Civilinė byla Nr. 2S-1642-513/2019

        Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00538-2019-4                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.2; 1.3.9.2.3;

                                                                           3.1.14.4; 3.3.2.6; 3.3.2.4; 3.3.2.5.

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui A. G.-K. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas T. G. kreipėsi į teismą prašydamas jo atleidimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalį ir 58 straipsnio 3 dalies 1, 2, 7 punktus pripažinti neteisėtu; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovės darbo užmokestį nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d.; priteisti 10 000 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti ir jis grąžintas ieškovui.

3.       Teismas nurodė, jog ieškovas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), t. y. DK nustatyta tvarka nesikreipė į darbo ginčus nagrinėjančią instituciją – darbo ginčų komisiją.  

4.       Teismas pažymėjo, jog pagal DK 220 straipsnio 3 dalį tiesiogiai teisme nagrinėjami tik darbo ginčai dėl teisės, susiję su streiku ar lokautu, o visais kitais atvejais darbo santykių dalyvis privalo kreiptis į darbo ginčų komisiją, o nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu arba jai atsisakius atnaujinti praleistą terminą, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Ieškovas (apeliantas) T. G. atskiruoju skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Argumentuoja, jog pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalį darbo ginčai tarp bendrovės vadovo ir bendrovės nagrinėjami teisme. Nurodo, jog jis buvo bendrovės vadovas – direktorius, todėl nagrinėjamu atveju netaikoma išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka.   

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.       Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti ir jis grąžintinas ieškovui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

8.       DK 216 straipsnio 1 dalyje yra numatyti du pagrindiniai darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai: darbo ginčų komisija ir teismas. Paprastai visi ginčai pirmiausia turi būti nagrinėjami darbo ginčų komisijoje, o į teismą kreipiamasi tik tuo atveju, jei nesutinkama su darbo ginčų komisijos sprendimu. Dėl darbo ginčo nagrinėjimo tiesiogiai į teismą turi būti kreipiamasi dviem atvejais: praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus (DK 220 straipsnio 2 dalis); kai darbo ginčas dėl teisės yra susijęs su streiku ar lokautu (DK 220 straipsnio 3 dalis).

9.       Apeliantas nurodo, jog buvo bendrovės vadovas, todėl vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalimi, ginčas turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme nesikreipiant į darbo ginčų komisiją. Apelianto argumentai pripažintini pagrįstais.

10.       Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad darbo ginčai tarp bendrovės vadovo ir bendrovės nagrinėjami teisme. DK 105 straipsnio 1 dalyje darbo ginčai tarp juridinio asmens ir jo vadovo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog ginčai dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį, taip pat dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, taip pat dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) nagrinėjami teisme. Darbo kodeksas turi būti aiškinamas ir taikomas sistemiškai, taigi nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo turėtų būti nagrinėjamas teisme, o kiti reikalavimai dėl darbo užmokesčio ir žalos atlyginimo priteisimo – darbo ginčų komisijoje. Tačiau CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bylos priskirtinumo teismams prioritetas, reiškiantis, jog jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme, todėl šiuo atveju ieškovas pagrįstai kreipėsi tiesiogiai į teismą prieš tai nesikreipdamas į darbo ginčų komisiją.

11.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK  337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir T. G. ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                 Irma Čuchraj