Civilinė byla Nr. e2-22283-592/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16345-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.5.8.10.; 3.2.6.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei E. J. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 289,62 Eur negrąžintos paskolos, 51,42 Eur palūkanų už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 388,79 Eur palūkanų už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2014 m. sausio 29 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“, valdančio sistemą Vivus.lt, ir atsakovės pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9834849001, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovei paskolino 202,73 Eur sumą 22 mėnesių terminui. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu atsakovė turėjo teisę prašyti suteikti papildomą kredito sumą, sutrumpinti ar prailginti viso kredito grąžinimo terminą. Vadovaujantis sutarties 2.10 punktu, atsakovė 2014 m. sausio 31 d. pateikė prašymą papildomai 86,89 Eur sumai 3 mėnesių terminui. Ieškovo teigimu, atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinis kreditorius 2014 m. birželio 20 d. vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Ieškovas taip pat nurodo, kad pagal 2016 m. kovo 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ieškovas perėmė reikalavimo teises į atsakovės skolą.
Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. sausio 29 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovės buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9834849001 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovei paskolino 202,73 Eur sumą 22 mėnesių terminui. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu, 2014 m. sausio 31 d. atsakovei buvo suteiktas papildomas kreditas 86,89 Eur sumai 3 mėnesių terminui. Ieškovo teigimu, atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinis kreditorius 2014 m. birželio 20 d. vienašališkai nutraukė Sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Ieškovo skaičiavimu, atsakovė liko skolinga ieškovui 289,62 Eur negrąžinto kredito ir 51,42 Eur palūkanų sumą už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo (nuo 2014 m. kovo 29 d. iki 2014 m. birželio 20 d.). 2016 m. kovo 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnis). Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota 2016 m. gegužės 4 d. pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo. Be to, išsiuntus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Remiantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovui iš atsakovės priteistina 289,62 Eur negrąžinto kredito ir 51,42 Eur palūkanų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo (nuo 2014 m. kovo 29 d. iki 2014 m. birželio 20 d.).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 388,79 Eur palūkanų už laikotarpį po Sutarties nutraukimo (nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2015 m. gegužės 23 d.), taikant bendrą 170,30 proc. vartojimo kredito kainos metinę normą.
Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 18,25 proc. dydžio (0,05 proc. x 365 d.), kuris, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovui iš atsakovės priteistina 57,47 Eur (341,04 Eur x 18,25 proc. / 365 d. x 337 d.) palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2015 m. gegužės 23 d., o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 398,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovas byloje patyrė 16 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 54,60 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 8,74 Eur žyminio mokesčio (16 Eur x 54,60 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, iš atsakovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 62 ct) negrąžinto kredito, 51,42 Eur (penkiasdešimt vieną eurą ir 42 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 29 d. iki 2014 m. birželio 20 d., 57,47 Eur (penkiasdešimt septynis eurus ir 47 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2015 m. gegužės 23 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 398,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,74 Eur (aštuonis eurus ir 74 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas