Administracinė byla Nr. I-269-473/2010

Procesinio sprendimo kategorija 1.4; 16.5; 61; 74

 (S)

 

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 4 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjų atstovei Raimondai Vainoraitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų K. A., A. J., S. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Policijos departamento prie LR VRM, Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR VRM, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

 

                                                                          n u s t a t ė :

 

pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu ir patikslintais prašymais (b. l. 2-4, 49-53, 68-72), prašydami: iš teismo nustatyto tinkamo atsakovo priteisti jų darbo užmokesčio nepriemoką, kuri sudaro: K. A. – 319,29 Lt, A. J. – 3069,03 Lt, S. M. – 1146,67 Lt, viso – 4534,99 Lt; įpareigoti iš valstybės biudžeto skirti ir išmokėti pareiškėjams priteistas darbo užmokesčio sumas bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai prašyme ir patikslintame prašyme bei jų atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjai nuo 2003-05-01 eina pareigas Varėnos rajono policijos komisariate. Dėl LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. bei kitų VI skyriaus nuostatų taikymo pareiškėjams nuo 2004-01-01 iki skundo padavimo dienos buvo sumokėtas ne visas jiems priklausantis darbo užmokestis (išmokėta tik priedų ir priemokų sumos dalis, neviršijanti 70 proc. pareiginės algos). Pagal VTĮ 25 straipsnį bei 25 str. 7 dalį, priedai skiriami už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kvalifikacinę klasę, kvalifikacinę kategoriją, laipsnį ar tarnybinį rangą tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka ir negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. LR VTĮ 26 str. 1 bei 3 dalyse nustatyta, kad priemokos mokamos už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, darbo krūvį viršijančia veiklą ar atliekant papildomas darbo užduotis, tačiau neviršijant 60 procentų pareiginės algos. Minėtos nuostatos įtvirtintos ir LR vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 38 str. 1 ir 3 dalyse bei 36 straipsnyje. Pareiškėjų manymu, toks reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 str. 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Ir nors valstybės tarnautojams gali būti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, tačiau toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. 2009-12-11 priimtas LR Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo buvo pripažinta, kad LR valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1d. nuostatai. Šis nutarimas taikytinas ir šioje byloje. Pareiškėjų atstovė nurodė, kad dėl atsakovo, kuris turėtų sumokėti prašomą priteisti sumą, palieka spręsti teismo nuožiūra. Tiek Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, tiek Lietuvos valstybė neužtikrino teisės pareiškėjams gauti atitinkamą atlygį už darbą. Laikotarpis, už kurį prašoma priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį neviršija LR darbo kodekse numatyto 3 metų termino iki kreipimosi į teismą dienos.

Atsakovas Alytaus apskrities VPK  atsiliepime į patikslintą prašymą (b. l. 117-119) bei atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės, atstovaujamos Policijos departamento prie LR VRM ir trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR VRM atsiliepime į patikslintą prašymą (b. l. 100-102) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Pagal Konstitucijos 7 str. negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai. Tačiau Konstitucijos 7 str. nuostata turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su kitomis Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis teisės aktų konstitucingumo kontrolę bei Konstitucinio Teismo nutarimų teisinę galią. Remiantis Konstitucijos 6 str. 1 d., Konstitucija yra vientisas aktas. Konstitucijos 102 str. ir LR Konstitucinio Teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikia LR Konstituciniam Teismui. Jokia kita valstybės institucija spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, nėra įgaliota. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami (Konstitucijos 107 str. 2 d.). Todėl darytina išvada, kad kol nustatyta tvarka nėra nustatyta ir pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, jog pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 70 procentų pareiginės algos prieštarauja LR Konstitucijai, Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostatos yra teisėtos ir valstybės institucijos privalo vykdyti įstatymo reikalavimus mokant priedus ir priemokas valstybės pareigūnams. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigūnams, tiek valstybės valdžios institucijoms. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, skaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį pareiškėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taip pat nėra CK 6.271 straipsnyje, nei kituose pareiškėjo nurodytuose argumentuose nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų. CK 6.271 nustato, kad kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Siame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtaką asmens teisėms, laisvėms ir interesams. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikė, taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl manome, kad nėra teisinio pagrindo taikyti teisinę atsakomybę atsakovų atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjams, atsakovų atstovams ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

              Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

              Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 5-7, 73-96) patvirtina, kad pareiškėjai K. A., A. J. ir S. M. eina pareigas Varėnos rajono policijos komisariate (dabar – Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK). Dėl LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. taikymo pareiškėjams nuo 2004-07-01 iki skundo padavimo dienos buvo sumokėtas ne visas jiems priklausantis darbo užmokestis (išmokėta tik priedų ir priemokų sumos dalis, neviršijanti 70 proc. pareiginės algos). K. A. neišmokėta 319,29 Lt, A. J. – 3069,03 Lt, S. M. – 1146,67 Lt.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – LR VTĮ)  VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis LR VTĮ 4 str. 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

  LR VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. Pagal VTĮ  25 str. 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. LR VTĮ 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr.IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų  ir  priemokų suma negali  viršyti 70 procentų pareiginės algos.  Pagal LR VTĮ 26 str. 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę,  atlikimą, bendras  dydis  (suma) negalėjo viršyti 60  procentų   pareiginės algos.

              2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ). Šiuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas LR VTĮ 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

  Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.

  Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23  redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pabrėžė,  kad  pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti  įvairias  apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas ginčytą Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribą. Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų  atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki šiol už faktiškai pareiškėjos atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Si asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 straipsnis). Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999-01-14 įstatymo red. Nr. VIII-1029) 13 straipsnį, vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT). LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, minėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A⁵-264/2003 pasisakė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti -nesukėlę realių teisinių pasekmių. Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A¹-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

LVAT 2004-12-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A¹⁰-1054/2004 konstatuota, kad „už darbą yra atlyginama iš valstybės biudžeto. Todėl valstybės biudžete turėjo būti numatytos lėšos, patenkinančios pareiškėjų darbo užmokesčio poreikį. Jeigu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos valstybės tarnautojams atsidurti skirtingoje teisinėje padėtyje ir skirta mažiau lėšų darbo užmokesčiui, negu priklauso pagal Įstatymus arba jais remiantis išteistus kitus teisės aktus, teismas turėjo svarstyti ne tik Muitinės departamento atsakomybės, bet ir Valstybės patraukimo atsakovu šioje administracinėje byloje klausimą. Tokia teisė teismui yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnyje“.

Prašomas atlyginti periodas neviršija 3 metų (LR darbo kodekso 298 str.), t. y. nuo 2004-07-01 iki 2007-03-09 (iki skundo padavimo dienos). Alytaus apskrities VPK pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už 2004-2007 metus (b. l. 73-96) patvirtina, kad atsakovas Alytaus apskrities VPK už minėtą 3 metų laikotarpį dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už viršvalandinį darbą neišmokėjo pareiškėjams: K. A. – 319,29 Lt, A. J. – 3069,03 Lt, S. M. – 1146,67 Lt.

Atsižvelgus į teismo nustatytas aplinkybės darytina išvada, kad pareiškėjų skundas pagrįstas, todėl tenkintinas ir pareiškėjams K. A., A. J., S. M. iš Alytaus apskrities VPK priteisiamas už 3 metų laikotarpį dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo neišmokėtas darbo užmokestis (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 4 d., LR darbo kodekso 298 str.).

Pareiškėjai skunde be Alytaus apskrities VPK, atsakove taip pat nurodo Lietuvos valstybę. Pareiškėjai tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susiję su Alytaus apskrities VPK, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiškėjams darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų būti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiškėjai formuluodami savo reikalavimus prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjai prašo priteisti jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiškėjų darbdavys, t. y. Alytaus apskrities VPK.

     Reikalavimas dėl įpareigojimo skirti iš valstybės biudžeto ir įpareigoti išmokėti pareiškėjams priteistas darbo užmokesčio sumas yra susijęs su priimto teismo sprendimo vykdymu, todėl šioje byloje negali būti tenkinamas, nes teismui patenkinus pareiškėjų reikalavimą ir priteisus iš atsakovo jų prašomas neišmokėto darbo užmokesčio sumas, atsakovas turi pareigą vykdyti tokį teismo sprendimą.

     Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (LR ABTĮ 44 str. 1 d.), tačiau nenurodo jų dydžio, nepateikia turėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų (LR ABTĮ 45 str. 1 d.), todėl šis pareiškėjų prašymas paliekamas nenagrinėtu. Pareiškėjams išaiškintina, kad rašytinį prašymą dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu jie turi teisę pateikti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (LR ABTĮ 45 str. 1 d.).

 Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str.,

 

n u s p r e n d ė :

 

        pareiškėjo K. A., A. J., S. M. skundą patenkinti iš dalies. Priteisti iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą darbo užmokesčio dalį: K. A. – 319,29 Lt (tris šimtus devyniolika litų dvidešimt devynis centus), A. J. – 3069,03 Lt (tris tūkstančius šešiasdešimt devynis litus tris centus), S. M. – 1146,67 Lt (vieną tūkstantį šimtą keturiasdešimt šešis litus šešiasdešimt septynis centus). Kitoje dalyje skundą atmesti.

               Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

 Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

 

 

Teisėja                                                                                                          Violeta Balčytienė