Administracinė byla Nr. I-1148-386/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00757-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 38; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo  10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, 2013 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui A. F. dėl 1937,00  Lt vietinės rinkliavos priteisimo,

n u s t a t ė:

pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, ir KRATC) prašymu (teisme gautas 2013-05-23) kreipėsi į teismą nurodydamas, kad atsakovas (toliau – ir atsakovas) skolingas pareiškėjui:

1) 299,00 Lt už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2012-03-31 už nuosavybės teise priklausančią 1/4 dalį poilsio patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

2) 1638,00 Lt  už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2012-12-31 už nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį poilsio patalpų, esančių  adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

Prašo priteisti iš atsakovo už abu nekilnojamojo turto objektus 1937,00 Lt nesumokėtą vietinę rinkliavą.

Prašyme pareiškėjas nurodo, kad pagal 2008-02-27 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-44, pakeistu 2008-06-04 sprendimu Nr. T14-127 (vėlesni pakeitimai 2009-01-21 sprendimu Nr. T1-16; 2010-01-27 sprendimu Nr. T1-9; 2012-04-19 sprendimu Nr. T1-92)  patvirtintus Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Neringos savivaldybės teritorijoje. Kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti tą įmoką nuostatuose nustatyta tvarka bei nustatytas Vietinės rinkliavos surinkėjas - KRATC.

Teigia, kad Neringos savivaldybės tarybos 2007-12-20 sprendimu Nr. T1-225 buvo pritarta koncesijos sutarčiai „Dėl Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“, kurios pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Neringos savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų.

Šalys ar jų atstovai į teismo posėdį neatvyko.

Apie administracinės bylos nagrinėjimą 2013-09-09 10.40 val. paskelbta 2013-08-27 specialiame internetiniame tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“ (b. l. 33).

Konstatuojama: Prašymas tenkintinas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44, pakeistu 2008 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. T14-127 (su vėlesniais pakeitimais 2009 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-16; 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T1-9; 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. T1-92) patvirtinti Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Neringos savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-226 patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Teismas, taikydamas įstatymų nuostatas, vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo mėn. 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Neringos savivaldybės taryba 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 patvirtino Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 7 punktas numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Neringos savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Komunalinių atliekų surinkimui nepriskiriamas sanitarinis, rankinis ar mechaninis teritorijų valymas. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Nuostatų 8 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčias Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Nuostatų 25 punktas numato, kad nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams nustatomi vietinės rinkliavos dydžiai pagal turimą nekilnojamojo turto plotą (Priedas Nr. 2). Jei nekilnojamojo turto paskirtis VĮ Registrų centro duomenų bazėje neatitinka realios paskirties, vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti pakeistas Priede 2 numatytas rinkliavos dydis. Visiems komunalinių atliekų turėtojams savivaldybės teritorijoje, kuriems teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, numatomi vietinės rinkliavos dydžiai, kai vienos tonos surinkimo ir sutvarkymo kaštai yra 262,37 Lt, o atliekų susidarymo kiekis pagal veiklos rūšis (Nuostatų 24 punktas). Pagal Nuostatų 18 punktą pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 29-37 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pagal vietinės rinkliavos registro duomenis KRATC kiekvienais metais parengia ir iki sausio 15 d. išsiunčia nustatytos formos mokėjimo pranešimą apie mokėjimo laikotarpiu mokėtojui taikomą vietinės rinkliavos dydį (Nuostatų 30, 31 punktai). Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iš karto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. (Nuostatų 34 punktas).

Iš pareiškėjo pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų (b.l. 9-10) matyti, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/4 dalį poilsio patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalis poilsio patalpų, esančių  adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl jis pagal Nuostatų 8 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1281 (b. l. 8) patvirtina, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra 1937,00 Lt. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovo turimų patalpų paskirtis - poilsio, todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas Viešbučių ir poilsio paskirties pastatams iki 1000 m2  bendrojo ploto taikomas tarifas. Mokėtina vietinė rinkliava pagal teikiamus mokėjimo pranešimus apskaičiuota pagal turimo turtinio vieneto plotą, vadovaujantis Nuostatų 1 priedo 6 punktu.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atžvilgiu Neringos savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina 1937,00 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

n u s p r e n d ė:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti;

priteisti iš atsakovo A. F., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 1937,00 (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt septynis) litus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už ¼ dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančių poilsio patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį  nuo 2008-05-01 iki 2012-12-31.

            Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba  tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                        Laimutė Jokubauskaitė