Administracinė byla Nr. eI3-1160-426/2020

                          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01886-2017-5

                 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baldų meistras“ atstovui advokato padėjėjui Klaidui Armaliui,

atsakovės atstovei Aydai Černiauskienei.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baldų meistras“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

ESTT byloje C‑434/12, į kurią referuoja LVAT, nurodoma, kad nacionalinis teismas visų pirma turėtų atsižvelgti į mikroįmonių, kurių steigimą ir plėtrą siekiama užtikrinti Reglamento                    Nr. 1698/2005 52 straipsnyje numatyta parama, termino apibrėžtį, kuri įtvirtinta 2003 m. gegužės                 6 d. Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties priedo 2 straipsnio 3 dalyje (OL L 124, p. 36), t. y. MVĮ kategorijoje „mikroįmonė“ apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 asmenų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinė balanso suma neviršija 2 milijonų eurų (skelbta: http://publications.europa.eu/resource/cellar/79c0ce87-f4dc-11e6-8a35-01aa75ed71a1.0012.03/DOC_1).

Taip pat ESTT

        Ginčo dėl to, kad pareiškėjos pateikta paraiška formaliai atitinka paramos gavimo kriterijus, nustatytus mikroįmonių kūrimui ir plėtrai pagal Reglamento Nr. 1698/2005 52 straipsnio a punkto ii papunktį ir nacionalinės teisės aktus, nėra, tačiau, atsižvelgus į LVAT ir ESTT pateiktus išaiškinimus, vertinama, ar pagrįstos NMA išvados dėl nustatyto piktnaudžiavimo kriterijaus.

        Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės dėl kurių ginčo nėra, t. y. pareiškėja 2010 m. lapkričio 12 d. Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamentui pateikė paraišką Nr.                   3VK-KA-10-2-003821-PR001 (toliau – Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-20013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės). Agentūra su pareiškėja (toliau – ir Paramos gavėja)                             2011 m. rugsėjo 5 d. pasirašė paramos sutartį Nr. 3VK-KA-10-2-003821-PR001 (toliau – Paramos sutartis). Šios sutarties 1.1 papunkčiu Paramos gavėja įsipareigojo įgyvendinti projektą „Labai mažos įmonės UAB „Baldų meistras“ plėtra“ Nr. 3VK-KA-10-2-003821-PR001 (toliau – Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Be kita ko, Paramos sutarties 17.10 papunkčiu Paramos gavėja įsipareigojo: užtikrinti, kad labai maža įmonė išliks savarankiška įmone mažiausiai 5 (penkerius) metus po Sutarties pasirašymo dienos: įmonė nėra ir ne mažiau kaip 5 (penkerius) metus po Sutarties pasirašymo dienos nebus priskiriama įmonei partnerei arba susijusiai įmonei, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (Žin, 1998, Nr. 109-2993; 2007, Nr. 132-5354); įmonę kontroliuojantis fizinis asmuo, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271) 2 straipsnio 3 punkte, 5 (penkerius) metus po Sutarties pasirašymo dienos įsipareigoja netapti kitą (-us) juridinį asmenį (-is) kontroliuojančiu asmeniu (17.10.1, 17.10.2 papunkčiai). Paramos gavėja 2013 m. sausio 31 d.,                   2013 m. gegužės 29 d. ir 2013 m. rugsėjo 2 d. pateikė Mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KA-10-2-003821-MP001, kuriame deklaruota šios investicijos: džiovykla ir 5 ašių apdirbimo centras. Mokėjimo prašymas Nr. 3VK-KA-10-2-003821-MP002, kuriame deklaruotos šios investicijos: skersavimo-optimizavimo, formatinio pjovimo, frezavimo, gręžimo, keturpusio obliavimo, vienpusio briaunų klijavimo ir plačiajuostes šlifavimo stakles bei plokščių supjovimo centras (toliau – įranga). Mokėjimo prašymas Nr. 3VK-KA-10-2-003821-MP003, kuriame deklaruota šios investicijos išilginio pjovimo staklės ir skydų klijavimo presas (toliau – Mokėjimo prašymai). Pareiškėjai buvo išmokėta 409 453,07 Eur paramos suma. Agentūra, nustačiusi Paramos gavėjos įgyvendinto Projekto pažeidimus ir vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro  2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės) 10 punktu, 2016 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. BRK-5112 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – Ministerija) apie Paramos gavėjos padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti Agentūros sprendimui – paramos gavėjai UAB „Baldų meistras“ taikyti sankciją – susigrąžinti 409 453,07 Eur paramos sumą bei nutraukti Paramos sutartį. Agentūra, pritarus Ministerijai 2016 m. lapkričio 11 d. pranešimu                  Nr. 8D-527(5.50)), vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 64 punktu, Lietuvos kaimo plėtros               2007–2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės) 197.3.1, 197.3.14, ir 197.3.16 papunkčiais, Paramos sutarties 19.1 papunkčiu bei Europos Komisijos Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalimi, ir, įvertinusi nustatytus pažeidimus, Sprendimu taikė išmokėtos 409 453,07 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymus susigrąžinimo sankciją ir nutraukia Paramos sutartį. Agentūros vertinimu, Paramos gavėja, įgyvendindama Projektą, padarė pažeidimą, dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą. Vadovaudamasi Administravimo taisyklių 253.3 ir 253.13 papunkčiais Agentūra gali nustatyti pažeidimą tada, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikоs ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu, ir pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas (analogiškos nuostatos nustatytos Paramos sutarties 25.3 ir 25.23 papunkčiuose). Toks aiškinimas atitiko apibrėžtus sutarties pažeidimo atvejus. Akcentuotina, kad Agentūra pagrįstai vadovavosi teisės aktų nuostatomis, galiojusiomis skundžiamo Sprendimo priėmimo metu. Taigi, Administravimo taisyklių tuo metu galiojusioje redakcijoje buvo įtvirtinta speciali nuostata, taikoma būtent tada, kai paramos gavėjai dirbtinai sukuria sąlygas gauti paramą. Pagal Administravimo taisyklių 197.3.16 punktą,  parama ar jos dalis susigrąžinama, kai paramos gavėjas „dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti (nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtinta Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą 2007–2013 metų programiniu laikotarpiu nustatymo metodika, jei taikoma)“.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą 2007–2013 metų programiniu laikotarpiu nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-213 (toliau Metodika). Metodikos 3 punkte nustatyta, kad ja turi vadovautis Agentūros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, atliekantys paramos paraiškų vertinimą, administruojantys projekto vykdytojo arba paramos gavėjo projektus pagal Programos priemones. Dirbtinai sukurtos sąlygos gauti paramą – fizinių arba juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derinamos sąlygos, kuriomis gali būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą (Metodikos 5.1 punktas). Jei projektas pagal Metodikoje detalizuotus kriterijus atitinka dirbtinai sukurtas sąlygas gauti paramą, būtina papildomai įvertinti (atsižvelgiant į ESTT sprendimą byloje C-434/12): 6.1 objektyvias aplinkybes, kuriomis remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti pagal Programą siekiamų tikslų; 6.2 subjektyvias aplinkybes, kuriomis remiantis daroma išvada, kad dirbtinai sukūręs sąlygas gauti paramą, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą. (Metodikos 6 punktas). Nustatydama dirbtinai sukurtas sąlygas gauti paramą, Agentūra gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip teisiniai, geografiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (pvz., nustatoma arba pastebima, kad skirtingi subjektai sukūrė teisinę struktūrą, leidžiančią jiems apeiti teisės aktuose nustatytus apribojimus, arba tarp pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų nustatomas tyčinis veiksmų koordinavimas, dirbtinai sukuriant sąlygas gauti paramą pagal tam tikrą priemonę, Metodikos 7 punktas). Metodikos III skyriuje detalizuojami kriterijai dėl dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo principai administruojant projektą, t. y. pagal Metodikos 11 punktą, darbuotojas, vadovaudamasis nešališkumo ir teisingumo principais, projekto administravimo arba priežiūros metu pagal duomenis, esančius Agentūros informacinėse sistemose ir (arba) dokumentuose, pateiktuose su paramos paraiška, gautuose projekto vertinimo ir (arba) administravimo metu, nustatęs ir (arba) pastebėjęs (pvz., remiantis išorės registrais), kad projektas susijęs su kitais Agentūroje vertinamais, įvertintais arba administruojamais projektais, nustato, kad yra sukurtos dirbtinės sąlygos gauti paramą pagal tris ir daugiau rizikos kriterijus: 11.1 projekto įgyvendinimo vietos; 11.2 projekte numatytos vykdyti arba vykdomos veiklos; 11.3 susijusių asmenų arba susijusių projektų, arba įmonių partnerių; 11.4 pareiškėjo arba paramos gavėjo patirties įgyvendinant paramos projektą; 11.5 paramos gavėjų projektuose dalyvaujančių tų pačių tiekėjų (rangovų), kurie detalizuoti Metodikos 2 priede. Metodikos 12 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei projekto administravimo arba priežiūros metu nustatoma, kad paramos gavėjo projektas atitinka tris ir daugiau Metodikos 2 priede pateiktus rizikos kriterijus, laikoma, kad paramos gavėjas dirbtinai sukūrė reikiamas sąlygas gauti paramą ir turi būti vykdomas pažeidimo tyrimas. 

Metodikos 2 priede detalizuoti Rizikos kriterijai dirbtinai sukurtoms sąlygoms gauti paramą pagal Programos priemones nustatyti projekto administravimo ir priežiūros metu, t. y. nurodyti tokie kriterijai: projekto įgyvendinimo vieta, projekto numatyta vykdyti arba vykdoma veikla, susiję asmenys, susiję projektai, įmonės partnerės, paraiškos arba paramos gavėjo patirtis, įgyvendinant paramos projektus, pramos gavėjų projektuose dalyvauja tie patys tiekėjai (rengėjai).

Atsakovė nustatė, kad pareiškėja sąmoningai derino veiksmus su kita įmone ir dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti. Fizinių asmenų grupė (įmonių akcininkai), dirbtinai padalijusi investicijas keletui projektų, sukūrė teisinę struktūrą, leidusią apeiti nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus apribojimus. Pareiškėja įgijo nepagrįstą pranašumą prieš kitus paramos gavėjus ir įmones, nes dvigubai didesnė nei leidžiama paramos suma buvo sukoncentruota tos pačios asmenų grupės rankose, taip buvo pažeisti ne tik Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti, ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio              8 dalies nuostatas, kad, nepažeidžiant specialiųjų nuostatų, kai nustatoma, kad siekdami įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, paramos gavėjai dirbtinai sukūrė tokioms išmokoms gauti reikalingas sąlygas, jiems išmokos neskiriamos, priemonės tikslai.

        Svarbu ir tai, kad Reglamento 1698/2005 52 straipsnio a dalies ii punkte nustatyta, jog parama pagal šį skirsnį apima priemones kaimo ekonomikai įvairinti, kurias sudaro parama mikroįmonių kūrimui ir plėtrai siekiant skatinti verslumą ir plėtoti ekonominę struktūrą. 2007–2013 m. Programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ aprašymo 3 dalyje nustatyti priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ tikslai: 3.1 (Bendrasis tikslas) remti labai mažų įmonių ir kitų smulkiojo verslo iniciatyvų kūrimąsi ir plėtrą kaime, skatinant ne žemės ūkio srities veiklą, sukuriančią naujų darbo vietų bei papildomų pajamų šaltinių, ir tokiu būdu gerinant gyvenimo kokybę kaime. 2007–2013 m. Programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ aprašymo 2 dalyje pateiktas priemonės apibūdinimas, mikroįmonės apibrėžimas, vadovaujantis Komisijos rekomendacijomis: 1) Ši priemonė skirta kaimo gyventojų verslumui skatinti, užimtumui didinti, kaimo ekonomikai įvairinti ir plėtoti smulkųjį verslą kaime. 2) Parama pagal šią priemonę teikiama labai mažoms įmonėms kaime ir kaimo gyventojams, užsiimantiems ne žemės ūkio veikla. 3) Labai maža įmone laikoma savarankiška įmonė, kurioje dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinis balansas neviršija 2 mln. Eur. Parama teikiama naujoms labai mažoms įmonėms steigti, taip pat jau veikiančiųjų labai mažų įmonių plėtrai.

Agentūra nustatė visumą aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjos piktnaudžiavimą, ir joms pagrįsti pateikė duomenis, t. y. įvertino, jog veikla vykdoma tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesutinka su šia išvada ir teigia, kad abi bendrovės veiklą vykdo skirtingose patalpose, esančiose viena šalia kitos ir Paramos sutartyje nėra nustatytų draudimų kokiu atstumu įmonės turi būti nutolusios viena nuo kitos. Tokios aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, neįrodo, jog jos yra funkciškai susijusios.

Nustatyta, kad Abiejų įmonių projektų įgyvendinimo vietos buvo pakeistos, kai šioms pradėjo vadovauti tas pats asmuo, t. y. I. K. (I. K.). Taip pat nustatyta, kad numatyta vykdyti ta pati veikla, produkcija tiekiama toms pačioms įmonėms, abiejų paramos gavėjų projektuose dalyvavo tie patys tiekėja (statybos darbus atliko ir įrangą teikė UAB „C. A.”). Pati pareiškėja ir neginčijo patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kad 2016 m. birželio 7 d. atlikus patikrą vietoje nustatyta, jog veiklos vykdomos skirtingose patalpose, esančiose viena šalia kitos, bet obliavimo staklės (Nr. 0192), gręžimo staklės (Nr. 1378) ir 6 velenų keturpusės obliavimo staklės (Nr. M205UM010), priklausančios pareiškėjai, buvo Bendrovei priklausančiose patalpose. Pareiškėja teigia, kad įrangos laikymas nėra esminis sutarties pažeidimas. Pabrėžtina, kad šiuo atveju tas faktas vertinamas kaip vienas iš faktorių piktnaudžiavimui nustatyti ir atsakovė vertino visumą faktorių pagal Metodikoje ir jos 2 priede nurodytus kriterijus.

Pateikti duomenys patvirtina, kad sutampa projekto įgyvendinimo vieta, paraiškos pateikimo data, paramos priemonė ir veiklos sritis, paskolos teikėjas. Atsakovė vertino ir pareiškėjo bei bendrovės sąskaitas-faktūras, t. y. Bendrovės sąskaitų-faktūrų dalis serijos numerių yra „GJ“, kita dalis – „BM“, kaip ir UAB „Baldų meistras“; didžioji dalis Bendrovės sąskaitų-faktūrų yra UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ kaip ir UAB „Baldų meistras“; Sąskaitos-faktūros identiškos, vienodi prekių pavadinimai. Statybos darbus atliko ir teikė įrangą – UAB „C. a“. Taip pat atsakovei buvo pateikti tiek pareiškėjos, tiek Bendrovės paaiškinimai, kurie buvo atsiųsti iš to paties elektroninio pašto adreso: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos vertinimas, kad galimai įsivėlė buhalterinės klaidos sąskaitose-faktūrose, nesat jokių šiuo klausimu pateiktų oficialių paaiškinimų, aktų ir kt., yra tik jos pačios subjektyvus vertinimas. Toks aiškinimas nepaneigia nustatytos esminės aplinkybės. Pabrėžtina, kad pareiškėjos argumentas, jog Agentūra jau buvo patikrinimų metu įvertinusi tuos pačius duomenis dėl pasirinkto tiekėjo ir nenustatė pažeidimų, savaime nepaneigia paties fakto, kuris vertinamas būtent Metodikos taikymo aspektu. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp bendrovių egzistavo ne atsitiktiniai, o gerai suderinti veiksmų planai, siekiant piktnaudžiauti paramos teikimo galimybe.

Teismas sutinka su atsakovės atliktu vertinimu ir pritaria jos pozicijai, jog sukurtas abiejų bendrovių veiklos modelis, gavus maksimalią paramą dviem projektams, sudarė kliūtis kitiems galimiems paramos gavėjams, kurie buvo sąžiningi ir ketino vykdyti veiklą pagal nustatytus priemonės tikslus, gauti paramą.

Ta aplinkybė, kad pareiškėja vykdo veiklą ir įmonės atitinka formaliai nustatytus kriterijus, negali pagrįsti, jog ji nepiktnaudžiavo sukurtu modeliu, siekdama įgyti neteisėtą pranašumą. Pagrįstos Agentūros išvados, jog buvo sukurtos dirbtinai sąlygos išmokoms gauti. Visuma aplinkybių rodo, kad buvo sąmoningai derinami veiksmai, siekiant gauti maksimalią paramą abiem bendrovėms.

Akivaizdu, kad abi bendrovės tą pačią dieną pateikė paraiškas, kurių paramos priemonės, veiklos sritis ir paskolos teikėjas sutapo, tik siekiant dirbtinai išskaidyti projektą, siekdamos pagal sukurtą mechanizmą (grindžiamas geografiniu, ekonominiu, funkciniu ir asmeniniu ryšiu) gauti maksimalią naudą. Kaip minėta, pareiškėja neginčijo nustatytų faktinių aplinkybių, o tik nesutiko su atsakovės vertinimu.

Buvo nustatytas geografinis projektų ryšys, funkcinis nesavarankiškumas, o taip pat buvo nustatyti projektus įgyvendinančių asmenų ekonominiai-finansiniai ryšiai, t. y. ta pati buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė, teisiniai-asmeniniai ryšiai – tas pats direktorius, įmonių direktorių ir akcininkų keitimasis panašiu metu, registracijos adresas, el. paštas, o, be to, ir kitos aplinkybės, rodančios sąmoningą veiksmų derinimą, t. y statybos darbus atliko ir teikė įrangą – UAB „C. A.“.

Pateikta atsakovės medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos ir Bendrovės projektuose 5 kriterijai atitinka nurodytus Metodikos 2 priede. Pakanka nustatyti sukurtas dirbtines sąlygas gauti paramą pagal tris ir daugiau rizikos kriterijus, kad būtų konstatuota, jog gavėjas dirbtinai sukūrė reikiamas sąlygas gauti paramą. Darytina išvada, kad egzistavo pagal ESTT praktiką tiek objektyvus, tiek ir subjektyvus kriterijai. Objektyvų apibūdina šios aplinkybės: abiejų bendrovių vykdoma veikla tuo pačiu adresu, vienos įmonės įranga yra kitos įmonės patalpose; abi įmonės parduoda savo produkciją tai pačiai įmonei; įmonių vadovai ir akcininkai tie patys asmenys. Subjektyvųjį požymį apibūdina tai, kad abi įmonės projektus planavo vykdyti skirtingose vietovėse, bet po projektų keitimų veikla vykdoma tuo pačiu adresu. Taigi, tikrasis siekis ir buvo sukurti tokią schemą, kad abi bendrovės piktnaudžiaudamos paramos teikimo priemonėmis sukurtų tokį mechanizmą, jog galėtų gauti kuo didesnę paramą. Kaip minėta, tai neatitiko tikrųjų Priemonės tikslų ir galimai apribojo kitų sąžiningų paramos gavėjų teisę gauti paramą.

Teismo vertinimu, tikrasis vienoje vietoje įgyvendinamų projektų tikslas ir buvo dirbtinai išskaidyti projektus, siekiant pasisavinti kuo didesnę paramos sumą. Kaip nustatyta, bendrai paramos gavėjoms skirta: 500 000 Eur – UAB „GJ baldai“, 427 857,68 Eur – pareiškėjai. Taigi, abiem bendrovėms kartu – 927 857,68 Eur. Šiuo atveju visuma nustatytų aplinkybių patvirtina subjektyviojo elemento buvimą, tikrąjį siekį gauti maksimalią naudą.

Teismo vertinimu, NMA, atlikdama tyrimą, įrodė ir Sprendime išsamiai atskleidė aplinkybes, patvirtinančias, kad šiuo atveju vienas projektas buvo suskaidytas į du. Toks suskaidymas formaliai paramos kriterijus atitinkančius projektus negali būti laikomas atitinkančiu suteiktos paramos tikslus.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės tyrimo išsamumu. Tokiu būdu pareiškėja įgijo nesąžiningą pranašumą prieš kitus paramos gavėjus. Ji pažeidė Paramos sutarties sąlygas, todėl pagrįstai buvo taikyta sankcija. Tam pritarė ir Ministerija.

Pabrėžtina, kad pareiškėjos argumentai nepaneigia Agentūros nustatytų aplinkybių. Pabrėžtina, kad pirminėse projekto įgyvendinimo stadijose atliktas projekto vykdymo vietos pakeitimas laikytinas tik viena iš aplinkybių visumos, kurios pagrindu atsakovė nustatė pažeidimą. Ta aplinkybė, kad NMA pritarė pareiškėjos prašymui keisti projekto vykdymo vietą ar išmokėjo paramą, nepašalina atsakovės pareigos, nustačius visų kitų aplinkybių visumą, konstatuoti pažeidimą.

Įgyvendinimo taisyklių 64 punkte nustatyta, kad Paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir pažeidžiant įsipareigojimus, numatytus Taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Administravimo taisyklių 255 punkte nustatyta, kad Agentūra, nustačiusi pažeidimų, atitinkamam paramos gavėjui taiko šių taisyklių VIII skyriaus trečiame skirsnyje nustatytas sankcijas: Administravimo taisyklių 197.3.1 papunktyje nustatyta, kad paramos gavėjui vykdant projektą, pažeidus ES ar Lietuvos Respublikоs teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu; 197.3.14 papunktyje nustatyta, kad paramos gavėjui pažeidus kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus; 197.3.16 papunktyje nustatyta, kad paramos gavėjui dirbtinai sukūrus sąlygas paramai gauti (nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtinta Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą 2007–2013 metų programiniu laikotarpiu nustatymo metodika, jei taikoma); Paramos sutarties 19.1 papunktyje numatyta, kad Agentūra turi teisę susigrąžinti paramą paaiškėjus aplinkybėms išvardytoms 25.3 papunktyje t. y. kai „paramos gavėjas vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikоs ir / arba Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu“.

Konstatuotina, kad atsakovė, įvertinusi nustatytus pareiškėjos pažeidimus dėl dirbtinai sukurto mechanizmo suskaidyti projektus, sukūrus medelį, siekiant gauti kuo didesnę paramą,  vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 64 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.1 papunkčiu, Paramos sutarties 19.1 papunkčiu, Europos Komisijos Reglamento Nr. 65/2011,4 straipsnio 8 dalimi, teisėta ir pagrįstai taikė paramos susigrąžinimo sankciją ir susigrąžino 409 453,07 Eur paramos sumą bei, vadovaudamasi Paramos sutarties 19.1 papunkčiu, nutraukė Paramos sutartį. Pareiškėja nekėlė skunde argumentų dėl taikytos sankcijos neproporcingumo. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo argumentai, nepaneigia atsakovės tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Teismas prieina prie išvados, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88  straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baldų meistras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kaledorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                           Beata Martišienė

                         Rūta Miliuvienė

                        Henrikas Sadauskas