Civilinė byla Nr. e2YT-8524-615/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03826-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.6.1.; 3.4.4.1.; 3.4.4.2. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 5 d.

Kaunas

            Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas,

skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

            Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė mamos B. L. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina B. L. R. Po mamos mirties liko butas adresu (duomenys neskelbtini). Butą mama buvo įsigijusi po sutuoktinio E. R. mirties. Palikėja testamento nebuvo surašiusi, todėl turtas paveldimas pagal įstatymą. Pareiškėjas yra vienintelis palikėjos vaikas. Po mamos mirties pareiškėjas persikraustė gyventi į mamai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), naudojosi visomis buto patalpomis, baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais. Pareiškėjas moka mokesčius už komunalinius patarnavimus ir mamos paliktas skolas. Pareiškėjas sužinojo, kad mamos turto negali įregistruoti savo vardu, nes po mamos mirties nesikreipė į notarų biurą ir neužvedė paveldėjimo bylos, nors faktiškai pradėjo valdyti mirusios mamos turtą iš karto po jos mirties.

2.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

3.       Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

            Teismas

k o n s t a t u o j a :

            Pareiškimas tenkintinas

4.       Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK

5.       Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

6.       Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7.       Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra B. L. R. sūnus. Daugiau vaikų palikėja neturėjo. B. L. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po mirties liko butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėja testamento nebuvo surašiusi. Į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po palikėjos mirties pareiškėjas toliau naudojasi butu esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ten gyvena ir moka mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2020 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) pažyma, buto komunalinių paslaugų sąskaitos, apmokėjimo kvitai. Pareiškėja taip pat perėmė namų apyvokos daiktus.

8.       Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas priėmė mamos B. L. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo mamos mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

9.       Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

            Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

            pareiškimą tenkinti.

            Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė mamos B. L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

            Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Mindaugas Plučas