Civilinė byla Nr. e2-2-835/2018

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01124-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.1.6.1.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.;

3.2.4.4.; 3.2.4.9.1.1.; 3.2.4.9.1.2.; 3.2.6.1.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 15 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė,

sekretoriaujant Lijanai Rudzinskaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui D. P.,

atsakovių atstovams direktoriui V. K., advokato padėjėjai K. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus Hronas“ atstovui advokato padėjėjui D. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Aliuvita“, uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus Hronas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aliuvita“ 17377,20 Eur skolą, 3810,38 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3920, sudarytą tarp atsakovių UAB „Aliuvita“ ir UAB „Alytaus Hronas“, negaliojančia, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teise atsakovei UAB „Aliuvita“ 67/100 negyvenamosios patalpos – gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nukreipti išieškojimą pagal ieškovo 21178,76 Eur dydžio reikalavimą į turtą, kuris grąžintinas nuosavybės teise atsakovei UAB „Aliuvita“ pripažinto negaliojančiu sandoriu pagrindu, t. y. į 67/100 negyvenamosios patalpos – gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 14 d. atsakovės UAB „Aliuvita“ atliktą 19341,14 Eur dydžio mokėjimą atsakovei UAB „Alytaus Hronas“ kaip vienašalį sandorį ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę UAB „Alytaus Hronas“ grąžinti atsakovei UAB „Aliuvita“ 19341,14 Eur sumą, pripažinti 2015 m. birželio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, sudarytą tarp atsakovių, negaliojančiu, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 26 d. UAB „Aliuvita“ ir UAB „Alytaus Hronas“ įgijo gamybinį kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini). 2008 m. birželio 16 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir UAB „Aliuvita“ sudarė kredito sutartį Nr. K200806-0275, o UAB „Alytaus Hronas“ kredito sutartį Nr. K200806-0276, skirtas gamybinio komplekso pirkimo finansavimui. 2010 m. spalio 29 d. tarp ieškovo ir UAB „Aliuvita“ buvo sudaryta terminuota beprocentinė paskolos sutartis Nr. 10-1, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo atsakovei paskolinti 17377,20 Eur be palūkanų vieneriems metams, o atsakovė – paskolą grąžinti sutartyje nustatytu terminu. Ieškovas savo įsipareigojimus tinkamai įvykdė 2010 m. lapkričio 2 d., tuo tarpu atsakovė iki šiol nėra grąžinusi paskolintos sumos. Nors ieškovas yra UAB „Aliuvita“ akcininkas, tačiau jo neinformavus, akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas parduoti UAB „Aliuvita“ priklausiusio gamybinio pastato dalį. Nekilnojamasis turtas perleistas UAB „Alytaus Hronas“, UAB „Rigiva“, UAB „Vytrita“ ne tik ieškovui nežinant, bet ir UAB „Aliuvitai“ esant skolingai jam. 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3920, 2015 m. rugsėjo 14 d. vienašalis sandoris, kuriuo UAB „Aliuvita“ pervedė UAB „Alytaus Hronas“ 19341,14 Eur sumą, bei 2015 m. birželio 30 d. atsakovių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas pažeidė ieškovo, kaip UAB „Aliuvita“ kreditoriaus, teises, kadangi sudarydama sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti, atsakovė sumažino savo turtą, vienašalį sandorį atliko jau būdama nemoki, tokiu būdu suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, o ne ieškovui, kuriam paskolos grąžinimo terminas suėjo 2011 m. lapkričio 2 d. Abiejų atsakovių vadovas ir akcininkas yra V. K., kas suponuoja išvadą apie jų nesąžiningumą.

Atsakovių atstovai su ieškiniu sutiko iš dalies. Jie sutiko su 17377,20 Eur skola, o kitoje dalyje prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2010 m. spalio 29 d. suteikė beprocentinę paskolą, todėl negali prašyti priteisti palūkanų. UAB „Aliuvita“ ir UAB „Alytaus Hronas“ 2008 m. birželio 16 d. kredito sutartimis gaudamos iš banko paskolas gamybinio komplekso įsigijimui, įkeitė įgyjamą turtą bei žemės sklypo, kuriame yra šis turtas, nuomos teisę. Atsakovės yra viena kitos laiduotojos bankui dėl šių paskolų grąžinimo užtikrinimo. Kredito sutartimi UAB „Aliuvita“ gautos paskolos galutinis grąžinimo terminas buvo nustatytas 2015 m. birželio 16 d., todėl atsakovė privalėjo vykdyti įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminas ginčijamo sandorio sudarymo metu jau buvo pasibaigęs ir vykdytinas bei kreditorius – bankas turėjo galiojančią pirmumo teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Atsižvelgiant į tai bei aplinkybę, kad atsakovė UAB „Aliuvita“ nuo 2009 m. dirbo nuostolingai, 2014 m. lapkričio 17 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais buvo nutarta parduoti jai priklausiusio gamybinio komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Apie šaukiamą UAB „Aliuvita“ neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams buvo pranešta skelbimu 2014 m. spalio 15 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“, Nr. 200 (7164), taip pat ieškovas buvo apie tai informuotas el. paštu bei SMS žinutėmis. Prieš priimant šį sprendimą akcininkų susirinkime ir derantis su banku dėl leidimo (sutikimo) leisti parduoti atsakovės dalį nuosavybėje, buvo atliktas gamybinio komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. 1 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė UAB „Aliuvita“ 2010 m. spalio 29 d. sudarė beprocentinę paskolos sutartį Nr. 10-01, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo paskolinti atsakovei 60000,00 Lt sumą be palūkanų vienerių metų terminui, o atsakovė – grąžinti šią sumą nustatytu terminu (t. 1, b. l. 45-46). 2010 m. lapkričio 2 d. AB SEB banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai (t. 1, b. l. 16). Atsakovė neginčija paskolos sudarymo, pinigų gavimo ir savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo fakto, tačiau nesutinka su ieškovo reikalavimu mokėti 3810,38 Eur palūkanas, kadangi tai yra beprocentinė sutartis. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Esant paskolos santykiams mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260-6.261 str.). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas). Iš šalių sudarytos sutarties matyti, kad atsakovė iki 2011 m. lapkričio 2 d. turėjo grąžinti ieškovui paskolos sumą be palūkanų. Sutarties 2.2.2. punktu šalys susitarė, kad praleidus paskolos grąžinimo terminą, ieškovas gali reikalauti iš atsakovės atlyginti visus tokiu uždelsimu atsiradusius tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (t. 1, b. l. 45-46). Atsakovei buvo išsiųstas reikalavimas dėl paskolos grąžinimo (t. 1, b. l. 24-25). Tačiau atsakovė į jį nereagavo, dėl skolos grąžinimo nesitarė, todėl jos veiksmai preziumuojami nesąžiningais ir pažeidžiančiais ieškovo teises bei teisėtus interesus. Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio nuostatomis, paskolos gavėjas, laiku negrąžinęs paskolos sumos, privalo mokėti 6.210 straipsnyje numatytas palūkanas nuo dienos, kada paskola turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi sumokėti ieškovui 3810,38 Eur dydžio palūkanas, susidariusias laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki ieškinio pateikimo teismui 2016 m. kovo 22 d. Vadovaujantis 6.210 straipsnio nuostatomis, nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos (CK 6.37 str., 6.210 str., 6.872, 6.874 str.).

Dėl actio Pauliana taikymo

Actio Pauliana ieškiniu siekiama apginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju kilo klausimas, ar egzistuoja visos ieškovo pareikšto actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygos, išskirtos CK 6.66 straipsnyje ir kasacinio teismo praktikoje: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, ieškinys dėl sandorio pripažinimo CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013).

Sprendžiant dėl pirmosios actio Pauliana ieškinio sąlygos, konstatuotina, kad ieškovas turi neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Aliuvita” remiantis 2010 m. spalio 29 d. beprocentine paskolos sutartimi, pagal kurią atsakovė privalėjo grąžinti ieškovui paskolą iki 2011 m. lapkričio 3 d., tačiau prisiimtų įsipareigojimų šalių nustatytu terminu neįvykdė (t. 1, b. l. 45-46). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp atsakovių 2015 m. birželio 30 d. sudarytas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, 2015 m. liepos 31 d. sudaryta 639,87 kv. m. negyvenamosios patalpos – gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3920, 2015 m. rugsėjo 14 d. atsakovė UAB „Aliuvita“ atliko 19341,14 Eur dydžio mokėjimą atsakovei UAB „Alytaus Hronas“ (t. 1, b. l. 82-83, 136-139, t. 2, b. l. 29-30). Tarp šalių kilo ginčas, ar šie sandoriai pažeidė ieškovo teises, ir ar atsakovės privalėjo juos sudaryti. Sprendžiant, ar skolininko sudarytu sandoriu pažeisti kreditoriaus teisėti interesai, būtina įvertinti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Vertinant ieškovo teiginius, kad buvo pažeistos jo teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, pažymėtina, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams, toks aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Atsakovė UAB „Aliuvita“ ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2008 m. birželio 16 d. sudarė kredito sutartį Nr. K200805-0275, pagal kurią bankas suteikė atsakovei 173743,00 Eur kreditą gamybinio komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui finansuoti (t. 1, b. l. 141-144). Sutartyje nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas – 2015 m. birželio 16 d., prievolių įvykdymo užtikrinimui bankui įkeistas įgyjamas turtas bei žemės sklypo, kuriame yra šis turtas, nuomos teisė. Atsakovė UAB „Alytaus Hronas“ buvo laiduotoja bankui dėl šios paskolos grąžinimo užtikrinimo (t. 1, b. l. 106-107). Byloje duomenų, leidžiančių teigti, kad UAB „Aliuvita“ ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo visiškai nemoki, nėra. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė turėjo materialinių ir fizinių resursų darbams atlikti. Tačiau turėjo ir neįvykdytų turtinių įsipareigojimų kreditoriams (t. 1, b. l. 134-135, 140-141). Didžiausias kreditorius buvo trečiasis asmuo, turintis hipoteka užtikrintą reikalavimą. Bankas siuntė atsakovei priminimus dėl įpareigojimų nevykdymo (t. 2, b. l. 31, 33). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 2014 m. lapkričio 17 d. įvykusiame UAB „Aliuvita“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nutarta parduoti jai priklausiusio gamybinio komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), dalį už ne mažesnę kaip 55,00 Eur už 1 kv. m. patalpų kainą (t. 1, b. l. 27-28). 2014 m. rugpjūčio 28 d. buvo atliktas gamybinio komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimas, nustatyta bendra rinkos vertė 800000,00 Lt (t. 1, b. l. 118-130). Iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3920 punkto 3.1. matyti, kad 67/100 dalis gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) parduota UAB „Alytaus Hronas“ už 69000,00 Eur kainą, vidutinė šio turto vertė 61900,00 Eur. Taigi nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris notariškai patvirtintas, UAB „Alytaus Hronas” sumokant už jį nustatytą kainą, atitinkančią tiek neeilinio susirinkimo nutarimo, tiek rinkos, ir kurios dydžio neginčija pats ieškovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė UAB „Aliuvita“ privalėjo sudaryti ginčijamą pirkimo – pardavimo sandorį su UAB „Alytaus Hronas“, kadangi turėjo vykdyti įsipareigojimus trečiajam asmeniui, kurių užtikrinimui buvo įkeistas turtas ir kurių įvykdymo terminas ginčijamos 2015 m. liepos 31 d. sutarties sudarymo metu jau buvo pasibaigęs bei vykdytinas.

Ieškovas, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, siekdamas nuginčyti sandorius, be to privalėjo įrodyti, kad atsakovės buvo nesąžiningos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip asmens elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 str. 1-2 d.). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad atsakovės buvo nesąžiningos, siekė sudaryti ginčo sandorius neatlygintinai ar nuslėpti turtą. Vien aplinkybė, kad atsakovių akcininkas ir vadovas yra tas pats asmuo, nėra pagrindas išvadai dėl jų nesąžiningumo. Apie šaukiamą UAB „Aliuvita“ neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame buvo priimtas sprendimas parduoti atsakovei priklausiusio gamybinio pastato dalį, akcininkams buvo pranešta skelbimu 2014 m. spalio 15 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“, Nr. 200 (7164), todėl ieškovas apie tai žinojo (t. 1, b. l. 131). Taigi ieškovo teiginiai apie atsakovių nesąžiningumą nepagrįsti, todėl ir ši actio Pauliana sąlyga neišpildyta.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė UAB „Aliuvita” privalėjo parduoti ir ginčytino sandorio metu perleido didelę dalį savo turto. Tačiau dėl šio sandorio ji netapo nepajėgia atsiskaityti su ieškovu, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, atsakovė turi pakankamai turto, iš kurio yra galimybė išieškoti likusias skolas kreditoriams, taip pat ir ieškovui (t. 2, b. l. 118-126). Konstatuotina, kad nėra visų būtinų actio Pauliana sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį šioje dalyje. Priešingu atveju nebūtų užtikrintas kreditoriaus, skolininkės ir jo turtą įsigijusio asmens interesų pusiausvyra, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui –proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas prašė priteisti 15745,17 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokato teisinės paslaugos – 1588,13 Eur už ieškinį, 300,00 Eur už ieškinio tikslinimą ir 13857,04 Eur už 76 val. suteiktų teisinių paslaugų - konsultavimas, atstovavimas teisme, pasirengimas teismo posėdžiams, kitų prašymų ir paaiškinimų rengimas. Prašomos priteisti išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, tačiau jos neatitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). 1888,13 Eur suma už ieškinį ir jo patikslinimą neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.16 punkto, tačiau 150,00 Eur valandinis atlygis viršija Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytą atlygį, todėl šios išlaidos mažintinos iki 5375,98 Eur, kiekvienam suteiktų paslaugų laikotarpiui, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (8 val. x 73,51 Eur, 14 val. 30 min x 75,69 Eur, 7 val. 30 min. x 74,80 Eur, 8 val. 45 min. x 77,19 Eur, 7 val. 45 min. x 79,33 Eur., 45 min. x 82,28 Eur, 11 val. x 81,70 Eur, 11 val. 15 min. x 83,87 Eur, 6 val. 30 min x 85,08 Eur). Pripažintina, kad ieškovas patyrė 7264,11 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė UAB „Alytaus Hronas“ prašė priteisti 2280,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokato padėjėjos K. S. teisinės paslaugos – 750,00 už atsiliepimus, 1530,00 Eur už 43 val. suteiktų teisinių paslaugų - konsultavimas, atstovavimas teisme, pasirengimas teismo posėdžiams. Prašomos priteisti išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, jos neviršija Rekomendacijų 5 ir 8.19 punktų reikalavimų. Pripažintina, kad atsakovė UAB „Alytaus Hronas“ patyrė 2280,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos K. S. teisines paslaugas.

Atsakovė UAB „Alytaus Hronas“ prašė priteisti 4280,49 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokato padėjėjo D. O. teisinės paslaugos – 4237,83 Eur už 76 val. suteiktų teisinių paslaugų - konsultavimas, atstovavimas teisme, pasirengimas teismo posėdžiams, kelionės į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir 42,66 Eur transporto išlaidos. 42,66 Eur transporto išlaidos nėra pagrįstos ir būtinos, kadangi į valandinį atlygį jau įskaičiuotos kelionės išlaidos, 4237,83 Eur prašomos priteisti išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, tačiau jos neatitinka Rekomendacijų maksimalaus dydžio. 169,75 Eur ir 169,40 Eur valandinis atlygis viršija Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytą atlygį, todėl šios išlaidos mažintinos iki 2067,49 Eur, kiekvienam suteiktų paslaugų laikotarpiui, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (5 val. x 79,33 Eur., 3 val. x 81,70 Eur, 10 val. x 83,87 Eur, 7 val. x 83,87 Eur). Atsakovės atstovas advokato padėjėjas, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 5 punktu už jo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų maksimalaus užmokesčio (2067,49 Eur x 80 procentų = 1653,99 Eur). Pripažintina, kad atsakovė UAB „Alytaus Hronas“ patyrė 1653,99 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo D. O. teisinės paslaugos.

Ieškinio reikalavimai yra trys - dėl skolos, dėl palūkanų ir dėl pirkimo-pardavimo sutarties prižinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, visi kito ieškinio reikalavimai yra išvestiniai. Priteisus skolą, palūkanas ir kitoje dalyje ieškinį atmetus, ieškinys patenkintas 66,67 procento ir atmestas 33,33 procento.

17377,20 Eur skola ir 3810,38 Eur palūkanos priteistos iš UAB „Aliuvita“, todėl ir 4842,98 Eur (7264,11 Eur x 66,67 procentai) bylinėjimosi išlaidos ir 476,72 Eur žyminis mokestis (21187,58 Eur x 3 procentai) x 75 procentai elektroninėje byloje) priteistina ieškovui iš atsakovės UAB „Aliuvita“.

Visi ieškovo reikalavimai atsakovės UAB „Alytaus Hronas“ atžvilgiu atmesti, todėl jos 3933,99 Eur (1653,99 Eur + 2280,00 Eur) bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Pagrindinis ieškinio reikalavimas tenkintinas, todėl valstybei 8,08 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos iš atsakovės UAB „Aliuvita“ (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 92 str., 93 str. 2 d., 96 str., 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aliuvita“ 17377,20 Eur skolą, 3810,38 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 21187,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4842,98 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 476,72 Eur žyminis mokestis ieškovui A. Š..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. Š. 3933,99 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus Hronas“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aliuvita“ 8,08 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                                                                                                                 Audra Dudzinskienė