Baudžiamoji byla Nr. 1-644-1002/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37200-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1;
(S)
1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 2 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis rašytinio proceso tvarka susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, turintis profesinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
R. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui - mamai G. R., būtent: 2017-07-23 apie 12.30 val., gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje konflikto metu sugriebęs rankomis už kaklo smaugė nukentėjusiąją G. R., tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai G. R. fizinį skausmą.
R. R. kaltė įrodyta šiais įrodymais:
1) R. R. visišku prisipažinimu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. R. paaiškino, kad su mama G. R. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Mama gyvena pirmajame namo aukšte, o jis antrajame. Jų santykiai yra geri, mama yra senyvo amžiaus, todėl jis ja rūpinasi. Tačiau tarp jų pasitaiko konfliktų, nes mamai labai nepatinka kai jis vartoja alkoholį ir, kai būna išgėręs, ji labai pyksta. Konfliktas tarp jo ir mamos įvyko ir 2017-07-23. Jis namuose išgėrė apie pusę butelio degtinės, norėjo pataisyti sveikatą, nes šeštadienį taip pat vartojo alkoholį. Apie pietus, kiek buvo tiksliai valandų neprisimena, nuėjo pas mamą. Kokiu tikslu ten ėjo, negali pasakyti. Mama, pamačiusi, kad yra išgėręs, labai supyko. Ką tiksliai ji sakė, neprisimena, bet greičiausiai pradėjo jam priekaištauti, kad geria, kad neduoda jai pinigų, nes ji visada taip sako. Jis pastovaus darbo neturi, tačiau dirba įvairius pavienius darbus pas pažįstamus ir taip užsidirba pinigų. Mama nori, kad visus uždirbtus pinigus atiduotų jai. Jam labai nepatiko mamos priekaištai, todėl supyko ir pradėjo ant jos šaukti. Ką tiksliai sakė, neprisimena. Kad būtų smaugęs mamą taip pat neprisimena, nes buvo neblaivus. Mano, kad galėjo taip pasielgti, nes buvo ant jos supykęs. Kad mama jam būtų spyrusi, to taip pat neprisimena. Jeigu ir spyrė, tai jam joks fizinis skausmas sukeltas nebuvo ir mamai dėl to jokių pretenzijų neturi. Jis labai gailisi smurtavęs prieš mamą. Kai bus galimybė, jos atsiprašys. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 60-61);
2) nukentėjusiosios G. R. apklausos protokolu. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su sūnumi gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji gyvena pirmajame namo aukšte, o sūnus antrajame. R. pastovaus darbo neturi, todėl dažnai jos prašo pinigų. Jis labai dažnai vartoja alkoholį, todėl ji jam pinigų duoti nenori ir jis todėl ant jos pyksta. Prieš kokius 6 metus sūnus vieną kartą yra prieš ją smurtavęs. Kadangi praėjo jau daug laiko, o be to jai yra buvęs insultas ir po to yra sutrikusi atmintis, todėl konkrečiai nurodyti, kada jis smurtavo ir ką sūnus man tada padarė negali, nes neprisimena. Jis tikrai nebuvo jos sužalojęs ir ji niekur nesigydė. Tada policijos nekvietė. Dėl šio įvykio sūnui atleido, o ir dabar pretenzijų neturi ir nieko daugiau apie tai paaiškinti negali. Vakar, t. y. 2017-07-23 sūnus ją smaugė, suėmęs rankomis kaklą. Suduot jis jai nesudavė. Jeigu nebūtų gindamasi jam spyrusi, tai gal jis ir būtų sudavęs. Kai sūnus smaugė, skaudėjo. Ar buvo likę kokių žymių ant kaklo nežino, į veidrodį nežiūrėjo, nes buvo labai išsigandusi. Sūnui dėl sukelto fizinio skausmo pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 23-24);
3) 2017-07-23 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pranešėja G. R. parodė, jog 2017-07-23 apie 12.30 val. tarp jos ir neblaivaus sūnaus R. R. kilo konfliktas, kurio metu sūnus rankomis sugriebė jai už kaklo ir smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą. Apklausos metu pareiškėja G. R. parodė, jog namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sūnaus kilo konfliktas, ji papriekaištavo sūnui, kad jis niekur nedirba, o ji turi jį maitinti ir apskalbti, taip pat pasakė, kad nebeimtų maisto iš šaldytuvo, nes jis skirtas kaimynės vaikams. Dėl to R. labai supyko, kažką murmėjo ir jai sėdint kambaryje ant fotelio, puolė ją, rankomis sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ji, išsigandusi spyrė sūnui, pradėjo šaukti, tada sūnus iškart išbėgo iš kambario. Tuojau apie įvykį pranešė policijai. Rimtų sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreipė. Sūnus yra smurtavęs ir anksčiau, niekur nedirba, pastoviai girtuokliauja, dėl to ir kyla konfliktai. Protokole taip pat nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12, 17-19);
4) tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 34-35);
5) asmens blaivumo teste nurodyta, jog 2017-07-23 13.45 val. R. R. nustatytas 2,51 prom. girtumas (b. l. 44).
Prokurorė siūlo:
- pripažinti R. R. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;
- vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu siūlomą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;
- vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-07-23 13.00 val. iki 2017-07-24 16.25 val. (2 paras) ir laikyti, kad R. R. yra atlikęs dvylika valandų viešųjų darbų.
Kaltinamasis R. R. sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai ir jos dydžiui (b. l. 77). Nukentėjusioji G. R. sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 23).
Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamasis R. R. tiesiogine tyčia nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį – mamą G. R., todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Kaltinamasis suvokė, kad smurtauja prieš savo artimą giminaitį – mamą G. R. ir to siekė.
R. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – laikinas sulaikymas nuo 2017-07-23 13.00 val. iki 2017-07-24 16.25 val. (b. l. 50, 53); 2017-07-24 Šiaulių apskrities VPK nutarimu R. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64-65).
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. R., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis yra neteistas (b. l. 68-69), administracine tvarka baustas (b. l. 70-71), nedirba (b. l. 72), darbo biržoje nėra registruotas (b. l. 73), teisiamas pirmą kartą. Nusikalstamą veiką padarė neblaivus (nustatytas 2,51 prom. girtumo laipsnis) (b. l. 44). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,51 promilės) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia viešųjų darbų bausmė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
R. R. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į atliktą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-07-23 13.00 val. iki 2017-07-24 16.25 val. (2 paras) ir laikyti, kad R. R. yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų bausmės.
R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Informuoti R. R.: jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.
Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu.
Išaiškinti R. R., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Mantas Liesis