio sprendimo kategorija 6.6.2; 15.2.3.2; 15.5; 26; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybei ir Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninių administracinių ginčų komisijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja I. Ž. (toliau – ir pareiškėja) skunde nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus vedėjos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-7636 nuspręsta neskirti jai vienkartinės pašalpos skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti ir kad šio sprendimo Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nepakeitė 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. TGK-22. Pareiškėja prašė panaikinti sprendimus ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl pašalpos skyrimo.

Pareiškėja išdėstė, jog sunkiai serga, yra 82 metų amžiaus, todėl nebegali dirbti, o jos mėnesio pajamos sudaro 612 Lt. Teigė, jog jos pajamų neužtenka minimaliai oriai gyventi, o savivaldybės administracijos sprendimas neskirti pašalpos ją žemina, dar labiau pablogino jos finansinę padėtį, sudarė situaciją, kad skolos už komunalinius patarnavimus padidėjo. Nurodė, jog dėl vienkartinės pašalpos kreipėsi pirmą kartą gyvenime, tačiau savivaldybės administracija neužtikrino šios jos teisės ir toks elgesys prilygsta jos kankinimui. Institucijos vilkino klausimo išsprendimą, nes skundą ji buvo padavusi 2014 m. vasario 9 d. Tai sukėlė jai įtampą ir stresą, pablogėjo jos sveikata, turėjo papildomai rašyti prašymus ir skundus, jai neužteko pinigų vaistams, maistui ir mokesčiams. Pareiškėjos teigimu, Vienkartinių pašalpų skyrimo komisija nekompetentinga nustatyti vienkartinės pašalpos skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti gavimo sąlygas, todėl jos nustatytų sąlygų nebuvimas nėra pagrindas neskirti pašalpos. Nurodė, jog pranešimą apie Komisijos posėdį gavo jam jau įvykus, todėl jai nebuvo sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimus, neleista susipažinti su byla. Teigė, jog Socialinės paramos skyriaus vedėjos sprendime nurodytos aplinkybės apie jos pajamas neatitinka tikrovės, jos pajamų dydis nebuvo nustatomas, todėl sprendimas neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T2-143 patvirtinto Vienkartinių pašalpų teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) III dalies nuostatų, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovų 14 481 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo skundo padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, Tvarkos aprašo 13 punktu, būsto savininkui arba Klaipėdos miesto savivaldybės būsto nuomininkui, kai vidutinės mėnesio pajamos vienam nepasiturinčiam asmeniui per pastaruosius 3 metus yra mažesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai (šiuo metu – 350 Lt), atsižvelgiant į Vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos siūlymą, gali būti skiriama iki 50 valstybės remiamų pajamų dydžių vienkartinė pašalpa skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti. Vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. T2-165, 4.2 ir 4.3 punktuose numatyta, kad Komisija turi teisę siūlyti neįskaičiuoti į gaunamas pajamas teismo sprendimu už komunalinių patarnavimų skolas išskaičiuojamų lėšų bei siūlyti skirti vienkartinę pašalpą, kai vidutinės mėnesio pajamos vienam gyvenančiam asmeniui per pastaruosius 3 metus viršija ne daugiau kaip 10 proc. Tvarkos aprašo 13 punkte nustatytą dydį, t. y. pajamos neviršija 770 Lt. Tvarkos aprašo 44 punkte numatyta, kad pajamos vienkartinei pašalpai skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti apskaičiuojamos pagal visų gyvenamąją vietą būste deklaruojančių nepasiturinčių ir jų bendrai gyvenančių asmenų vidutines 3 metų, praėjusių iki kreipimosi dėl vienkartinės pašalpos mėnesio, pajamas. Nurodė, jog pareiškėjos prašymas skirti vienkartinę pašalpą skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti gautas 2014 m. vasario 9 d., todėl nagrinėjant prašymą buvo apskaičiuojamos I. Ž. nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d. gautos pajamos: invalidumo pensija ir našlių arba našlaičių pensija. Nurodė, jog pareiškėjos pajamos per pastaruosius 3 metus, neįskaičiuojant teismo sprendimu už komunalinių patarnavimų skolas išskaičiuojamų lėšų, sudarė 860,77 Lt, todėl Vienkartinių pašalpų skyrimo komisija pasiūlė neskirti I. Ž. vienkartinės pašalpos skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti. Pažymėjo, jog pareiškėjos prašymo skirti pašalpą nagrinėjimas užtruko, nes siekdami padėti pareiškėjai įgyvendinti jos teisę į paramą bei atsižvelgdami į jos amžių, sveikatos būklę, visus duomenis apie jos įsiskolinimus bei teismo sprendimu už komunalinių patarnavimų skolas išskaičiuojamų lėšų dydį rinko Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyris. Atsižvelgiant į Vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos siūlymą, buvo priimtas ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-7636 „Dėl vienkartinės pašalpos skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti I. Ž.“. Nurodė, jog sprendimas paliktas nepakeistas Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. TGK-22.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog nėra tinkamas atsakovas byloje, nes teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. (23.45)-SP13-7636, kurio teisėtumą ir pagrįstumą Komisija patikrino išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. (23.45)-SP13-7636 yra teisėtas, argumentai išdėstyti ginčijamame Komisijos sprendime. Komisijos nariai veikia visuomeniniais pagrindais, Komisija nėra juridinis asmuo ir neturi savo biudžeto, todėl žalos ar kitų lėšų išieškojimas iš Komisijos nėra įmanomas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas išdėstė aktualų teisinį reguliavimą ir nurodė, kad pagal Tvarkos aprašo 13 punktą, pareiškėjai galėtų būti skiriama vienkartinė pašalpa skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti, jeigu jos vidutinės mėnesio pajamos neviršytų 700 Lt, o pagal Vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos nuostatų 4.3 punktą – jeigu neviršytų 770 Lt. Pažymėta, jog Vienkartinių pašalpų skyrimo komisija turi teisę siūlyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui į gaunamas pajamas neįskaičiuoti teismo sprendimu už komunalinių patarnavimų skolas išskaičiuojamų lėšų (Komisijos nuostatų 4.2 p.). Iš bylos duomenų matyti, jog tai ir buvo padaryta. Siekdama nustatyti pareiškėjos turimų įsiskolinimų dydį ir iš pareiškėjos pajamų išieškomas sumas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pati rinko duomenis iš įmonių ir įstaigų, taip pat siekė atlikti pareiškėjos buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą, tačiau į pareiškėjos turimą butą patekti nepavyko. Iš Sodros duomenų bazės išrašo duomenų matyti, jog laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d. pareiškėjai buvo mokama našlių arba našlaičių pensija, invalidumo pensija ir transporto išlaidų kompensacija, kuri nurodytu laikotarpiu sudarė 35 386,90 Lt, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus mokama priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija 5 535 Lt. Vidutinės pareiškėjos mėnesio pajamos viršijo 1 000 Lt (pareiškėjos gaunama invalidumo pensija 2011 metais sudarė 823,03 Lt per mėnesį, našlių arba našlaičių pensija – 90,89 Lt, transporto išlaidų kompensacija – 32,50 Lt, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija – 153 Lt, nuo 2012 metų invalidumo pensija sudarė 869,83 Lt per mėnesį, našlių arba našlaičių pensija – 96,72 Lt, transporto išlaidų ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos dydis iki 2014 metų nekito). Iš pareiškėjos pajamų pagal antstolių patvarkymus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius išskaitė dalį pareiškėjos įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus. Pareiškėja turi įsiskolinimus AB „Lesto“, DNSB „Grandinė“, AB „Klaipėdos energija“, AB „Lietuvos dujos“, AB „Klaipėdos vanduo“. Net ir įvertinus iš pareiškėjos pajamų išieškomas sumas, jos mėnesio pajamos laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d. viršijo Tvarkos aprašo 13 punkte įtvirtintą 700 Lt dydį ir Vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos nuostatų 4.3 punkte įtvirtintą 770 Lt dydį. Teismo vertinimu, esant šioms aplinkybėms Vienkartinių pašalpų skyrimo komisija pagrįstai 2014 m. rugėsjo 18 d. posėdžio protokolu Nr. TAR1-68 nutarė neskirti pareiškėjai vienkartinės pašalpos skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti.

Pareiškėjos argumentai, jog jos prašymą skirti vienkartinę pašalpą išnagrinėjo nekompetentinga Komisija, nepagrįsti. Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. T2-165 patvirtintų Vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos nuostatų 2 punktu, Komisijos sudėtį tvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. Iš Vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos 2014 m. rugsėjo 18 d. posėdžio protokolo Nr. TAR1-68 matyti, jog Komisijos darbe dalyvavo visi jos nariai, išskyrus J. Š.. Pagal Komisijos nuostatų 7 punktą, Komisijos sprendimai yra teisėti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Komisijos posėdžius protokoluoja Socialinės paramos skyriaus specialistas (Nuostatų 10 p.). Nagrinėjamu atveju Komisijos posėdžio sekretorė buvo E. M., Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė. Konstatuota, jog nagrinėjamu atveju Komisijos sudėtis ir jos priimtas sprendimas yra teisėti, atitinkantys Komisijos nuostatų reikalavimus. Tai, jog Komisija priėmė pareiškėją netenkinantį sprendimą, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog Komisija nekompetentinga. Kitų argumentų dėl Komisijos kompetencijos pareiškėja nenurodė ir teismas jų nenustatė.

Tvarkos apraše nėra įtvirtintas terminas, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl pašalpos. Pagal bendrąsias Viešojo administravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) įtvirtintas nuostatas asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje (Taisyklių 30 p.). Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje, institucijos vadovas per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 10 darbo dienų. Likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki šių Taisyklių 30 punkte nustatyto termino pabaigos, institucija išsiunčia asmeniui pranešimą raštu (arba elektroniniu paštu, jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu), nurodydama prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis (Taisyklių 31 p.). Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjos prašymo dėl vienkartinės pašalpos skyrimo nagrinėjimas užsitęsė, nagrinėjamu atveju nėra esminė, daranti įtaką sprendimo dėl pašalpos neskyrimo teisėtumui. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, gavusi pareiškėjos prašymą skirti jai vienkartinę pašalpą, siekė padėti pareiškėjai ir pati rinko reikalingus duomenis ir dokumentus, kreipėsi į komunalinių paslaugų teikėjus dėl duomenų apie pareiškėjos turimas skolas, į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių apie pareiškėjos gaunamas pajamas ir į antstolius apie iš pareiškėjos pajamų išieškomas sumas, nors vadovaujantis Tvarkos aprašo 25 punktu tokių duomenų pateikimas yra pareiškėjos pareiga. Pažymėta ir tai, jog pagal Tvarkos aprašo 29 punktą, tokių dokumentų pateikimui nustatytas 2 mėnesių terminas, todėl pareiškėja, pati nepateikusi sprendimui priimti reikalingų duomenų, nagrinėjamu atveju negali reikalauti priimti sprendimą per 20 darbo dienų.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuota, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. (23.45)-SP13-7636 „Dėl vienkartinės pašalpos skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti I. Ž.“, kuriuo pareiškėjai nuspręsta neskirti vienkartinės pašalpos skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti, yra teisėtas ir pagrįstas, jame išsamiai išdėstytos sprendimo priėmimo faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas. Pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat ginčija Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. TGK-22, kuriuo atmestas jos skundas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-7636 „Dėl vienkartinės pašalpos skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti I. Ž.“ panaikinimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 27 straipsnis įtvirtina, kad asmens skundas dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas (toliau – ir Administracinių ginčų komisijų įstatymas) detalizuoja ikiteisminę skundų (prašymų) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybių tarybos sudaro savivaldybių visuomenines administracinių ginčų komisijas su sprendžiamojo balso teise. Įstatymas įtvirtina, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 str. 1 d.). Iš esmės tokį reguliavimą atitinka ir Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, (toliau – ir Nuostatai) 10 punktas. Teisės aktai imperatyviai numato, kad savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 32 str. 1 d., Administracinių ginčų komisijų įstatymo 18 str. 1 d., Nuostatų 51.2 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas yra administracinės bylos ginčo dalykas (žr., pvz., 2015 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-285-624/2015 ir kt.).

Pareiškėjos reikalavimas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. TGK-22 yra grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir reikalavimas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-7636 panaikinimo, t. y. jog visuomeninė administracinių ginčių komisija netinkamai įvertino pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes dėl jos materialinės padėties ir teisės į vienkartinę pašalpą. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nebekartoja tų pačių motyvų ir konstatuoja, jog pripažinus teisėtu ir pagrįstu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. (23.45)-SP13-7636, kuriuo pareiškėjai nepaskirta pašalpa, Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. TGK-22 taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas iš esmės tais pačiais motyvais. Pareiškėja nekelia argumentų dėl skundo nagrinėjimo Administracinių ginčų komisijoje procedūrinių pažeidimų, todėl teismas plačiau jų neanalizuoja. Konstatuota, jog pareiškėjos skundas Visuomeninėje administracinių ginčų komisijoje išnagrinėtas Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų nustatyta tvarka, Komisija turėjo kompetenciją nagrinėti pareiškėjos skundą. I. Ž. skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Konstatavus, jog pareiškėjos 2014 m. vasario 9 d. prašymas dėl vienkartinės pašalpos skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti išnagrinėtas išsamiai, priimtas teisėtas ir pagrįstas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. (23.45)-SP13-7636 „Dėl vienkartinės pašalpos skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti I. Ž.“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. TGK-22, nėra teisinio pagrindo įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl pašalpos skyrimo.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ar Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos neteisėti veiksmai, todėl, nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Dėl šios priežasties kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtos. Pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.

Teismui konstatavus, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, ji neturi teisės į išlaidų atlyginimą.

III.

Pareiškėja I. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja išdėsto, jog ji nebuvo informuota apie teismo posėdžio datą ir laiką, nors ji prašė jos skundą nagrinėti jai dalyvaujant. Mano, jog dėl to jos teisės buvo pažeistos, o byla buvo nepagrįstai išnagrinėta atsakovų naudai. Be to, jai buvo atimta galimybė naudotis advokato bei atstovo pagalba, taip pat gintis tik todėl, kad ji yra 85 metų pensininkė, sunkiai serganti, neturinti kompiuterio ir nemokanti juo bei internetu naudotis, teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Teismas neišnaudojo visų galimybių, kad procesiniai dokumentai jai būtų įteikti, su atsakovų atsiliepimais ji nebuvo supažindinta, negalėjo atsikirsti ir paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Mano, kad teismo šaukimas pareiškėjai buvo įteiktas tinkamai, pareiškėja su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad šaukimas jai nebuvo įteiktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014-09-25 sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-7636 ir Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014-11-07 sprendimo Nr. TGK-22, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Taip pat pareiškėja byloje prašo priteisti 14 481 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu I. Ž. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos 2014 m. vasario 9 d. prašymą atsakovas išnagrinėjo išsamiai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuri naikinti nėra juridinio pagrindo.

Pareiškėja su Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia vieninteliu argumentu, kad byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant, t. y. nebuvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio datą ir laiką, dėl ko buvo pažeistos jos teisės.

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems įstatymas (2011 m. gruodžio 1 d. įstatymo Nr. XI-1772 redakcija). Šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje (2013 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-621 redakcija) reglamentuota, kad savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų socialinė parama gali būti skiriama ir kitais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-05-24 sprendimu Nr. T2-143 patvirtinto Vienkartinių pašalpų teikimo tvarkos aprašo 3.2 punkte įtvirtinta, jog viena iš vienkartinių pašalpų rūšių yra vienkartinė pašalpa skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti. Minėto Tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad vienkartinės pašalpos finansuojamos iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų ir skiriamos, kai šiai paramai finansuoti Klaipėdos miesto savivaldybės biudžete yra pakankamai lėšų. Pagal Tvarkos aprašo 14 punktą, pašalpa skiriama būste gyvenamąją vietą deklaruojančiam ir faktiškai būste gyvenančiam būsto savininkui (savininkams) arba Klaipėdos miesto savivaldybės būsto nuomininkui (nuomininkams) tik vieną kartą ir grynaisiais pinigais neišmokama. Skiriant vienkartinę pašalpą skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti atsižvelgiama į Vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos siūlymą (Tvarkos aprašo 30 punktas).

Kreipimosi dėl vienkartinių pašalpų, vienkartinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja anksčiau minėtas Tvarkos aprašas. Nagrinėdamas ginčą pirmosios instancijos teismas vadovavosi šio Tvarkos aprašo 13, 40, 44, 45 punktais, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-04-23 sprendimu Nr. T2-165 patvirtintų Vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos nuostatų 4.2 ir 4.3 punktais. Teismas savo sprendime teisingai aiškino ir taikė minėtų teisės aktų nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime jų turinio nebekartoja.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. Ž. vidutinės mėnesio pajamos buvo daugiau kaip 1000 Lt (pareiškėja 2011 m. gavo 823,03 Lt dydžio per mėnesį invalidumo pensiją, 90,89 Lt dydžio našlių arba našlaičių pensiją, 32,50 Lt transporto išlaidų kompensaciją, 153 Lt priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, o nuo 2012 metų – 869,83 Lt invalidumo pensiją, 96,72 Lt našlių arba našlaičių pensiją, o transporto išlaidų ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensacijas, kurių dydžiai iki 2014 m. nekito). Iš pareiškėjos pajamų išskaičius išieškomas sumas, jos mėnesio pajamos laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d. viršijo Aprašo 13 punkte įtvirtintą 700 Lt dydį ir Vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos nuostatų 4.3 punkte įtvirtintą 770 Lt dydį. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad esant šioms aplinkybėms Vienkartinių pašalpų skyrimo komisija pagrįstai 2014-09-18 posėdžio protokolu Nr. TAR1-68 nutarė neskirti pareiškėjai vienkartinės pašalpos skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti.

Apeliaciniame skunde I. Ž. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neinformavo jos apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, t. y. išnagrinėjo bylą jai nedalyvaujant. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Pagal to paties įstatymo 80 straipsnio 1 dalį, teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Paminėtos proceso normos nenumato, kad administracinėse bylose ginčo šalies bei jos atstovo dalyvavimas teismo posėdyje yra visais atvejais privalomas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie teismo posėdį, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Teismo posėdžio, vykusio 2017 m. sausio 27 d., metu konstatuota, kad pareiškėjai nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, tame tarpe ir teismo pranešimas apie posėdžio datą ir laiką, todėl nutarta apie bylos nagrinėjimą skelbti specialiame internetiniame tinklalapyje bei papildomai siųsti teismo pranešimą. I. Ž. nenurodė jokių priežasčių, galėjusių sutrukdyti pareiškėjai pačiai dalyvauti teismo posėdyje ar laiku pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Atsižvelgiant į tai, kliūčių nagrinėti bylą iš esmės pirmosios instancijos teismui nebuvo. Teismas pagrįstai į bylos nagrinėjimą neatvykus nei pareiškėjai, nei jos atstovui, bylą išnagrinėjo jai (ar atstovui) nedalyvaujant.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v. Spain). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams dėl Komisijos sudėties teisėtumo, termino, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl pašalpos skyrimo, dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014-11-07 sprendimo Nr. TGK-22 panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Šiais skundo aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš naujo tais pačiais klausimais nepasisako.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 37 straipsnio nuostatas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalius), ne kartą yra akcentavęs, kad bet kuri išankstinio ginčo nagrinėjimo ne tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje. Skundžiant teismui atitinkamos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo tokioje administracinėje byloje šalimi (atsakovu) skunde turi būt nurodyta ta institucija, dėl kurios buvo paduotas skundas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, kurios priimtas sprendimas skundžiamas teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-1019/2014). Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovu išlieka tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir nepagrįstai įtraukta į bylą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos I. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                        Audrius Bakaveckas

                                                                                                Arūnas Dirvonas

                                                                                                Veslava Ruskan