Civilinė byla Nr. 2A-1469-259/2012

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15703-2011-0

Procesinio dokumento kategorijos 44.2.4.1; 44.5.2.1; 44.5.2.17; 121.14; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miva“ atstovės advokatės Vilmos Normantienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1496-528/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miva“, trečiajam asmeniui L. P. dėl žemės paviršiui padarytos žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 051,33 Lt žemės paviršiui padarytą žalą (b.l.3-5). Nurodė, kad 2011-01-28 iš atsakovės kiaulių fermos traktoriumi buvo išvežamas skystas kiaulių mėšlas - srutos. Bendrovėje dirbantis traktorininkas L. P. srutas išlaistė ant įšalusios ir sniegu padengtos žemės, tuo pažeisdamas Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2010-07-14 įsakymo Nr. D1-608/3D-651 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašo patvirtinimo“ 19 p. reikalavimus, draudžiančius mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Ieškovas 2011-02-18 pasiūlė atsakovei geranoriškai atlyginti žemės paviršiui padarytą žalą - 9 251,33 Lt (b.l.14). 2011-03-01 atsakovė pateikė prašymą leisti žemės paviršiui padarytą žalą mokėti dalimis (b.l.17). Iki 2011-08-16 atsakovė, laikydamasi mokėjimo grafiko, atlygino 4200 Lt žalos (b.l.18-24). 2011-09-08 atsakovė pateikė ieškovui prašymą leisti nebemokėti likusios 5 051,33 Lt žemės paviršiui padarytos žalos dalies, nes 2011-07-03 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Jonavos maisto ir veterinarijos tarnyba atsakovo kiaulių fermoje patvirtino klasikinį kiaulių marą, kurio metu buvo sunaikintos visos atsakovės turimos kiaulės ir bendrovė sustabdė savo veiklą Jonavos rajone (b.l.25, 26-27). 2011-09-16 pranešimu ieškovas informavo atsakovę, jog neturi teisės leisti bendrovei neatlyginti likusios 5051,33 Lt žalos dalies (b.l.29). 2011-09-28 atsakovė pateikė ieškovui prašymą atidėti likusios 5 051,33 Lt žalos dalies mokėjimo terminą vieneriems metams, kol įmonė atnaujins veiklą ir gaus pajamų (b.l.30). 2011-10-03 ieškovas pranešė, jog neturi teisės vieneriems metams atidėti 5 051,33 Lt nesumokėtos žalos dalies mokėjimo termino, ir pasiūlė aplinkai padarytą žalą atlyginti pagal suderintą grafiką (b.l.34). Tačiau atsakovė likusios žalos dalies iki šiol neatlygino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės 2 000 Lt žemės paviršiui padarytai žalai atlyginti; kitoje dalyje ieškinio netenkino, priteisė iš atsakovės 60 Lt žyminio mokesčio valstybei (b.l.77-81). Teismas nustatė, jog žemės paviršiui padaryta žala buvo apskaičiuota vadovaujantis LR aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr.471 patvirtinta metodika „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo“. Nenustatęs, kad ši metodika pažeidžia teisės aktų nuostatas bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, teismas pripažino, jog, apskaičiuodamas padarytos žalos dydį – 9251,33 Lt, ieškovas pagrįstai naudojosi šia metodika. Spręsdamas atsakovės prašymo sumažinti atlygintinos žalos dydį iki 4 200 Lt, t. y. tos sumos, kurią atsakovė jau yra sumokėjusi, pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, jog sunaikinus visas atsakovės kiaules dėl kiaulių maro, atsakovės finansinė padėtis neabejotinai pablogėjo. Nustatęs, jog srutos buvo išlaistytos, siekiant išvengti dar didesnės žalos, kuri būtų atsiradusi dėl fermos užsėmimo, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog dalį žalos atsakovė atlygino gera valia, taip pat vykdė ieškovo nurodymus, nustatant žalos padarymo faktą, teismas pripažino, jog yra pagrindas sumažinti atlygintinos žalos dydį (CK 6.282 str. 3 d.,185 str.). Kartu teismas pažymėjo, jog atsakovė yra pelno siekianti įmonė, kuri, vykdydama ūkinę veiklą ir siekdama pelno, privalo būti maksimaliai atsargi ir nepažeisti įstatymų bei poįstatyminių aktų nustatytų reikalavimų aplinkai, nes tai turi didelės įtakos ne tik gretimai gyvenančių asmenų gerbūviui ir gyvenimo kokybei, bet visai ekologinei sistemai. Įvertinęs visas šias nustatytas aplinkybes pagal protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, teismas laikė, jog yra pagrindas sumažinti iš atsakovės priteistinos žalos dydį iki 2 000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovės UAB „Miva“ atstovė advokatė Vilma Normantienė apeliaciniu skundu (b.l.84-86) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinys, panaikinti ir pakeisti priimtą sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Sumažindamas priteistinos žalos dydį iki 2000 Lt, o ne iki atsakovės jau sumokėtos sumos, teismas netinkamai taikė CK 6.282 straipsnio 3 dalį. Įrodymai byloje patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra ypač sunki: įmonė veiklos nevykdo, jokių pajamų negauna, darbuotojai atleisti, visos turėtos kiaulės dėl maro utilizuotos už jas neatlyginant (b.l.28), sąskaitoje ir kasoje piniginių lėšų nėra, pradelstos skolos kreditoriams sudaro 270 000 Lt. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra sunki, ir žalą mažinti iki tokio dydžio, kurią jis būtų pajėgus sumokėti. Teismo priteista žala neatitinka atsakovės dabartinės turtinės padėties. Atlyginti teismo priteistą žalą atsakovė neturi jokių galimybių.

2. Teismas nepagrįstai argumentavo, kad atsakovė yra pelno siekianti įmonė, kuri vykdydama savo ūkinę veiklą ir siekdama pelno sau, privalo būti maksimaliai atsargi ir nepažeisti įstatymų bei poįstatyminių aktų reikalavimų. Byloje nustatyta, kad atsakovė žalą padarė netyčia, siekdama išvengti didesnės žalos sau ir aplinkai, nes užšalo srutų valymo įrengimai, todėl tik tokiu būdu buvo galima pašalinti susikaupusias srutas. Dėl srutų išpylimo aplinka nebuvo užteršta. Kol leido finansinės galimybės atsakovė žalą mokėjo gera valia, t. y. stengėsi pašalinti tuos neigiamus padarinius, kurie atsirado dėl jos darbuotojų kaltės. Tačiau dėl ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių atsakovė prarado galimybę mokėti likusią paskaičiuotą žalą – 5 051,33 Lt.

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.99-100) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas įvertino atsakovės turtinę padėtį ir tinkamai taikė CK 6.282 straipsnio 3 dalį.

2. Teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovės darbuotojas L. P. atliko neteisėtus veiksmus - išlaistė srutas į aplinką įstatymų draudžiamu metu. L. P. savo 2011-01-28 paaiškinime (b.l.9) nurodė, kad pažeidimą padarė savavališkai dėl nežinojimo. Todėl skundo argumentas, jog žalą atsakovė padarė netyčia, yra nepagrįstas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl atsakovo prievolės buvimo mokėti ieškovo apskaičiuotą sumą už padarytą aplinkai žalą netyčiniais atsakovo darbuotojo veiksmais.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme yra nustatyta, kad  UAB „Miva“ darbuotojas tretysis asmuo L. P. 2011 01 28 apie 14.30 val. iš UAB „Miva“ kiaulių fermos rezervuaro 20 kub. metrų srutų išvežė ant savo nuomojamo žemės sklypo ir jas išpylė į aplinką ant įšalusio žemės paviršiaus (b.l.6,7). 2011 02 18 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.05 AM 040721 UAB „Miva“ traktorininko pareigose dirbantis L. P. nubaustas už pažeidimą, numatytą ATPK 516 str. 2d., 200,-Lt bauda (b.l.13). Ieškovas  Aplinkos ministro 2002 09 09 įsakymo Nr.471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pagrindu paskaičiavo, jog aplinkai tokiais atsakovo veiksmais buvo padaryta 9251,33 Lt  žala (b.l.14-16). Atsakovas geranoriškai bendradarbiavo su ieškovu, sutiko su pažeidimo faktu, paskaičiuotos žalos dydžiu, ėmėsi priemonių sumokėti baudą-laikotarpiu nuo 2011 03 01 iki 2011 08 17 sumokėjo 4200 lt sumą (b.l. 17-24). 2011 09 08 prašymu atsakovas kreipėsi į ieškovo Agentūrą, prašydamas leisti nebemokėti likusios 5051,33Lt žalos atlyginimo dalies, kadangi Jonavos maisto ir veterinarijos tarnyba minėtoje atsakovo fermoje patvirtino klasikinį kiaulių marą, dėl ko buvo sunaikintos kiaulės, įmonė patyrė didelį nuostolį, sustabdė veiklą, atleido dalį darbuotojų ir negauna pajamų (b.l.25).

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašė priteisti iš atsakovės 5 051,33 Lt  dydžio žemės paviršiui padarytą žalą (b.l.3-5). Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės 2 000 Lt žemės paviršiui padarytai žalai atlyginti; kitoje dalyje ieškinio netenkino. Teismas tokį sprendimą grindė tais motyvais, jog atsakovas pažeidė Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2010 07 14 įsakymo Nr.D1-608/3D-651 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašo patvirtinimo“ nustatytus 19p. reikalavimus, draudžiančius mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai ir pagrįstai  nustatė žalos padarymo faktą. Teismas, spręsdamas dėl padarytos žalos dydžio aplinkai, pažymėjo, jog  nustatyti žalą aplinkai – tiesioginį ar netiesioginį neigiamą poveikį žemei, paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir kiekybinei būklei dažniausiai yra sunku, tačiau nagrinėjamu atveju žalos padarymo dydį patvirtina ieškovo nurodymu atsakovo pateikti žemės sklypo, ant kurio buvo išpiltos srutos, laboratorinių tyrimų duomenys ir to pagrindu atlikti skaičiavimai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 09 09 įsakymu Nr.471 patvirtintą metodiką „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo“. Skundžiamame apeliacine tvarka sprendime teismas pripažino, jog yra pagrindas sumažinti atlygintinos žalos dydį LR CK 6.282 str. 3 dalies pagrindu, kadangi  atsakovo finansinė padėtis dėl jo fermoje nustatyto kiaulių maro, kai buvo sunaikintos visos kiaulės, neabejotinai pablogėjo, teismas įvertino kad dalį žalos atsakovas atlygino gera valia, taip pat vykdė ieškovo nurodymus, nustatant žalos padarymo faktą.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, tačiau nevisiškai tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, todėl teismo priimtas sprendimas dalyje yra keistinas (LR CPK 326 str. 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas pažymi, kad atsakomybė už aplinkai padarytą žalą siejama su neteisėta veikla, dėl kurios atsiranda ar gali kilti žala aplinkai. Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad teršalai į aplinką pateko, buvo padaryta žala aplinkai, todėl atsakovui atsirado  deliktinė civilinė atsakomybė (LR CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Šios civilinės teisinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Byloje nustatyta, kad aplinkai padarytai žalai kompensuoti atsakovas yra sumokėjęs 4200 litų sumą. Kauno apygardos teismas įvertina tą nustatytą aplinkybę, jog byloje nėra patikimų duomenų, jog gamtosauginių taisyklių pažeidimą atsakovo samdomas darbuotojas padarė tyčia. Iš nustatytų faktinių aplinkybių, jog srutas traktorininkas P. išpylė savo teisėtai valdomame nuomos sutarties pagrindu sklype, jog šiuos veiksmus atliko siekiant išvengti srutų rezervuarų fermoje perpildymo ir didesnės žalos aplinkai padarymo,  spręstina, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju galima taikyti LR CK 6.282 straipsnio 3dalies nuostatas kaip išimtį iš bendros taisyklės, įstatymo leidėjo įtvirtintos LR CK 6.281 straipsnio 1dalyje. Tačiau Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nepakankamai įvertino tą nustatytą aplinkybę, jog žalos atlyginimo eigoje atsakovas tapo nemokus ne nuo jo priklausančios aplinkybės, kadangi buvo sunaikintos jo kiaulės dėl maro. Atsakovas sustabdė veiklą. Dėl šios aplinkybės Kauno apygardos teismas sprendžia, kad  atsakovo prašymas sumažinti apskaičiuotą žalą turėtų būti tenkinamas didesne apimtimi, nes byloje yra nustatyta, kad sąskaitoje ir kasoje piniginių lėšų pas atsakovą nėra, o bendrovės pradelstos skolos kreditoriams sudaro 270 000 Lt. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra sunki, ir žalą mažinti iki tokio dydžio, kurią jis būtų pajėgus sumokėti. Todėl skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas dalyje dėl 2000 litų ieškovui iš atsakovo priteisimo keistinas, sumažinant priteistiną sumą iki 100 litų (LR CK 6.282 straipsnio 3 dalis, LR CPK 185 straipsnis). Kitoje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą patenkinti dalinai.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti. Sumažinti priteistą iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Miva“ (įmonės kodas 132882429, buveinė Kaune, Vandžiagalos g.98) ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui (įmonės kodas 190742290, buveinė Kaune, Rotušės a.12, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini)) 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) žemės paviršiui padarytai žalai atlyginti sumą iki 100 Lt (vieno šimto litų).

Kitoje dalyje  Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                  Arvydas Žibas