Civilinė byla Nr. e2A-663-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01518-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Akvesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VT statyba“ ieškinį atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Akvesta“,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VT statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas arba perkančioji organizacija), prašydama panaikinti atsakovo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Akvesta“ pasiūlymas įrašytas į pasiūlymų eilę, pripažintas laimėjusiu ir su UAB „Akvesta“ nutarta sudaryti Pirkimo sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji du kartus teikė savo pasiūlymus Kalėjimų departamento du kartus vykdytame supaprastintame atvirame viešajame pirkime „Paprastojo remonto darbų pirkimas“ (toliau – Pirkimas), kurie buvo atmesti ir pripažinti neatitinkančiais Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimų. Po atsakovo vykdytų derybų dėl paprastojo remonto darbų pirkimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau –VPĮ) 63 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytomis sąlygomis (toliau – Derybos), atsakovas 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu nustatė, kad tiekėjų (UAB „VT statyba“ ir UAB „Akvesta“) galutiniai pasiūlymai atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, sudarė pasiūlymų eilę, tačiau Pirkimo laimėtoju nepagrįstai pripažino trečiąjį asmenį UAB „Akvesta“.

3.       Trečiojo asmens pateiktos lokalinės sąmatos neatitinka Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimų, nes lokalinėse sąmatose nurodyti darbų kiekiai viršija kiekius, nurodytus darbų kiekių žiniaraščiuose, taip pat įvertinti Techninėse specifikacijose nurodyti nevykdomi darbai. Trečiasis asmuo nepagrįstai padidino perkamų darbų kainą, įvertinęs neremontuojamų patalpų statinio architektūrai priskirtus darbus:

3.1.       Trečiojo asmens lokalinėje sąmatoje įvertintas 1 347 m2 tinko nudaužymo nuo mūrinių sienų ir lubų darbų kiekis. Pirkimo sąlygų 3 priede – Techninėje specifikacijoje ir Pastato paprastojo remonto projekte (toliau – Projektas arba Techninis projektas¹) taip pat numatyta 1 347 m2 dalies tinko nudaužymo remontuojant, kartu nudaužiant apdailą, darbų kiekis. Techninės specifikacijos Architektūrinėje dalyje brėžinyje (19-03)-TP-SA-02 nurodyta, kad nuo ašies 12-12 iki ašies 18-18 nevertinti ardymo ir išmontavimo darbų. Todėl UAB „Akvesta“ lokalinėje sąmatoje turėjo būti nurodyti mažesni kiekiai nei numatyti Projekte, nes Techninės specifikacijos Architektūrinėje dalyje numatyta nuo ašies 12-12 iki ašies 18-18 nevertinti ardymo ir išmontavimo darbų.

3.2.       Trečiojo asmens lokalinėje sąmatoje numatyta atlikti 266 m2 sienų aptaisymo glazūruotomis plytelėmis išardymo be plytelių išsaugojimo darbus ir 2 399 m2 anksčiau dažytų sienų vandeniniais dažais nuvalymo, nuplaunant paviršių, darbus. Pirkimo sąlygų 3 priede Techninėje specifikacijoje ir Projekte taip pat numatytas identiško kiekio esamos sienų apdailos demontavimas (plytelių demontavimas, dažų nuvalymas), t. y. 2 665 m2. Tačiau pagal Techninės specifikacijos reikalavimus ardymo ir išmontavimo darbai turėjo būti įvertinti ne visose patalpose, todėl ir kiekiai lokalinėje sąmatoje turėjo būti mažesni. UAB ,,Akvesta“, teikdama pasiūlymą, nepagrįstai įvertino patalpų ardymo ir išmontavimo darbus ir neremontuojamose patalpose.

3.3.       UAB „Akvesta“ lokalinėje sąmatoje įvertintos metalinės vidaus durys 11,34 m2. Pirkimo sąlygų 3 priede Techninėje specifikacijoje ir Projekte taip pat numatytos durys D-02d# 7,56 m2 ir D-02k# 3,78 m2. UAB „Akvesta“ lokalinėje sąmatoje ir Projekte numatytas vienodas durų kiekis 11,34 m2, nors Techninėje specifikacijoje ir Projekte perkančioji organizacija nurodė nevertinti ašyje 14-14 durų D-06K EW30-03 1 vnt., taip pat nuo ašies 14-14 iki ašies 18-18 nevertinti statinio architektūrai priskirtų remonto darbų, todėl durų kiekis lokalinėje sąmatoje turėtų būti mažesnis, o ne identiškas nurodytam Techninėje specifikacijoje bei Projekte.

3.4.       UAB „Akvesta“ lokalinėje sąmatoje įvertinta mūrinių vidaus sienų ir angokraščių gerasis tinkas 2 161,1 m2. Derybų sąlygų 3 priede Techninėje specifikacijoje ir Projekte taip pat numatytas sienų tinko remontas atskirose vietose, pertinkuojant 10-30 proc. sienos paviršiaus 1 347 m2; naujų pertvarų tinkavimas 566,3 m2; sienų tinkavimas cementiniu skiediniu prieš tai sienas suarmavus armatūros tinklais 247,8 m2, t. y. toks pats darbų kiekis. Nors Techninėje specifikacijoje ir Projekte perkančioji organizacija nurodė nuo ašies 14-14 iki ašies 18-18 nevertinti statinio architektūrai priskirtų remonto darbų, todėl UAB „Akvesta“ lokalinėje sąmatoje negalėjo būti įvertintas visas darbų kiekis.

3.5.       Trečiojo asmens lokalinėje sąmatoje įvertintas sienų vidinių paviršių gruntavimas, glaistymas du kartus, dažymas – 5 253,5 m2. Pirkimo sąlygų 3 priede Techninėje specifikacijoje ir Projekte taip pat numatytas sienų gruntavimas, glaistymas, dažymas akriliniais – lateksiniais dažais – 
4 408,3 m2; sienų gruntavimas, glaistymas, dažymas šlapioms patalpoms skirtais plaunamais dažais, atspariais drėgmei – 845,2 m2. Techninėje specifikacijoje ir Projekte perkančioji organizacija nurodė nuo ašies 14-14 iki ašies 18-18 nevertinti statinio architektūrai priskirtų remonto darbų, tačiau UAB „Akvesta“ lokalinėse sąmatose įvertino visą darbų kiekį, neišskirdama neremontuojamų patalpų.

3.6.       UAB „Akvesta“ lokalinėje sąmatoje įvertinta sienų (mažų plotų) aptaisymas vienspalvėmis glazūruotomis plytelėmis 67 m2. Derybų sąlygų 3 priede Techninėje specifikacijoje ir Projekte taip pat numatytas sienų gruntavimas, keraminių plytelių klijavimas 67 m2. Techninėje specifikacijoje ir Projekte perkančioji organizacija nurodė nevertinti nuo ašies 14-14 iki ašies 18-18 statinio architektūrai priskirtų remonto darbų, tačiau UAB „Akvesta“ lokalinėje sąmatoje darbai įvertinti visa apimtimi, neišskiriant patalpų, kuriose darbai nebus vykdomi.

3.7.       UAB „Akvesta“ lokalinėje sąmatoje įvertintas akustinių pakabinamų lubų įrengimas 384,25 m2. Pirkimo sąlygų 3 priede Techninėje specifikacijoje ir Projekte numatytos modulinės pakabinamos lubos 134,65 m2; metalinės ažūrinės pakabinamos lubos 249,60 m2, iš viso
384,25 m2. Techninėje specifikacijoje ir Projekte nurodyta nevertinti nuo ašies 14-14 iki ašies 18-18 statinio architektūrai priskirtų remonto darbų, tačiau UAB „Akvesta“ lokalinėje sąmatoje įvertintas visas kiekis net ir tose patalpose, kuriose darbai nebus vykdomi.

2.       Susidarė situacija, kad vienas tiekėjas (ieškovė) vertino vienus darbų kiekius, kitas (trečiasis asmuo) – kitus, o atsakovas vertino pasiūlymus išimtinai pagal mažiausią kainą – t.y. lygino nepalyginamus pasiūlymus, kurie skyrėsi juose numatytų darbų kiekiu.

3.       Ieškovės pasiūlymai abiejuose Pirkimuose buvo atmesti būtent dėl to, kad lokalinės sąmatos neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų. Trečiojo asmens pasiūlymas nebuvo atmestas, nors tokių reikalavimų neatitiko, tuo tarpu antrojo Pirkimo ir Derybų Techninė specifikacija buvo identiška.

4.       Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir teigė, kad siekdamas įsitikinti, ar tiekėjų pasiūlymai atitinka Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimus, tikrino, ar objektinė ir lokalinės sąmatos pateiktos pagal visas reikalaujamas Paprastojo remonto projekto dalis (bendrąją, statinio architektūros, statinio konstrukcijos ir kt.), ar nėra kitų svarbių lokalinių sąmatų rengimo trūkumų, ar pagrindiniai įrenginiai, sudarantys ženklią kainos dalį, numatyti lokalinių sąmatų eilutėse. Tikrinant sąmatas, buvo atkreiptas dėmesys, kad iš tiesų tiek ieškovė, tiek UAB „Akvesta“ į lokalines sąmatas įtraukė daugiau darbų, negu galima buvo numatyti pagal Techninę specifikaciją, Techninį projektą, aiškinamuosius raštus ar brėžinius. Todėl esminiu ginčo aspektu yra ieškinyje išreikšta pozicija dėl trečiojo asmens nurodytų perteklinių darbų kiekių. Tai reiškia, jog tokiu atveju abiejų tiekėjų pasiūlymai turėjo būti atmesti, nes abiejuose yra nurodyta daugiau darbų, nei reikalaujama. Tokiu atveju visą viešojo pirkimo procedūrą reikėtų organizuoti iš naujo, kuri užtęstų Projekto įvykdymo laiką. Tuo tarpu Pirkimas yra neabejotinai strategiškai svarbus visai bausmių vykdymo sistemai, nuteistiesiems, suimtiesiems ir visam valstybės biudžetui, kadangi yra skirtas nuteistųjų kalinimo kokybei ir aplinkai gerinti, siekiant sumažinti žalos atlyginimą (iš valstybės biudžeto), taip pat kamerų tipo patalpų įrengimui, kurios būtų naudojamos suimtųjų konvojavimui.

5.       Atsakovas, remdamasis teisės aktais, taisyklėmis, metodikomis ir kasacinio teismo suformuota pasiūlymų vertinimo praktika, kada pasiūlyta per daug prekių, paslaugų ar darbų ir nėra kitų VPĮ nustatytų apribojimų, pigiausią pasiūlymą pripažino tinkamu. Pirkimą vykdant pagal kainos kriterijų, perteklinį pasiūlymą pateikęs tiekėjas neįgyja pranašumo prieš kitus tiekėjus, tokiu būdu tiekėjų lygiateisiškumo principas nėra pažeistas. Todėl, nepaisant to, kad trečiasis asmuo savo rizika nusimatė didesnį darbų kiekį, jo pasiūlymo kaina buvo mažiausia.

6.       VPĮ nėra įtvirtintas absoliutus draudimas keisti Pirkimo sutarties sąlygų (VPĮ 89 straipsnis). Todėl nėra pagrindo prielaidai, kad atsakovui nusprendus trečiojo asmens pasiūlytų perteklinių darbų kiekio atsisakyti, Pirkimo sutarties pakeitimas prieštarautų VPĮ 89 straipsniui. Būtent toks atsakovo veiksmas leido dar labiau sumažinti sutarties kainą, bei užtikrinti, kad Pirkimui skirtos biudžeto lėšos naudojamos kuo racionaliau (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 

7.       Trečiasis asmuo UAB „Akvesta“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad ieškovė nutylėjo esminį Techninių specifikacijų nurodymą ir paaiškinimą, kad jei Techninio projekto dokumentuose randami neatitikimai ar prieštaravimai, dokumentų viršenybė nustatoma taip: 
1. Techninės specifikacijos, 2. Aiškinamieji raštai, 3. Brėžiniai, 4. Sąnaudų kiekių žiniaraščiai. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo, teikdami pasiūlymo kainą bei ją pagrindžiančias sąmatas, turėjo pirmiausia vadovautis ne darbų kiekių žiniaraščiais² (kurie laikytini tik orientaciniais), o pirmenybė turėjo būti teikiama projektiniams brėžiniams, aiškinamiesiems raštams bei Projekto Techninėms specifikacijoms. Tiekėjas, skaičiuodamas darbų kiekius ir radęs neatitikimų tarp projektinių brėžinių ir darbų kiekių žiniaraščių, turėjo vadovautis projektiniais brėžiniais ir būtent pagal juos paskaičiuoti būtinus darbų kiekius. Reikalavimo įvertinti darbų kiekius ne pagal žiniaraščius, o pagal projektinius brėžinius, atsakovas nuosekliai laikėsi visų Pirkimo etapų vykdymo metu. Trečiasis asmuo, sudarydamas lokalines sąmatas, tinkamai įvertino Techninėse specifikacijose nurodytus nevykdomus darbus bei vadovaudamasis projektiniais brėžiniais paskaičiavo vykdomų darbų apimtis ir kiekius. 

8.       Pirkimo sąlygose numatyta, jog perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainą. Trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra mažiausia, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovo sprendimą pripažinti laimėtoju trečiąjį asmenį tuo pagrindu, kad pasiūlyti per dideli darbų kiekiai, laikytinas visiškai neatitinkančiu viešiesiems pirkimams keliamų ekonomiškumo, proporcingumo principų bei prieštaraujančiu suformuotai teismų praktikai.

9.       Ieškovė UAB „VT statyba“ teismui pateiktame dublike papildomai nurodė, kad pasiūlymų vertinimas dėl tų pačių darbų pirkimo kituose pirkimuose ir taikant tą pačią kainodarą (fiksuotą kainą su peržiūra) skyrėsi. Jeigu perkančioji organizacija atmetusi visus pasiūlymus kaip nepriimtinus pereina į skelbiamas derybas be skelbimo, ji iš esmės negali keisti sąlygų, todėl gali nerengti naujų pirkimo dokumentų visa apimtimi, o kvietime derėtis nurodyti tik tas sąlygas, kurias perkančioji organizacija nustato naujai (pvz., derybų data, derybų sąlygos). Tokiu būdu atsakovas negalėjo pakeisti pasiūlymų vertinimo tvarkos, tuo labiau, kad skelbiamų derybų sąlygose Pirkimo sąlygos dėl darbų apimties nebuvo pakeistos. 

10.       Atsakovas Kalėjimų departamentas teismui pateiktame triplike papildomai nurodė, kad nors Pirkimo sąlygos ir nėra keičiamos VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu vykdant supaprastintas skelbiamas derybas, tai nereiškia, kad supaprastintos skelbiamos derybos yra nenutrūkstama supaprastinto atviro konkurso tąsa. Supaprastintos skelbiamos derybos yra atskiras pirkimas, kuriam nustatyti nauji tiekėjų pasiūlymų pateikimo terminai, nustatytos derybų vykdymo sąlygos, tiekėjai teikia naujus pasiūlymus. Tiekėjai turi teisę pateikti visiškai kitokius pasiūlymus, nei buvo pateikti supaprastintam atviram konkursui, iš naujo įvertinę visas pirkimo dokumentų sąlygas. Perkančiosios organizacijos tikslas tiek supaprastintame atvirame konkurse, tiek supaprastintose skelbiamose derybose buvo išrinkti mažiausios kainos tinkamą pasiūlymą.

11.       Pirkimuose tiekėjų nurodyti darbų kiekiai skyrėsi nuo nurodytų Derybose, nes, pateikdami pasiūlymus Derybose, tiekėjai ištaisė buvusias klaidas ir atsakovas, vertindamas gautus pakoreguotus pasiūlymus, taikė vienodus vertinimo kriterijus abiem tiekėjams – tiekėjų pasiūlymus pripažino atitinkančiais Pirkimo dokumentuose nustatytus Techninės specifikacijos reikalavimus, nors abu tiekėjai ir viršijo tam tikrų darbų kiekius, tačiau ne taip žymiai, kaip ankstesniuose Pirkimuose. Atsakovas vadovavosi protingumo principu ir kasacinio teismo išaiškinimu, kad negalima atmesti pigiausio tiekėjo pasiūlymo tik tuo pagrindu, kad pasiūlyta per daug prekių, paslaugų ar darbų, nesant kitų VPĮ nustatytų apribojimų tokį pasiūlymą pripažinti tinkamu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

12.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino 2019 m. spalio 28 d. Viešojo pirkimo remonto darbų sutartį Nr. 24-99 (vertė – 654 511,11 Eur) negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

13.       Teismas nustatė, kad atsakovas abiejų tiekėjų pasiūlymuose nurodytus perteklinius darbų kiekius (tiekėjos įtraukė daugiau darbų, negu galima buvo numatyti lokalinių sąmatų eilutėse) pripažino kaip nežymų nukrypimą nuo Techninės specifikacijos ir kaip tiekėjų prisiimtą riziką sudarant fiksuotos kainos sutartį.

14.       Teismas pritarė atsakovo ir trečiojo asmens argumentams, kad pagal Techninių specifikacijų nuostatas ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. atsakovo paaiškinimą, jei Techninio projekto dokumentuose randami neatitikimai ar prieštaravimai, dokumentų viršenybė nustatoma taip: 1. Techninės specifikacijos, 2. Aiškinamieji raštai, 3. Brėžiniai, 4. Sąnaudų kiekių žiniaraščiai. Remdamasis šia aplinkybe, teismas padarė išvadą, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo, teikdami pasiūlymą, turėjo pirmiausia vadovautis ne darbų kiekių žiniaraščiais (kurie laikytini tik orientaciniais), o viršenybė turėjo būti teikiama projektiniams brėžiniams, aiškinamiesiems raštams bei Projekto techninėms specifikacijoms. Taigi, formalus sąmatų neatitikimas projekte pateiktiems darbų kiekių žiniaraščiams, neįvertinus kitų reikalavimų darbams pagal projektinius brėžinius, nesudarytų pagrindo pripažinti pasiūlymą neatitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimų.

15.       Teismas nustatė, kad atsakovas neplanavo pirkti visų pastato remontui reikalingų statybos darbų, o pirko tik tam tikrą darbų dalį ir Pirkimo dokumentuose aiškiai nurodė, kokių darbų tiekėjai neturi siūlyti. Remdamasis šia aplinkybe, teismas sprendė, kad tokiu atveju trečiojo asmens pasiūlyti „pertekliniai“ darbai negali būti pripažinti kaip tiesiogiai susiję su Pirkimo objektu arba lygiaverčiai.

16.       Teismas sprendė, kad net ir esant įstatyme numatytam pagrindui (VPĮ 89 straipsnis), sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu pagal sutarties sąlygas. Pagal Pirkimo sutarties 2.4 punktą užsakovas už visą pasiūlyme ir Sutartyje numatytą Pirkimo objektą sumoka sutartis 2.1 punkte nurodytą kainą, jeigu faktinis darbų kiekis (skaičiuojant pinigine verte) nesiskiria daugiau kaip 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės, nurodytos sutarties 2.1 punkte. Remdamasis nurodyta sutarties nuostata, teismas vertino, kad šiuo atveju sutartyje nėra aptarta atsakovo teisė neapmokėti už darbus, kurių apimtys nesieks 15 proc. ribos.

17.       Teismas nustatė, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2019 m spalio 28 d. buvo pasirašyta remonto darbų sutartis Nr. 24-99, kurios vertė – 654 511,11 Eur, t .y. dėl visos pasiūlyme nurodytos kainos, nors, kaip pripažino atsakovas, pasiūlyme buvo nurodyti ir Pirkimo sąlygų neatitinkantys darbai. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog sprendimas pripažinti laimėtoju trečiąjį asmenį atitiko perkančiosios organizacijos poreikius ir principą racionaliai naudoti valstybės lėšas, nes nėra paneigta, jog Pirkimas tik tų darbų, kuriuos ketino įsigyti atsakovas, būtų pigesnis nei trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta kaina.

18.       Teismo vertinimu, atsakovo pasiūlymo neatitikimo vertinimas kaip nežymaus nėra teisiškai reikšmingas, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos pareigos atmesti tokį pasiūlymą, kita vertus, toks atsakovo vertinimas yra deklaratyvaus pobūdžio, t. y. nepagrįstas. Vien tai, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina buvo mažiausia, nesuteikė teisės atsakovui pripažinti šį pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus ir jį pripažinti laimėtoju. Atsakovo nurodyti ginčijamo sprendimo priėmimo motyvai (galima rizika vėliau spręsti dėl papildomų darbų pirkimo, tiekėjo finansinio suinteresuotumo toliau tęsti darbus praradimas, ieškovo pasiūlymo atmetimas tuo pačiu pagrindu) nėra teisiškai reikšmingi: pasiūlymo vertinimas, viešojo sutarties sąlygų keitimo pagrindai ir tvarka yra imperatyviai numatyti VPĮ ir privalomi perkančiajai organizacijai vykdant viešąjį pirkimą. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatavo, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus. Todėl ginčijamą atsakovo sprendimą bei jo pagrindu sudarytą sandorį teismas pripažino neteisėtais, prieštaraujančiais imperatyvioms normoms (VPĮ 17 straipsnis).

19.       Teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo Pirkimo objekto svarbos atsakovas pripažįsta, jog alternatyvių sankcijų taikymas šiuo atveju neatitinka jų taikymo išimtinumo principo, o sutarties pripažinimas negaliojančia nesukeltų jokių neproporcingų pasekmių ir nepažeistų viešojo intereso.

20.       Atsižvelgęs į viešojo pirkimo bylų nagrinėjimo specifiką, į būtinumą operatyviai spręsti viešojo pirkimo teisėtumo klausimą, teismas nepasisakė dėl restitucijos taikymo pripažinus sandorį negaliojančiu, nes tai užvilkintų bylos nagrinėjimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21.       Trečiasis asmuo UAB „Akvesta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba pakeisti sprendimą ir vietoje 2019 m. spalio 28 d. Viešojo pirkimo remonto darbų sutarties Nr. 24-99 (vertė – 654 511,11 Eur) pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, atsakovo Kalėjimų departamento atžvilgiu taikyti VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą sankciją – iki 10 proc. Pirkimo sutarties vertės baudą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Tiekėjai Pirkime turėjo pateikti pasiūlymus visai Pirkimo objekto apimčiai, o tai darydami jie turėjo įvertinti visus Pirkimų dokumentus, įskaitant Techninę specifikaciją, Derybų sąlygas bei perkančiosios organizacijos paaiškinimus. Techninėje specifikacijoje eksplicitiškai buvo nurodyta: „Techninės specifikacijos nurodymai ir paaiškinimai: 1. Jei Techninio projekto dokumentuose randama neatitikimų ar prieštaravimų, dokumentų viršenybė nustatoma taip: 1.1. Techninės specifikacijos. 1.2. Aiškinamieji raštai. 1.3. Brėžiniai. 1.4. Sąnaudų kiekių žiniaraščiai.“ Tai reiškia, kad tiekėjai, teikdami pasiūlymo kainą Pirkime bei ją pagrindžiančias objektinę ir lokalines sąmatas, visų pirma, turėjo vadovautis Technine specifikacija, aiškinamaisiais raštais ir brėžiniais, o ne Pirkime pateiktais sąnaudų kiekių žiniaraščiais. Būtent tokios pozicijos Pirkimo vykdymo metu laikėsi ir pati perkančioji organizacija. Vienam iš tiekėjų pateikus prašymą: „Tam, kad galima būtų tiksliai įsivertinti nevykdomų darbų kiekį, prašome pateikti nevykdomų darbų tikslius žiniaraščius (kiekius)“, į šį prašymą perkančioji organizacija atsakė: „Perkančioji organizacija informuoja, kad Pirkimo dokumentuose yra pateikti brėžiniai, pagal kuriuos tiekėjas privalo pats paskaičiuoti vykdomų darbų kiekius.“

23.2.                      Trečiasis asmuo, rengdamas pasiūlymą, tinkamai įvertino Techninėse specifikacijose nurodytus nevykdomus darbus bei vadovaudamasis projektiniais brėžiniais tinkamai paskaičiavo vykdomų darbų apimtis ir kiekius. Apeliantė atsižvelgė į tai, kad į projektinių žiniaraščių kiekius nebuvo įtraukta angokraščių atstatymo bei apdailos kiekiai (kuriuos atlikti neabejotinai bus būtina), todėl ji įvertino Techninėje specifikacijoje nurodytus nevykdomus darbus bei projekto žiniaraščiuose nenurodytus vykdomų darbų kiekius, ir į sąmatą įtraukė tinkamus ardymo, tinko remonto ir apdailos darbų kiekius, korektiškai neviršydama projektinių žiniaraščių kiekių. Šią aplinkybę patvirtina sąmatininkės, veikiančios pagal individualios veiklos pažymą, D. P. atlikti apdailos darbų sąmatos skaičiavimai.

23.3.                      Tiekėjai, teikdami Pirkimui objektinę bei lokalines sąmatas, turėjo teisę ir pareigą, remdamiesi brėžiniais, techninėmis specifikacijomis, aiškinamaisiais raštais, tinkamai įvertinti ir į sąmatas įtraukti tokius darbų kiekius, kokius laiko esant būtinus tinkamam sutarties darbų atlikimui ir jie nebūtinai turėjo atitikti arba neatitikti Projekte pateiktus darbų kiekių žiniaraščius. Tuo tarpu teismas, nors ir pripažinęs Pirkimo dokumentų viršenybės principą, nevertino kaip ir/ar apeliantės pateiktos lokalinės sąmatos atitinka projektinius brėžinius, aiškinamuosius raštus bei projekto Technines specifikacijas, o rėmėsi tik atsakovo specialisto išvadomis ir komentarais, jog neva apeliantės lokalinės sąmatos neatitinka Techninės specifikacijos.

23.4.                      Kita vertus, teismas pripažino, jog, jeigu sąmatos ir nukrypsta nuo darbų kiekio žiniaraščių, bet atitinka projektinius brėžinius, negali lemti pasiūlymo pripažinimo neatitinkančiu Pirkimo sąlygų. Tačiau, nepaisant to, teismas nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis jis sprendė, kad neva apeliantės pateiktos sąmatos neatitinka projektinių brėžinių, o vietoj to rėmėsi tik atsakovo vertinimu. Tai leidžia daryti išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka imperatyvių CPK 270 straipsnio reikalavimų.

23.5.                      Pirkimo sąlygų 2 priedo „Remonto darbų sutarties projektas“ 2.4 punktas nustato, jog „Šiai sutarčiai taikoma fiksuotos kainos su peržiūra kainodara. Užsakovas už visą pasiūlyme ir sutartyje numatytą Pirkimo objektą sumoka sutarties 2.1 papunktyje nurodytą kainą, jeigu faktinis darbų kiekis (skaičiuojant pinigine verte) nesiskiria daugiau kaip 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės, nurodytos sutarties 2.1 papunktyje. Dėl darbų, kurie nebus įtraukti į Pirkimo objektą, ir kurių apimtis daugiau kaip 15 proc. viršys sutarties 2.1 papunktyje nurodytą pradinę sutarties vertę, turės būti organizuojamas naujas pirkimas.“ Tai reiškia, kad esant fiksuotos kainos su peržiūra kainodarai, dėl faktinių kiekių neatitikimo sąmatiniams kiekiams visą riziką turi prisiimti tiekėjai, jei faktinių kiekių svyravimai neviršija 15 proc. pradinės sutarties vertės. Atsakovas, nustatydamas tokią kainodarą, ir turėjo tokį tikslą. Taigi, jeigu paaiškėtų, kad apeliantė lokalinėse sąmatose visgi paskaičiavo per didelius ar per mažus kiekius, tačiau svyravimai neviršys 15 proc. pradinės sutarties vertės, apeliantė ir prisiims visą riziką dėl didesnių darbų kiekių atlikimo savo sąskaita arba dėl mažesnių išlaidų, esant mažesniems, nei sąmatose nurodyta, darbų kiekiams. Tokia Pirkimo sutarties nuostata visiškai atitinka tiek VPT Statybos darbų pirkimo gaires, tiek Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos nuostatas, tiek ir imperatyvias VPĮ nuostatas bei imperatyvius viešųjų pirkimų principus.

23.6.                      Pirkimo sąlygose numatyta, jog perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainą. Ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas mažiausios kainos pasiūlymas. Apeliantės pasiūlyta kaina yra mažiausia. Tokią pasiūlymo kainą apeliantė sugebėjo pasiūlyti, teismo žodžiais tariant, net ir į pasiūlymą įtraukdama darbus, kurie nebuvo numatyti Pirkimo Techninėse specifikacijose (su kuo apeliantė nesutinka). Todėl Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia šiuo atveju reikštų ne ką kitą, o kaip tik racionalaus viešųjų pirkimų lėšų naudojimo principo bei suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012) pažeidimą bei lemtų tai, kad atsakovas netektų galimybės įsigyti itin reikalingų remontų darbų už mažiausią pasiūlytą kainą. Sprendimo teiginys, jog sudarytoje sutartyje nėra aptarta atsakovo teisė neapmokėti už darbus, kurių apimtys nesieks 15 proc. ribos, niekaip nepaneigia to, kad atsakovo sprendimas pripažinti laimėtoju apeliantę atitiko atsakovo poreikius ir principą racionaliai naudoti valstybės lėšas.

23.7.                      Priešingai nei teigia teismas, Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia sukelia neproporcingas pasekmes, visų pirma, apeliantei bei pažeidžia viešąjį interesą. Pirkimo tikslas buvo įsigyti pataisos namų remonto darbus, kad pagerinti socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės (nuteistųjų) įkalinimo sąlygas bei būtų vengiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų, kurie Lietuvos atžvilgiu ne kartą buvo nustatyti, priteisiant sumokėti iš valstybės biudžeto atitinkamas kompensacijas. Tuo tarpu apeliantė Pirkimo sutartį vykdo beveik jau du mėnesius, t. y. 2/6 jai skirto laiko sutarčiai įvykdyti, ir jau yra atlikusi reikšmingą remonto darbų dalį bei įsigijusi reikalingas medžiagas, kurios, atsižvelgiant Pirkimo objektą ir minėtą Pirkimo tikslą, gali būti panaudotos tik vykdant šią viešojo pirkimo sutartį.

23.8.                      Tikėtina, kad palikus galioti skundžiamą sprendimą ir atsakovui nusprendus vykdyti naują viešąjį pirkimą dėl remonto darbų įsigijimo, jame dalyvautų tie patys du tiekėjai. Tačiau tokiu atveju būtų prarandamas laikas, kuris, atsižvelgiant į minėtus specifinius Pirkimo tikslus yra itin svarbus, t. y. tikėtina, kad ir naujojo Pirkimo sąlygos vėl būtų ginčijamos, dėl to realus reikalingų remonto darbų atlikimo laikas atsidėtų neapibrėžtam laikotarpiui. Dar daugiau, tuo atveju, jeigu vis dėlto sprendimas nebus pakeistas, apeliantė be jokios abejonės, pasinaudos jai įstatymų suteikta teise reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo.

1.       Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo jį tenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kitą apeliacinio skundo dalį dėl alternatyvių sankcijų taikymo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kai pirkimą vykdant pagal mažiausios kainos kriterijų, „perteklinį” pasiūlymą pateikęs tiekėjas neįgyja pranašumo prieš kitus tiekėjus, todėl tiekėjų lygiateisiškumo principas nėra pažeistas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012, 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2583-221/2012 ir kt.).

24.2.                      Perkančioji organizacija negali atmesti tiekėjo pasiūlymo tik tuo pagrindu, kad pasiūlyta per daug prekių ar paslaugų, nesant kitų VPĮ nustatytų apribojimų tokį pasiūlymą pripažinti tinkamu. Pateisinamas būtų tik tokio pasiūlymo, į kurį įtraukiama papildoma paslauga, atmetimas, jeigu tokių papildomų paslaugų ar darbų teikimas perkančiajai organizacijai vykdant viešojo pirkimo sutartį sąlygotų papildomus finansinius kaštus. Nagrinėjamu atveju dėl į apeliantės pasiūlymą įtrauktų perteklinių/papildomų darbų kiekių Pirkimo sutarties vykdymo metu perkančioji organizacija nepatirs jokių papildomų finansinių kaštų, o ir ieškovė neįrodė priešingai. Atsakovas, pripažindamas tiekėjų pasiūlymus su „pertekliniais“ darbų kiekiais tinkamais, laimėtoju nustatė mažiausios kainos pasiūlymą būtent ir siekdamas racionaliai naudoti biudžeto lėšas ir tinkamai atlikti Pirkimą.

24.3.                      Perkančioji organizacija „perteklinius“ darbus vertino kaip nežymų nukrypimą nuo Techninės specifikacijos, įvertinusi projekto brėžinius (Techninėje specifikacijoje buvo nurodyta darbus skaičiuoti pagal projekto brėžinius, nes projekto kiekių žiniaraščiuose yra klaidų). Atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija pirkimą vykdė pagal fiksuotos kainos kainodarą, Pirkimo vykdytojas žino darbų apimtis bet negali tiksliai nustatyti darbų kiekių, tiekėjo pasiūlymo kaina turi apimti ir tuos darbus, kurie nors ir nebuvo tiesiogiai nustatyti Pirkimo dokumentuose ir sutartyje, bet yra būtini sutarčiai įvykdyti, bet tiekėjas turėjo ir galėjo juos numatyti ir įvertinti dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Šiuo atveju nukrypimas nuo Techninės specifikacijos neturėjo būti vertinamas kaip neatitikimas Techninei specifikacijai, dėl ko tiekėjų pasiūlymai ir neturėjo, ir nebuvo atmesti. 

24.4.                      Apeliantė, kaip sąžininga ir rūpestinga tiekėja, įvertino visus darbus, kurie reikalingi, kad darbai atitiktų Pirkimo objekto tikslus ir galiojančius įstatymus ir jiems neprieštarautų, pvz. pakabinamos lubos, kadangi dalis inžinerinių komunikacijų (vėdinimo sistemos ortakiai, silpnųjų srovių instaliaciniai laidai ir kt.) suprojektuota įrengti pastato vidaus patalpų palubėse, todėl minėtoms sistemoms uždengti tikslinga įrengti pakabinamas lubas, taip užtikrinant ne tik patalpų estetinį vaizdą, bet ir saugumą (atsižvelgiant į tai, kad darbai atliekami pataisos įstaigoje), ko iš dalies nenumatė Techninio projekto rengėjas. Todėl apeliantės paskaičiavimais gavosi didesni pakabinamų lubų kiekiai. Tokie „pertekliniai“ darbai visiškai atitinka Pirkimo objektą ir perkančiosios organizacijos siekiamą rezultatą.

24.5.                      Statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimas reiškia ir sutarties pažeidimą iš tiekėjo pusės, nes už tai yra atsakingas tiekėjas. Tiekėjui tenka atsakomybė visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos ar kitos šalies kaltės, todėl tik pats tiekėjas yra atsakingas pateikti tokį pasiūlymą, kuris atitiktų teisės aktus ir perkančiosios organizacijos tikslą. Šiuo atveju apeliantė, atsakingai vertindama reikalingus darbus, pagristai įtraukė „perteklinius” darbus, kurie yra būtini tinkamai įvykdyti sutartį, kad darbai pagal sutartį atitiktų galiojančius teisės aktus.

24.6.                      Perkančioji organizacija pasiūlymą pripažino tinkamu ne dėl to, kad tiekėjas nepasiūlė to, kas buvo reikalaujama pagal Pirkimo sąlygas, o dėl to, jog pasiūlė ir tai, ko Pirkimo sąlygose dėl Pirkimo objekto nebuvo reikalaujama, bet tiesiogiai susiję su juo ir perkančiosios organizacijos siekiamu rezultatu. Apeliantės pasiūlymas buvo pigiausias (neviršijo pirkimui skirtų lėšų). Byloje teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad apeliantės pasiūlymas neužtikrina viešuoju pirkimu siekiamo rezultato ar kad apeliantės darbai nėra reikalingi. Priešingai, Pirkimo vykdytojo siekiamas rezultatas pasiekiamas ekonomiškai naudingiausiu būdu. Perkančioji organizacija vertino ir „perteklinių“ darbų, kuriuos ji nustatė, finansinę išraišką. UAB „Akvesta“ pinigine verte nors ir įskaičiavo daugiau „perteklinių“ darbų, nei UAB „VT statyba“, bet net ir tuo atveju UAB „Akvesta“ pasiūlymas yra žymiai pigesnis. Teismas šito net nevertino.

24.7.                      Taikant fiksuotos kainos su peržiūra kainodarą, jei nesikeičia pirkimo objekto darbų apimtys, didesni atliktų darbų kiekiai nelaikomi papildomais darbais, o mažesni – atsisakomais darbais. Jeigu tiekėjo įvykdytas darbų faktinis kiekis skirsis nuo perkančiosios organizacijos nurodyto perkamų darbų kiekio, bus laikoma, kad šie didesni darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į pasiūlyme ir sutartyje nurodytą kainą.

24.8.                      Apeliantė teikia papildomus dokumentus dėl atliktų darbų (iš esmės, tai tėra tik įsigytos medžiagos). Tačiau panašaus pobūdžio argumentų apeliantė nenurodė pirmosios instancijos teisme, o naujų argumentų/įrodymų naudojimas vien tik apeliacinės instancijos teisme yra neleistinas. Apeliantės pažymoje nurodytos prekės, reikalingos rangos darbams, yra įsigytos jau po skundžiamo teismo sprendimo ir siekiant suklaidinti apeliacinės instancijos teismą dėl remonto darbų įvykdymo dalies. Todėl nauji įrodymai neturėtų būti priimami ir vertinami.

24.9.                      Teismas teisingai konstatavo, kad remonto darbai tuo metu buvo pradinėje vykdymo stadijoje ir, atsižvelgiant į tai, Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia ab initio (nuo sudarymo dienos) nesukeltų jokių neproporcingų pasekmių ir nepažeistų viešojo intereso. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus, kad perkančioji organizacija visgi padarė pažeidimą, atsižvelgus į viešojo pirkimo sutarties svarbą, pobūdį ir vertę, teismas galėtų taikyti alternatyvią sankciją – 2019 m. spalio 28 d. sudarytos remonto darbų sutarties Nr. 24-99 termino sutrumpinimą.

1.       Ieškovė UAB „VT Statyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.       Nors trečiasis asmuo nurodė, kad, teikdamas pasiūlymą, tiksliai apskaičiavo darbų kiekius, tačiau, kad kiekiai apskaičiuoti neatsižvelgiant į Techninę specifikaciją, nurodė ne tik ieškovė, tai pripažino ir atsakovas. Šioje byloje svarbiausia, kad nukrypimus pripažino atsakovas, nors tai nesutrukdė priimti ginčijamą sprendimą, tačiau teismo sprendimo jis neskundė ir su juo sutiko.

25.2.       Apeliantė bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme dalyvavo aktyviai, tačiau D. P. atliktų apdailos darbų sąmatos skaičiavimų nepateikė ir teikia juos tik su apeliaciniu skundu, nors visas ginčas šioje byloje susijęs su tuo, ar apeliantė tinkamai apskaičiavo darbų apimtis, pateikdama pasiūlymą. Pateikti įrodymai neturi būti priimti, nes tokiu būdu apeliantė piktnaudžiauja teise – įrodymus pateikė tik teismui priėmus jai nepalankų sprendimą ir pateikė skaičiavimus jau dirbant ginčo objekte ir atlikus dalį darbų, t. y. pasinaudojant galimybėms, kurių neturi ieškovė. Dalis darbų jau atlikta, todėl tokie skaičiavimai, atsižvelgiant į tai, kad dalį darbų sudarė ir griovimo darbai ir galimai dalies objekto jau nebeliko ir tikslių duomenų nustatyti greičiausiai nebeįmanoma, negali būti vertinami.

25.3.       Perteklinius darbus sudarė per dideli tam tikrų darbų kiekiai ne dėl to, kad jų apytikrius kiekius pateikė trečiasis asmuo, nes jų tiksliai apskaičiuoti nebuvo galima,o dėl to, kad trečiasis asmuo neatsižvelgė į Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus nevertinti tam tikrų darbų tam tikrose patalpose. Todėl neatitikimas Techninei specifikacijai turi būti vertinamas ne kaip apytikslių kiekių pateikimas, o kaip pasiūlymo neatitikimas Techninei specifikacijai. Techninės specifikacijos yra susijusios su Pirkimo objektu, t. y. su siaurąja prasme pasiūlymo sąlygų dalimi, dėl to tokių pasiūlymo sąlygų paaiškinimas ir patikslinimas yra griežtai ribojamas. Būtent nustačius fiksuotos kainos kainodarą, pradinės sutarties vertė yra lygi tiekėjo pasiūlymo kainai, nurodytai už visą perkamų darbų apimtį. Taigi sudarius Pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu perkama didesnė darbų apimtis, už kurią bus atsiskaitoma. Mokėdamas fiksuotą kainą atsakovas permoka už pasiūlytus darbus, nes perka ir darbus, kurių atlikti nereikės, tačiau už juos reikės sumokėti, o jų atsisakyti galimybės neturi.

25.4.       Apeliantė nurodo, kad Pirkimo sutarties 2.4. punktas numato, kad atsakovas neturės pareigos mokėti visos sutarties kainos, jeigu faktinis darbų kiekis bus daugiau kaip 15 proc. mažesnis (skaičiuojant pinigine verte) už pradinę sutarties vertę. Sutartyje nėra numatyta teisės atsisakyti darbų ar neapmokėti nevykdomų darbų kiekių. Tačiau tuo atveju, jeigu darbų kiekis bus
14 proc. mažesnis už pradinę Pirkimo sutarties vertę, atsakovas privalės sumokėti visą jos kainą ir tokiu būdu neracionaliai naudos valstybės lėšas. Taikant fiksuotos kainos kainodarą negalima susitarti, kad apmokama tik už faktiškai atliktus darbus, t. y. jei priimant darbus, nustatoma, kad faktiškai atlikta mažiau darbų, sunaudota mažiau medžiagų ir/ar mechanizmų, negu numatyta lokalinėse sąmatose, rangovui mokėtinas atlyginimas mažinamas suma, atitinkančia lokalinės sąmatos skaičiavimus.

25.5.       Nors apeliantės prašymas taikyti alternatyvias sankcijas, o ne pripažinti jau sudarytą ir vykdomą sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento apeliaciniame skunde grindžiamas viešuoju interesu, tačiau akivaizdu, kad toks prašymas išskirtinai susijęs su apeliantės interesu tęsti pasirašytą Pirkimo sutartį. Atsižvelgiant į šį apeliantės suinteresuotumą, pažymos, kuria ji grindžia aplinkybę dėl medžiagų įsigijimo, nepateikiant jokių kitų įrodymų, vertinti objektyviai negalima. Be to, sankcija už galimai neteisėtą Pirkimą yra skiriama perkančiajai organizacijai, šiuo atveju atsakovui, kuris sprendimo neskundė.

1.       Apeliantė UAB „Akvesta“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė:

26.1.       Kartu su apeliaciniu skundu teikiamais Apdailos darbų sąmatos skaičiavimais yra grindžiama nuosekli apeliantės pozicija, jog pagal Pirkimo dokumentus, sudarant lokalines sąmatas bei skaičiuojant pasiūlymo kainą, turėjo būti vadovaujamasi Techninėmis specifikacijomis, aiškinamaisiais raštais bei projekto brėžiniais. Todėl apeliantė, teikdama minėtus paskaičiavimus, nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir negrindžia apeliacinio skundo naujomis aplinkybėmis.

26.2.       Lietuvos apeliaciniam teismui teikiama UAB „Akvesta“ Pažyma apie atliktus darbus, vykdant ginčo Pirkimo sutartį, negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui. Ši pažyma reikšminga šalių ginčo išsprendimui, neužvilkins bylos nagrinėjimo, bylos šalys su teikiama pažyma yra susipažinusios. Dėl nurodytų priežasčių šis naujas įrodymas turi būti priimtas.

1.       Ieškovė UAB „VT statyba“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstyti argumentai yra analogiški išdėstytiems ieškovės pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose bei atsiliepime į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

2.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

3.       Trečiasis asmuo UAB „Akvesta“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Apdailos darbų sąmatos skaičiavimus ir Pažymą apie atliktus darbus, vykdant Viešojo pirkimo remonto darbų sutartį Nr. 24-99.

4.       Teisėjų kolegija, spręsdama naujų įrodymų prijungimo klausimą, atsižvelgia į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į tai, kad pateiktas naujas įrodymas – Apdailos darbų sąmatos skaičiavimai – yra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. Vienas iš pagrindinių teismo argumentų tenkinant ieškinį buvo tai, kad trečiojo asmens pateiktame pasiūlyme nurodyti darbų kiekiai viršijo Pirkimo dokumentuose nustatytus, dėl to teismas laikė UAB „Akvesta“ pasiūlymą neatitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus. Byloje pateikiamais Apdailos darbų sąmatos skaičiavimais apeliantė šią teismo išvadą siekia paneigti. Tuo tarpu apeliantės teikiama Pažyma apie atliktus darbus, vykdant Viešojo pirkimo remonto darbų sutartį Nr. 24-99, objektyviai negalėjo būti pateikta anksčiau. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad bylos šalys turėjo galimybę susipažinti su apeliantės pateiktais naujais įrodymais bei pateikė savo nuomonę dėl jų pridėjimo prie bylos bei jų turinio vertinimo, sprendžia, jog kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji dokumentai priimtini (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis, 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

5.       Kalėjimų departamentas du kartus atviro konkurso būdu vykdė supaprastintą pirkimą „Paprastojo remonto darbų pirkimas“. Abiejų Pirkimų metu tiekėjų UAB „VT statyba“ ir UAB „Akvesta“ teikti pasiūlymai, kaip neatitinkantys Techninės specifikacijos reikalavimų, buvo atmesti, o Pirkimai nutraukti. Todėl perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, trečiąjį kartą Pirkimą vykdė skelbiamų derybų būdu: teikti pasiūlymus Pirkime pakvietė UAB „VT statyba“ ir UAB „Akvesta“. 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu atsakovė, įvertinusi, kad abiejų tiekėjų galutiniai pasiūlymai atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, nustatė pasiūlymų eilę ir laimėtoju pripažino UAB „Akvesta“ pasiūlymą.

6.       UAB „VT statyba“, susipažinusi su Pirkimo laimėtojos pasiūlymu, 2019 m. spalio 1 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą dėl UAB „Akvesta“ pasiūlymo pripažinimo laimėtoju. Pretenzija grindžiama tuo, jog UAB „Akvesta“ pateiktos lokalinės sąmatos neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų Techninės specifikacijos reikalavimų, kadangi tiekėja, teikdama pasiūlymą, nepagrįstai padidino perkamų darbų kainą įvertinusi neremontuojamų patalpų statinio architektūrai priskirtus darbus. Perkančioji organizacija reikalavimo dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo panaikinimo netenkino. Atsakovas nurodė, kad abiejų tiekėjų pasiūlyti darbų kiekiai buvo didesni nei nustatyta Pirkimo dokumentuose, tačiau, Pirkime taikant fiksuotos kainos su peržiūra kainodarą, tiekėjai prisiima riziką dėl galimų darbų kiekių svyravimų. Todėl nors UAB „Akvesta“ savo rizika nusimatė didesnius darbų kiekius, jos pasiūlymo kaina vis tiek buvo mažiausia.

7.       UAB „VT statyba“, nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Akvesta“ pasiūlymas įrašytas į pasiūlymų eilę, pripažintas laimėjusiu ir su UAB „Akvesta“ nutarta sudaryti Pirkimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino – pripažino 2019 m. spalio 28 d. Viešojo pirkimo remonto darbų sutartį Nr. 24-99 negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

8.       Trečiasis asmuo UAB „Akvesta“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame skunde nurodė, kad tiekėjai, teikdami pasiūlymo kainą Pirkime bei ją pagrindžiančias objektines ir lokalines sąmatas, visų pirma, turėjo vadovautis Technine specifikacija, aiškinamaisiais raštais ir brėžiniais, o ne Pirkime pateiktais sąnaudų kiekių žiniaraščiais, kurie buvo orientaciniai. UAB „Akvesta“, tinkamai įvertinusi Techninėje specifikacijoje nurodytus nevykdomus darbus bei projekto žiniaraščiuose nenurodytus vykdomų darbų kiekius, į sąmatą įtraukė tinkamus ardymo, remonto ir apdailos darbų kiekius, korektiškai neviršydama projektinių žiniaraščių kiekių. Pirkime taikant fiksuotos kainos su peržiūra kainodarą, dėl faktinių kiekių neatitikimo sąmatiniams kiekiams visą riziką turi prisiimti tiekėjai, jei faktinių kiekių svyravimai neviršija 15 proc. pradinės sutarties vertės. Apeliantės pasiūlyta kaina yra mažiausia, net į pasiūlymą įtraukus darbus, kurie nebuvo numatyti Pirkimo Techninėse specifikacijose, nors su pastarąja išvada apeliantė ir nesutinka.

9.       Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl tiekėjos UAB „Akvesta“ pasiūlymo atitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams, pasiūlymo, kuriame faktiškai nurodyti didesni darbų kiekiai nei Pirkimo sąlygose, vertinimo, Pirkime taikant fiksuotos kainos su peržiūra kainodarą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

10.       Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis). VPĮ 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti viešojo pirkimo objektų techninių specifikacijų, kurias pateikti yra perkančiųjų organizacijų pareiga, parengimo būdai bei būdų deriniai, į kuriuos būtina atsižvelgti tiek nustatant reikalavimus pirkimo objektui, tiek vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams. VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Kasacinis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose įstatymuose nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

11.       VPĮ 35 straipsnis reikalauja, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirktų tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Perkančioji organizacija privalo tiksliai laikytis savo pačios iš anksto paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimų, įskaitant pačios perkančiosios organizacijos nustatytas lygiavertiškumo įrodinėjimo sąlygas ir tvarką. Tuo atveju, kai reikalaujama pateikti konkrečius duomenis, jų nepateikimas turėtų būti vertinamas kaip pasiūlymo trūkumas, lemiantis jo atmetimą VPĮ prasme. Nurodytas perkančiajai organizacijai nustatytas pareigas ar išaiškinimus pažeidžiantys veiksmai yra laikytini pamatinių lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-429-180/2017). 

12.       Viena iš situacijų, susijusi su tiekėjų pasiūlymų lygiavertiškumo vertinimu yra tuomet, kai perkančiajai organizacijai pasiūloma perteklinių, papildomų, nei reikalauta, prekių, paslaugų ar darbų. Kasacinio teismo konstatuota, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti pigiausią tiekėjo pasiūlymą tik tuo pagrindu, kad pasiūlyta per daug prekių ar paslaugų, nesant kitų įstatyme nustatytų apribojimų tokį pasiūlymą pripažinti tinkamu, prieštarauja VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje (VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) įtvirtintam viešųjų pirkimų tikslui – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingus darbus racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Ši kasacinio teismo nutartyje išaiškinta VPĮ nuostata savo turiniu yra iš esmės tapati šiam ginčui nagrinėti aktualiai VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytai taisyklei, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos turi būti naudojamos racionaliai.

13.       Ginčo Pirkimo objektas – gyvenamosios paskirties pastato, esančio Rasų g. 8, Vilniuje, paprastojo remonto darbai pagal pateikiamas Pastato paprastojo remonto projekto dalis: bendrąją, statinio architektūros, statinio konstrukcijos, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo ir vėdinimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių, apsauginės signalizacijos, gaisro aptikimo ir signalizacijos, procesų valdymo ir automatizacijos (Pirkimo sąlygų 2.1 punktas). Pirkimo sąlygų 2.2 punkte nustatyta, kad darbų apimtys ir reikalavimai pateikti darbų Techninėje specifikacijoje ir Projekte. Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 1 punkte paaiškinta, kad Projekto dokumentuose radus neatitikimų ar prieštaravimų, dokumentų viršenybė nustatoma tokiu būdu: 1. Techninės specifikacijos, 2. Aiškinamieji raštai, 3. Brėžiniai, 4. Sąnaudų kiekių žiniaraščiai. Atsižvelgiant į Projekto apimtis ir į tai, kad Vilniaus pataisos namai dalį statybos darbų atliks ūkio būdu, perkančioji organizacija Techninėje specifikacijoje tiekėjams nurodė nevertinti dalies Projekte nustatytų darbų. Projekto dalyje „Statinio architektūra“ perkančioji organizacija tiekėjams nurodė nevertinti: brėžinio (19-03)-TP-SA-00, brėžinio (19-03)-TP-SA-01, brėžinyje (19-03)-TP-SA-02 nuo ašies 12-12 iki ašies 18-18 ardymo ir išmontavimo darbų, brėžinyje (19-03)-TP-SA-03 ašyje 14-14 durų D-06K EW30-03 1 vnt. ir nuo ašies 14-14 iki ašies 18-18 statinio architektūrai priskirtų remonto darbų, brėžinio (19-03)-TP-SA-04, brėžiniuose (19-03)-TP-SA-08 ir (19-03)-TP-SA-08 baldų. Projekto dalyje „Statinio konstrukcijos“ perkančioji organizacija nurodė tiekėjams nevertinti: brėžinyje (19-03)-TP-SK-01 ašyje 12-12 angų mūro darbų ir nuo ašies 12-12 iki 18-18 statinio konstrukcijoms priskirtų remonto darbų, brėžinyje (19-03)-TP-SK-02 ašyje 14-14 angų mūro ir sąramų montavimo bei nuo ašies 14-14 iki ašies 18-18 statinio konstrukcijoms priskirtų remonto darbų, brėžinių(19-03)-TP-SK-03 –(19-03)-TP-SK-07. Taip pat perkančioji organizacija paaiškino, kad tiekėjai, vertindami darbų kiekius Projekto „Statinio architektūra“ ir „Statinio konstrukcijos“ dalyse, privalo skaičiuoti pagal brėžinius; kadangi perkančioji organizacija perka tik dalį statybos darbų, darbų kiekius vertinti pagal Projekto „Statinio architektūra“ ir „Statinio konstrukcijos“ pateiktus darbų kiekių žiniaraščius negalima. Projekto dalyje „Elektroniniai ryšiai (telekomunikacijos), apsauginė signalizacija, gaisro aptikimas ir signalizavimas“ perkančioji organizacija tiekėjams nurodė Projekto (19-03)-TP-AS-B1 dalyje nevertinti radijo stočių transliavimo funkcijos įrengimo.

14.       Iš į bylą pateiktos 2019 m. spalio 9 d. pažymos „Dėl UAB „VT statyba“ pretenzijos“ (toliau – Pažyma) matyti, jog atsakovas, siekdamas visapusiškai ir teisingai išnagrinėti ieškovės 2019 m. spalio 1 d. pretenziją, kreipėsi į Kalėjimų departamento Planavimo, turto ir inovacijų skyrių, kuris vertino UAB „VT statyba“ ir UAB „Akvesta“ kartu su tiekėjų pasiūlymais pateiktas objektines ir lokalines sąmatas. Pažymoje nustatyta, kad tiek ieškovės UAB „VT statyba“, tiek trečiojo asmens UAB „Akvesta“ kartu su pasiūlymais teiktose lokalinėse sąmatose pasiūlyti darbų (ardymo, tinkavimo, durų montavimo, pakabinamų lubų darbų) kiekiai yra didesni nei Projekte pateikti darbų kiekiai. Remdamasi būtent šia perkančiosios organizacijos nustatyta aplinkybe, ieškovė teigia, kad UAB „Akvesta“ pasiūlymas, kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimų, negalėjo būti pripažintas laimėjusiu Pirkime.

15.       Šios nutarties 39 punkte nustatyta, kad nagrinėjamu atveju, teikdamos pasiūlymus, tiekėjos privalėjo vadovautis Techninėje specifikacijoje pateiktais išaiškinimais dėl Pirkimo dokumentų viršenybės,
t. y., nustačiusios, kad Projekto dokumentuose yra neatitikimų ar prieštaravimų, tiekėjos turėjo pirmiausia vadovautis Pirkimo Technine specifikacija, aiškinamaisiais raštais bei brėžiniais, o paskiausiai – sąnaudų kiekių žiniaraščiais. Minėtoje Pažymoje nustatyta, kad tokią vadovavimosi Pirkimo dokumentais sistemą iš esmės lėmė sąnaudų kiekių žiniaraščiuose klaidingai nurodyti darbų kiekiai. Todėl, kaip teisingai nurodė apeliantė, tiekėjos, ginčo Pirkime kartu su pasiūlymu teikdamos objektines ir lokalines sąmatas, įvertinusios Techninę specifikaciją, aiškinamuosius raštus bei brėžinius, turėjo į sąmatas įtraukti tokius darbų kiekius, kokius laikė esant būtinus tinkamam Pirkimo darbų atlikimui ir jie nebūtinai turėjo atitikti sąnaudų kiekių žiniaraščiuose pateiktus kiekius, kurie tebuvo orientaciniai. Šią išvadą pagrindžia ir į bylą pateiktas perkančiosios organizacijos paaiškinimas į tiekėjų klausimą, kuriame pastaroji nurodė, kad vykdomų darbų kiekius, remdamasis brėžiniais, tiekėjas turi paskaičiuoti pats. Vadovaujantis VPĮ 2 straipsnio 39 dalimi bei kasacinio teismo praktika, perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011, 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir kt.), todėl, siekdamos tinkamai suprasti Pirkimo sąlygų turinį, tiekėjos turėjo įvertinti ne tik Pirkimo sąlygas, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus.

16.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Pirkimo sąlygų 2 priedo „Remonto darbų sutarties projektas“ 2.4 punkte nustatyta, kad Pirkimo sutarčiai taikoma fiksuotos kainos su peržiūra kainodara, t. y. užsakovė (perkančioji organizacija) už visą pasiūlyme ir sutartyje numatytą pirkimo objektą įsipareigojo sumokėti sutarties 2.1 papunktyje nurodytą kainą, jeigu faktinis darbų kiekis (skaičiuojant pinigine verte) nesiskirs daugiau kaip 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės, nurodytos sutarties 2.1 papunktyje. Dėl darbų, kurie nebus įtraukti į Pirkimo objektą, ir kurių apimtis daugiau kaip 15 proc. viršys sutarties 2.1 papunktyje nurodytą pradinę sutarties vertę, turės būti organizuojamas naujas pirkimas. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Metodika) (akto redakcija, galiojusi ginčo Pirkimo vykdymo ir Pirkimo sutarties sudarymo (2019 m. spalio 28 d.) metu, nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d.) 32 punkte nustatyta, kad fiksuotos kainos kainodara gali būti nustatoma, kai pirkimo vykdytojas žino darbų apimtis, tačiau negali tiksliai nustatyti darbų kiekių arba nors gali tiksliai nustatyti darbų apimtis ir kiekius, tačiau rizika dėl galimo darbų kiekių svyravimo perduodama tiekėjui (Metodikos 32.1-32.2 punktai). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, jog Pirkime taikant fiksuotos kainos su peržiūra kainodarą, faktinių darbų kiekių neatitikimo sąmatiniams skaičiavimas riziką prisiima tiekėjai, jei faktinių darbų kiekių svyravimai neviršija 15 proc.

17.       Metodikos 33 punkte taip pat įtvirtinta, kad Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuotą kainą, pasiūlymo vertinimo metu yra vertinamas tiekėjo siūlomos kainos dydis; tiekėjo pasiūlymo kaina turi apimti ir tuos darbus, kurie nors ir nebuvo tiesiogiai nustatyti pirkimo dokumentuose ir sutartyje, bet yra būtini sutarčiai įvykdyti, o tiekėjas turėjo ir galėjo juos numatyti ir įvertinti dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (Metodikos 33.1 punktas). Pirkimo vykdytojas už visą pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka tiekėjo pasiūlyme nurodytą kainą (Metodikos 33.2 punkte). Metodikos 33.3 punkte nustatyta, kad statinio projekto sąnaudų kiekių žiniaraščiuose (jeigu yra) nurodyti dydžiai – statybos produktų kiekis, įrenginių, mechanizmų skaičius ir statybos darbų (statinio, jo elementų baigtinių darbų ir jiems atlikti reikalingų resursų) apimtis (išreikšta statybos darbų vienetais) – yra apytikriai ir neturi būti laikomi faktiniu ir tiksliu darbų, kuriuos darbų rangovui reikia atlikti, kiekiu. Jei tiekėjo įvykdytų darbų faktinis kiekis skiriasi nuo nurodyto perkamo kiekio (nurodyto statinio projekto kiekių žiniaraštyje ar kitame dokumente), laikoma, kad šie didesni ar mažesni darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y. nepriklausomai nuo faktinio atliktų darbų kiekio sutarties kaina negali būti keičiama. Taikant šį metodą, jei nesikeičia darbų apimtys, didesni atliktų darbų kiekiai nelaikomi papildomais darbais, o mažesni – atsisakomais darbais.

18.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Pirkimo sąlygas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė dėl tiekėjų pasiūlymuose nurodytų „perteklinių“ darbų negali būti vertinama kaip Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų Pirkimo objektui pažeidimas, kaip teigia ieškovė. Šiuo atveju nustačius, kad tiekėjo pasiūlymo kaina turėjo apimti ir tuos darbus, kurie nors ir nebuvo tiesiogiai nustatyti Pirkimo dokumentuose, bet buvo būtini sutarčiai įvykdyti, t. y. faktinių darbų kiekių neatitikimo sąmatiniams skaičiavimas riziką perkėlus tiekėjams, tokiu atveju yra galimas nukrypimas nuo Pirkimo dokumentuose nustatytų darbų kiekių. Todėl nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, net ir nustačiusi, kad abiejų tiekėjų pasiūlymuose galėjo būti nurodyti „pertekliniai“ darbų kiekiai, abu pasiūlymus pagrįstai pripažino tinkamais. Tokiu būdu perkančioji organizacija užtikrino, kad atliekant Pirkimo procedūrą ir nustatant laimėtoją buvo laikomasi lygiateisiškumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

19.       Pirkimo sąlygų 10.1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainą; ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas mažiausios kainos pasiūlymas. Bylos duomenimis trečiojo asmens UAB „Akvesta“ pasiūlymo kaina buvo mažiausia, net jei ir būtų byloje nustatyta, kad tiekėja pasiūlyme nurodė „perteklinius“ darbus. Minėta (nutarties 38 punktas), kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti pigiausią tiekėjo pasiūlymą tik tuo pagrindu, kad pasiūlyta per daug prekių, darbų ar paslaugų, nesant kitų įstatyme nustatytų apribojimų tokį pasiūlymą pripažinti tinkamu, prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingus darbus, prekes ar paslaugas racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, toks sprendimas reiškia, kad perkančioji organizacija atsisako įsigyti tinkamą pirkimo objektą už mažiausią kainą. Pirkimą vykdant pagal mažiausios kainos kriterijų, ,,perteklinį“ pasiūlymą pateikęs tiekėjas neįgyja pranašumo prieš kitus tiekėjus. Esant poreikiui, vėliau šių prekių, darbų ar paslaugų perkančioji organizacija gali atsisakyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Vien šiame nutarties punkte nurodyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra paneigta, kad Pirkimas tik tų darbų, kuriuos ketino įsigyti atsakovas, būtų pigesnis nei trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta kaina, yra nepagrįsta. Pirkimo sąlygose nustačius, kad rizika dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytų „perteklinių“ darbų tenka tokį pasiūlymą pateikusiam tiekėjui bei kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina buvo mažiausia, nėra pagrindo teigti, kad perkančioji organizacija dėl to permoka. Su tokia teismo išvada būtų galima sutikti tik tokiu atveju, jeigu tokių „perteklinių“ darbų teikimas, vykdant Pirkimo sutartį, perkančiajai organizacijai lemtų papildomus finansinius kaštus. Šiuo atveju situacija yra priešinga – Pirkimo sutartį atsakovas sudarė su tiekėja, kuri už mažiausią pasiūlymo kainą atliks ir tokius darbus, kurių, perkančiosios organizacijos vertinimu, pastaroji nesiekė įsigyti, nes šie darbų kiekiai įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą.

20.       Teisėjų kolegija taip pat vertina kaip nepagrįstą skundžiamo teismo sprendimo išvadą, kad Pirkimo sutartyje tariamai nėra aptarta atsakovo teisė neapmokėti tiekėjai už darbus, kurių apimtys nesieks 15 proc. ribos. Pirkimo sąlygų 2 priedo „Remonto darbų sutarties projektas“ 2.4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija už visą pasiūlyme ir sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka sutarties 2.1 papunktyje nurodytą kainą, jeigu faktinis darbų kiekis (skaičiuojant pinigine verte) nesiskiria daugiau kaip 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės, nurodytos sutarties 2.1 papunktyje. Taigi, perkančioji organizacija įsipareigojo sumokėti tik pasiūlytą kainą net ir tuo atveju, jeigu atliktų darbų kiekiai didesni, bet neviršija 15 proc. sutarties kainos. Tuo tarpu dėl darbų, kurie nebus įtraukti į Pirkimo objektą, ir kurių apimtis daugiau kaip 15 proc. viršys sutarties 2.1 papunktyje nurodytą pradinę sutarties vertę, turės būti organizuojamas naujas pirkimas.

21.       Pirmosios instancijos teismas faktą dėl UAB „Akvesta“ pasiūlyme nurodytų „perteklinių“ darbų nustatė remdamasis paties atsakovo išvadomis. Teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad teismas, net ir pripažinęs Pirkimo dokumentų viršenybės principą (nutarties 39 punktas), nevertino, ar UAB „Akvesta“ pateiktos objektinė ir lokalinės sąmatos atitinka Techninę specifikaciją, brėžinius ir aiškinamuosius raštus. Tuo tarpu iš byloje esančių prie trečiojo asmens pasiūlymo pridėtų lokalinių sąmatų bei kartu su apeliaciniu skundu pateiktų Apdailos darbų sąmatos skaičiavimų matyti, kad UAB „Akvetsa“ pagrįstai teigia pasiūlyme tinkamai paskaičiavusi vykdomų darbų apimtis.

22.       Pastato paprastojo remonto projekte buvo nurodyta, kad turės būti atlikta 4 879,91 m2 sienų ploto apdailos darbų. Brėžiniuose ir Techninėje specifikacijoje, kuriomis vadovaudamosi tiekėjos turėjo pateikti objektines ir lokalines sąmatas, nurodyta, kad turės būti atlikta 5 037,58 m2 sienų ploto apdailos darbų. Iš byloje esančių trečiojo asmens lokalinių sąmatų bei Apdailos darbų sąmatos skaičiavimų matyti, kad lokalinėje sąmatoje „Statinio architektūra“ skyriuje „Apdailos darbai“ UAB „Akvesta“ nustatė, jog turės būti gruntuojamas, glaistomas, šlifuojamas bei dažomas 5 253,5 m2 sienų plotas ir 67 m2 sienų ploto aptaisoma vienspalvėmis glazūruotomis plytelėmis, t. y. turės būti atlikta
5 320,5 m2 sienų ploto apdailos darbų. Remiantis paminėtais dokumentais darytina išvada, jog trečiasis asmuo pasiūlyme nurodė remontuojamų sienų ploto 440,59 m2 daugiau (8,3 proc.) nei Projekte ir 282,92 m2 daugiau (5,3 proc.) nei brėžiniuose ir Techninėje specifikacijoje. Tačiau Apdailos darbų sąmatos skaičiavimuose, kuriais nesivadovauti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo (CPK 185 straipsnis), nustatyta, kad be darbų kiekių, nurodytų brėžiniuose ir Techninėje specifikacijoje (5 037,58 m2), Pirkimo rezultatui pasiekti papildomai reikalinga atlikti vamzdynų nišų užtaisymo gipso kartono plokšte ir apdailos darbų 142 m2 sienų plote, elektros kabelių vagų užtinkavimo ir apdailos darbų 52 m2 sienų plote, plytelių prie santechnikos prietaisų aptaisymo neremontuojamose patalpose darbų 15 m2 sienų plote, ortakių praėjimų užtaisymo darbų 78 m2 sienų plote, taip pat 86 m2 laiptinės sienų ploto perdažymo darbų, t. y. viešojo pirkimo tikslui pasiekti iš viso turėtų būti atlikta 5 410,58 m2 ploto sienų remonto darbų. Taigi, įvertinus, kad trečiojo asmens sąmatoje buvo nurodytas 5 320,5 m2 sienų ploto apdailos darbų kiekis, šis sienų apdailos darbų kiekis 90,08 m2 buvo netgi mažesnis, t. y. 1,7 proc. (90,08 m2 x 100 proc./ 5 320,5 m2) nei turėjo būti numatytas Pirkimo rezultatui pasiekti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad, priešingai nei nustatė perkančioji organizacija bei, jai pritardamas, patvirtino pirmosios instancijos teismas, UAB „Akvesta“ lokalinėje sąmatoje nustatyti atlikti sienų apdailos darbų kiekiai nors ir viršijo Projekto sąnaudų kiekių žiniaraščiuose numatytus kiekius, tačiau neviršijo Pirkimo dokumentuose nustatytų darbų kiekių, atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką ir perkančiosios organizacijos pasirinktą fiksuotos kainos su peržiūra kainodarą (kai negalima tiksliai nustatyti darbų kiekių arba nors ir galima juos tiksliai nustatyti, tačiau rizika dėl galimo darbų kiekių svyravimo perduodama tiekėjui).

23.       Kaip paskaičiuota Apdailos darbų sąmatos skaičiavimuose, Projekte nurodyta, kad iš viso yra
1 090,47 m2 patalpų grindų ploto pastato patalpose, kuriose perkami remonto darbai. Kadangi pagal brėžinius ir pirkimo Techninę specifikaciją 336,89 m2 ploto grindys neremontuojamos, Pirkimo dokumentuose tiesiogiai buvo nurodytas 753,58 m2 remontuojamų grindų plotas. Iš trečiojo asmens pateiktos lokalinės sąmatos „Statinio architektūra“ skyriaus „Apdailos darbai“ matyti, kad UAB „Akvesta“ nustatė, jog turės būti suremontuota (dažomas grindų paviršius, įrengiamas lietų grindų pagrindas, ardoma keraminių plytelių danga, klijuojama akmens masės plytelių danga) 632,75 m2 grindų ploto. Iš nutartyje minėtos Pažymos matyti, kad Pastato paprastojo remonto projekte buvo klaidingai nurodyti patalpoje 337 atliktinų darbų kiekiai, kurie turėjo būti 15,21 m2 didesni. Atsižvelgdama į visus nurodytus dokumentus, Apdailos darbų sąmatos skaičiavimus atlikusi sąmatininkė pagrįstai nustatė, jog tiekėjos Pirkime teikiamuose pasiūlymuose iš viso turėjo įvertinti 647,96 m2 grindų remonto darbų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad, priešingai nei nustatė perkančioji organizacija bei pirmosios instancijos teismas, UAB „Akvesta“ lokalinėje sąmatoje nustatyti atlikti grindų remonto darbų kiekiai neviršijo Pirkimo dokumentuose nustatytų darbų kiekių. Nustačius, kad trečiojo asmens sąmatoje buvo nurodytas 632,75 m2 grindų remonto darbų kiekis, o pagal Pirkimo dokumentus, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos pasirinktą  kainodarą, tiekėjų pasiūlymuose turėjo būti nustatytas 647,96 m2 grindų remonto darbų kiekis, tiekėjos pasiūlyme nurodytas grindų remonto darbų kiekis 120,83 m2 netgi buvo mažesnis už Pirkimo dokumentuose tiesiogiai numatytą šių darbų kiekį (753,58 m2) bei 15,21 m2 mažesnis, t. y. 2,4 proc. (15,21 m2 x 100 proc./ 632,75 m2) nei pasiūlyme turėjo numatyti tiekėjas, prisiimdamas riziką dėl perkančiosios organizacijos siekiamo rezultato įgyvendinimo.

24.       Kaip paskaičiuota Apdailos darbų sąmatos skaičiavimuose, pagal Projektą pastate iš viso turėjo būti remontuojama 1 225,87 m2 patalpų lubų ploto. Lokalinėje sąmatoje „Statinio architektūra“ skyriuje „Apdailos darbai“ UAB „Akvetsa“ nurodė, kad įrengs 384,25 m2 ploto pakabinamas lubas bei atliks 841,62 m2 lubų gruntavimo, glaistymo, šlifavimo bei dažymo darbų, t. y. viso 1 225,87 m2 lubų apdailos darbų. Taigi, trečiojo asmens pasiūlyme nurodyti lubų remonto darbų kiekiai atitinka nustatytus Projekte. Minėta, kad Pažymos duomenimis Pastato paprastojo remonto projekte buvo klaidingai nurodyti patalpoje 337 atliktinų darbų kiekiai, kurie turėjo būti 15,21 m2 didesni. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog iš viso tiekėjos teikiamuose pasiūlymuose turėjo įvertinti
1 241,08 m2 ploto lubų apdailos darbų. Todėl priešingai nei nustatė perkančioji organizacija bei pirmosios instancijos teismas, UAB „Akvesta“ lokalinėje sąmatoje numatyti atlikti lubų apdailos darbų kiekiai neviršijo Pirkimo dokumentuose tiesiogiai nustatytų darbų kiekių. Nustačius, kad trečiojo asmens sąmatoje buvo nurodytas 1 225,87 m2 ploto lubų apdailos darbų kiekis, o pagal Pirkimo dokumentus, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos pasirinktą kainodarą, tiekėjų pasiūlymuose turėjo būti nustatytas 1 241,08 m2 ploto lubų apdailos darbų kiekis, trečiojo asmens pasiūlyme nurodytas lubų apdailos darbų kiekis buvo mažesnis 15,21 m2, t. y. 1,24 proc. (15,21 m2 x 100 proc./ 1 225,87 m2) nei pasiūlyme turėjo numatyti tiekėjas, prisiimdamas riziką dėl perkančiosios organizacijos siekiamo rezultato įgyvendinimo.

25.       Nutarties 48-50 punktuose konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Akvesta“ prie pasiūlymo pridėtose objektinėje ir lokalinėse sąmatose nurodyti darbų kiekiai iš esmės atitiko Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus Pirkimo objektui, nors trečiojo asmens pasiūlyme nurodyti kai kurių darbų kiekiai nežymiai yra mažesni arba didesni, nei nurodyta Projekto sąnaudų kiekių žiniaraščiuose, brėžiniuose ar Techninėje specifikacijoje. Kaip minėta anksčiau, pagal pasirinktą kainodarą tiekėjo pasiūlymo kaina turi apimti ir tuos darbus, kurie nors ir nebuvo tiesiogiai nustatyti Pirkimo dokumentuose ir sutartyje, bet yra būtini sutarčiai įvykdyti ir tiekėjas turėjo ir galėjo juos numatyti ir įvertinti dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Šiuo atveju tiekėjų pasiūlymuose nurodytų darbų kiekių nukrypimas nuo Techninėje specifikacijoje nurodytų kiekių negali būti vertinamas kaip neatitikimas Techninei specifikacijai. Tiekėjai pagal Pirkimo sąlygas privalėjo pasiūlyti ir darbus, kuriuos Pirkimo sąlygose dėl Pirkimo objekto tiesiogiai nebuvo reikalaujama atlikti, tačiau kurie tiesiogiai susiję su Pirkimo objektu ir perkančiosios organizacijos siekiamu rezultatu. Atitinkamai, tiekėjai neturėjo siūlyti atlikti darbų kiekius, kurie pagal brėžinius ir Techninę specifikaciją neturėjo būti atliekami ir nesusiję su perkančiosios organizacijos siekiamu rezultatu.

26.       Be to, trečiojo asmens pasiūlyme nurodyti sienų, grindų ir lubų remonto darbų kiekiai nei lyginant su Projekte ir brėžiniuose bei Techninėje specifikacijoje nurodytais kiekiais, nei juos lyginant su darbų kiekiais, kurie turėjo būti numatyti Pirkimo rezultatui pasiekti, neviršijo 15 proc. ribų, todėl didesnius sienų, grindų ir lubų apdailos kiekius tiekėjas turės atlikti už tą pačią pasiūlyme nurodytą kainą (Pirkimo sąlygų 2 priedo „Remonto darbų sutarties projektas“ 2.4 punktas, nutarties 42-46 punktai). Pagal Pirkimo sąlygas, atsakovas už visą pasiūlyme ir sutartyje numatytą Pirkimo objektą sumoka sutarties 2.1 papunktyje nurodytą kainą, jeigu faktinis darbų kiekis (skaičiuojant pinigine verte) nesiskiria daugiau kaip 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės, nurodytos sutarties 2.1 papunktyje, kuri iš esmės reiškia, kad faktinių darbų kiekių neatitikimo sąmatiniams skaičiavimas riziką prisiima tiekėjai, jei faktinių darbų kiekių svyravimai neviršija 15 proc. Todėl netgi įvertinus, jog trečiojo asmens pasiūlyme nurodyti atskirų darbų kiekiai buvo šiek tiek mažesni (nuo 1,24 proc. iki 2,4 proc.) nei turėjo būti nurodyti, atsižvelgiant į Pirkimo sąlygose perkančiosios organizacijos pasirinktą kainodarą ir tiekėjų prisiimamą riziką, ši aplinkybė nepaneigia UAB „Akvesta“ pasiūlymo tinkamumo, nes rizika dėl didesnių išlaidų, esant poreikiui atlikti didesnius, nei sąmatose nurodyta, darbų kiekius, tenka pačiai tiekėjai. Tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas tiek dėl trečiojo asmens pasiūlyme nurodytų „perteklinių“ darbų vertinimo, tiek dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties Pirkimo sąlygoms.

27.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra esminiai ir neturi teisinės reikšmės procesiniam rezultatui byloje, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažindamas tarp Kalėjimų departamento ir UAB „Akvesta“
2019 m. spalio 28 d. sudarytą Viešojo pirkimo remonto darbų sutartį Nr. 24-99 negaliojančia, neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių. Neįvertinęs, kad trečiasis asmuo pasiūlymą teikė vadovaudamasis perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygose nustatytu Pirkimo dokumentų hierarchijos principu ir juose nurodytais duomenimis, taip pat perkančiosios organizacijos pasirinkta kainodara, teismas neteisingai sprendė dėl UAB „Akvesta“ pasiūlymo neatitikimo Techninės specifikacijos reikalavimams. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naują sprendimas – ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, priteisimo

29.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų tarp bylos šalių paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės UAB „VT statyba“ ieškinio netenkinus, bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme, jai nepriteisiamos. Atsakovui Kalėjimų departamentui ir trečiajam asmeniui UAB „Akvesta“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme priteisimo, nereiškus ir tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikus, klausimas dėl jų priteisimo nesprendžiamas.

31.       Trečiasis asmuo UAB „Akvesta“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Iš pateiktų dokumentų (prašymo, PVM sąskaitų faktūrų – teisinių paslaugų išklotinių, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymų) nustatyta, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 500 Eur žyminį mokestį, už apeliacinio skundo, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paaiškinimų raštu parengimą patyrė iš viso 4 477 Eur bylinėjimosi išlaidas.

32.       CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų nuostatomis už apeliacinio skundo parengimą maksimali priteistina suma yra 3 222,5 Eur ((1 289 Eur (užpraėjusio, t. y. 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 (už apeliacinį skundą, Rekomendacijų 8.9 punktas)), už papildomus paaiškinimus maksimali priteistina suma yra 527,04 Eur ((1 317,6 Eur (užpraėjusio, t. y. 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, Rekomendacijų 8.16. punktas)). Minėta, kad apeliantė taip pat teikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, procesinio prašymo, kuriame keliamas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas, kuris nagrinėjamu atveju nereikalauja jokių teisinių žinių, parengimo įkainojimas 727,46 Eur (4 477 Eur – 3 749,50 Eur) suma neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas priteisti išlaidas už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą netenkinamas. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į trečiojo asmens apeliacinės instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų nedidelę apimtį, juose dėstomų argumentų kartojimąsi, aplinkybę, kad byla nėra sudėtinga, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinų apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti dydį mažina iki 2 500 Eur. UAB „Akvesta“ iš ieškovės UAB „VT statyba“ iš viso priteistinos 4 000 Eur (1 500 Eur žyminis mokestis + 2 500 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

33.       Atsakovui Kalėjimų departamentui nepateikus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsniu

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VT statyba“ ieškinį atmesti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Akvesta“ (juridinio asmens kodas 300854587) iš uždarosios akcinės bendrovės „VT statyba“ (juridinio asmens kodas 301053724) 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Artūras Driukas

                                                                                Dalia Kačinskienė

                                                                                Danguolė Martinavičienė