Teikimas  Nr. TS-65-716/2017

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14

(S)

VILNIAUS MIESTO  APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2017 m. liepos 19 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam (toliau – Nutarimas) priėmė sprendimą netaikyti D. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. liepos 28 gautas D. R. skundas, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti komisijos 2017 m. liepos 19 d. nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, jog jis su komisijos nutarimu nesutinka. Pareiškėjas teigia, jog jis sutinka su intensyvia priežiūra, yra atlikęs pusę paskirtos bausmės, planuoja apsigyventi pas žmoną, gavo sutikimą, tačiau komisija nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nors jis ir sutiko su labai griežta intensyvia priežiūra, jos neišsigando ir nori pradėti šeimyninį gyvenimą, materialiai padėti šeimai bei dukrai. Teigia norįs įrodyti, kad laikysis įstatymų ir gerbs visuomenės nustatytas elgesio taisykles, nurodo neturįs problemų nei su alkoholiu, nei su narkotikais, nuobaudų neturi, nori dirbti, kad galėtų atlyginti ieškinius, prašo teismo suteikti dar vieną galimybę pradėti naują gyvenimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d.  įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.). Tokiu būdu, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitiktų formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir būtų įvertinta, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

Sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teismas  spręsdamas nuteistojo prašymą (skundą) atsižvelgia į socialinio tyrimo išvadą, įvertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, jos pokyčius, taip pat teisingumo principo įgyvendinimą bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad lygtinis paleidimas nėra taikomas formaliais pagrindais, formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, bet ne pagrindas nuteistajam lygtinį paleidimą taikyti.

Iš nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad D. R. nuteistas 2014 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (7 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, jam skirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2013 m. rugpjūčio 20 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 20 d.,  1/2 paskirtos bausmės atliko 2017 m. gegužės 20 d,  neatliktos bausmės dalis 2017 m. liepos 13 d. – 3 metai 7 mėnesiai 7 dienos.

Įvertinęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. liepos 19 d. nutarime išdėstytas išvadas teismas pripažįsta, kad jose aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti reikšmingi kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos ir psichokorekcinėse programose, turi gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su artimaisiais. Visgi svarbu ir tai, kad D. R. yra teistas 10 kartų,  1 kartą jam taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygos nebuvo pažeistos. Nusikaltimus nuteistasis vykdė vienas, kaltę prisiima pilnai. Pirmą kartą asmuo buvo nuteistas jau subrendęs, o būtent 33 metų amžiaus. Tuo tarpu skiriamos bausmės jo neatgrasė nuo naujų nusikaltimų padarymo. D. R. neigia narkotinių medžiagų vartojimą, nerasta informacijos asmens byloje apie narkotikų vartojimą, taip pat nėra fiksuota nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo atvejų Vilniaus PN šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis neigia alkoholinių gėrimų vartojimą. Nerasta informacijos asmens byloje apie žalingą alkoholio vartojimą ar nusikaltimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, nėra fiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų šios bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje. Nuteistasis neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, neturi diskriminacinių nuostatų. Tačiau išreiškia savo nusikalstamą elgesį pateisinantį požiūrį – neutralizuoja nusikaltimus savo fizinės sveikatos problemomis, suvokia, kaip neteisingai juos įvertintus, kaltina valstybės politiką už nepasirūpinimą. Su priežiūros sąlygomis taikosi – šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu turėjęs 2 drausmines nuobaudas už draudžiamų daiktų turėjimą bei lokalizacijos pažeidimą, yra 3 kartus skatintas už gerą elgesį. Šiuo metu nuobaudos negalioja. Supranta įstatymų svarbą, kaip priemonę tvarkai visuomenėje palaikyti, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau pačiam dar sunkiai sekasi visuotinai jomis vadovautis. Asmuo priskirtas paprastajai grupei. Nuteistasis dalyvavo tipinėje naujai atvykusių į pataisos įstaigą adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo priemonių bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose, įgijo avalynės gamintojo specialybę. 2016 m. lapkričio 7 d. dalyvavo Vilniaus arkiviskupijos „Caritas“ nuteistųjų Gailestingumo jubiliejaus proga organizuotame „Protų mūšyje“ ir laimėjo II - ą komandinę vietą, taip pat 2017 m. kovo 16 d. dalyvavo Vilniaus pataisos namuose organizuotame „Protų mūšyje“. 2017 m. liepos 7 d. padėjo organizuoti bei pravesti pataisos namuose svarsčio kilnojimo varžybas.  Asmuo turi spec. vidurinį išsilavinimą bei mechaniko, tekintojo, frezuotojo specialybes. Oficialiai yra dirbęs virš 2 metų gamykloje tekintoju. Nuo 33 metų amžiaus nedirbo. Nuo 29 metų turėjo 50 % neįgalumą. Buvo registruotas darbo biržoje. Po įkalinimo taip pat planuoja užsiregistruoti darbo biržoje. Teigia, kad dėl neįgalumo negali atlikinėti sunkių fizinių darbų. Tačiau asmens elgesys bausmės atlikimo metu rodo, kad savo elgesį nuteistasis kontroliavo nepakankamai, nes per bausmės atlikimo laikotarpį pažeidė reikalavimus. Reikšminga taip pat tai, kad nuteistajam 1 kartą taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai nesulaikė D. R. nuo naujų nusikaltimų padarymo. Nuteistajam kartą jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis nepasimokė iš ankstesnio patyrimo ir vėl nusikalto, nusikaltimams būdingas modelis – sukčiavimas. Nuteistasis turi didelį ieškinį pagal nuosprendžius - 29000 Eurų sumai, kurio dengti pagal galimybes nesistengia, nedirba. Šie duomenys yra reikšmingi charakterizuojant nuteistojo asmenybę bei prognozuojant jo elgesį laisvėje. Teismas neturi pagrindo netikėti komisijos išvadomis apie asmens emocinę gerovę – patenkinamą saviveiksmingumą, žemą savivertę, negebėjimą savo galios jausmą palaikyti brandžiai, asmuo įtvirtinančiai tenkindamas tiek savo, tiek kitų poreikius, linkęs slopinti savo jausmus, išgyvenimus, sunkumus, nuteistajam sunku atpažinti kylančias problemas, ir nors linkęs svarstyti savo elgesį, planuoti veiksmus, tačiau negeba numatyti neigiamų pasekmių nei sau, nei kitiems, priimti teisėtų problemos sprendimų, labiau linkęs nepaisyti kitų žmonių interesų, patenkinti tik savo poreikius, siekti tiesioginio atlygio. Atkreiptinas dėmesys į elgesį bausmės atlikimo metu – 2 kartus pažeistus režimo reikalavimus, nors nuobaudos jau nebegalioja, į keliamų tikslų, paremtų priklausomumo nuo kitų ir aplinkybių tendencijomis abstraktumą bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog D. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis įsakmiai nurodo, kad lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors D. R. priklauso žemos rizikos grupei, neturi nuobaudų,  tačiau asmuo anksčiau teistas 10 kartų, kartą taikytas lygtinis paleidimas. Teismo vertinimu, išanalizavus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, šiuo metu negalima teigti, jog D. R. padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas teigiamai vertina tai, jog bausmės  atlikimo metu D. R. dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, tačiau šiuo metu, įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis to nepakanka išvadai, jog D. R. neabejotinai laikysis įstatymų, nenusikals ir gali toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas pastebi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo turi būti atsižvelgiama ne vien į nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, tačiau įvertinti ir kiti jau minėti požymiai, nuteistojo asmenybė, elgesys.

Remiantis išdėstytu, teismas pripažįsta, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals – įvertinus esamą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo) ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį – komisijos nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis D. R. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo - visiškai pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad D. R. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikalingų išvadų, abejotinos nuteistojo pastangos vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, vykdys kitų įstatymų reikalavimus, ką patvirtina jo padarytų nusikalstamų veikų skaičius ir taikytos nuobaudos bausmės atlikimo metu.

Minėti motyvai ir išvados yra pagrindas konstatuoti, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 59 - 127 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo D. R. skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu teismas

n u t a r ė :

D. R. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. liepos 19 d. nutarimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                              Mindaugas Striaukas