Pranešėjas Z. Pocius Baudž. byla Nr. 1A-387-382/2009
Teisėjas E. Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.8.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.;
2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.3.;
2.4.6.3.4.; 2.4.6.4.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 1 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,
teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Valentino Janonio,
sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,
dalyvaujant nuteistajam V. B.,
jo gynėjui Jurijui Stepanovui,
nuteistajam A. K.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. K., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
V. B. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. sausio 13 d., apie 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), dėl katino tarp jo ir kaimyno A. K. kilusio konflikto metu, suduodamas pastarajam smūgį ranka į krūtinę, braižydamas nagais, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Teigia, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nebuvo įvertinta eksperto išvada ir liudytojų parodymai, A. K. parodymai. Jis yra nekaltas.
A. K. teisme parodė pamatęs, kad V. B. spardo jo kačiuką, pastūmė V. B. su ranka, V. B. sudavė jam smūgius į krūtinę. Į teisėjo klausimus atsakė, kad V. B. bandė jį paguldyti ant žemės, savo galva spaudė jam krūtinę. Į gynėjo klausimus atsakė, kad V. B. bandė katiną įsprausti tarp turėklų ir stūmė jį su koja. V. B. buvo paėmęs jį už kaklo ir nutraukė nuo kaklo grandinėlę. Taip pat parodė, kad V. B. jis sudavė per galvą abiem rankomis, kad V. B. nebuvo praradęs sąmonės ir nebuvo nugriuvęs ant žemės. Toliau jis nurodė, kad V. B. žmona bandė jį atitraukti nuo V. B., tačiau V. B. jo nepaleido ir laikė.
Jis (apeliantas) teismui paaiškino, kad nežino, kieno katiną jis pastūmė nuo durų. Kai katiną pastūmė, katinas nekniaukė, jis jo nebandė įsprausti tarp turėklų, nes gyvena pirmame aukšte. Pareiškimuose, paduotuose iki teismo posėdžio, A. K. apie tai nerašė. Katino balso liudytojai negirdėjo. Smūgius į galvą jis gavo iš nugaros, netikėtai ir negalėjo žinoti, kas sudavė, nes trumpam prarado sąmonę ir susmuko savo laiptinėje. A. K. laikė už drabužių todėl, kad bijojo, jog jis pabėgs ir negalima bus nustatyti, kas jį sumušė. Jis laikė A. K., o A. K. jį mušė. Tai patvirtino ir liudytoja L. B.. Liudytoja taip pat parodė, kad A. K., mušdamas jį, sakė:„aš jį užmušiu“. Liudytoja patvirtino, kad išėjo į laiptinę, išgirdusi šauksmą „padėkit“, tuo metu jis buvo susilenkęs, striukę užtraukęs ant galvos.
Teismas, priimdamas nuosprendį, neanalizavo parodymų, todėl nurodė, kad jis buvo aktyvus kilusio tarpusavio konflikto ir susistumdymo dalyvis. Faktiškai konflikto nebuvo. Jis buvo netikėtai užpultas ir sumuštas. Jokio pokalbio tarp jų nebuvo, paprasčiausiai A. K. jį sumušė.
Specialisto išvadoje Nr. G68/09(03) nurodyta, kad sužalojimai ant A. K. krūtinės, peties, kairiojo šonkaulio lanko projekcijoje gavosi paveikus tas vietas kietais, aštriais daiktais, gali būti ir nagais. Dėl nustatytų sužalojimų A. K. teismui nieko negalėjo paaiškinti ir apie paminėtus sužalojimus niekada niekur neužsiminė. Jis kalbėjo, kad V. B. buvo paėmęs jį už kaklo ir nuplėšęs grandinėlę bei sudavęs smūgį į krūtinę. Sužalojimų, kurie būdingi šiems veiksmams, nenustatyta. Todėl išvadoje minėtų sužalojimų jis (V. B.) nepadarė.
Nuteistasis V. B. ir gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistasis A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pripažindamas V. B. kaltu pagal BK 140 str. 1 d., apylinkės teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą, taip pat nukentėjusiojo kankinimas padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko elgesys rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Minėtais atvejais kaltininkas nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. B. 2009 m. sausio 13 d., apie 13 val. 30 min., namo laiptinėje prie buto dėl katino tarp jo ir kaimyno A. K. kilusio konflikto metu, suduodamas pastarajam smūgį ranka į krūtinę, braižydamas nagais, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš tokio V. B. veikos objektyvių požymių aprašymo bei vertinimo matyti, kad pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, jog jis veikė tyčia. Su tokiais apylinkės teismo vertinimais kolegija nesutinka.
V. B. parodė, kad jis 2009-01-13, apie 13.30 val., grįžo iš parduotuvės. Šalia durų pasidėjo vieną krepšį su pirkiniais ir norėjo atrakinti buto duris. Tuo metu prie jo durų tupėjo katinas, todėl jis koja jį nustūmė į šalį. Katino nemušė ir nebandė jo numesti nuo laiptinės. Tuo pat metu iš viršaus nusileido A. K., kuris netikėtai užpuolė jį ir sudavė kelis smūgius į galvą. Jis A. K. jokių smūgių nesudavė, tačiau, įsikibęs į megztinį, bandė jį sulaikyti. Konfliktas baigėsi, kai į koridorių išbėgo jo žmona,.
V. B. parodymus, kad konflikto metu jis nuo A. K. gavo kelis smūgius į galvą, o pats jokių smūgių A. K. nesudavė, tik bandė jį sulaikyti, objektyviai patvirtino teismo medicinos specialisto išvados, iš kurių matyti, kad įvykio metu V. B. buvo padarytas galvos sumušimas ir poodinės kraujosruvos kairiajame smilkinyje, dešiniajame skruoste, apatinės lūpos kairėje, kairės akies vokuose, dešinės akies vokų vidiniame kampe, kraujo išsiliejimas kairės akies junginėje, odos nubrozdinimas nosies dešiniajame sparnelyje, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje, šie sužalojimai padaryti paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais (specialisto išvada Nr. G 67/09 (03)). O A. K. buvo padaryti linijiniai odos nubrozdinimai krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, kairiojo peties priekiniame paviršiuje, įstriža linijinė kraujosruva kairiojo šonkaulių lanko projekcijoje. Jie padaryti paveikus tas vietas kietais aštriais daiktais, gali būti ir nagais (specialisto išvada Nr. G 68/09 (03)). Taigi netikėti V. B. parodymais nėra pagrindo. Ekspertas R. P. Pečkus apeliacinės instancijos teisme patvirtino savo išvadas ir parodė, kad nubrozdinimas kirtimo ar atsitrenkimo atveju būna ovalo formos ir platesnis, o A. K. nustatyti linijiniai odos nubrozdinimai rodo, kad jis buvo subraižytas kažkokiais aštriais daiktais. Pagal jam nurodytas įvykio aplinkybes (įvykis buvo laiptinėje, ne lauko sąlygomis, kaltinamasis A. K. buvo su marškinėliais ir prasegtu megztiniu) šie sužalojimai galėjo atsirasti ir tuo metu, kai V. B. buvo įsikibęs į A. K.. Taip pat paaiškino, kad 6x0,5 cm poodinė kraujosruva šonkaulio lanko projekcijoje rodo, kad ji galėjo atsirasti dėl smūgio kietu buku, pailgos formos daiktu, tokiu kaip pagalys, kabelis, diržas. Paklaustas, ar šis sužalojimas galėjo atsirasti atsitrenkus į turėklus, nors konkrečiai ir neatsakė, tačiau pakartojo, kad sužalojimas padarytas pailgos formos kažkokiu neplačiu ribotu daiktu (kolegijos nuomone, tai visiškai atitinka laiptų turėklo apibūdinimą). Aptartos aplinkybės neabejotinai rodo, kad V. B. tyčios sužaloti A. K. neturėjo. A. K. jam nustatytus sužalojimus patyrė ne dėl V. B. prieš jį pavartoto smurto, o tuo metu, kai V. B., stengdamasis išvengti prieš jį vartojamo smurto, buvo įsikibęs rankomis į A. K. ir, jiems besistumdant, A. K. gali būti, kad trenkėsi į turėklus. Taigi V. B. veiksmuose nėra BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties, todėl dėl nežymaus A. K. sveikatos sužalojimo V. B. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Šiuo nuosprendžiu V. B. išteisinus dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d., sprendžiamas jo civilinio ieškinio klausimas. CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kalbant apie neturtinės žalos atlyginimą, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.
V. B. prašė iš kaltinamojo A. K. priteisti 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šis ieškinys tenkintinas iš dalies. Dėl nusikalstamų A. K. veiksmų V. B. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir stresą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus ir diskomfortą, todėl turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į veikos pasekmes (trumpalaikis nežymus sveikatos sutrikdymas be kaulų lūžių ir galvos smegenų sukrėtimo), žalą padariusio asmens kaltę (tyčiniai smurtiniai veiksmai), jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (asmeninis konfliktas kilo namo laiptinėje spontaniškai dėl menkaverčio preteksto, fizinis smurtas vartotas trumpai), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, besiformuojančią teismų praktiką tokios kategorijos bylose, taip pat į anksčiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir konstatuoja, kad nukentėjusiajam V. B. priteistini 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Taip pat iš nuteistojo A. K. nukentėjusiajam V. B. priteistini 2000 Lt išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovo, o vėliau kaip kaltinamojo gynėjo, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 326 str. 4 d., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p., 329 str. 1 p., kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys ir priteisti V. B. iš A. K. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš nuteistojo A. K. nukentėjusiajam V. B. 2000 Lt išlaidų byloje dalyvavusio atstovo (gynėjo) advokato pagalbai apmokėti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Zigmas Pocius
Teisėjai Remigijus Preikšaitis
Valentinas Janonis