Baudžiamoji byla Nr. 1A-88-519/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17803-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 28 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,
sekretoriaujant Renatai Kovierei, Irenai Skaringienei,
dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,
gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei B. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios B. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnį ir nubaustas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Sutinkamai su BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2017-11-16 iki 2017-12-15 (30 parų), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyta, kad yra atlikęs bausmę.
B. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies. Iš A. S. priteista 32,90 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo B. K. naudai.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas. Priteista iš A. S. 114,94 Eur žalos atlyginimo Kauno teritorinei ligonių kasai, kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“, banko kodas (duomenys neskelbtini).
Iš A. S. priteista 150,00 Eur B. K. jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
1. A. S. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. balandžio 14 d. apie 10.10 val., (duomenys neskelbtini) k., kieme prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, matant pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia su metaliniu strypu sudavė vieną kartą B. K. į galvą, tuo padarė poodines kraujosruvas kairėje ausyje-smilkinyje-sprande, peties sąnaryje, ūmų kairės ausies sraiginio nervo uždegimą, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį.
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji B. K. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš A. S. jai, B. K., 2000 Eur neturtinės žalos. Taip pat prašo priteisti iš A. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas – 50 Eur advokatui sumokėtą pinigų sumą už apeliacinio skundo parengimą.
2.1. Teigia, kad ji kaip nukentėjusioji ir civilinė ieškovė yra įsitikinusi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jos pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydį. Pažymi, kad A. S. tyčiniais, smurtiniais veiksmais jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šio smurtinio nusikaltimo pasekmes ji jaučia iki šiol ir pagal gydytojų prognozes, tai ji jaus iki gyvenimo pabaigos, nes dėl galvos sužalojimo jai išsivystė ūmus kairės ausies sraigtinio nervo uždegimas. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas šias jos nurodytas aplinkybes ignoravo, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad baudžiamosios bylos procesas dėl A. S. kaltės užtruko beveik metus, o tai rodo, kad bylos procesas buvo vilkinamas. Pažymi, kad šis baudžiamosios bylos proceso vilkinamas taip pat atsiliepė jos sveikatos būklei.
2.3. Teigia, kad jos pareikštas 2000 Eur ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir teismų praktiką, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo yra keistinas.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja, prokurorė prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. K. prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusiosios B. K. apeliacinis skundas atmestinas
4. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. K. nesutinka su jai priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigia, kad teismas ignoravo jos nurodytas aplinkybes, kad smurtinio nusikaltimo pasekmes ji jaučia iki šiol ir pagal gydytojų prognozes, tai ji jaus iki gyvenimo pabaigos, nes dėl galvos sužalojimo jai išsivystė ūmus kairės ausies sraigtinio nervo uždegimas. Taip pat apeliaciniu skundu prašo priteisti iš nuteistojo A. S. patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas – 50 Eur advokatui sumokėtą pinigų sumą už apeliacinio skundo parengimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, o BPK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis asmuo, kuris reikalauja baudžiamojoje byloje atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.
5.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jos naudai iš nuteistojo A. S. priteista 500 Eur šios žalos atlyginimo. B. K. nesutinka su priteistos neturtinės žalos sumos dydžiu ir apeliaciniame skunde prašo iš nuteistojo priteisti jai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl priteistos neturtinės žalos dydžio yra pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti remiantis skunde nurodytais argumentais.
5.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: tokia žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
5.3. Raseinių rajono apylinkės teismas iš dalies tenkino nukentėjusiosios B. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė ją iš nuteistojo. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajai B. K., teisingai įvertino visas aplinkybes, būtinas nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir teisingai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį.
5.4. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tyčiniais A. S. veiksmais, kai nuteistasis viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, tyčia su metaliniu strypu sudavė vieną kartą B. K. į galvą, nukentėjusiajai B. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji taip pat patyrė išgąstį, nepagarbą ir pažeminimą. Visos šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai įvertintos, taip pat tinkamai įvertinta ir tai, kad B. K. sveikata sutrikdyta trumpesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, ji nebuvo gydyta stacionare. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais kriterijais, kuriais remiantis nukentėjusiajai priteistas 500 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio atitinka BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus bei neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams. Nors nukentėjusioji teigia, kad po smurtinio nusikaltimo pasekmes ji jaučia iki šiol ir pagal gydytojų prognozes, tai ji jaus iki gyvenimo pabaigos, nes dėl galvos sužalojimo jai išsivystė ūmus kairės ausies sraigtinio nervo uždegimas, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui.
5.5. Taigi, priteista suma neturtinei žalai atlyginti, kolegijos įsitikinimu, nėra nei aiškiai per maža arba neproporcinga kilusioms pasekmėms – nukentėjusiosios patirtam sveikatos sutrikdymui ir smurtui, bei patirtiems išgyvenimams bei atitinka teismų praktiką. Keisti atlygintinos neturtinės žalos dydį ir dar labiau jį didinti nėra objektyvaus pagrindo.
6. Nukentėjusioji, civilinė ieškovė B. K. prie apeliacinio skundo pateikė kvitą, patvirtinantį, kad B. K. atstovui advokatui S. J. sumokėjo 50 Eur už apeliacinio skundo rengimą ir prašė priteisti šią sumą iš nuteistojo A. S..
6.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios įstatymo nuostatos taip pat galioja nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad procesas apeliacinės instancijos teisme vyko tik pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. K. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
atmesti nukentėjusiosios B. K. apeliacinį skundą.
Teisėjai Nijolė Matuzevičienė
Gražvydas Poškus
Virginija Žindulienė