Administracinė
byla Nr. P-438-2/2011
Procesinio sprendimo
kategorija 80.9
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2011
m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio
Alechanvičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko
(pranešėjas) viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos prašymą atnaujinti procesą atnaujinti
procesą administracinėje byloje Nr. A556-400/2010, kurioje buvo
priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d.
nutartis dėl 2 534 Lt išlaidų priteisimo pareiškėjai B.K..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Vyriausioji
tarnybinės etikos komisija 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. KS-97
nusprendė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo
departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vedėja B.K., eidama šio
skyriaus vedėjos pavaduotojos pareigas, neįvykdė Viešųjų ir privačių interesų
derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos
prievolės vengti interesų konflikto, ir nustatyta tvarka nedeklaravusi naujai
paaiškėjusių interesų konfliktą keliančių aplinkybių, susijusių su buto,
priklausančio jai ir jos seseriai G.M., remontu, pažeidė Viešųjų ir privačių
interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 3 dalies
nuostatas ir įpareigojo B.K. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti
interesų konflikto ir ateityje elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks
konfliktas yra.
Pareiškėja
B.K. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr.
KS-97.
Vilniaus apygardos administracinis
teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
II.
Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas 2010 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjos apeliacinį
skundą patenkino - Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d.
sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - Vyriausiosios tarnybinės etikos
komisijos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. KS-97 panaikino.
Pareiškėja 2010 m. kovo 10 d. Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymą dėl išlaidų
atlyginimo, kuriame prašė priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu,
t. y. 3 936 Lt atstovavimo, kelionėms išlaidoms atlyginti bei sumokėtus
žyminius mokesčius.
Pareiškėja nurodė, kad sumokėti
žyminiai mokesčiai už skundą ir už apeliacinį skundą; išlaidos patirtos
advokato padėjėjui Pauliui Astromskiui – 2 000 Lt; išlaidos patirtos advokatui
Pauliui Čerkai – 1 936 Lt.
Atsakovas Vyriausioji tarnybinės
etikos komisija atsiliepimu į prašymą dėl išlaidų atlyginimo prašė pareiškėjos
prašymą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad nėra
pakankamo pagrindo teigti, jog teismuose gindama savo sprendimus, o tuo pačiu
ir viešąjį interesą, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija privalėtų atlyginti
pareiškėjams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III.
Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. A556 - 400/2010 pareiškėjos prašymą dėl išlaidų, susijusių su
bylos nagrinėjimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo
tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai B.K. iš atsakovo Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos 2 534 Lt išlaidų bei grąžino pareiškėjai B.K. 2009
m. kovo 27 d. sumokėtą 14 Lt (keturiolikos litų) žyminio mokesčio permoką.
Teismas konstatavo, jog
šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę gauti
iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo
(toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 6 dalis). Teismas atkreipė dėmesį į tai,
jog pareiškėja prašo priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, t. y.
3 936 Lt atstovavimo, kelionėms išlaidoms atlyginti bei sumokėtus žyminius
mokesčius. Šioms išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė PVM sąskaitas-faktūras,
pinigų priėmimo kvitus, sąskaitas už teisines paslaugas, 2008 m. gruodžio 23 d.
teisinių paslaugų sutartį, 2010 m. vasario 12 d. teisinių paslaugų sutartį,
ataskaitą dėl 2009 m. kovo 25-27 d. suteiktų paslaugų, 2009 m. kovo 2 d.
atstovavimo sutartį. Teismas akcentavo, jog pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį,
kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti
žyminį mokestį. Teismo nuomone, 2008 m. gruodžio 24 d. įmokos mokėjimo kvitas
patvirtina, kad už skundą pareiškėja sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Todėl
pareiškėjos naudai iš atsakovo priteistinas 100 Lt žyminis mokestis. Teismas
nurodė ir tai, jog pagal ABTĮ 39 straipsnio 2 dalį, už apeliacinį skundą dėl
teismo sprendimo mokamas 50 litų žyminis mokestis. 2009 m. kovo 27 d. mokėjimo
nurodymas patvirtina, kad pareiškėja už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo
64 Lt. Todėl pareiškėjai priteistina iš atsakovo atlyginti 50 Lt žyminį mokestį
už apeliacinį skundą, o 14 Lt žyminio mokesčio permoka turi būti grąžinta (ABTĮ
42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja
nurodo, kad advokatui Pauliui Čerkai už skundo parengimą (4 val.) sumokėjo –
968 Lt; už pasirengimą ir atstovavimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame
teisme (3 val.) – 600 Lt, už kelionės išlaidas – 200 Lt (su PVM viso 968 Lt). Pareiškėja
taip pat nurodo, kad advokato padėjėjui Pauliui Astromskiui už dokumentų
analizę 2009 m. kovo 2-3 d. (6 val.) sumokėjo 900 Lt, už kelionės išlaidas –
Kaunas-Vilnius-Kaunas – 200 Lt, už atstovavimą teisme 2009 m. kovo 3 d. (1
val.) - 150 Lt (su PVM viso 1 250 Lt), o už Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimo teisėtumo analizę (5 val.) – 750 Lt.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą
(paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktas nustato,
jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose
teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant
nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo
užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta MMA – 800 Lt. Rekomendacijų
3 punktas numato, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą
vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat
gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal
teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos
teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta
teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos
advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos
vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Vadovaudamasis šia teisės norma, teismas
pripažino, jog nėra pagrindo priteisti pareiškėjai iš atsakovo už advokato
Pauliaus Čerkos ir advokato padėjėjo Pauliaus Astromskio kelyje
Kaunas-Vilnius-Kaunas sugaištą laiką, kadangi advokato ir advokato padėjėjo iš
kitos vietovės dalyvavimas byloje nebuvo būtinas.
Teismas akcentavo ir tai, kad vadovaujantis
Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus priteistinas užmokesčio už skundo
parengimą dydis – 2 400 Lt (3 x 800 Lt MMA). Vadovaujantis Rekomendacijų 2, 7,
8.2 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu
Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, pareiškėjai iš atsakovo
priteistina 968 Lt atstovavimo išlaidų už skundo parengimą. Teismo vertinimu,
remiantis paminėtomis nuostatomis ir Rekomendacijų 8.18 punktu, maksimalus
priteistinas užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydis – 120 Lt
(0,15 x 800 Lt MMA). Pareiškėjai už advokato Pauliaus Čerkos atstovavimą
apeliacinės instancijos teismo posėdyje (teismo posėdis tęsėsi vieną valandą) Lietuvos
vyriausiajame administraciniame teisme 2010 m. vasario 17 d., atsižvelgiant į
Rekomendacijų 2, 7, 8.18 ir 9 punktus, priteistina iš atsakovo 120 Lt
atstovavimo išlaidų. Už pasirengimą teismo posėdžiui, analogiškai kaip už
dalyvavimą teismo posėdyje, pareiškėjai priteistina 240 Lt, vadovaujantis
Rekomendacijų 2, 7, 8.18, 9 ir 10 punktais (pasirengimui bylos nagrinėjimui
buvo sugaišta apie dvi valandas).
Teismas taip pat nurodė, jog Rekomendacijų
5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas
skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus
užmokesčio. Teismas nustatė, kad už advokato padėjėjo Pauliaus Astromskio
dalyvavimą 2009 m. kovo 3 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjai
priteistina 96 Lt, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2
dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr.
1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ bei Rekomendacijų 2, 5, 7,
8.18, 9 punktais (teismo posėdis tęsėsi vieną valandą). Teismo vertinimu, už dokumentų
analizę 2009 m. kovo 2-3 d., bei už Vilniaus apygardos administracinio teismo
2009 m. kovo 13 d. sprendimo teisėtumo analizę, analogiškai kaip už dalyvavimą
teismo posėdyje, pareiškėjai priteistina 960 Lt, vadovaujantis Civilinio
proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007
m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio
didinimo“ bei Rekomendacijų 2, 5, 7, 8.18, 9 ir 10 punktais (dokumentų ir
sprendimo teisėtumo analizei buvo sugaišta apie 10 valandų). Atsižvelgdamas į
tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismuose turėjo 2 534 Lt išlaidų.
IV.
Atsakovas Vyriausioji
tarnybinės etikos komisija pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo
administracinėje byloje Nr. A556-400/2010, kurioje buvo priimta
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis dėl
2 534 Lt išlaidų priteisimo pareiškėjai B.K..
Prašyme
dėl proceso atnaujinimo atsakovas nurodo, jog reikšdama ieškinius dėl darbo
sutarčių nutraukimo ar sandorių pripažinimo negaliojančiais (Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 7
punktas), teikdama prašymus dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais
nutraukimo (ABTĮ 15 straipsnio 6 punktas) ar dalyvaudama byloje atsakove ir
taip gindama savo priimtą sprendimą, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
(toliau - ir Komisija) visais atvejais gina viešąjį interesą o teismo
sprendimas priimamas ne Komisijos, o viešojo intereso naudai arba nenaudai. Todėl
visiškai nepagrįstas teisėjų kolegijos motyvas, jog bylą išsprendus pareiškėjos
naudai, ji turinti teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą. Skirtingai
nuo kitų, žmonių materialines teises ginti privalančių viešojo administravimo
subjektų, Komisijos veiklos dalykas yra visuomenės viešųjų interesų gynimas. Tai,
kad valstybės politikų, pareigūnų bei valstybės tarnautojų elgesio atitiktį
Įstatymo nuostatoms vertinti ir atitinkamus sprendimus priimti, Įstatymas
paveda pačiai Komisijai ir tik dėl to skundžiant jos priimtus sprendimus,
teismuose ji dalyvauja atsakove, padėties nekeičia tuo labiau, kad to paties
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalies nuostatos atleidžia Komisiją nuo žyminio mokesčio
mokėjimo paduodant apeliacinius skundus dėl administracinių teismų sprendimų.
Taigi nėra pakankamo teisinio pagrindo teigti, kad teismuose gindama savo
sprendimus, o tuo pačiu ir viešąjį interesą, Komisija privalėtų atlyginti
pareiškėjams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pastebėtina, kad ir CPK 83
straipsnio 1 dalies 5 punktas atleidžia nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi
išlaidų mokėjimo valstybės institucijas bei kitus asmenis, kurie ieškinius
reiškia ar pareiškimus teikia siekiant apginti viešąjį interesą. ABTĮ 44
straipsnio 6 dalyje sakoma, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas
sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) bei kitų teisės aktų
nustatyta tvarka. Pagal CPK normas, šalis atleista nuo bylinėjimosi išlaidų
mokėjimo, neatlygina šių išlaidų ir ginčą laimėjusiai šaliai (CPK 96 straipsnis).
Komisijos manymu, teisėjų kolegija, ignoruodama įstatymų aiškinimo metodus,
kurie yra privalomi, administracinėje byloje Nr. A556-400/2010 padarė
klaidingą išvadą apie pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumą.
Dėl to yra pakankamas pagrindas procesą atnaujinti (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies
10 punktas).
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j
a:
V.
Administracinių bylų
teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas, kuriuo,
kaip vienu iš proceso atnaujinimo pagrindų, atsakovas remiasi savo prašyme,
numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs
įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas
taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar
nutartį.
Iš
prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, jog, atsakovo manymu,
apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo
pareiškėjai klausimą, netinkamai taikė ABTĮ 40 straipsnio 3 dalies bei CPK 83
straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į
tai, jog šiuose įstatymų straipsniuose įtvirtintos teisės normos yra
procesinės (jas nustato procesinės teisės šaltiniai). Tuo tarpu pagal ABTĮ 153
straipsnio 2 dalį netinkamas procesinių teisės normų taikymas nėra
savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą byloje. Kartu atkreiptinas dėmesys į
tai, jog prašyme dėl proceso atanujinimo išdėstyta ABTĮ 40 straipsnio 3 dalies
bei CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų interpretacija nėra pagrįsta,
t. y. ja remiantis nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog
administracinėje byloje Nr. A556-400/2010 buvo netinkamai išspręstas
bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjai klausimas. Atsakovo Komisijos prašyme
dėl proceso atnaujinimo nurodoma, jog administracinėje byloje Nr. A556-400/2010
jis privalėjo būti atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų kadangi dalyvaudamas
byloje atsakovu ir gindamas savo priimtą bei pareiškėjos ginčijamą
administracinį sprendimą, gynė viešąjį interesą. Komisijos nuomone, nėra
pakankamo teisinio pagrindo teigti, kad teismuose gindama savo sprendimus, o
kartu ir viešąjį interesą, Komisija privalėtų atlyginti pareiškėjams jų
patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl šių
aplinkybių konstatuotina, jog, visų pirma, atsakovo nurodoma ABTĮ 40 straipsnio
3 dalis reglamentuoja ne atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų atvejus, bet numato
sąlygas, kurioms esant, žyminiu mokesčiu neapmokestinami proceso šalių skundai (prašymai)
(vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi, žyminiu
mokesčiu neapmokestinami ir proceso šalių atskirieji skundai, taip pat
apeliaciniai skundai dėl administracinių teismų sprendimų dėl šio straipsnio 1
ir 2 dalyse nurodytų skundų (prašymų), taip pat šio įstatymo 110 straipsnio 1
ir 2 dalyse nurodytų subjektų pareiškimai, kai prašoma ištirti norminio
administracinio ar kito bendro pobūdžio akto teisėtumą). Tačiau nagrinėjamu
atveju administracinėje byloje Nr. A556-400/2010 Komisija,
kaip proceso šalis, nebuvo pateikusi nei skundo
(prašymo) pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinio skundo, todėl
akivaizdu, jog ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis negalėjo būti taikoma
sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.
Antra, remiantis ABTĮ 44 straipsnio
6 dalimi, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK bei kitų
teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5
punktu, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo
atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys,
kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti
viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje
siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Taigi pagal CPK
83 straipsnio 1 dalies 5 punktą taip pat gali būti atleidžiama tik nuo žyminio
mokesčio mokėjimo. Be to, administracinė byla Nr. A556-400/2010
buvo nagrinėjama ne pagal Komisijos pareiškimą (skundą, prašymą ir pan.),
paduotą siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, o
pagal pareiškėjos B.K. paduotą skundą dėl Komisijos 2008
m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. KS-97. Taigi, įvertinus šią aplinkybę,
darytina išvada, jog, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, administracinėje
byloje Nr. A556-400/2010 taip pat nebuvo jokio pagrindo taikyti CPK
83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų ir atleisti Komisiją nuo visų pareiškėjos
prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų ar sumažinti jų dydį.
Dėl visų šių priežasčių
atsakovo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-400/2010,
kurioje buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m.
gegužės 28 d. nutartis dėl 2 534 Lt išlaidų priteisimo pareiškėjai B.K., yra
atmestinas, o procesą atsisakytina atnaujinti.
Vadovaudamasi Administracinių bylų
teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atsakovo Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos prašymą dėl proceso atanujinimo atmesti kaip
nepagrįstą.
Atsisakyti atnaujinti
procesą administracinėje byloje Nr. A556-400/2010, kurioje buvo
priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d.
nutartis dėl 2 534 Lt išlaidų priteisimo pareiškėjai B.K..
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis
Alechnavičius
Irmantas
Jarukaitis
Romanas
Klišauskas