PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 18 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Valdas Alška,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aurikai Lementauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verada“ direktorei J. G. ir atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui, atsakovams A. B. ir D. J., atsakovų atstovui advokatui Robertui Skėriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verada“ ieškinį atsakovams A. B. ir D. J. dėl darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verada“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimus Nr. DGKS-4938 ir Nr. DGKS-4939 ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog atsakovas A. B. kreipėsi į Komisiją, prašydamas išieškoti iš ieškovės 2 607,00 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), atsakovas D. J. – 3 055,00 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius). Abu atsakovai taip pat prašė priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybas už uždelsimą atsiskaityti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai pareiškė papildomus reikalavimus dėl kelionės laiko į komandiruotės vietą ir iš komandiruotės vietos įskaitymo į darbo ir komandiruotės laiką ir apmokėjimo už jį bei kelionės išlaidų atlyginimo priteisimo. Savo reikalavimus dėl darbo užmokesčio priteisimo atsakovai grindė tuo, kad tarp šalių žodžiu buvo sutartas kitoks darbo užmokestis nei numatytas darbo sutartyse. Atsakovas A. B. teigė, kad jis su ieškove žodžiu buvo sutaręs dėl 11,00 Eur už valandą darbo užmokestį, o D. J. – 13,00 Eur. Komisija ginčijamais sprendimais pripažino tarp šalių buvus atsakovų nurodytą žodinį susitarimą dėl darbo užmokesčio ir priteisė atsakovams jų prašomas priteisti darbo užmokesčio sumas. Komisija netenkino atsakovų reikalavimo dėl kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo, priteisė atsakovui A. B. 156,01 Eur, o atsakovui D. J. – 226,01 Eur kelionės išlaidų atlyginimo, priteisė abiem atsakovams po 94,08 Eur darbo užmokesčio už kelionėje sugaištą laiką ir po 106,00 Eur dienpinigių. Atsakovai atsisakė savo reikalavimų dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką ir Komisija bylas šioje dalyje nutraukė. Ieškovė nesutinka su Komisijos sprendimais, nes su atsakovais pagal 2017 m. gegužės 5 d. darbo sutarčių sąlygas yra visiškai ir tinkamai atsiskaičiusi. Nurodė, jog Komisija visiškai nemotyvuotai, remdamasi vien atsakovų paaiškinimais, kurie turėjo būti vertinami kritiškai, nustatė tarp šalių buvus žodinį susitarimą dėl didesnio darbo užmokesčio. Nurodė, kad Komisija nepagrįstai rėmėsi tarp ieškovės ir Scanint Oy sudarytos sutarties nuostatomis, nes ši sutartis reguliuoja įmonių tarpusavio santykius, o ne ieškovės santykius su atsakovais. Akivaizdu, kad pagal rangos sutartį ieškovės gaunamas atlyginimas už rangos darbus negali būti tapatinamas su ieškovės darbuotojų darbo užmokesčiu, nes ieškovės veikla netektų prasmės, visos jos gaunamos pajamos turėtų būti išmokėtos kaip darbo užmokestis darbuotojams. Nurodė, jog šalys darbo sutartimis sutarė dėl visų būtinų darbo sąlygų, įskaitant ir darbo užmokestį, todėl sutartis privaloma visoms šalims ir šalys jos turi laikytis, tuo tarpu Komisija patenkino atsakovų reikalavimą vienašališkai pakeisti darbo sutarčių nuostatas dėl darbo užmokesčio dydžio. Pažymėjo, jog Komisijos sprendimai nenuoseklūs, nes Komisija sprendė, kad šalys susitarė dėl didesnio darbo užmokesčio, o reikalavimų dėl kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo netenkino, nes laikė, kad atsakovams priklausančios kompensacijos pagal ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus buvo apskaičiuotos ir išmokėtos tinkamai. Nurodė, jog Komisija nepagrįstai vadovavosi pačių atsakovų pildytomis darbo laiko lentelėmis, nes jose nurodytos pernelyg ilgos darbo valandos, o tokiu režimu ieškovė nurodymo dirbti nedavė, be to toks darbo režimas pažeidžia Suomijos darbo teisės aktus. Nesutiko su Komisijos sprendimais priteisti atsakovams kelionės išlaidas, nes ginčo dėl kelionės išlaidų tarp šalių niekada nebuvo, todėl Komisija neturėjo pagrindo šio klausimo nagrinėti. Nurodė, jog Komisija nepagrįstai priteisė atsakovams po 94,08 Eur darbo užmokesčio už kelionėse sugaištą laiką ir po 106,00 Eur dienpinigių. Atsakovai turėjo išvykti ir pradėti dirbti tik 2017 m. gegužės 10 d., todėl neaišku kokiu pagrindu Komisija pripažino, jog atsakovai išvyko jau 2017 m. gegužės 9 d. ir jiems turi būti sumokėta už šią dieną, be to neaišku kokiu būdu komisija nustatė, kad kelionės vyko nakties metu ir taikė  padidintą apmokėjimo tarifą. Nepagrįstai komisija darbo diena pripažino ir 2017 m. rugpjūčio 26 d., kadangi darbuotojai jau buvo (ar bent jau turėjo būti) grįžę į Lietuvą 2017 m. rugpjūčio 25 d. Pagal pačių atsakovų pateiktą Suomijoje jų pačių pildytą darbo laiko apskaitos lentelę, matyti, kad atsakovai paskutinę dieną dirbo tik 2017 m. rugpjūčio 23 d., o ieškovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose jiems kaip darbo dienos dar pažymėtos 2017 m. rugpjūčio 24-25 d., už kurias jiems buvo sumokėtas tiek darbo užmokestis, tiek dienpinigiai. Remdamasi išdėstytais motyvais prašė panaikinti Komisijos sprendimus kaip nepagrįstus, nes atsakovai Komisijai nagrinėjant bylą neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo.

Atsakovai atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovės UAB „Verada“ ūkinė-komercinė veikla yra susijusi su darbuotojų nuoma užsienio bendrovėms ir įvairių rangos darbų atlikimu užsienyje. Atsižvelgdama į gautus užsakovų užsakymus, ieškovė skelbdavo darbo skelbimus, kuriuose nurodydavo kokio profilio statybininkų ir/ar specialistų ieško tam tikroje užsienio valstybėje konkretiems darbams atlikti. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. gegužės 5 d. atsakovai ir ieškovė UAB „Verada“, atstovaujama direktorės J. G., sudarė dvi neterminuotas darbo sutartis Nr. 16-31 ir 16-32, pagal kurias atsakovai nuo 2017 m. gegužės 8 d. buvo priimti dirbti pas ieškovę statybininkais apdailininkais darbui Suomijoje. Darbo sutartimis ieškovė formaliai įsipareigojo atsakovams mokėti 495,00 Eur mėnesinį atlyginimą bei dienpinigius, ne mažesnius nei 50 % LR Vyriausybės nustatytos normos. Taip pat ieškovė įsipareigojo kiekvienam iš atsakovų atlyginti kelionės išlaidas – ne daugiau kaip 150,00 Eur į vieną pusę. Prieš sudarant darbo sutartis, ginčo šalys buvo sutarusios, jog atsakovai bei jų buvęs kolega D. B. bus komandiruojami dirbti į bendrovę Scanint Oy, Suomijoje. Pagal tarp šalių pasiektą žodinį susitarimą, ieškovė UAB „Verada“ atsakovų komandiruočių Suomijoje metu įsipareigojo mokėti A. B. 11,00 Eur už vieną darbo valandą, o D. J. - 13,00 Eur už vieną darbo valandą. Tarp ieškovės UAB „Verada“ ir Suomijos įmonės Scanint Oy 2017 m. gegužės 3 d. buvo sudaryta tęstinė rangos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo savo jėgomis (komandiruojant darbuotojus į užsienį) atlikti įvairius rangos darbus užsakovo naudai, o užsakovas Scanint Oy įsipareigojo priimti ieškovės darbuotojų (atsakovų) atliktus darbus bei už juos atsiskaityti su ieškove sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Šalys susitarė, jog valandinis įkainis už vieno ieškovės atrinkto ir išnuomoto darbuotojo atliekamą darbą sudarys 22,00 € / 1 val., o galutinė darbų atlikimo kaina bus nustatoma (apskaičiuojama) po darbų atlikimo pagal faktines laiko sąnaudas. Šalys taip pat susitarė, jog ieškovė pateiks apmokėti sąskaitas užsakovui kas dvi savaites pagal abiejų šalių suderintas ieškovės darbuotojų išdirbtas darbo valandas. Atsižvelgiant į 2017 m. gegužės 3 d. sutarties nuostatas, būdamas atskaitingu asmeniu atsakovas D. J. įsipareigojo vesti savo bei kitų savo kolegų darbo laiko apskaitą, kiekvieną savaitę pateikti tvirtinti (pasirašyti) užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius užsakovo Scanint Oy vadovui N. L., bei šią informaciją perduoti ieškovės direktorei J. G.. Ieškovės vadovė, gavusi atsakovo D. J. užpildytus ir Scanint Oy vadovo N. L. pasirašytus darbo laiko tabelius, suskaičiuodavo visų darbuotojų faktiškai išdirbtą laiką per dviejų savaičių ataskaitinį laikotarpį ir darbo valandų sumą padauginusi iš 22,00 Eur valandinio įkainio kas dvi savaites pateikdavo apmokėti užsakovui sąskaitą už atsakovų faktiškai atliktus darbus. Užsakovui Scanint Oy apmokėjus ieškovės pateiktą sąskaitą ir atsiskaičius su ieškove už dviejų savaičių ataskaitinį laikotarpį, ieškovė pervesdavo darbo užmokesčio dalį pagal sutartą valandinį įkainį už ataskaitinį laikotarpį atsakovams. Nurodė, jog tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytina 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje taikymo, kurios 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog nepriklausomai nuo to, kokia teisė yra taikoma darbo santykiams, 1 straipsnio 1 dalyje paminėtos įmonės (valstybėje narėje įsisteigusios įmonės, kurios pagal tarpvalstybinio paslaugų teikimo sistemą komandiruoja darbuotojus į kitos valstybės narės teritoriją) garantuoja į jų teritoriją komandiruotiems darbuotojams darbo sutarties sąlygas dėl toliau nurodytų dalykų, kuriuos toje valstybėje narėje, kurioje darbas yra atliekamas, reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai ir (arba) kolektyvinės sutartys ar arbitražo sprendimai, kurie buvo paskelbti visuotinai taikytinais. Nors atsakovai nesikreipė į Suomijos darbo inspekcijos tarnybą ar kitą Suomijos instituciją tam, kad pateiktų bylai svarbią informaciją apie Suomijos teisės aktais nustatytą minimalaus darbo užmokesčio normą, vadovaujantis viešai prieinama informacija internete, minimalus valandinis kvalifikuoto darbininko atlyginimas ginčo metu Suomijoje buvo 10,00 Eur per valandą, o vidutinis – 14,00 Eur per valandą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovės pateiktais skaičiavimais nurodytas valandinis darbo užmokestis, mokėtinas atsakovams komandiruočių metu, kuris nesiekia 5,00 Eur per valandą, yra nelogiškas ir neatitinka faktinės situacijos. Nurodė, jog tarp šalių kilus ginčui dėl apmokėjimo, užsakovo Scanint Oy vadovas N. L. išdavė savo pasirašytą patvirtinimą, kuriame nurodė atsakovų darbo laiką jo įmonėje. Vadovaudamasi šiuo Scanint Oy vadovo pasirašytu patvirtinimu Komisija teisingai nustatė, jog atsakovas D. J., kaip UAB „Verada“ darbuotojas visos komandiruotės laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d. iš viso atidirbo 726,50 val., o A. B. atitinkamai 401,50 val., todėl remiantis šalių pasiektu susitarimu dėl mokamo valandinio įkainio, atsakovui D. J. ieškovė iš viso privalėjo sumokėti 9444,50 Eur (726,50 val. × 13,00 Eur = 9444,50 Eur) atlyginimo, atskaičius mokesčius, o atsakovui A. B. atitinkamai 4416,50 Eur (401,50 val. × 11,00 Eur = 4416,50 Eur). Nurodė, jog šias aplinkybes patvirtina byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, ieškovės direktorės susirašinėjimas su atsakovu D. J., sąskaitos faktūros, banko sąskaitų išrašai. Ieškovė nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. jokių mokėjimų atsakovams nebeatliko ir liko skolinga atsakovui D. J. už 235 darbo valandas (3055 Eur), o atsakovui A. B. už 237 darbo valandas (2607 Eur). Nurodė, jog ieškovė ne tik nesumokėjo atsakovams darbo užmokesčio, bet ir neatlygino atsakovų patirtų kelionės išlaidų, kurias pagal darbo sutartis buvo įsipareigojusi atlyginti. Atsakovų pateikti kelto bilietai bei čekiai už kurą patvirtina atsakovų patirtas kelionės išlaidas, todėl Komisija teisingai apskaičiavo ir pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovams kelionės išlaidas. Taip pat nurodė, kad Komisija pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovų naudai darbo užmokestį bei dienpinigius už abiejų kelionių į darbo vietą laiką. Paaiškino, jog darbo sutartis su ieškove sudarė 2017 m. gegužės 8 d., o Suomijoje buvo ir pradėjo dirbti Scanint Oy įmonėje 2017 m. gegužės 10 d. Vadinasi atsakovai į komandiruotę išvyko jau 2017 m. gegužės 9 d.  Iš komandiruotės atsakovai išvyko 2017 m. rugpjūčio 25 d. vakare ir Lietuvoje buvo tik 2017 m. rugpjūčio 26 d., ir nors paskutinė faktinė atsakovų darbo diena buvo 2017 m. rugpjūčio 23 d., likusias dienas atsakovai vyko į objektą ir pridavė anksčiau atliktus darbus, bei pateikė pasirašyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius Scanint Oy vadovui. Komisija šias aplinkybes išnagrinėjo ir teisingai priteisė atsakovams darbo užmokestį ir dienpinigius už vykimo į komandiruotę bei grįžimo iš komandiruotės laiką.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Karolis Gerbauskas ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais. Nurodė, jog šalys darbo sutartyse raštu susitarė dėl visų darbo sąlygų, įskaitant ir darbo užmokestį. Nutraukus darbo sutartis, atsakovai kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio, kelionės išlaidų, netesybų priteisimo. Pažymėjo, jog tarp šalių nebuvo ginčo dėl kelionės išlaidų atlyginimo, reikalavimą dėl kelionės išlaidų atlyginimo atsakovai pateikė tik darbo ginčų komisijai nagrinėjant ginčą, nors dėl kelionės išlaidų atlyginimo į ieškovę nesikreipė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė apmokėjo atsakovų kelto ir kuro išlaidas. Nurodė, jog atsakovai nepagrįstai teigia, tarp šalių buvus žodinį susitarimą dėl didesnio darbo užmokesčio, atsakovų reikalavimai grindžiami tik jų pačių paaiškinimais ir jų pačių žymėtomis darbo laiko lentelėmis. Tuo tarpu ieškovė yra pateikusi detalius paskaičiavimus iš ko susideda atsakovų darbo užmokestis, kiek jiems buvo priskaičiuota ir išmokėta. Nesutiko su Komisijos priteista suma už 2017 m. gegužės 9 d., nes atsakovams nebuvo jokios būtinybės išvykti 2017 m. gegužės 9 d., nes keltas buvo 2017 m. gegužės 10 d. ryte. Už 2017 m. rugpjūčio 25 d. atsakovams buvo apmokėta, todėl Komisija darbo užmokestį ir dienpinigius už šią  dieną priteisė nepagrįstai. Pažymėjo, jog pagal pačių atsakovų pateiktas lenteles, šią dieną atsakovai jau nedirbo. Tą patvirtina ir pateiktos lentelės, kuriose fiksuojamas atsakovų patekimas į darbo vietą, iš kurios matyti, kad paskutinį kartą atsakovai uoste buvo rugpjūčio 23 d. Be to, šiose lentelėse ir atsakovų pildytose darbo laiko apskaitos lentelėse darbo valandos kai kur nesutampa. Atkreipė dėmesį, kad Komisijos sprendimas nenuoseklus, nes Komisija atmesdama atsakovų reikalavimą dėl kompensacijų už nepanaudotas atostogas priteisimo, vadovavosi ieškovės skaičiavimais, kur kompensacijos paskaičiuotos pagal darbo sutarčių nuostatas, ir sprendė, kad kompensacijos už atostogas yra sumokėtos. Atsakovai Komisijos sprendimų šioje dalyje neskundė.

(S)

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė direktorė J. G. paaiškino, kad bendrovės specifikacija - darbas su elektrikais ir metalo konstrukcijomis. Dar iki pažinties su D. J., jų įmonė dirbo Suomijoje, tačiau kitokius darbus. 2017 m. balandžio mėnesį D. J. kreipėsi į ieškovės atstovą Helsinkyje, prašydamas šio susisiekti su ja ir paprašyti susitikti su D. J..  Susitikus su D. J., šis paaiškino, kad turi pažįstamą suomį, pas kurį ilgą laiką dirbo ir gali ateiti dirbti į ieškovės bendrovę su sutartimi, ji taip pat iš to uždirbs, o po pusmečio jis atsidarys savo įmonę ir dirbs savarankiškai. Ji sutiko jam padėti ir jį įdarbinti, susitarė, kad ji į D. J. santykius su suomiu nesikiš, jai buvo svarbu tik tai, kad nebūtų pažeidinėjami įstatymai, darbo tvarka ir pan. Visas susirašinėjimas su suomiu vyko per D. J.. Su D. J. susitarė, kad bus mokamas kiek didesnis nei minimalus darbo užmokestis, kad būtų galima mokėti ir dienpinigius. Jis sutiko, pasakė, kad turi dar du draugus, kurie taip pat vyks dirbti už tokį darbo užmokestį. D. J. pasakė, kad reiks pradėti dirbti 2017 m. gegužės 8 d., todėl 2017 m. gegužės 5 d. jie susitiko, ji buvo parengusi pasirašyti darbo sutartis. Susitikimo metu D. J. pasakė, kad galės išvykti tik 2017 m. gegužės 10 d. ir paprašė nupirkti kelto bilietus. Kadangi darbo sutartis ji jau buvo parengusi, perrašyti sutarčių galimybės nebeturėjo, buvo pasirašytos darbo sutartys, kuriose nurodyta, jog atsakovai pradeda dirbti 2017 m. gegužės 8 d. Tą pačią dieną ji nupirko kelto bilietus kelionei į Suomiją 2017 m. gegužės 10 d. 10.30 val., įspėjo buhalterę pranešti Sodrai apie tris naujus darbuotojus ir pasakė, kad gegužės 10 d. turi būti parengti komandiruotės dokumentai. Ji išsiuntė bilietus D. J., jis pasakė, kad išvyks 2017 m. gegužės 10 d. apie 2 val. nakties. Jie išvyko ir dirbo. Liepos mėnesį jai paskambino D. J. ir norėjo susitikti, pasakė, kad jis yra Klaipėdoje, parvykęs į vestuves. Rugpjūčio mėnesį ji rašė D. J. laišką, prašydama nurodyti kiek dienų jis poilsiavo, nes už tas visas dienas ji mokėjo darbo užmokestį. Rugpjūčio pabaigoje jis paskambino ir pasakė, kad norėtų didesnio darbo užmokesčio, kad jiems būtų mokamas suomiškas atlyginimas. Ji nesutiko ir D. J. pagrasino išeisiantis  iš darbo. Maždaug po savaitės D. J. parašė, kad savo noru išeina iš darbo, nors tą savaitę ir nebedirbo, o paskui visi atsakovai kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Paaiškino, kad jai buvo mokama ne už valandinį darbą, o už atliktus darbus, įvykdytą projektą. Atsakovai žinojo, kiek valandų per dieną turi dirbti, kiek jiems priklauso dienpinigių, įmonė apmokėdavo jų keliones. Atsakingu už darbo laiko apskaitą buvo Dainius. Jai kilo abejonių dėl darbo valandų, bet Dainius prisipažino, kad papildomai dirbo suomiui darbus, nesusijusius su ieškovės veikla.

Teismo posėdžio metu atsakovas D. J. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad darbo sutartį su ieškove sudarė 2017 m. gegužės 8 d., pradėjo dirbti 2017 m. gegužės 10 d. Pasiūlymą bendradarbiauti su ieškove pateikė ieškovės direktorės vyras Vytautas, kai jis dar dirbo kitoje įmonėje. Kartu su Vytautu vyko kartu į Suomiją, kur su Scanint Oy susitarė, kad bus apmokama už projektus, o papildomi darbai, tokie kaip valymo ir pan., bus apmokami mokant po 22 Eur už valandą. Su ieškove susitarė, kad jam už darbo valandą mokės 13 Eur už valandą, A. B. – 11 Eur, D. B. – 10 Eur. Išvyko dirbti gegužės mėnesį. Pirmąjį mėnesį buvo mokama pagal projektus, o nuo birželio 1 d. buvo nuspręsta pereiti prie valandinio atlyginimo. Komandiruotėje dirbo nuo gegužės 10 d. iki birželio 22 d. Tada vėl išvyko į komandiruotę liepos 2 d., grįžo rugpjūčio 26 d. Buvo grįžę į Lietuvą liepos 21 – 23 d., išvykimą buvo suderinę su suomiu. Darbo laiko apskaitos lenteles su darbo valandomis pateikdavo ieškovei kas savaitę, sąskaitos būdavo išrašomos už dvi savaites, apskaičiuodavo darbo užmokestį darbo valandas dauginant iš 22 Eur ir tada atsiskaitydavo su jais. Pradžioje ieškovė atsiskaitydavo, o vėliau vėluodavo mokėti darbo užmokestį. Į komandiruotę išvyko 2017 m. gegužės 9 d. apie 22.00 val., o  iš komandiruotės Helsinkyje išvyko 2017 m. rugpjūčio 25 d. 19.30 val. Buvo parvykę į Lietuvą ir rugpjūčio 10-15 d., atlyginimas nuo rugpjūčio 3 d. jiems nebebuvo mokamas, už minėtas dienas atlyginimo negavo.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad gegužės mėnesį D. J. pasiūlė jam važiuoti dirbti į Suomiją, nurodė, jog bus mokamas 11 Eur per valandą atlyginimas. Pasirašė darbo sutartį ir gegužės 9 d. vakare išvyko į komandiruotę. Suomijoje dirbo tik vieną savaitę, tada dėl sveikatos būklės buvo išvykęs į Lietuvą. Į Suomiją vėl išvažiavo tik liepos 2 d. kartu su Dainiumi, dirbo iki rugpjūčio 25 d. Suomijoje juos prižiūrėjo Nicolas, kuriam teikdavo ataskaitą apie dirbtas valandas, padarytus darbus. Atlyginimą gaudavo kas dvi savaites, o rugpjūčio mėnesį atlyginimo jiems nebepervedė. Už pirmą darbo savaitę jam buvo sumokėta skaičiuojant po 11 Eur už valandą. Avanso niekada neprašė, visus klausimus dėl atlyginimo derino Dainius.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Robertas Skėrys su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nors darbo sutartyje nurodytas vienas darbo užmokestis, liudytojų, atsakovų parodymai patvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl valandinio atlyginimo. Matyti, kad D. J. iš tiesų bandė atsidaryti savo įmonę, tačiau tai užtrunka, todėl D. J. susitarė su UAB „Verada“, nes tai buvo abiem pusėms naudingas sandoris. Šalys susitarė dėl didesnio darbo užmokesčio ir tai patvirtina D. J. pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, sutartis, iš kurios matyti, kad darbo valandos kaina buvo 22 Eur, matematiniai skaičiavimai, iš kurių matyti, kad D. J. pateikus darbo valandas, sąskaitos už darbus būdavo išrašomos taikant 22 Eur dydį už valandą, suomiui atsiskaičius su ieškove, būdavo atsiskaitoma su atsakovais. Iš dokumentų matyti, kad pradžioje su atsakovais buvo atsiskaitoma tvarkingai, o paskui tarp šalių kilo konfliktas ir ieškovė tinkamai su atsakovais nebeatsiskaitė. Iš elektroninio susirašinėjimo taip pat matyti, kad buvo susitarta dėl didesnio atlyginimo. Pažymėjo, jog elektroninės sistemos duomenys apie atėjimą ir išėjimą iš gamyklos neaišku kaip ištraukti, galimai netikslūs. Paskutinėmis dienomis atsakovai pridavinėjo darbus, todėl  į uostą galėjo patekti su darbus tikrinusiais asmenimis ir pan.

Teismo posėdžio metu liudytoja  J. I. parodė, kad tvarko UAB „Verada“ buhalteriją, apskaičiuoja atlyginimus. Darbo užmokestį apskaičiuoja pagal darbo sutartį, už komandiruotes apskaičiuoja dienpinigius. Duomenis pateikia direktorei, kuri jai paskui atsiunčia mokėjimo pavedimus. Pažymėjo, jog bendrovės direktorė dažnai darbuotojams moka avansą. UAB „Verada“ darbuotojams valandinio atlyginimo niekada nėra skaičiavusi. Jei direktorė sumokėdavo avansą, tada ji paskaičiavusi atlyginimą, išskaičiuodavo sumokėtą avansą. Nurodė, kad įmonei gaunant 22 Eur už valandą ir mokant darbuotojui 13 Eur už valandą atlyginimą, įmonė patirtų nuostolių. Paaiškino, jog byloje esančią lentelę, kurioje apskaičiuotos įmonės pajamos, jei būtų valandinis atlyginimas darbuotojams, sudarė ji, paprašyta direktorės. Nurodė, jog su atsakovais UAB „Verada“ yra visiškai atsiskaičiusi.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. B. parodė, kad D. J. turėjo užsakovą Suomijoje, tačiau neturėjo savo įmonės, todėl dėl darbo tarėsi su Julijos vyru. Jam Dainius pasiūlė apdailininko darbą, gaunant 10 Eur valandinį atlyginimą. Darbo sutartį su UAB „Verada“ jie pasirašė 2017 m. gegužės 7 ar 8 d. Darbo sutartyje buvo numatytas apie 500 Eur per mėnesį atlyginimas ir komandiruotpinigiai. Suomijoje darbus skirstydavo suomis Nicklaes, darbo laiko apskaitą vykdė Dainius. Suomijoje dirbo iki 2017 m. birželio 22 d. Už dirbtą laiką gavo darbo užmokestį, kuris iš esmės atitiko sutartą 10 Eur valandinį atlyginimą. Jis pats su UAB „Verada“ direktore dėl darbo užmokesčio nesitarė.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gegužės 5 d. tarp ieškovės UAB „Verada“ ir atsakovo A. B. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 16-32, tarp ieškovės UAB „Verada“ ir atsakovo D. J. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 16-31 (toliau – darbo sutartys), pagal kurias atsakovai buvo priimti dirbti ieškovės bendrovėje apdailininkais. Darbo sutarčių 3 punktu ieškovė įsipareigojo atsakovams mokėti 495,00 Eur darbo užmokestį, vykstant į komandiruotę, mokėti dienpinigius, dienpinigių dydį nustatant darbdaviui, bet ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos paros normos. 2017 m. gegužės 10 d. UAB „Verada“ direktorės įsakymu Nr. 17-7 A. B. nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. komandiruotas į Suomiją darbų vykdymui pagal projektą. 2017 m. liepos 27 d. UAB „Verada“ direktorės įsakymu A. B. nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. komandiruotas į Suomiją darbų vykdymui pagal projektą. 2017 m. gegužės 10 d. UAB „Verada“ direktorės įsakymu Nr. 17-5 D. J. nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. komandiruotas į Suomiją darbų vykdymui pagal projektą.

Tarp šalių kilo ginčas dėl sutarto darbo užmokesčio dydžio, neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir kelionės išlaidų atlyginimo, todėl atsakovai A. B. ir D. J. kreipėsi į  darbo ginčų komisiją. 2017 m. rugsėjo 26 d. Komisijos sprendimu Nr. DGKS-4938 atsakovo A. B. prašymas patenkintas iš dalies, priteisiant jam iš UAB „Verada“ 2607 Eur darbo užmokesčio, 156,01 Eur kelionės  išlaidų, 94,08 Eur darbo užmokesčio už kelionės laiką, 106 Eur dienpinigių, atmetant reikalavimą dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo. 2017 m. rugsėjo 26 d. Komisijos sprendimu Nr. DGKS-4939 atsakovo D. J. prašymas patenkintas iš dalies, priteisiant jam iš UAB „Verada“ 3055 Eur darbo užmokesčio, 226,01 Eur kelionės išlaidų, 94,08 Eur darbo užmokesčio už kelionės laiką, 106 Eur dienpinigių, atmetant reikalavimą dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo. Ieškovė, UAB „Verada“ nesutikdama su Komisijos  sprendimais, kreipėsi į teismą dėl šių sprendimų panaikinimo.

Dėl darbo užmokesčio dydžio ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Atsakovai A. B. ir D. J., kreipdamiesi į Komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, savo reikalavimus grindė tuo, kad nors su ieškove sudarytose darbo sutartyse buvo numatytas 495 Eur mėnesinis atlyginimas, vykstant į komandiruotę, mokant nustatyto dydžio dienpinigius, tarp šalių iš tikrųjų buvo žodinis susitarimas dėl valandinio atlyginimo:  11 Eur už valandą atsakovui A. B. ir 13 Eur už valandą atsakovui D. J..

Byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 3 d. tarp UAB „Verada“ ir Scanint Oy buvo sudaryta bendroji sutartis, kurios pagrindu Scanint Oy paskyrė UAB ‚Verada“ vykdyti darbus ir teikti paslaugas klientams, kurie parūpina didelio galingumo įrenginius ir medžiagas. Šioje sutartyje įmonės susitarė, jog darbų kaina ir atsiskaitymo tvarka nurodoma užsakyme, kuris pateikiamas atskirai kiekvienam projektui. Jei reikalingi papildomi darbai, nepatenkantys į užsakymą/projekto sutartį, kiekvienos papildomo darbo valandos kaina bus 22 Eur už valandą (Sutarties 2.1 punktas). Nors dėl techninės klaidos bendrosios sutarties vertimo į lietuvių kalbą variante pastarasis sakinys dėl papildomų darbų kainos nėra išverstas į lietuvių kalbą, kad toks susitarimas buvo, teismo posėdyje patvirtino ieškovės direktorė J. G.. Iš bylos dokumentų matyti, kad bendrosios sutarties pagrindu tarp įmonių buvo pasirašomos Projekto sutartys. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktos tik dvi tokios Projekto sutartys, t. y. 2017 m. gegužės 19 d. Projekto sutartis Nr. 2017/5/1/ dėl grindų instaliavimo pagal brėžinių numerius, pagal kurią atliekamų darbų kaina 704 Eur ir 2017 m. gegužės 22 d. Projekto sutartis Nr. 2017/5/22 dėl grindų instaliavimo pagal brėžinių numerius sutartis, pagal kurią atliekamų darbų kaina 2860 Eur. Iš pateikto 2017 m. gegužės 22 d. darbų perdavimo akto (prie Projekto sutarčių 2017/05/11, 2017/05/12, 2017/05/16, 2017/05/17) matyti, kad pagal gegužės mėnesio Projekto sutartis laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. gegužės 22 d. dar buvo atlikta grindų instaliavimo darbų už 2705 Eur. Iš 2017 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitos faktūros serija VR Nr.17-30 ir Suomijos bendrovės atstovo N. L. patvirtintos darbo laiko apskaitos lentelės matyti, kad atliekant darbus pagal Projekto sutartį Nr. 2017/05/19 papildomai buvo dirbta 11 valandų, už kurias taikant 22 Eur valandinį tarifą į PVM sąskaitą faktūrą įtraukta mokėtina 242 Eur suma. Iš 2017 m. birželio 1 d. PVM sąskaitos faktūros serija VR Nr. 17-35 ir Suomijos bendrovės atstovo N. L. patvirtintos darbo laiko apskaitos lentelės matyti, kad atliekant darbus pagal Projekto sutartį Nr. 2017/05/22 papildomai buvo dirbta 14 valandų, už kurias taikant 22 Eur tarifą į PVM sąskaitą faktūrą įtraukta mokėtina 308 Eur suma. Ieškovės UAB „Verada“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros už atliktus darbus pagal projektus ir papildomus darbus, kurių vienos valandos įkainis 22 Eur, buvo pateiktos ir apmokėtos Scanint Oy. Scanint Oy apmokėjus ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras už gegužės mėnesį atliktus darbus,  2017 m. birželio 8 d. ieškovė išmokėjo darbo užmokestį atsakovams.

Įrodymų apie tai, kokios Projekto sutartys buvo sudarytos tarp ieškovės ir UAB Scanint Oy  vėlesniais, t. y. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais, ir kokia buvo šių projekto sutarčių kaina nei viena iš šalių teismui neteikė. Atsakovų teigimu visų vėlesnių darbų vertė buvo apskaičiuojama taikant 22 Eur už valandą tarifą ir tai patvirtina D. J. elektroninių laiškų su ieškovės direktore turinys, D. J. pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir UAB „Verada“ Scanint Oy išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2017 m. liepos 14 d. serija VR Nr. 17-43 5060 Eur sumai, 2017 m. liepos 31 d. serija VR Nr. 17-45 3256 Eur sumai, 2017 m. rugpjūčio 14 d. serija VR Nr. 1748 4488 Eur sumai, 2017 m. rugpjūčio 26 d. serija VR Nr. 17-50 2642 Eur sumai.

Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, sutinka, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos iš esmės atitinka D. J. pildytuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytų darbo valandų ir 22 Eur vienos darbo valandos įkainio sandaugą, tačiau teismo vertinimu tai patvirtina tik tai, kad susitarimas dėl tokios darbų kainos buvo tarp ieškovės UAB „Verada“ ir Scanint Oy.  Ieškovės ir Scanint Oy susitarimui kaip civilinei sutarčiai galioja sutarties uždarumo principas, kurio turinys kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme numatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog dviejų įmonių susitarimas dėl atliekamų darbų ir jų kainos, neturi jokios įtakos ieškovės ir atsakovų tarpusavio santykiams, t. y. jų susitarimui dėl darbo užmokesčio. Kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai taip pat nepatvirtina, tarp šalių buvus susitarimą dėl valandinio darbo užmokesčio. Atsakovų pateikta lentelė, kurioje nurodyti darbo užmokesčio skaičiavimai taikant 13,11 ir 10 Eur valandinius darbo užmokesčio dydžius, nevertintina kaip įrodymas, patvirtinantis šalių susitarimą dėl valandinio atlygio, nes šios lentelės sudarymo aplinkybes šalys aiškina skirtingai, lentelė nėra patvirtinta jos sudarytojos ar ieškovės direktorės parašu, todėl nelaikytina tinkamu įrodymu byloje.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, byloje pateiktus ir teismo ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovai neįrodė, jog tarp šalių buvo kitoks susitarimas dėl darbo užmokesčio, nei numatytas su ieškove sudarytose darbo sutartyse.

Ieškovės pateiktos 2017 m. rugsėjo 20 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį atsakovams, patvirtina, kad atsakovui D. J. už visą darbo ieškovės bendrovėje laiką buvo apskaičiuota ir išmokėta 6389,50 Eur, atsakovui A. B. 1809,50 Eur. Apskaičiuotos ir išmokėtos darbo užmokesčio bei dienpinigių sumos atitinka šalių sudarytų darbo sutarčių nuostatas, todėl pagrindo spręsti, jog ieškovė nėra tinkamai su atsakovais atsiskaičiusi ir priteisti atsakovų prašomas darbo užmokesčio sumas – 3055 Eur D. J. ir 2607 Eur A. B., byloje nėra.

Dėl kelionės iš bei komandiruotės įskaitymo į darbo laiką ir apmokėjimo už jį.

Atsakovai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių su reikalavimu pripažinti kelionės laiką į/iš komandiruotės ir priteisti darbo užmokestį bei dienpinigius. Komisija tenkino atsakovų reikalavimą dėl kelionės iš bei į komandiruotę įskaitymo į darbo laiką ir priteisė su tuo susijusias išmokas atsakovams – abiem priteisė po 94,08 Eur darbo užmokesčio bei po 106 Eur dienpinigių. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 107 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje ir darbuotojo komandiruotės metu paliekamas jo darbo užmokestis, kompensuojamos papildomos sąnaudos bei privalo būti mokami dienpinigiai, jeigu darbuotojas komandiruojamas į užsienį. Atsakovai teigia, kad jie buvo komandiruoti vykti į užsienį 2017 m. gegužės 9 dieną ir tokiu būdu jie išvyko iš savo gyvenamosios vietos, nes privalėjo atvykti į keltą, išvykstantį iš Talino miesto į Suomiją, 2017 m. gegužės 10 dieną. Taip pat pasibaigus darbo santykiams, jie iš užsienio grįžo 2017-08-26, o ieškovė juos atleido iš darbo 207-08-25 ir nėra sumokėjusi už tą dieną. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad įsakymas išvykti į komandiruotę buvo parašytas 2017-05-10 ir kelto bilietai buvo nupirkti tai dienai. Ieškovė paskaičiavo, kad nuvykti atsakovams iki Talino uosto užtenka 8 valandų. Kadangi keltas išvyksta 10:30 val., atsakovams nebuvo būtinybės išvykti 2017-05-09 ir ieškovei nėra pareigos tą dieną įskaityti į komandiruotės laiką. Taip pat nėra pagrindo įskaityti į komandiruotės laiką  rugpjūčio 26 dieną, nes jie turėjo būti grįžę į Lietuvą, kadangi jie jokių darbų neatlikinėjo. Tai patvirtina duomenys iš praleidimo punkto uoste, nes paskutiniai įrašai apie atsakovų įėjimą į uosto teritoriją, kur jie atlikinėjo darbus, yra padaryti 207-08-22.

Bylos duomenimis nustatyta, kad darbo sutartys su atsakovais ieškovė sudarė 2017-05-05. Sutartimis šalys susitarė, kad atsakovai pas ieškovę pradeda dirbti nuo 2017-05-08. Įsakymai dėl atsakovų A. B. ir D. J. komandiruočių nuo 2017-05-10 į Suomiją priimti 2017-05-10. Atstumas nuo Klaipėdos iki Talino yra 622 km., kuriam nuvažiuoti automobiliu reikia apie 8 val.(maps.google.com duomenims). Šalys neginčija, kad kelto bilietai buvo nupirkti 2017 m. gegužės 10 d., 10:30 val. ir teismas sprendžia, kad atsakovams nebuvo jokios būtinybės vykti į komandiruotę 2017-05-09. Kadangi atsakovai išvyko į komandiruotę ankščiau laiko nei reikalinga jiems išvykti, todėl nėra pagrindo šio laiko įskaityti į komandiruotės laiką ir sumokėti atsakovams darbo užmokestį bei dienpinigius už 2017 m. gegužės 9 d., o už 2017 m. gegužės 10 dieną atsakovams D. J. ir A. B. yra sumokėtas darbo užmokestis bei dienpinigiai. 201-08-25 ieškovė priėmė įsakymus apie darbo sutarčių nutraukimą su atsakovais D. J. ir A. B. nuo 2017-08-25. Darbo apskaitos žiniaraščiuose yra pažymėta, kad atsakovai dirbo 2017 m. rugpjūčio 24 ir 25 dienos. Iš teismui pateiktų duomenų apie atsakovų įėjimą ir išėjimą iš uosto teritorijos per praleidimo punktą teismas sprendžia, kad atsakovai A. B. ir D. J. į uosto teritoriją paskutinį kartą buvo įėję 2017-08-22 ir nepagrįstas jų teiginys, kad rugpjūčio 26 dieną jie buvo komandiruotėje. Nuo 2017 m. rugpjūčio 23 dienos jie turėjo grįžti į Lietuvą ir 2017 m. rugpjūčio 25 dieną atsakovai turėjo būti Lietuvoje. Atsakovai savo noru liko Suomijoje ir ieškovė neprivalo mokėti atsakovams darbo užmokestį už laiką, kurį jie savo nuožiūrą liko užsienyje.

Dėl kelionės išlaidų priteisimo.

Atsakovai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių su reikalavimu priteisti kelionės išlaidas. Komisija tenkino atsakovų reikalavimus dėl kelionės išlaidų priteisimo ir priteisė iš ieškovės atsakovo D. J. naudai 226,01 Eur, o atsakovui A. B. 156,01 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad darbo sutarčių 3 punktais ieškovė su atsakovais susitarė, kad darbdavys atlygins darbuotojams kelionės išlaidas ne daugiau kaip 150 Eur į vieną pusę. 2018-01-22 ieškovė pavedimais pervedė atsakovui D. J. 95 Eur kelionės išlaidų, o atsakovui A. B. 75 Eur kelionės išlaidų. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai nesikreipė dėl kelionės išlaidų atlyginimo į ieškovę ir nepateikė jokių duomenų apie patirtas kelionės išlaidas. Komisijai atsakovas D. J. pateikė duomenis, kad jis 2017-07-03 ir 2017-08-25 grįžo keltu iš Suomijos su keleiviu bei sumokėjo 70,01 Eur už kurą. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė sutiko su dalimi kelionės išlaidų ir sumokėjo atsakovams kelionės išlaidas už grįžimą iš komandiruotės 2017-08-25. Byloje nėra pateikta ir surinkta jokių įrodymų, kad ieškovė būtų nurodžiusi 2017 m. liepos 2 – 3 dienos grįžti atsakovams iš komandiruotės Suomijoje  į Lietuvą, todėl šios išlaidos negali būti pripažintomis kelionės išlaidomis ir jos nėra atlygintinos. Atsakovai nepareiškė reikalavimo ieškovei apmokėti kelionės išlaidas ir tas reikalavimas atsirado tik nagrinėjant ginčą Komisijoje. Teismas sprendžia, kad atsakovams nesikreipus į ieškovę dėl kelionės išlaidų atlyginimo darbo sutartyse numatytomis sąlygomis, atsakovų teisės nebuvo pažeistos dėl kelionės išlaidų priteisimo, todėl šis reikalavimas yra nepagrįstas. Reikalavimas atlyginti 201 m. liepos 2 – dienomis patirtas kelionės išlaidas taip pat nepagrįstas, nes nebuvo darbdavio nurodymo grįžti iš komandiruotės ir darbdavys neturi pareigos atlyginti tokios kelionės išlaidas.

            Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą(CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas, paduodant ieškinį sumokėjo 145 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų po 72,50 € ieškovės naudai.

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu prašė priteisti iš atsakovų 1500 € bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizavimo matyti, kad ieškovės atstovas pagal patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius šias išlaidas sudaro 2789,78 €.

CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku pat-virtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovė prašo priteisti 1500 €, kas neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš atsakovų D. J. ir A. B. priteistina po 750 € iš kiekvieno ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verada“ naudai. 

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės – areštas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verada“ turtui, uždėtam 2017-12-04 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi 6444,18 € sumai(CPK 150 str. 3 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. DGKS – 4938.

Panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. DGKS – 4939.

Priteisti iš atsakovų D. J., a.k(duomenys neskelbtini) ir  A. B., a.k(duomenys neskelbtini) po 822,50 € bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verada“ j.a.k.303183944, naudai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – areštą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verada“, j.a.k.303183944, turtui, uždėtam 2017-12-04 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi 6444,18 € sumai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas                                                                                          Valdas Alška