Administracinė byla Nr. II-403-554 /2010.
Teisminio proceso Nr.4-62-3-00217-2010-8.
Procesinio sprendimo kategorija: 39.1, 45.4, 78.3.
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis
Markevičius,
sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – pareiškėjui A. G.,
nedalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios Institucijos
– Marijampolės apskrities VPK KPS įgaliotam atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal
pareiškėjo A. G. skundą dėl 2010-03-16 nutarimo skirti
administracinę nuobaudą panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos
nutraukimo ir
n u s t a t ė :
2010-03-16 Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos
skyriaus inspektoriaus R. B. nutarimu administracinio
teisės pažeidimo byloje Nr. F 402504 A. G. buvo paskirta
administracinė nuobauda - 150 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo,
numatyto ATPK 123 str. 1 d., padarymą.
Pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo
protokolas buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2010-02-27
apie 17 val. 30 min. Trakų rajone, kelio Vilnius – Prienai – Marijampolė 21
kilometre vairavo jam priklausančią transporto priemonę (duomenys
neskelbtini) kurios priekinių šoninių stiklų šviesos laidumas mažesnis (14,8
procento) negu numato Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko
2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto
priemonių reikalavimų 616 kodu pažymėtas reikalavimas ir neturėjo Vidaus
reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo. Tuo savo veiksmais pažeidė
KET 235 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas teismo prašė nutarimą skirti
administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti,
nes administracinė nuobauda jam skirta nepagrįstai bei neteisėtai.
Pareiškėjas skunde (b.l. 3) nurodė, taip pat paaiškino
teismo posėdžio metu, kad pastaruoju metu nuolat gyvena Airijos Respublikoje,
nors gyvenamąją vietą nustatyta tvarka deklaravęs Marijampolės mieste ir į
Lietuvą atvyksta tik kelioms dienoms per metus. Jo automobilis registruotas ne
Lietuvoje, o Airijos Respublikoje, kur automobilį su tamsintais priekiniais
šoniniais stiklais leidžiama eksploatuoti. Be to, Airijos Respublikoje jo
vairuojamam automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, kuri įvykio metu galiojo.
Institucijos įgaliotas atstovas atsiliepime į skundą
(b.l. 26-27) teismo prašė pareiškėjo skundo nepatenkinti, o nutarimą skirti
administracinę nuobaudą palikti nepakeistą.
Atsiliepime į skundą nurodoma, kad KET 235 p., ATPK
123 str. 1 d., Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2008-07-29
įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių
reikalavimų 616 kodu pažymėtas reikalavimas draudžia pareiškėjui Lietuvos
Respublikoje eksploatuoti jo transporto priemonę su tamsintais priekiniais
stiklais, neturint Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo.
Pareiškėjo skundas netenkintinas, nutarimas skirti
administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas.
ATPK 123 str. 1 d. nustato, kad transporto priemonių,
neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės
techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės
draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka
išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos
laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo100
iki 150 Lt.
Teismui pateiktais duomenimis neginčijamai nustatyta,
kad pareiškėjas vairavo automobilį BMW, kurio priekiniai šoniniai stiklai buvo
papildomai tamsinti plėvele ir jų laidumas šviesai buvo mažesnis už nustatytą Lietuvos
respublikos teisės normose. Šią aplinkybę įrodo administracinio teisės
pažeidimo protokolo, nutarimo skirti administracinę nuobaudą, policijos pareigūno
tarnybinio pranešimo (b.l. 16-20), taip pat skundo, pareiškėjo paaiškinimo,
Institucijos atsiliepimo į skundą (b.l. 26-27) duomenys. Iš šių duomenų visumos
matyti, kad, sustabdžius pareiškėjo vairuojamą automobilį BMW, kuris
registruotas Airijos Respublikoje, buvo atlikti priekinių šoninių automobilio
stiklų šviesos pralaidumo matavimai. To pasėkoje buvo nustatyta, jog
automobilio priekinių šoninių stiklų pralaidumas yra 14,8 proc. - t.y. mažesnis
negu leista teisės normose. Pareiškėjo automobilio langų šviesos laidumas išmatuotas
automobilių stiklų šviesos laidumo matavimo prietaisu Pocket Detective Nr. 60762
(patikros sertifikatas Nr.0232271), kuris pažeidimo fiksavimo dieną buvo
tinkamas naudoti. Pareiškėjas tikrinimo rezultatų neginčijo. Iš esmės pareiškėjas
nutarimą skirti administracinę nuobaudą ginčija tuo pagrindu, kad techninius
reikalavimus nustatantys Lietuvos teisės aktai netaikomi Lietuvos Respublikoje
eksploatuojamoms transporto priemonėms, kurios yra įregistruotos užsienio
valstybėje (konkrečiai Airijos Respublikoje). Savo argumentų pareiškėjas
nepagrindė jokiais teisės aktais.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 1
d. nustato, jog Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik
techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus
KET nustatytus atvejus. KET 235 p. taip pat nurodytas iš esmės analogiškas reikalavimas.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290
„Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ (Valstybinės
kelių transporto inspekcijos viršininko 2008-12-19 įsakymo Nr. 2B-509 redakcija)
yra patvirtinti techniniai reikalavimai naudojamoms - t.y. techniškai
tvarkingoms kelių transporto priemonėms. Iš to seka, kad minėtos teisės normos
reikalavimai taikomi ne tik registruojamoms, bet ir kitoms eisme
dalyvaujančioms transporto priemonėms. Kaip matyti iš minėtos teisės normos
(kodas 616), automobilio stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo
lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu: 75 %
priekinio stiklo ir 70 % priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų, taip pat
numatytas draudimas nurodytus stiklus papildomai apdoroti (tamsinti, šviesinti,
apipurkšti ir t. t.), išskyrus, kad automobilio priekinio stiklo viršutinė
dalis gali būti papildomai užtamsinta (ne plačiau kaip 15 cm). Automobilio
stiklus, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu,
papildomai tamsinti leidžiama tik Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
Techninių reikalavimų 616 kode taip pat nurodyta, kad šių reikalavimų kontrolė
atliekama apžiūrint, identifikuojant sertifikavimo ženklus arba matuojant.
Pareiškėjas patvirtino aplinkybes, kad jo automobilio priekiniai šoniniai
stiklai apklijuoti šviesos laidumą mažinančia plėvele, taip pat automobilio
vairas yra dešinėje pusėje ir jis neturėjo Vidaus reikalų ministro nustatyta
tvarka išduoto leidimo. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 4 d.
numato išimtį draudimui dalyvauti viešame eisme transporto priemonėms,
turinčioms vairą dešinėje automobilio pusėje. Išimtis numatyta laikinai (iki 90
dienų per metus) į Lietuvos Respubliką atvykusioms užsienio valstybėje
registruotoms transporto priemonėms. Įvertinęs paminėtą teisinį reglamentavimą,
teismas daro išvadą, kad ši teisės norma nagrinėjamu atveju netaikytina, nes
minėtame įstatyme išimčių reikalavimams dėl transporto priemonės stiklų šviesos
laidumo apribojimo nėra numatyta. Iš to seka, kad Lietuvos Respublikos teisės
normos išimčių užsienio valstybėje registruotoms transporto priemonėms dėl
stiklų šviesos laidumo nenumato. Tokios pozicijos, formuodamas vieningą
praktiką, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13
str., 20 str., LVAT 2006-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-761-06
ir t.t). Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus bei išdėstytą teisinį
reglamentavimą, taip pat atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad Airijos
Respublikoje nustatyti reikalavimai transporto priemonei negali būti automatiškai
galiojantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip kaip ir su dygliuotomis
padangomis, kurios leidžiamos Lietuvoje, draudžiama važinėti pavyzdžiui
Vokietijoje ir pan. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo vairuojamas
automobilis patikrinimo metu neatitiko Lietuvos Respublikos keliais
važiuojančioms transporto priemonėms keliamų reikalavimų. Byloje taip pat nėra
duomenų, kad pareiškėjas turėjo Vidaus reikalų ministro išduotą leidimą
papildomai tamsinti priekinius šoninius automobilio stiklus. Dėl to konstatuojama, jog pareiškėjas pažeidė KET 235 p.
reikalavimus ir savo kaltais veiksmais padarė ATPK 123 str. 1 d. numatytą administracinės
teisės pažeidimą (ABTĮ 57 str.).
Teismas taip pat daro išvadą, kad administracinė nuobauda
pareiškėjui paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto,
numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą
nustatytose ribose, Institucijos pareigūnams suteiktų įgaliojimų ribose,
įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Pagrįstai buvo
nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nenustatytos atsakomybę
lengvinančios aplinkybės, pareiškėjas per nedidelį laiko tarpą jau trečią kartą
baudžiamas už KET pažeidimus, todėl jam pagrįstai paskirta maksimali sankcijoje
numatyta bauda.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo
124 str. 1 d. 1 p., teismas
n
u t a r i a :
2010-03-16 Marijampolės apskrities VPK KPS
inspektoriaus R. B. nutarimą administracinio teisės
pažeidimo byloje Nr. F 402504, kuriuo A. G. buvo paskirta
administracinė nuobauda - 150 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo,
numatyto ATPK 123 str. 1 d., padarymą, palikti nepakeistą ir A.
G. skundo nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali
būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno
apygardos administracinį teismą.
Teisėjas
Algis Markevičius