Civilinė byla Nr. 2-2731/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02456-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 106.8.3.; 122.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, civilinėje byloje Nr. B2-5975-798/2013 pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB ,,Nespa“,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2013 m. spalio 28 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti atsakovui UAB „Nespa“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Atenegro“. Nurodė, kad 2013 m. spalio 3 d. duomenimis, atsakovo mokestinė nepriemoka yra 195 727,17 Lt. Atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, todėl ieškovas siuntė atsakovui pranešimą, kuriame nurodė, kad nepadengus įsiskolinimo per 30 dienų, ieškovas pateiks teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau minėtas pranešimas nebuvo įteiktas nei UAB „Nespa“ registracijos adresu Erfurto g. 30, Vilnius, nei viešoje erdvėje nurodytu bendrovės buveinės adresu Gabijos g. 32, Vilnius. Pažymėjo, kad ieškovas tinkamai įspėjo bendrovę apie bankroto bylos iškėlimą ir išnaudojo galimybę išspręsti ginčą ne teismo tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Nespa“. Teismas konstatavo, kad ieškovas teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, kuris neatitinka Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nes kreditorius pranešimą skolininko registracijos adresu, Erfurto g. 30, Vilniuje, išsiuntė tik vieną kartą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį ir priimti nagrinėti ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Nespa“ iškėlimo. Nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, siekdama įvykdyti Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, du kartus siuntė atsakovui pranešimus, kuriuose nurodė, kad nepadengus įsiskolinimo per 30 dienų, ieškovas pateiks teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau UAB „Nespa“ registracijos adresu ir viešoje erdvėje nurodytu bendrovės buveinės adresu pranešimų įteikti nepavyko. Apelianto teigimu, jis išnaudojo visas galimybes ginčą išspręsti ne teismo tvarka. Įmonių bankroto įstatymas reglamentuoja tik pakartotinio pranešimo išsiuntimo adresą – pakartotinį pranešimą privaloma išsiųsti įmonės buveinės adresu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas bei Civilinio proceso kodekso nuostatos. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, jeigu yra bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų, pasibaigus 6 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija. Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta kreditoriaus (kreditorių) pareiga apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti įmonei (skolininkei) raštu. Pranešime turi būti nurodyti neįvykdyti įmonės įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip trisdešimt dienų laikotarpį.

Pranešimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą skirtas tam, kad ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą, todėl tokia informavimo procedūra pripažintina ginčo išankstine sprendimo ne teisme tvarka. Ji nustatyta siekiant išspręsti ginčą nekeliant bankroto bylos, todėl kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas paskutine gynybos priemone, kai išnaudoti įstatyme numatyti privalomi alternatyvūs pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Kreditoriaus pranešimo įteikimo skolininkui tvarką būtina aiškinti taip, kad būtų užtikrinta protinga kreditoriaus teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir skolininko intereso būti informuotam apie ketinimą jam iškelti bankroto bylą pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).

Pažymėtina, jog Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Šia norma įstatymų leidėjas nustatė alternatyvius pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo būdus. Tai reiškia, kad kreditorius neprivalo įteikinėti pranešimo visais šioje normoje nurodytais būdais: pavyzdžiui, nepavykus pranešti įmonei apie tokį ketinimą registruotu laišku, kreditoriui nėra pareigos įteikinėti tokį pranešimą per kurjerį ar antstolį. Tam, kad pranešimas būtų laikomas įteiktu, nepavykus pranešti vienu iš nurodytų būdų, pakanka, kad praeitų penkios dienos nuo pranešimo išsiuntimo įmonės buveinės adresu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nes kreditorius pranešimą skolininko registracijos adresu Erfurto g. 30, Vilnius, išsiuntė tik vieną kartą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas ir tokiu būdu nepagrįstai suabsoliutino atsakovo, nevykdančio savo pareigos pranešti apie buveinės adreso pasikeitimą, teises.

Pagal CK 2.49 straipsnio 1 dalį juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine. Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į CK 2.49 straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (CK 2.49 straipsnio 3 dalis). Teismo nuomone, juridinis asmuo turi pareigą tinkamai vykdyti CK 2.49 straipsnio reikalavimus ir informuoti subjektus, kurie su juo susiję darbo, privatiniais ir kitais teisiniais santykiais, taip pat viešąjį registrą apie savo buveinės adreso pakeitimus, o neįvykdęs šios pareigos prisiima su tuo susijusią riziką.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2013 m. gegužės 29 d. registruotąja pašto siunta siuntė atsakovui UAB „Nespa” pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovės registracijos adresu - Erfurto g. 30, Vilnius. Siunta 2013 m. gegužės 31 d. grįžo ieškovui neįteikta su žyma „persikraustė” (b. l. 28-29). Ieškovas minėtą pranešimą atsakovui 2013 m. birželio 28 d. taip pat išsiuntė viešoje erdvėje nurodytu bendrovės buveinės adresu - Gabijos g. 32, Vilnius. Siunta 2013 m. liepos 1 d. grįžo ieškovui neįteikta su žyma „persikraustė” (b. l. 30-31). Iš viešojo registro tvarkytojo duomenų Juridinių asmenų registre matyti, jog UAB „Nespa“ buveinės adresas yra įregistruotas adresu, Erfurto g. 30, Vilniuje.

Kaip minėta, Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodytos pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei neįteikimo pasekmės, t. y. kreditorius tokiu atveju turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu ir pranešimas tokiu būdu laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo įteikimo. Tiesa, byloje nėra duomenų, kad gavus duomenis dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįteikimo, minėtas pranešimas atsakovui būtų siunčiamas pakartotinai, tačiau atsakovui vėliau buvo siųstas ir pats pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nuorašas (bendrovės buveinės adresu Erfurto g. 30, Vilnius) (ĮBĮ 6 str. 4 d.), kuris www.post.lt duomenimis (b. l. 7) nebuvo įteiktas atsakovui ir siunta buvo grąžinta siuntėjui, todėl šiuo konkrečiu atveju reikalavimas, kad kreditorius dar kartą siųstų UAB „Nespa“ buveinės adresu pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Byloje esant aiškiems duomenims, kad nei įspėjimo apie bankroto bylos iškėlimą, nei ieškinio nepavyko įteikti nei vienu iš atsakovo nurodytų adresų (įmonės buveinės ir veiklos adresais), nes nurodytu adresu atsakovas veiklos nevykdo, reikalavimas pakartotinai siųsti pranešimą įmonės buveinės adresu būtų perteklinis. Tokioje situacijoje negalima suabsoliutinti skolininko intereso būti informuotam apie ketinimą jam iškelti bankroto bylą.

Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas šioje byloje nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Todėl pagrįstais laikomi ieškovo argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Nutartis naikintina dėl joje padarytų esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui turinčių proceso teisės normų pažeidimų ir perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo klausimą (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti.

Ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Nespa“ priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.