Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [P-438-2-11].doc
Bylos nr.: P-438-2-11
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vyriausioji tarnybinė etikos komisija 188736355 atsakovas
Kauno miesto savivaldybės adminisracija trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Proceso atnaujinimas administracinėje byloje
Esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P-438-2/2011

Procesinio sprendimo kategorija 80.9

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2011 m. sausio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechanvičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (pranešėjas) viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos prašymą atnaujinti procesą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-400/2010, kurioje buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis dėl 2 534 Lt išlaidų priteisimo pareiškėjai B.K..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. KS-97 nusprendė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vedėja B.K., eidama šio skyriaus vedėjos pavaduotojos pareigas, neįvykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto, ir nustatyta tvarka nedeklaravusi naujai paaiškėjusių interesų konfliktą keliančių aplinkybių, susijusių su buto, priklausančio jai ir jos seseriai G.M., remontu, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas ir įpareigojo B.K. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir ateityje elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

Pareiškėja B.K. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. KS-97.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

 

II.

 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino - Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. KS-97 panaikino.

Pareiškėja 2010 m. kovo 10 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kuriame prašė priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, t. y. 3 936 Lt atstovavimo, kelionėms išlaidoms atlyginti bei sumokėtus žyminius mokesčius.

Pareiškėja nurodė, kad sumokėti žyminiai mokesčiai už skundą ir už apeliacinį skundą; išlaidos patirtos advokato padėjėjui Pauliui Astromskiui – 2 000 Lt; išlaidos patirtos advokatui Pauliui Čerkai – 1 936 Lt.

Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepimu į prašymą dėl išlaidų atlyginimo prašė pareiškėjos prašymą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog teismuose gindama savo sprendimus, o tuo pačiu ir viešąjį interesą, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija privalėtų atlyginti pareiškėjams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.    

 

III.

                     

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556 - 400/2010 pareiškėjos prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai B.K. iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2 534 Lt išlaidų bei grąžino pareiškėjai B.K. 2009 m. kovo 27 d. sumokėtą 14 Lt (keturiolikos litų) žyminio mokesčio permoką.

            Teismas konstatavo, jog šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 6 dalis). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja prašo priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, t. y. 3 936 Lt atstovavimo, kelionėms išlaidoms atlyginti bei sumokėtus žyminius mokesčius. Šioms išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė PVM sąskaitas-faktūras, pinigų priėmimo kvitus, sąskaitas už teisines paslaugas, 2008 m. gruodžio 23 d. teisinių paslaugų sutartį, 2010 m. vasario 12 d. teisinių paslaugų sutartį, ataskaitą dėl 2009 m. kovo 25-27 d. suteiktų paslaugų, 2009 m. kovo 2 d. atstovavimo sutartį. Teismas akcentavo, jog pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti žyminį mokestį. Teismo nuomone, 2008 m. gruodžio 24 d. įmokos mokėjimo kvitas patvirtina, kad už skundą pareiškėja sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Todėl pareiškėjos naudai iš atsakovo priteistinas 100 Lt žyminis mokestis. Teismas nurodė ir tai, jog pagal ABTĮ 39 straipsnio 2 dalį, už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 50 litų žyminis mokestis. 2009 m. kovo 27 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 64 Lt. Todėl pareiškėjai priteistina iš atsakovo atlyginti 50 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, o 14 Lt žyminio mokesčio permoka turi būti grąžinta (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja nurodo, kad advokatui Pauliui Čerkai už skundo parengimą (4 val.) sumokėjo – 968 Lt; už pasirengimą ir atstovavimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (3 val.) – 600 Lt, už kelionės išlaidas – 200 Lt (su PVM viso 968 Lt). Pareiškėja taip pat nurodo, kad advokato padėjėjui Pauliui Astromskiui už dokumentų analizę 2009 m. kovo 2-3 d. (6 val.) sumokėjo 900 Lt, už kelionės išlaidas – Kaunas-Vilnius-Kaunas – 200 Lt, už atstovavimą teisme 2009 m. kovo 3 d. (1 val.) - 150 Lt (su PVM viso 1 250 Lt), o už Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimo teisėtumo analizę (5 val.) – 750 Lt. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.  įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktas nustato, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta MMA – 800 Lt. Rekomendacijų 3 punktas numato, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Vadovaudamasis šia teisės norma, teismas pripažino, jog nėra pagrindo priteisti pareiškėjai iš atsakovo už advokato Pauliaus Čerkos ir advokato padėjėjo Pauliaus Astromskio kelyje Kaunas-Vilnius-Kaunas sugaištą laiką, kadangi advokato ir advokato padėjėjo iš kitos vietovės dalyvavimas byloje nebuvo būtinas.

Teismas akcentavo ir tai, kad vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus priteistinas užmokesčio už skundo parengimą dydis – 2 400 Lt (3 x 800 Lt MMA). Vadovaujantis Rekomendacijų 2, 7, 8.2 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, pareiškėjai iš atsakovo priteistina 968 Lt atstovavimo išlaidų už skundo parengimą. Teismo vertinimu, remiantis paminėtomis nuostatomis ir Rekomendacijų 8.18 punktu, maksimalus priteistinas užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydis – 120 Lt (0,15 x 800 Lt MMA). Pareiškėjai už advokato Pauliaus Čerkos atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (teismo posėdis tęsėsi vieną valandą) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2010 m. vasario 17 d., atsižvelgiant į Rekomendacijų 2, 7, 8.18 ir 9 punktus, priteistina iš atsakovo 120 Lt atstovavimo išlaidų. Už pasirengimą teismo posėdžiui, analogiškai kaip už dalyvavimą teismo posėdyje, pareiškėjai priteistina 240 Lt, vadovaujantis Rekomendacijų 2, 7, 8.18, 9 ir 10 punktais (pasirengimui bylos nagrinėjimui buvo sugaišta apie dvi valandas).

Teismas taip pat nurodė, jog Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Teismas nustatė, kad už advokato padėjėjo Pauliaus Astromskio dalyvavimą 2009 m. kovo 3 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjai priteistina 96 Lt, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ bei Rekomendacijų 2, 5, 7, 8.18, 9 punktais (teismo posėdis tęsėsi vieną valandą). Teismo vertinimu, už dokumentų analizę 2009 m. kovo 2-3 d., bei už Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimo teisėtumo analizę, analogiškai kaip už dalyvavimą teismo posėdyje, pareiškėjai priteistina 960 Lt, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ bei Rekomendacijų 2, 5, 7, 8.18, 9 ir 10 punktais (dokumentų ir sprendimo teisėtumo analizei buvo sugaišta apie 10 valandų). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėjo 2 534 Lt išlaidų.

 

IV.

                     

            Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A556-400/2010, kurioje buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis dėl 2 534 Lt išlaidų priteisimo pareiškėjai B.K..

            Prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovas nurodo, jog reikšdama ieškinius dėl darbo sutarčių nutraukimo ar sandorių pripažinimo negaliojančiais (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 7 punktas), teikdama prašymus dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo (ABTĮ 15 straipsnio 6 punktas) ar dalyvaudama byloje atsakove ir taip gindama savo priimtą sprendimą, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau - ir Komisija) visais atvejais gina viešąjį interesą o teismo sprendimas priimamas ne Komisijos, o viešojo intereso naudai arba nenaudai. Todėl visiškai nepagrįstas teisėjų kolegijos motyvas, jog bylą išsprendus pareiškėjos naudai, ji turinti teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą. Skirtingai nuo kitų, žmonių materialines teises ginti privalančių viešojo administravimo subjektų, Komisijos veiklos dalykas yra visuomenės viešųjų interesų gynimas. Tai, kad valstybės politikų, pareigūnų bei valstybės tarnautojų elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms vertinti ir atitinkamus sprendimus priimti, Įstatymas paveda pačiai Komisijai ir tik dėl to skundžiant jos priimtus sprendimus, teismuose ji dalyvauja atsakove, padėties nekeičia tuo labiau, kad to paties ABTĮ 40 straipsnio 3 dalies nuostatos atleidžia Komisiją nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinius skundus dėl administracinių teismų sprendimų. Taigi nėra pakankamo teisinio pagrindo teigti, kad teismuose gindama savo sprendimus, o tuo pačiu ir viešąjį interesą, Komisija privalėtų atlyginti pareiškėjams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pastebėtina, kad ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas atleidžia nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybės institucijas bei kitus asmenis, kurie ieškinius reiškia ar pareiškimus teikia siekiant apginti viešąjį interesą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje sakoma, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK normas, šalis atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, neatlygina šių išlaidų ir ginčą laimėjusiai šaliai (CPK 96 straipsnis). Komisijos manymu, teisėjų kolegija, ignoruodama įstatymų aiškinimo metodus, kurie yra privalomi, administracinėje byloje Nr. A556-400/2010 padarė klaidingą išvadą apie pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumą. Dėl to yra pakankamas pagrindas procesą atnaujinti (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

V.

 

            Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas, kuriuo, kaip vienu iš proceso atnaujinimo pagrindų, atsakovas remiasi savo prašyme, numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

            Iš prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, jog, atsakovo manymu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjai klausimą, netinkamai taikė ABTĮ 40 straipsnio 3 dalies bei CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šiuose įstatymų straipsniuose įtvirtintos teisės normos yra procesinės  (jas nustato procesinės teisės šaltiniai). Tuo tarpu pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį netinkamas procesinių teisės normų taikymas nėra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą byloje. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog prašyme dėl proceso atanujinimo išdėstyta ABTĮ 40 straipsnio 3 dalies bei CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų interpretacija nėra pagrįsta, t. y. ja remiantis nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinėje byloje Nr. A556-400/2010 buvo netinkamai išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjai klausimas. Atsakovo Komisijos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma, jog administracinėje byloje Nr. A556-400/2010 jis privalėjo būti atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų kadangi dalyvaudamas byloje atsakovu ir gindamas savo priimtą bei pareiškėjos ginčijamą administracinį sprendimą, gynė viešąjį interesą. Komisijos nuomone, nėra pakankamo teisinio pagrindo teigti, kad teismuose gindama savo sprendimus, o kartu ir viešąjį interesą, Komisija privalėtų atlyginti pareiškėjams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

            Dėl šių aplinkybių konstatuotina, jog, visų pirma, atsakovo nurodoma ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis reglamentuoja ne atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų atvejus, bet numato sąlygas, kurioms esant, žyminiu mokesčiu neapmokestinami proceso šalių skundai (prašymai) (vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi, žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir proceso šalių atskirieji skundai, taip pat apeliaciniai skundai dėl administracinių teismų sprendimų dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų skundų (prašymų), taip pat šio įstatymo 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų subjektų pareiškimai, kai prašoma ištirti norminio administracinio ar kito bendro pobūdžio akto teisėtumą). Tačiau nagrinėjamu atveju administracinėje byloje Nr. A556-400/2010 Komisija, kaip proceso šalis, nebuvo pateikusi nei skundo (prašymo) pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinio skundo, todėl akivaizdu, jog       ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis negalėjo būti taikoma sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

Antra, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Taigi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą taip pat gali būti atleidžiama tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo.  Be to, administracinė byla Nr. A556-400/2010 buvo nagrinėjama ne pagal Komisijos pareiškimą (skundą, prašymą ir pan.), paduotą siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, o pagal pareiškėjos B.K. paduotą skundą dėl Komisijos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. KS-97. Taigi, įvertinus šią aplinkybę, darytina išvada, jog, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, administracinėje byloje Nr. A556-400/2010 taip pat nebuvo jokio pagrindo taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų ir atleisti Komisiją nuo  visų pareiškėjos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų ar sumažinti jų dydį.

            Dėl visų šių priežasčių atsakovo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-400/2010, kurioje buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis dėl 2 534 Lt išlaidų priteisimo pareiškėjai B.K., yra atmestinas, o procesą atsisakytina atnaujinti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

                   

atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos prašymą dėl proceso atanujinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-400/2010, kurioje buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis dėl 2 534 Lt išlaidų priteisimo pareiškėjai B.K..

            Nutartis neskundžiama.

 

 

            Teisėjai                                                                                     Laimutis Alechnavičius                           

                                                                                     Irmantas Jarukaitis

 

                                                                                     Romanas Klišauskas