Civilinė byla Nr. e2-1532-808/2025

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02463-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5.1.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1;

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

sekretoriaujant Deimenai Sitnikei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige” atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, 

atsakovės viešosios įstaigos „Elektrėnų Ligoninė“ atstovei advokatei Nijolei Pakalnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei VšĮ „Elektrėnų ligoninė“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1.       Ieškovė pateikė ieškinį ir prašo priteisti iš atsakovės 1 632,84 Eur žalos atlyginimo, 19,24 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškinyje nurodo, kad 2023 m. vasario 3 d. buvo užlietas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko iš viršuje esančių atsakovei priklausančių patalpų. Užliejimo aplinkybes patvirtina žalos apibendrinimas ir suvestinė, turto apžiūros aktas bei nuotraukos. 2023 m. vasario 3 d. įvykis pripažintas draudžiamuoju ir dėl užliejimo atsiradusios žalos, išmokėtas 1646,50 Eur žalos atlyginimas. Žala atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris sudaro 13,66 Eur, todėl bendra dėl užliejimo padaryta žala siekia 1632,84 Eur (1646,50 Eur – 13,66 Eur nusidėvėjimas). Dėl patirtos žalos atlyginimo 2024 m. birželio 3 d. atsakovei pateikta pretenzija, tačiau atsakovė žalos neatlygino.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašo juos atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė tik deklaratyviai cituoja teismų praktiką, tačiau nenurodo konkrečių aplinkybių, patvirtinančių atsakovės neteisėtus veiksmus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, o tai reiškia esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Šiuo atveju, pavojingas, gadinantis turtą veiksmas yra nurodytas neteisėtas kito asmens poveikis pačios atsakovės turtui, todėl atsakovė dėl įvykio yra nukentėjęs asmuo, o ne už žalą atsakingas asmuo.

4.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo nesutiko su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais. Ieškovės teigimu, atsakovė patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, - patikėjimo teise valdo aukščiau esančias patalpas iš kurių įvyko apliejimas; jose yra maišytuvas, kurį nulaužus įvyko apliejimas; atsakovė dėl įvykio pati patyrė žalą ir turėjo įrengti naują maišytuvą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įvykis tikrai buvo ir jis įvyko atsakovės valdomose patalpose. Atsakovės prieštaravimas dėl netinkamo atsakovo yra nepagrįsti. Atsakovė nepateikia rašytinių įrodymų, pagrindžiančių kas padarė minėtą žalą. Atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomų patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovė teigia, kad ji neprivalo įrodinėti dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės patalpų. Ieškovė nurodo, kad ji privalo įrodyti tik tai, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esančios atsakovės patalpos, o ne kiti šaltiniai. Ginčas kildinamas iš deliktinių teisinių santykių, o atsakovės nurodomos vidaus tvarkos taisyklės yra skirtos bei taikomos atsakovei ir jos pacientams ir, sutartiniai santykiai tarp jų yra sprendžiami tarpusavyje. Šiuo atveju tai nėra taikoma ieškovei, nes vidaus tvarkos taisyklės sudarytos tik tarp atsakovės ir pacientų, o ne tarp atsakovės ir ieškovės. Taigi, ieškovė nėra vidaus tvarkos taisyklių šalis. Vadovaujantis sutarties uždarumo principu, ieškovė negali teikti regresinio reikalavimo į šį asmenį remiantis vidaus tvarkos taisyklėse įtvirtintomis nuostatomis.

5.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo nesutiko su ieškovo argumentais ir papildomai nurodė, kad netiesioginės civilinės atsakomybės pagrindai yra nurodyti Civiliniame kodekse, tačiau tokio pagrindo, kad už neteisėtais sveikatos priežiūros įstaigos pacientų veiksmais padaromą žalą yra atsakinga sveikatos priežiūros įstaiga, - nėra. Atsakovės teigimu, šioje byloje atsakovu turėtų būti asmuo, kuris yra atsakingas dėl byloje nurodyto įvykio, o paaiškėjus, kad toks asmuo yra miręs, subrogacinis reikalavimas negalimas ir byla turėtų būti nutraukta. Ieškovė Pretenzijoje nurodo, kad atlyginus nuostolius klientui, turi teisę prašyti už įvykį atsakingo asmens atlyginti šią sumą. Pagal įstatyme pateiktą nuostolių apibrėžimą turėtų būti pateikti įrodymai, kad ieškovės atlyginti nuostoliai buvo panaudoti turto atstatymui.

6.       Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus. Prašė ieškinį tenkinti.

7.       Teismo posėdyje atsakovės atstovė iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. 

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

8.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškiamus ieškinio reikalavimus grindžia tokiais rašytiniais įrodymais:

- 

- 2023 m. vasario 3 d. žalos apibendrinimu;

- 2023 m. vasario 7 d. žalos suvestine bei nuotraukomis;

- Draudimo liudijimu GJELT 3807526; 

- 2023 m. vasario 7 d. turto apžiūros aktu;

- žalos apskaičiavimo skaičiuoklėmis;

- Pranešimu apie žalos atlyginimą VŠĮ „Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centras”;

- Registro centro išrašu,

- pavedimu VšĮ „Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centras“;

- 2024 m. birželio 3 d. Pretenzija atsakovei;

- Įmonių turto draudimo liudijimo Nr. 3538857069 draudimo sąlygomis (Įmonių turto draudimo sąlygos Nr. 059, Bendrosios draudimo sąlygos. III dalis, Papildomos įmonių turto draudimo sąlygos: Draudimo apsaugos sąlyga Nr. 059/1. Turto visų rizikų draudimas; Draudimo apsaugos sąlyga Nr. 059/2. Elektros įtampos svyravimų draudimas).

9.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė savo nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindžia tokiais rašytiniais įrodymais:

- 2020 m. gruodžio 28 d. Savivaldybės turto patikėjimo sutartimi;

- I ir II aukšto patalpų planais;

- UAB „Būsto pasaulis“ 2023 m. vasario 28 d. sąskaita;

- VšĮ Elektrėnų ligoninės vidau tvarkos taisyklėmis;

- Gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu;

- VšĮ „Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centras“ 2025 m. kovo 3 d. raštu.

10.       Nagrinėjamos bylos kontekste, aktualu pažymėti, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). 

11.       Byloje ieškovė subrogacijos tvarka reiškia atsakovei reikalavimą dėl 1 632,84 Eur, o atsakovė nesutinka su pareikštu reikalavimu. 

12.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007).

13.       CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

14.       Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškusi ieškovė privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006).

15.       Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

16.       Analizuojant byloje esančius duomenis aukščiau nurodytos teismų praktikos kontekste, nustatyta, kad dėl užliejimo metu padarytos žalos draudėjo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra atsakinga atsakovė, kuri yra patalpų, iš kurių įvyko apliejimas savininkė. Užliejimo aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: žalos apibendrinimas, žalos suvestinė, turto apžiūros aktas, nuotraukos. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kuriuos būtų galima vertinti kaip force majeure (nenugalima jėga) aplinkybėmis. Todėl atsakovės teiginiai dėl ligoninės vidaus taisyklių taikymo bei ieškovės nepagrįsto praturtėjimo yra atmestini kaip nepagrįsti.

17.       Atsižvelgiant į įrodymų visetą bei teisinį reglamentavimą, ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, - ieškovei iš atsakovės priteistina 1 632,84 Eur žalos atlyginimo ir 19,24 Eur kompensacinių palūkanų (CK 6.246, 6.249, 6.251, 6.261, 6.263, 6.1015 straipsniai).

18.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 652,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19.       Teismas dėl kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos

20.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus visiškai, ieškovė remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 485,70 Eur bylinėjimosi išlaidos – 38,00 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis ir 447,70 Eur išlaidos už vertimo paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

22.       Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 5,59 Eur, kadangi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl šios išlaidos nepriteistinos valstybei iš atsakovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige”, juridinio asmens kodas 110057869, iš atsakovės viešosios įstaigos „Elektrėnų Ligoninė“, juridinio asmens kodas 181383721, 1 632,84 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt du eurus, 84 ct) žalos atlyginimo, 19,24 Eur (devyniolika eurų, 24 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 652,08 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 485,70 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus, 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Gražina Žukauskienė