Civilinė byla Nr. 2A-893-560/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05300-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.3.1.18.1.; 2.6.29.2.; 2.8.2.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,

dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei E. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. B. ir L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. B. ir L. B. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kredito sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai G. B. ir L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė pripažinti, kad 2010-02-12 būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 10/02/15B, sudarytos tarp ieškovų ir atsakovo, bendrosios dalies 8.2 punkto sąlygos yra nesąžiningos, t. y. atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.188 straipsnyje reglamentuojamus sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus; 2) pripažinti 2010-02-12 būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 10/02/15B bendrosios dalies 8.2 punktą negaliojančiu nuo jo sudarymo; 3) atsakovo Nordea Bank AB, atstovaujamos Lietuvos skyriaus, vienašališkai atliktą 2010-02-12 būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 10/02/15B, sudarytos tarp banko ir ieškovų, nutraukimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu; 4) įpareigoti atsakovę atnaujinti 2010-02-12 kreditavimo sutartį Nr. 10/02/15B ir ją vykdyti. Nurodė, kad su atsakove 2010-02-12 sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. 10/02/15B, pagal kurią bankas ieškovams suteikė 208 526,41 Eur kreditą žemės sklypo bei jame esančio pastato – vieno buto svečių namų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui. Nors pastatas yra pavadintas „svečių namai“, ieškovai statinį naudoja kaip gyvenamąjį būstą, kuris yra vienintelis šeimos būstas, todėl kredito sutartis yra vartojimo sutartis. Ieškovai yra išvykę uždarbiauti į (duomenys neskelbtini) ir tik per savo atstovę iš antstolio sužinojo, jog kreditavimo sutartį bankas vienašališkai nutraukė. Antstolis vykdo priverstinį skolos išieškojimą, iš varžytynių parduodant bankui įkeistą turtą. Ieškovai nėra gavę iš banko įspėjimų ir pranešimo apie kreditavimo sutarties nutraukimą, todėl mano, kad bankas kreditavimo sutartį nutraukė pažeidžiant sutarties nutraukimo procedūras, nesant esminių sutarties sąlygų pažeidimų. Sužinoję apie kreditavimo sutarties nutraukimą, ieškovai ėmėsi priemonių padengti pradelstus mokėjimus – 2016-01-28 sumokėjo 9 026,31 Eur, tačiau į ieškovų 2016-01-28 prašymą atnaujinti sutartį, bankas atsakė 2016-02-04 raštu, iškeldamas naujus papildomus reikalavimus, kurie turėjo būti įvykdyti iki 2016-02-19. Tačiau tai yra neprotingai trumpas terminas, be to, bankas atsisakė nurodyti, nuo kada ir nuo kokios skolos dalies susidarė 12 611,46 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanos. Bankui nenaudinga atnaujinti sutartį: atnaujinus sutartį, ieškovai bankui mokėtų 2,8 procentų metinių palūkanų, o dabar bankas siekia gauti 16 procentų dydžio papildomas palūkanas. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.2 punkte nurodytos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos yra ne kas kita, kaip netesybos arba delspinigiai, tačiau bankas netesybų sąvoką paslepia po įsipareigojimų nevykdymo palūkanų sąvoka, tuo klaidindamas tiek kredito gavėjus, tiek skolos išieškojimą vykdančias institucijas. Jei jie būtų įvardinti delspinigiais, bankui tektų vadovautis imperatyviomis teisės normomis, pagal kurias iš vartotojų delspinigiai negali būti išieškomi už ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.2 punktas reiškia banko nesąžiningumą. Kompensacinių mokėjimų, neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis neturėtų viršyti 0,05 procentų už kiekvieną pradelstą dieną. Kreditavimo sutartyje (bendrosios dalies 13 punktas) nurodyti pažeidimų šalinimo terminai yra per trumpi. Kreditavimo sutarties neatnaujinimas ieškovams sukeltų didelę žalą, nes jie prarastų vienintelį šeimos būstą.
2. Atsakovas Nordea Bank AB, Lietuvoje, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai nuolat, nuo pat kredito sutarties vykdymo pradžios, sistemingai pažeidinėjo mokėjimų grafiką, su banku nebendradarbiavo. Bankas ragino ieškovus pašalinti sutarties vykdymo pažeidimus ir nuolat įspėdavo apie dėl pažeidimų galinčias kilti teisines pasekmes, tačiau ieškovai pažeidimų nešalino, pažeidimus vis tęsė. Kadangi ieškovai pažeidimų nešalino, bankas 2015-09-01 pranešimu nurodė ieškovams ne vėliau kaip iki 2015-09-16 pašalinti mokėjimo prievolių pažeidimus bei įspėjo, kad nepašalinus pažeidimų, kredito sutartis bus nutraukta. Kadangi ieškovai pažeidimų nepašalino, bankas nuo 2015-09-16 vienašališkai nutraukė sutartį. Notaras 2015-10-23 išdavė vykdomąjį įrašą, o ieškovai tik 2016-01-28 kreipėsi į banką su prašymu atnaujinti sutartį, kartu ieškovų atstovė už ieškovus 2016-01-28 sumokėjo 9 026,31 Eur sumą. Bankas informavo ieškovus apie banko sąlygas, kurias įvykdžius bankas galėtų svarstyti klausimą dėl sutarties atnaujinimo, tačiau ieškovai banko sąlygų nevykdė. Ieškovai neturi jokio pagrindo remtis vartotojų teisių apsaugos normomis, sutartis su jais buvo sudaryta individualiai suderinus visas kredito sutarties specialiosios dalies sąlygas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai susipažino/galėjo susipažinti su visomis sutarties sąlygomis, dėl to visos sąlygos skolininkams privalomos. Be to, ieškovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jie per protingą terminą būtų prašę pakeisti sutarties sąlygas. Terminas pažeidimams pašalinti buvo labai ilgas, nutraukimo momentui ieškovams faktiškai buvo suteiktas daugiau kaip 7 mėnesių terminas pažeidimams pašalinti, bet ieškovai to nepadarė. Pranešimą apie sutarties nutraukimą bankas ieškovams siuntė sutarties specialiosios dalies 1.2 punkte nurodytu adresu, apie savo adreso pasikeitimą ieškovai banko neinformavo. Nuo kredito sutarties nutraukimo nuo pradelstos skolos yra skaičiuojamos tik 16 procentų metinės kompensacinės palūkanos. Sutarties bendrosios dalies 8.2. punkte numatytas susitarimas dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų mokėjimo (rizikos pasiskirstymas) yra aiškus, suprantamas ir ieškovų patvirtintas. Taigi, bankas bei ieškovai sutartyje susitarė ne dėl netesybų, bet dėl kompensacinių palūkanų.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė nutarimą, kuriame nurodė, jog atsakovo būsto kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.2 punkte neatitinka CK 6.188 straipsnyje įtvirtintų sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Teismui nustačius, kad būsto kreditavimo sutartis buvo nutraukta ieškovų tinkamai apie tai neįspėjus arba ieškovams nesumokėjus vienos kredito dalies, būsto kreditavimo sutarties 13.1 punkto sąlyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-30 sprendimu ieškovų G. B. ir L. B. ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovų atsakovo naudai 1 093,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad sutarties bendrosios dalies 13.1 punkte šalių sutarta ir patvirtinta, kad „jeigu Kredito gavėjas nesumoka laiku pagal Mokėjimų grafiką mokėtino Kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, Bankas praneša apie tai Kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jei kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, Bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą Kreditą, priklausančias palūkanas, kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį“. Taigi, Kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 punkte šalys susitarė, kad mokėjimo prievolių pažeidimas yra pagrindas bankui vienašališkai nutraukti sutartį.
5. Teismas pažymėjo, kad sutarties bendrosios dalies 13.1 punkto sąlyga, numatanti, kad atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ieškovai vėluoja vykdyti mokėjimo prievoles pagal grafiką ilgiau kaip 30 dienų, ta apimtimi, kad bankas nutraukia sutartį pradelsus 30 dienų, ieškovams buvo taikyta palankiau, kadangi kredito sutartis buvo nutraukta pažeidimams tęsiantis net 197 dienų (nuo 2015-03-02 iki 2015-09-16 imtinai). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ir pagal teisės aktų normas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą atsakovas teisėtai nutraukė sutartį, kadangi sutartis buvo iš esmės pažeista sistemingai nemokant įmokų ir pažeidimai neištaisyti per terminą, kuris buvo žymiai ilgesnis, negu pagal įstatymą nustatytas 30 dienų terminas, nes iš viso mokėjimo prievolių terminų pažeidimai tęsėsi daugiau nei 7 mėnesius iš eilės. Ieškovai neneigė fakto, kad buvo supažindinti su ginčijamos sutarties sąlygomis. Byloje nėra duomenų, jog iki kredito sutarties nutraukimo ieškovai būtų kreipęsi į atsakovę dėl sutarčių sąlygų pakeitimo. Aplinkybę, jog po kredito sutarties nutraukimo praėjus 4 mėnesiams ieškovų atstovė atliko dalinį mokėjimą, teismo vertinimu, situacijos nekeitė ir negalėjo būti priežastimi įpareigoti atsakovę atnaujinti sutarties vykdymą.
6. Teismas iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų nustatė, jog šalys susitarė, kad ieškovai kredito įmokas turi mokėti bankui kiekvieno mėnesio antrą dieną. Sutartyje jokių išimčių iš mokėjimų grafiko nenumatyta, įmokų mokėjimo grafikas šalių nebuvo keistas, kas reiškia, kad ieškovams turėjo būti ir buvo žinomas tiek kredito įmokų mokėjimo grafikas, tiek kredito įmokų dydžiai, tiek terminai, per kuriuos kredito gavėjai privalo atsiskaityti su banku, atitinkamai ieškovams turėjo būti žinoma ir tai, kad jie tinkamai nevykdo prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito sutartį bei tokių įsipareigojimų nevykdymo pasekmės, t. y. kad bankas dėl tinkamo sutarties nevykdymo įgyja teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį. Taigi, ieškovai prisiėmė riziką dėl tinkamo kredito sutarties nevykdymo. Teismas darė išvadą, kad kreditorius, kaip licencijuota kredito įstaiga, kurios viena iš verslo sričių – skolinimas, negavo to, ko siekė – paskolos ir palūkanų grąžinimo laiku. Teismo vertinimu, kredito sutarties nutraukimo sąlygos, atsižvelgiant į banko, kaip licencijuotos kredito įstaigos veiklos tikslus, bendrą kredito grąžinimo terminą, kas mėnesį mokamų įmokų dydį, banko elgesį sutarties galiojimo metu, nelaikytinos nesąžiningomis paskolos gavėjų atžvilgiu. Kaip minėta, sutartimi ieškovai įsipareigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti pagal griežtai nustatytą mokėjimų grafiką, o ne savo nuožiūra ir pagal savo norus. Jeigu kredito gavėjai įsipareigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kreditorius turi teisę įvertinti, ar šios faktinės aplinkybės yra pagrindas pagal sutartį ir/ar pagal įstatymą vienašališkai nutraukti sutartį. Teismas darė išvadą, kad mokėjimų grafikas buvo pažeistas, todėl kreditorius turėjo teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą suteiktą kreditą kartu su palūkanomis.
7. Teismas atmetė ieškovų argumentus, jog kredito sutartyje numatytas įspėjimo apie sutarties nutraukimą ir prievolių įvykdymo terminas yra per trumpas. Bankas daugiau nei 7 mėnesius iš eilės iki vienašališko sutarties nutraukimo reikalavo ieškovų pašalinti esamus kredito sutarties pažeidimus. Ieškovai apie sutarties nutraukimą, priešingai, nei jie nurodo, buvo informuoti tinkamai. Kredito sutarties specialiosios dalies 1.2 punkte nurodytas adresas, kuriuo ieškovams bankas turėjo siųsti korespondenciją. Apie savo adreso pasikeitimą ieškovai atsakovo neinformavo. Teismas pažymėjo, kad ieškovai jų pačių nurodytu adresu teismo siųstų dokumentų neatsiėmė. Ieškovams buvo žinoma esama situacija dėl skolos ir jie galėjo tikėtis bei suprasti, kad nevykdant sutartinių įsipareigojimų bankas pateiks reikalavimą mokėti paskutiniu bankui žinomu adresu. Teismas pažymėjo, kad sutarties bendrųjų sąlygų 15 dalyje šalys aiškiai susitarė dėl pranešimų pagal sutartį siuntimo tvarkos ir teisinių pasekmių, t. y. šalys sulygo, kad pranešimai kitai šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos šalies gautais vėliausiai 5 kalendorinę dieną nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu toks pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu; kad kita šalis negali reikšti pretenzijų, jeigu ji negavo banko siunčiamų pranešimų, ar kad kitos šalies veiksmai neatitinka sutarties sąlygų, jeigu pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu. Ši nuostata atitinka ir materialinių teisės normų reglamentuojamus santykius tarp prievolės šalių, susijusius su informacijos pateikimu kitai sutarties šaliai, įskaitant informaciją apie gyvenamosios vietos adreso.
8. Teismas ieškovų reikalavimus dėl sutarties bendrosios dalies 8.2 punkto sąlygos pripažino nepagrįstais, todėl atmetė. Teismas konstatavo, kad šalys sutartyje susitarė ne dėl netesybų, bet dėl kompensacinių palūkanų už mokėjimų vėlavimus. Sutartyje nustatytos 16 procentų kompensacinės metinės palūkanos neprieštarauja įstatymams, kadangi įstatymas leidžia susitarti dėl kitokio, nei įstatyme nurodytų palūkanų dydžio. Be to, 16 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro 0,04 procentų. Taigi, tokio palūkanų dydžio teismas nepripažino neprotingu ar nesąžiningu, nes toks palūkanų dydis yra netgi mažesnis, nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punkte  nurodytas (0,05 procentų). Todėl teismas konstatavo, kad kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 punkto sąlyga neatitinka CK 6.188 straipsnyje įtvirtintų sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.
9. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas pagrįstai nutraukė 2010-02-12 kreditavimo sutartį Nr. 10/02/15B, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovę ją atnaujinti ir vykdyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovai G. B. ir L. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog ieškovų gynėjas atsisakė dalyvauti procese bei ginti jų interesus teismo posėdžio dieną, tačiau teismas, neatsižvelgdamas į susiklosčiusias aplinkybes, išnagrinėjo bylą iš esmės bei priėmė ieškovams nepalankų sprendimą, tokiu būdu pažeisdamas ieškovų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Ieškovai nežinojo, kad advokatas neketina jų atstovauti byloje.
11. Teismas neįvertino šalių ketinimų tęsti sutartinius įsipareigojimus bei fakto, jog bankas, nors ir nutraukęs sutartį 2015-09-16, 2016-01-28 priėmė ieškovų įmoką, kuria ieškovai siekė padengti bankui susidariusią skolą, t. y. konkliudentiniais veiksmais pripažino sutartinių santykių tąsos faktą. Bankas, priėmęs mokėjimą, 2016-02-04 raštu nustatė papildomus reikalavimus kredito sutarties galiojimo atnaujinimui, kas leido ieškovams tikėtis, kad sutartis yra atnaujinta. Šiems reikalavimams buvo nustatytas neprotingas bei neproporcingas 15 dienų terminas.
12. Teismas nevertino, kad ieškovai yra vartotojai ir banko veiksmų, kuriais nukreiptas ieškovų skolos išieškojimas iš jų vienintelio bei pagrindinio šeimos turto, kas pažeidžia, inter alia, ir keturių jų nepilnamečių vaikų interesus, kurie yra prioritetiniai.
13. Ieškovai negavo Nordea Bank AB siunčiamų pranešimų, jie nebuvo tinkamai informuoti apie kreditavimo sutarties nutraukimą.
14. Atsakovas Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti skundžiamą spendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apie 2016-05-16 teismo posėdį šalims, tarp jų ieškovams ir jų atstovui, pranešta tinkamai. Ieškovai patys nei į vieną paskirtą posėdį neatvyko ir nenurodė jokių neatvykimo priežasčių, išskyrus tai, jog tikėjosi, kad posėdyje dalyvaus advokatas. 2016-05-16 į teismo raštinę atnešęs raštą advokatas K. B. taip pat nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių posėdis galėtų būti atidėtas, bei neprašė atidėti posėdžio. Be to, ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriame suformulavo visus savo reikalavimus, nurodė jiems reikšmingas aplinkybes, neišreiškė pageidavimo rinkti kokius nors papildomus įrodymus ar duomenis.
15. Ieškovai neturi jokio pagrindo remtis vartotojų teisių apsaugos normomis siekdami išvengti prievolių pagal sutartį vykdymo. Kredito sutartis buvo sudaryta su jais individualiai suderinus visas sutarties specialiosios dalies sąlygas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai susipažino/galėjo susipažinti su visomis sutarties sąlygomis.
16. Ieškovų 2016-01-28 sumokėta 9 026,31 Eur suma, kuria buvo dengiama skolos dalis, niekaip negali pagrįsti banko intereso tęsti sutartinius santykius.
17. Bankas 2016-02-04 raštu informavo ieškovus, kad jie galėtų svarstyti sutarties atnaujinimo klausimą tik jeigu ieškovai įvykdys penkias nustatytas sąlygas, tačiau ieškovai net nepradėjo vykdyti nei vienos iš sąlygų, todėl bankas ir nepradėjo svarstyti, ar yra pagrindas atnaujinti sutartį.
18. Ieškovams mokėjimo grafikas buvo žinomas ir jis nebuvo pakeistas. Bankas nuolat primindavo ieškovams apie jų vėlavimus pagal grafiką, tačiau ieškovai vis tiek mokėjimų grafiką pažeidinėjo, jie net neneigia, kad mokėjimo prievolių nevykdė taip, kaip sutarta pagal sutartį. Nukentėjusioji sutarties šalis negali būti nepagristai įpareigojama tęsti sutartinius santykius, kai jų vykdymas netenkina nukentėjusios šalies interesų.
19. Nutraukus sutartį išieškojimas yra nukreipiamas pirmiausia į įkeistą turtą ir tai yra normali bei natūrali sutarties nutraukimo teisinė pasekmė, kuri nuo pat sutarties sudarymo buvo žinoma ieškovams. Be to, nors ieškovai teigia, kad įkeistas turtas vienintelė jų šeimos gyvenamoji patalpa, tačiau nepateikė duomenų, kad jie įkeistame turte gyvena. Priešingai, ieškovai įrodinėjo, kad jie yra išvykę į (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog jie negyvena įkeistame turte.
20. 2015-09-01 pranešimas apie sutarties nutraukimą yra įteiktas tinkamai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Bylos duomenimis nustatyta, ginčo šalys 2010-02-12 sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. 10/02/15B, pagal kurią bankas ieškovams suteikė 208 526,41 Eur kreditą; galutinis kredito grąžinimo terminas – 2050-02-02; kredito paskirtis: žemės sklypo bei jame esančio pastato – vieno buto svečių namų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimas. Prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti ieškovai bankui įkeitė aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą. Kreditavimo sutartimi ieškovai įsipareigojo nuo sutarties sudarymo kiekvieno mėnesio 2 d. mokėti kredito įmokas ir palūkanas pagal nustatytą mokėjimų grafiką (kredito įmokų grąžinimo pradžia buvo numatyta 2011-02-02) bei vykdyti kitus įsipareigojimus Kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovas 2015-09-01 pranešimu Nr. OUT-14708 apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą nurodė ieškovams ne vėliau kaip iki 2015-09-16 pašalinti mokėjimo prievolių pažeidimus bei įspėjo, kad nepašalinus pažeidimų, sutartis bus nutraukta. Ieškovai pažeidimų nepašalino, todėl bankas nuo 2015-09-16 vienašališkai nutraukė kredito sutartį bei kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Notaras 2015-10-23 išdavė vykdomąjį įrašą, kuriame nurodyta, jog ieškovų skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 201 131,99 Eur.

Dėl žodiškumo principo pažeidimo.

24. Vienas iš motyvų, kuriais ieškovai grindžia apeliacinį skundą, yra tai jog ieškovai nebuvo tinkamai išklausyti pirmosios instancijos teisme, jų atstovui advokatui atsisakius atstovauti teismo posėdžio, kurio metu byla išnagrinėta iš esmės, dieną, tuo tarpu ieškovai, tikėdamiesi, jog bus atstovaujami, buvo išvykę. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsklaidyti abejones dėl šalių teisės būti išklausytoms, o tuo pačiu ir teisės į teisminę gynybą tinkamo užtikrinimo bei sudaryti sąlygas teismui betarpiškai išdėstyti procesinę poziciją, 2017-06-05 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka 2017-09-26, 1030 val. Apie paskirtą teismo posėdį šalims buvo pranešta tinkamai įstatymų nustatyta tvarka, tačiau patys ieškovai į teismo posėdį neatvyko, ieškovų atstovas advokato padėjėjas J. K. 2017-09-25 pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau teisėjų kolegija tokį prašymą atmetė. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios, į tai, kad apeliantai į paskirtą teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė bei prašymo bylos nagrinėjimą atidėti ar nagrinėti jiems nedalyvaujant nepateikė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantų teisė būti išklausytiems, o tuo pačiu ir teisė į teisminę gynybą, paskyrus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinėje instancijoje, nėra pažeista.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

25. Ieškovų apeliaciniame skunde akcentuojama ir prašoma įvertinti šalių ketinimus tęsti sutartinius įsipareigojimus bei faktą, jog bankas, nors ir nutraukęs kreditavimo sutartį 2015-09-16, 2016-01-28 priėmė ieškovų įmoką, kuria ieškovai siekė padengti bankui susidariusią skolą, t. y. konkliudentiniais veiksmais pripažino sutartinių santykių tąsos faktą. Bylos duomenis nustatyta, kad 2016-01-28 ieškovai kreipėsi į atsakovą su prašymu atnaujinti nutrauką kreditavimo sutartį, kartu ieškovų atstovė S. G. už ieškovus 2016-01-28 sumokėjo bankui 9 026,31 Eur sumą. Atsakovas 2016-02-04 raštu Nr. OUT-2159 informavo ieškovus apie sąlygas, kurias įvykdžius, bankas galėtų svarstyti klausimą dėl kreditavimo sutarties atnaujinimo, t. y. padengus banko patirtas notaro ir antstolio išlaidas, pateikus dokumentus, pagrindžiančius ieškovų mokumą, padengus dalį susidariusių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų ir pateikus papildomą užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, o ir patys apeliantai tokių duomenų nenurodė ir nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, jog jie būtų įvykdę nors vieną atsakovo 2016-02-04 rašte Nr. OUT-2159 nurodytą sąlygą. Ta aplinkybė, kad ieškovų atstovė 2016-01-28 sumokėjo bankui 9 026,31 Eur sumą, o bankas minėtą sumą priėmė, niekaip nepagrindžia atsakovo intereso tęsti su apeliantais sutartinius santykius. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno skolininko interesas turėtų būti, kiek įmanoma operatyviau atsiskaityti su kreditoriumi, todėl ieškovų atstovės 9 026,31 Eur sumos sumokėjimas bankui, neįvykdžius nė vienos 2016-02-04 rašte Nr. OUT-2159 nurodytos sąlygos, priešingai nei teigia apeliantai, nesąlygoja ginčijamos kreditavimo sutarties atnaujinimo, todėl ieškovai niekaip negalėjo tikėtis, kad sutartis yra atnaujinta.
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina ir atmeta apeliantų argumentus, jog 2016-02-04 rašte nurodytiems reikalavimams įvykdyti atsakovas nustatė neprotingą ir neproporcingą 15 dienų terminą. Kaip jau minėta, apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad jie siekė vykdyti 2016-02-04 rašte banko nurodytas papildomas sąlygas, ar kad bendradarbiaudami kreipėsi į banką su prašymu pratęsti terminą minėtoms sąlygoms įvykdyti.
27. Ieškovų teigimu, atsakovas tinkamai jų neinformavęs, vienašališkai nutraukė kredito sutartį, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovai dėl sutarties nutraukimo praras vienintelį bei pagrindinį šeimos būstą. Su tokiais ieškovų teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Fakto, jog vienai šaliai sutarties vykdymas iš esmės yra suvaržytas, konstatavimui būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Be to, sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, o reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; šalis, sudarydama sutartį, negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo sukliudyti jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovai, sudarydami kreditavimo sutartį, įsipareigojo laikytis nustatyto mokėjimo grafiko ir laiku atlikti visus numatytus mokėjimus, jie žinojo kokios teisinės pasekmės kils pažeidus mokėjimų grafiką ir su tuo sutiko (kreditavimo sutarties specialiojoje dalyje patvirtino, kad visi sutarties punktai su jais aptarti individualiai, su visomis sutarties sąlygomis jie susipažino iki sutarties sudarymo, visos sutarties sąlygos jiems suprantamos ir aiškios, su jomis sutinka). Taigi, ieškovai sutartiniame teisiniame santykyje su atsakovu buvo prisiėmę savo pajamų netekimo riziką ir ši rizika negali būti priverstinai perkelta atsakovui.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditavimo santykiams tinkamas ir laiku mokėjimų vykdymas turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Kreditavimo sutartimi ieškovai įsipareigojo nuo sutarties sudarymo kiekvieno mėnesio 2 d. mokėti kredito įmokas ir palūkanas pagal nustatytą mokėjimų grafiką (kredito sutarties specialiosios dalies 2.10, 2.11 punktai) bei vykdyti kitus įsipareigojimus kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovas vienašalį sutarties nutraukimą grindė sutartiniu ir įstatyminiu pagrindu esant ieškovų sistemingam sutarties pažeidinėjimui, t. y. nutraukė sutartį, vadovaudamasis kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.1 punktu ir CK 6.217 straipsniu, 6.874 straipsnio 2 dalimi, kadangi ieškovai nuolat, nuo pat kredito sutarties vykdymo pradžios, sistemingai pažeidinėjo mokėjimų grafiką. Iš byloje esančios kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo detalizacijos už laikotarpį nuo 2010-03-24 iki 2015-09-16 matyti, jog ieškovai nuo pat kredito sutarties vykdymo pradžios pažeidinėjo mokėjimų grafiką. Byloje pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas pagrindžia, kad atsakovas nuolat 2012 m. – 2014 m. ragino ieškovus pašalinti mokėjimo prievolių pažeidimus, tačiau ieškovai pažeidimų tinkamai nešalino, nuo 2014 m. su banku nebendradarbiavo. 2015-06-16 raginimais Nr. OUT-10418 ir OUT-10419 atsakovas nustatė terminą ne vėliau kaip iki 2015-07-20 padengti susidariusią skolą ir įspėjo, kad nepadengus skolos, bankas svarstys sutarties nutraukimo galimybę. Atsakovas 2015-09-01 pranešimu Nr. OUT-14708 apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą ieškovams pranešė, kad šie ne vėliau kaip iki 2015-09-16 pašalintų mokėjimo prievolių pažeidimus bei įspėjo, kad nepašalinus pažeidimų, kreditavimo sutartis bus nutraukta. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai ilgą laiką sistemingai nevykdė kreditavimo sutarties, iki 2015-09-01 pranešimo parengimo dienos ieškovų mokėjimo prievolių pažeidimai tęsėsi 7 mėnesius iš eilės, todėl atsakovas neturėjo pagrįsto pagrindo tikėtis, kad ieškovai galės padengti susidariusią skolą ir atlikti kitus mokėjimus laiku. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad tinkamas ir savalaikis mokėjimų vykdymas turi esminę reikšmę atsakovui, be to, šią aplinkybę žinojo ir patys ieškovai, pasirašę kreditavimo sutartį.
29. Nevienkartiniai įspėjimai sumokėti skolą įrodo atsakovo bendradarbiavimą vykdant sutartį ir bandymą ją išsaugoti. Atsakovas vienašališkai sutartį nutraukė tik tada, kai sutarties nevykdymas buvo akivaizdus. Kaip minėta, sutarties nutraukimo metu ieškovams buvo suteiktas 7 mėnesių terminas pažeidimams pašalinti, bet ieškovai per šį ilgą laiką pažeidimų nepašalino, juos vis tęsdami. Nors ieškovai nurodo, kad banko siunčiamų pranešimų negavo, todėl nebuvo tinkamai informuoti apie kreditavimo sutarties nutraukimą, tačiau bylos duomenimis, atsakovas 2015-09-01 pranešimą Nr. OUT-14708 apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą siuntė ne tik kredito sutartyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), bet ir dar dviem žinomais adresais – (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) Ieškovai, sudarydami kreditavimo sutartį su atsakovu, jos specialiosios dalies 1.2 punkte nurodė savo adresą, o bendrųjų sąlygų 15 dalyje susitarė dėl pranešimų pagal sutartį siuntimo tvarkos ir teisinių pasekmių – pranešimai kitai šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos šalies gautais vėliausiai 5 kalendorinę dieną nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu toks pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu; kita šalis negali reikšti pretenzijų, jeigu ji negavo banko siunčiamų pranešimų, ar kad kitos šalies veiksmai neatitinka sutarties sąlygų, jeigu pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu. Pažymėtina, kad apeliantai apie savo adreso pasikeitimą atsakovo nėra informavę. Be to, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde ieškovai nurodo tą patį savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), todėl teisėjų kolegija apeliantų argumentus dėl jų tinkamo informavimo atmeta kaip visiškai nepagrįstus ir daro išvadą, kad atsakovas tinkamai informavo ieškovus apie kreditavimo sutarties nutraukimą.
30. Ieškovai teigia, kad ginčijama būsto kreditavimo sutartis yra vartojimo sutartis, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino banko veiksmų, kuriais skolos išieškojimas nukreiptas į jų vienintelį ir pagrindinį šeimos būstą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje vartotojo teisių pažeidimas nėra įrodytas, nes atsakovas tinkamai naudojosi kreditoriui suteikta įsipareigojimų vykdymo kontrole. Pažymėtina, kad griežtas paskolos sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, todėl suteikimas kreditoriui teisės nutraukti paskolos sutartį, esant ne vienkartiniam, o nuolatinio pobūdžio sutarties pažeidimui, yra teisėtas, sąžiningas kitos sutarties šalies, vartotojo, atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CK 6.874 straipsnio 2 dalyje taip pat suteikia teisę paskolos davėjui reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, jeigu, esant numatytam paskolos grąžinimui dalimis, eilinė paskolos dalis negrąžinama. Ši nuostata taikoma ir vartotojams. Nutraukti sutartį, esant praleistam sutarties įvykdymo terminui, nustačius prieš tai skolininkui papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, suteikia teisę ir CK 6.217, 6.209 straipsniai. Vartotojui suteikta papildoma įstatymo nustatyta apsauga nėra vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanta (CK 6.38, 6.59 straipsniai) – išimtis, todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikru mastu nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Kadangi esant paskolos teisiniams santykiams nustatytų mokėjimo terminų laikymasis yra esminė sąlyga, kreditą išdavusios kredito įstaigos verslas yra indėlių rinkimas ir paskolų teikimas, kredito įstaiga turi vykdyti veiklos rizikas ribojančius normatyvus, todėl paskolas gavusių asmenų mokėjimų atlikimas sutartyse nustatytais terminais yra labai svarbus. Vartotojo teisinis statusas negali būti prielaida jam piktnaudžiauti savo teisėmis ir nevykdyti prisiimtų prievolių kreditoriui, todėl kreditoriui suteikimas teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti prieš terminą grąžinti visą likusią negrąžintą paskolą iš esmės yra teisėtas ir atitinka sąžiningumo ir teisingumo principus bei negali būti laikomas pažeidžiančiu šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Teisėjų kolegija papildomai pažymi ir tai, jog aplinkybė, kad asmenys turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo jiems nevykdyti savo prisiimtų prievolių.
31. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovai pažeidė kreditavimo sutartį (esmines jos sąlygas), buvo tinkamai įspėti dėl skolos sumokėjimo ir galimo vienašalio sutarties nutraukimo, ieškovai įsipareigojimų neįvykdė sistemingai ir ilgą laiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vienašališką sutarties nutraukimą pripažino teisėtu (kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.1. punktas, CK 6.217 straipsnis, 6.874 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos teisingai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

32. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, spręstina, kad yra pagrindas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, iš ieškovų atsakovo naudai priteisiant lygiomis dalimis 774,46 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Ieškovų G. B. ir L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą  palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, naudai iš ieškovų G. B. ir L. B. lygiomis dalimis 774,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno priteisti po 387,23 Eur.

Teisėjai                                                                                          Dainius Rinkevičius

                    Eglė Surgailienė

                     Jelena Šiškina