Civilinė byla Nr. 2A-1811-275/2012
Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.; 75.8.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei J. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų ir atsakovės J. D. priešieškinį ieškovui A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktino kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys V. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (t. 3, b.l. 10-15), kuriuo prašė: santuoką tarp šalių nutraukti dėl atsakovės kaltės, palikti jam pavardę D., atsakovei pavardę – S.; butą, esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti atsakovei J. D. asmeninės nuosavybės teise; nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tai yra pastatą – pirtį, kuro sandėlį, stoginę, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovui A. D.; ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nedalinti ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti A. D.; automobilį Austin Montego, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei J. S. įmonę „Ridėna“ asmeninės nuosavybės teise priteisti J. D.; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievoles pagal 2005-02-23 paskolos sutartį Nr. PJ-1200 V. B. šalys vykdo solidariai; nustatyti, kad 684 Lt nekilnojamo turto mokesčio nepriemoka, 246,85 Lt šio mokesčio delspinigių bei 150 Lt administracinės nuobaudos yra asmeninės atsakovės J. D. prievolės; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakove santuoką sudarė 1994-10-15, laikui bėgant santykiai tarp šalių pašlijo, išsiskyrė požiūris į šeimą, materialias ir dvasines vertybes. Santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovės kaltės, kuri tapo irzli, priekabi, neatliko savo šeimyninių pareigų, niekur nedirbo, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, provokuodavo ieškovą barniams, būdavo viskuo nepatenkinta, yra sužalojusi ieškovą, neteikia jam moralinės ir materialinės paramos, juo nesirūpina, be to, pasinaudojusi ieškovo negalia (regėjimo negalia), pasisavino pinigus – 255 000 Lt, gautus 2006-12-18 pardavus 4,65 ha miškų ūkio žemės (duomenys neskelbtini). Dalinant santuokoje įgytą turtą, atsižvelgiant į ieškovo sveikatos būklę, bei aplinkybes, kad atsakovė santuokos metu neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, nedirbo, be to, pasisavino pinigus, gautus 2006 m. pardavus mišką, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo priteisiant ieškovui didesnę turto dalį dalintino turto, sumažinant atsakovės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje jos negautų pajamų ar nuo šeimos nuslėptų pajamų suma.
Atsakovė pateikė teismui patikslintą priešieškinį (t. 3, b.l. 16-17), kuriuo prašė: santuoką nutraukti dėl ieškovo A. D. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai S. pavardę; pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovės nuosavybe; priteisti šalims po 1/2 dalį pastato - pirties, kuro sandėlio, stoginės, esančių (duomenys neskelbtini), turtą padalinant natūra tokiu būdu: A. D. paskirti pastatą – kuro sandėlį (14,17 kv.m) atsakovei iš ieškovo priteisiant 670 Lt piniginę kompensaciją, likusiomis patalpoms nustatyti bendrą naudojimosi tvarką priteisiant ieškovui turto naudojimuisi už 36 200 Lt, atsakovei – už 35 530 Lt; nustatyti, kad šalys yra solidariai atsakingos valstybei pagal turimą nekilnojamo turto mokesčio nepriemoką (bendra suma 1 080,85 Lt) ir solidariai turi padengti visas su šios nepriemokos išieškojimu susijusias išlaidas; nustatyti, kad tuo atveju, jei atsakovei tektų solidariai atsakyti už ieškovo solidarias prievoles minėto įsipareigojimo nevykdant ar netinkamai vykdant, ieškovas A. D. įpareigojamas nedelsiant po atitinkamos sumos sumokėjimo kreditoriui atlyginti atsakovės kreditoriui sumokėtas sumas su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, taip pat nustatyti, kad, jeigu, atitinkamos sumos sumokėjimo kreditoriui metu abu sutuoktiniai turi kitų tarpusavio piniginių prievolių, galima atlikti įskaitymą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad santuoka tarp šalių turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės, kuris iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas būti lojaliu šeimoje, remti kitą sutuoktinį, jį gerbti dėl ko bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomu. Šalių santykiai pablogėjo maždaug prieš du metus, nes ieškovas periodiškai naudojo smurtą atsakovės atžvilgiu, piktnaudžiavo alkoholiu, gadino namuose esantį turtą, provokavo konfliktus. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės nėra pagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas atsakovės asmenine nuosavybe, nes jis buvo įgytas už asmenines atsakovės lėšas, gautas pardavus tėvams priklausantį butą ir tėvams padovanojus jas atsakovei, ieškovas įrodymų, paneigiančių minėtas aplinkybes į bylą nepateikė. Statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), dalintini tarp šalių lygiomis dalimis natūra paskiriant ieškovui naudotis pastatu – kuro sandėliu, o atsakovei priteisiant iš ieškovo 670 Lt piniginę kompensaciją, gyvenamosiomis patalpomis paliekant šalims naudotis bendrai, nes jos nėra izoliuotos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 1994-10-15 Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 3101) tarp ieškovo A. D. ir J. D. (ikisantuokinė pavardė – S.), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažino ieškovo A. D. asmenine nuosavybe 1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovei J. D. asmenine nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini), J. S. įmonę ,,Ridena“ (į.k. 123191220), automobilį Austin Montego, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovui A. D. asmeninės nuosavybės teise pastatą - pirtį, pastatą - kuro sandėlį, pastatą - stoginę, esančius (duomenys neskelbtini). Pripažino atsakovės J. D. prievolę Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai pagal 2010-08-31 sprendimą Nr. 14-19-23649 solidaria ieškovo A. D. ir atsakovės J. D. prievole. Pripažino atsakovei J. D. paskirtą 150 Lt administracinę nuobaudą asmenine atsakovės J. D. prievole. Po santuokos nutraukimo atsakovui paliko pavardę „D.“, ieškovei paliko iki santuokos turėtą pavardę „S.“. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Remdamasis byloje esančiais duomenis, šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais teismas laikė nustatytu, kad sutuoktiniai, gyvendami šeimoje, pažeidė pareigą būti vienas kitam lojaliems, jų santykiai nebuvo pagrįsti tarpusavio pagarba ir pakantumu, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 str.). Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).
Atsakovė prašė pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), jos asmenine nuosavybe, nes minėtas butas buvo įgytas už jos asmenines lėšas. Teismas konstatavo, kad ginčo butas (duomenys neskelbtini), šalių buvo įgytas 2001-11-22 pirkimo-pardavimo sutartimi, t.y. praėjus beveik septyniems metams po santuokos sudarymo ir šalims bendrai tvarkant turtą. Sutartyje nėra išreikšta atsakovės valia įgyti turtą asmenine nuosavybėn. Priešingai, sutartyje, kuri buvo patvirtinta notariškai, nurodyta, kad šalys butą įgyja bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Byloje yra 1999-09-08 pasirašytas raštelis, kuriame nurodyta, kad V. B. ir J. B. dovanoja atsakovei J. D. 35 000 Lt, gautus pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini). 1964 m. Civilinio kodekso 282 str. 3 d. numatė, kad pinigų, kurių suma didesnė kaip trisdešimt tūkstančių litų, dovanojimo sutartys turi būti rašytinės formos ir notariškai patvirtintos. Atsakovės į bylą pateikta 1999-09-08 pinigų dovanojimo raštelis neatitinka minėtų reikalavimų, todėl teismas laikė, kad atsakovė nepateikė sutarties, patvirtinančios lėšų dovanojimo faktą, kuri atitiktų įstatymo nustatytą formą, taigi, lėšų dovanojimo faktas nėra pagrįstas leistinais įrodymais (CPK 177 str. 3 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad raštelis dėl pinigų dovanojimo buvo surašytas 1999-09-08, atsakovė 1999-09-25 sutartimi įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 12 000 Lt, tačiau vėliau šį butą 2001-11-19 mainų sutartimi ieškovas ir atsakovė išmainė į 2/4 dalis 9,11 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtoje sutartyje nurodyta, jog butas (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (sutarties 1, 2 punktai). 2001-11-22 sutartimi ieškovas ir atsakovė įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 10 000 Lt, sutartyje nurodyta, kad butas įgyjamas bendrąja jungtine nuosavybe. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad įsigyjant butą (duomenys neskelbtini) realiai pirkimo-pardavimo sutartimi pinigai už butą nebuvo mokami, tačiau minėti paaiškinimai prieštarauja notarine forma sudarytai pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytai aplinkybei, jog pardavėjas gavo iš pirkėjų 10 000 Lt prieš pasirašant sutartį. Teismas vertindamas minėtus atsakovės paaiškinimus konstatavo, kad nėra aišku, kodėl buvo sudaryta būtent buto pirkimo-pardavimo, bet ne dovanojimo sutartis. Teismo posėdyje atsakovė taip pat paaiškino, kad pardavusi iki santuokos įgytą butą (duomenys neskelbtini), ji įsigijo butą (duomenys neskelbtini), kurį vėliau padovanojo tėvams, o šie pardavus butą gautas lėšas padovanojo atsakovei, už kurias ji nusipirko butą (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip jau minėta, 2001-11-19 sutartimi butas (duomenys neskelbtini), buvo išmainytas į 2/4 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , kurį šalys pardavė 2006 m. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai, sandorių seka, notarinėse sutartyse nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti įrodytu, jog būtent atsakovės asmeninės lėšos buvo panaudotos įsigyjant butą (duomenys neskelbtini), 2001-11-22 pirkimo-pardavimo sutartimi ir šalių valia buvo, jog atsakovė įgytų minėtą butą asmeninės nuosavybės teise. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepaneigė prezumpcijos dėl buto (duomenys neskelbtini), teisinio statuso (CPK 178 str., CK 3.89 str. 1 d.), todėl reikalavimą pripažinti minėtą butą atsakovės asmenine nuosavybe atmetė.
Ieškovas prašė dalinant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas laikė, kad aplinkybė, jog ieškovas turi neįgalumą (regėjimo negalią), jam nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, ieškovo gaunamas pajamas sudaro tik neįgalumo pašalpa, gauti didesnes pajamas jis turi ribotas galimybes, ir pripažino svarbia aplinkybe, kuria remiantis yra pagrįsta dalinant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, nes taip būtų apsaugoti ieškovo kaip socialiniu požiūriu silpnesnio asmens interesai (CK 3.123 str., 1.5 str.). Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovas gyvena patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atsakovė ir jos giminaičiai gyvena bute (duomenys neskelbtini), ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė patalpas (pastatas – pirtis, pastatas – kuro sandėlis, pastatas – stoginė), esančias (duomenys neskelbtini), atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (CK 3.88 str., 3.127 str.). Nesant ginčo tarp šalių atsakovės vardu įregistruota J. S. įmonė „Ridėna“ bei automobilis Austin Montego, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Atsakovei neprieštaraujant bei nustačius, kad 1/4 dalis buto (duomenys neskelbtini), įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, teismas minėtą turtą pripažino ieškovo asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 2 d.). Taigi, viso ieškovui priteisė turto už 71 061 Lt, atsakovei – 56 380 Lt. Teismas laikė, jog nukrypimas nuo lygių dalių principo šioje byloje atitinka teisingumo, protingumo principus, atsižvelgiant į teisinį tikslą, kurio siekiama bei įvertinus aplinkybę, kad nukrypimas nuo lygių dalių principo, lyginant šalims priteistino turto vertę su bendro dalintino turto verte, nėra žymus (CK 3.123 str., 1.5 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė J. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą iš dalies pakeisti: santuoką, sudarytą 1994-10-15 tarp J. S. (po santuokos D.) ir A. D., kurios sudarymas įregistruotas Vilniaus m. CM skyriuje, akto įrašo Nr. 3101, nutraukti dėl A. D. kaltės; pripažinti 45,93 kv.m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine J. D. nuosavybe (vertė 2010-01-01 dienai 55 600 Lt); padalinti santuokos metu įgytą turtą - 127,79 kv.m bendro ploto pirtį (vertė 69 700 Lt); pastatą - kuro sandėlį (vertė 1 340 Lt), pastatą - stoginę (vertė 21 Lt) - lygiomis dalimis, t.y. J. D. ir A. D. po 1/4 dalį natūra tokiu būdu: A. D. paskirti pastatą - kuro sandėlį (vertė 1 340 Lt, plotas 14,17 kv.m), o atsakovei iš ieškovo priteisti 670 Lt piniginę kompensaciją; patalpoms, pažymėtoms indeksais 311/m (stoginė); 1-1 (plotas 0,72 kv.m); 1-2 (plotas 18,48 kv.m); 1-3 (plotas 12,85 kv.m); 1-4 (plotas 1,21 kv.m); 1-5 (plotas 1,85 kv.m); 1-6 (plotas 6,43 kv.m); 1-7 (plotas 15,64 kv.m); 1-8 (plotas 15,31 kv.m); 1-9 (plotas 15,72 kv.m); 1-10 (plotas 6,54 kv.m); 1-11 (plotas 1,29 kv.m); 1-12 (plotas 1,84 kv.m)1-13 (plotas 13,53 kv.m) nustatyti bendrą ieškovo ir atsakovės naudojimąsi, t.y. ieškovui turto už 36 200 Lt, o atsakovei turto už 35 530 Lt. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliantė nesutinka su teismo sprendime išdėstytomis išvadomis apie tai, jog atsakovės ir ieškovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš ieškinio pareiškimo teksto visiškai neaišku, kuo gi ieškovo manymu, pasireiškė atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo: pareiškime pateikiami migloti teiginiai, nėra jokių faktų bei teisės normų, kurių pagrindu teismas būtų turėjęs pakankamą pagrindą padaryti išvadai, jog santuoka iširo ir dėl atsakovės kaltės. Priešieškinio pareiškime atsakovė nurodė savo argumentus, kuriais remiantis prašė padaryti išvadą, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės ir pateikė ieškovo netinkamą elgesį patvirtinantį rašytinį įrodymą - specialisto išvadą - kuriuo patvirtino dalį savo teiginių. Atsakovė tikėdama galimybe išsaugoti šeimą, anksčiau tokių duomenų nerinko. Šalių santykiai tolygiai blogėjo maždaug dvejus metus, nes ieškovas periodiškai naudojo atsakovės atžvilgiu fizinį smurtą, nuolat girtuokliavo ir girtuokliauja, gadina namuose esantį turtą, provokuoja konfliktus, nors pats ieškinyje rašo, kad nori ramybės. Būtent dėl nurodytų aplinkybių bendras gyvenimas ir tapo negalimas, o santuoka iširo faktiškai. Tai neturi būti pamiršta ir į tai negali būti neatsižvelgta sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės. Todėl santuoką atsakovė prašo nutraukti tik dėl ieškovo kaltės.
Apeliantė nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl turto padalinimo dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (buto vertė 2010-01-01 dienai - 55 600 Lt), bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (bendra vertė 2010-01-01 dienai 71 061 Lt) padalinimo. Mano, kad yra pagrindas butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, o statinius, esančius (duomenys neskelbtini), padalinti lygiomis dalimis, t.y. po 1/2 dalį. Pastatas - kuro sandėlys (vertė 1 340 Lt) natūra paskirtinas ieškovui, nes jis juo naudojasi, o atsakovei iš ieškovo priteistina 670 Lt piniginė kompensacija. Įvertinant gyvenamojo namo patalpų išplanavimą, name nei viena patalpa nėra pilnai izoliuota tiek, kad kurią nors galima būtų prašyti skirti vienai iš šalių, todėl nustatyti naudojimosi tvarkos izoliuotomis patalpomis galimybės nėra. Visomis patalpomis nustatytinas bendras naudojimasis. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas. 1995-04-20 atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį butą 1995-06-19 sutartimi dovanojo tėvams V. B. ir J. B. Pastarieji šį butą 1999-09-08 pardavė už 38 000 Lt. Pinigus gavo atsakovė. Už dalį šių pinigų (12 000 Lt) 1999-09-25 nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2001-11-19 sutartimi su J. B. ir E. B. išmainė į jiems priklausiusį žemės sklypą (t.y. butas vėl atiteko B.). 2001-11 22 sutartimi šį butą už 10 000 Lt vėl iš jų nupirko. Kaip matyti iš šių sutarčių, ginčo butas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas už pinigus, kuriuos atsakovė gavo pardavusi tėvams priklausiusį butą, todėl šie pinigai yra atsakovės asmeninė nuosavybė. Tokiu būdu darytina išvada, jog ir butas (duomenys neskelbtini), yra įgytas asmeninėn nuosavybėn. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pinigų kilmė yra kita, t.y. tokių, kurie patvirtintų, kad sutuoktiniai turėjo kitų bendrų lėšų šiam butui įsigyti. Lėšų statusas buto (duomenys neskelbtini) įgijimui nieko bendro neturi su atsakovės keliamu ginču, nes šį butą ji dovanojo tėvams ir jis tapo jų nuosavybe. Lėšas ginčo butui įgyti gavo tik tada, kai tėvai šį butą pardavė ir pinigus padovanojo atsakovei (rašytiniai įrodymai buvo pateikti, bet atsakovės įsitikinimu įvertinti netinkamai).
Atsakovė mano, kad be pakankamo pagrindo dalinant turtą buvo nukrypta nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Nukrypstant nuo lygių dalių principo, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis, ir toks nukrypimas būtinas apginti sutuoktinio interesus. Teismo sprendime yra nurodoma, kad nukrypimas nuo lygių dalių principo šioje byloje atitinka teisingumo, protingumo principus, atsižvelgiant į teisinį tikslą, kurio siekiama. Koks gi yra tas teisinis tikslas, kurio siekiant nukrypstama nuo lygių dalių principo, taip ir lieka neaišku, nes sprendime jis nėra įvardinamas. Ieškovas, nors ir turi 20 % darbingumo lygį, tačiau jo gaunamos pajamos yra net didesnės už valstybėje nustatytą minimalų darbo užmokestį, taigi jį vertinti kaip socialiniu požiūriu silpnesnį asmenį jokio pagrindo nėra. Beje atsakovė, nors ir turi pilną darbingumą, tačiau darbo gauti negali jau pakankamai ilgą laiką. Turtinė ieškovo padėtis taip pat geresnė. Tad tokioje situacijoje pagrįstai kyla klausimas - kuris iš sutuoktinių socialiniu požiūriu yra silpnesnis ir kokie ieškovo interesai teismo sprendimu ginami.
Ieškovas A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantė skunde nenurodo kokios bylos aplinkybės patvirtina teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, todėl skundas šioje dalyje neatitinka apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų (CPK 306 str. 1 d. 4 p.). Apeliantės skundo teiginys, kad yra pagrindas butą, (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu, pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes jis įgytas už asmenines lėšas yra nepagrįstas ir atmestinas. Šias apeliantės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus teismas, teismo posėdžio metu įvertino visapusiškai ir objektyviai, ir tai nurodė teismo sprendimo motyvuose. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Tam, kad būtų paneigta sutuoktinių bendro turto prezumpcija apeliantė turėjo įrodyti, jog turtas įgytas iš asmeninių lėšų arba lėšų, gautų pardavus asmenine nuosavybe esantį turtą ir aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismas išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes padarė išvadą, kad apeliantė nepaneigė bendro turto buvimo prezumpcijos dėl buto (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo dėl šio buto pripažinimo asmenine apeliantės nuosavybe. Apeliantės nurodyti apeliacinio skundo teiginiai susiję su pakartotiniu įrodymu vertinimu, todėl tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas dalinai tenkintinas.
Dėl santuokos nutraukimo esant tik ieškovo A. D. kaltei
Atsakovė nurodė, jog iš ieškininio pareiškimo nėra aišku, kuo pasireiškė jos kaltė dėl santuokos iširimo. Teismas, padaręs išvadą, kad ieškovas nurodė ieškinio pagrindą dėl atsakovės kaltės, iširus jų santuokai - atsakovė niekur nedirbo, prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, provokuodavo ieškovą barniams, buvo irzli, priekabi, pasisavino pinigus, gautus 2006 m. pardavus 2/4 dalis žemės sklypo, santuokos metu susirado draugą. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl to, kad atsakovė niekur nedirbo, kad gautus pinigus už parduotą žemė sklypą pasisavino, tačiau pripažino atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo jai buvus nelojaliai sutuoktinio atžvilgiu, nerodžius pagarbos sutuoktiniui. Teismo sprendime nurodyta teisės norma, kuria remiantis teismas nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės - CK 3.60 straipsnio 2 dalis. Ieškovas pareiškime teismui nurodė tą pačią teisės normą, kurios pagrindu prašė nutraukti santuoką, kaip iširusią dėl sutuoktinio kaltės, todėl atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo ieškininiame pareiškime nurodytos teisės normos, kurių pagrindu teismas turėtų padaryti išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Teismui padarius išvadą, kad atsakovė nebuvo lojali sutuoktinio atžvilgiu, atsakovė skunde turėjo nurodyti argumentus dėl šios išvados nepagrįstumo, tačiau tokių argumentų ir įrodymų nenurodė. Byloje buvo priimtas apylinkės teismo sprendimas 2010-05-31 (b.l.165-170, t. I), kurio dalį dėl turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine atsakovės nuosavybe prašė panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovas. Vilniaus apygardos teismo 2011-04-20 nutartimi ( b. l. 32-38, t. II) teismo sprendimas buvo panaikintas, perduodant bylą naujam nagrinėjimui, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodant argumentus tik dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo išspręstas šalių ginčas dėl turto, neteisėtumo. Teismo sprendimo dalis, kuria buvo nutraukta santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nebuvo skundžiama ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra motyvų, dėl kurių teismas turėtų naikinti ir šią teismo sprendimo dalį. Darant išvadą, kad apygardos teismo nutartimi dėl rašymo apsirikimo buvo panaikinta ir toji sprendimo dalis, kuri nebuvo apskųsta, nebuvo pagrindo iš naujo nagrinėti sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, todėl ir šiuo motyvu atsakovės skundas dėl šios teismo sprendimo dalies panaikinimo atmestinas. Bylą nagrinėjant iš naujo, joje nebuvo pateikta naujų įrodymų reikalavimų dėl santuokos nutraukimo dalyje, todėl teismo sprendimas pagrįstai buvo priimtas šioje dalyje analogiškas 2010-05-31 teismo sprendimui.
Dėl buto pripažinimo asmenine atsakovės nuosavybe
Buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausymą atsakovei asmeninės nuosavybės teisėmis atsakovė grindė tuo, kad jį pirko 1999-09-25 už pinigus, gautus iš tėvų, vėliau, išmainiusi šį butą į žemės sklypą su tėvais, 2001-11-22 vėl jį pirko iš tėvų už 10000 Lt. Teismo posėdyje atsakovei paaiškinus, kad pinigai už butą nebuvo mokami, darytina išvada, kad butas nebuvo įgytas už asmenines atsakovės lėšas, jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 2001-11-22 buto pirkimo-pardavimo sutartyje ( b.l.129, t. I) nurodyta, kad buto pirkėjais yra J. D. ir A. D., kad jie nupirko butą bendrojon jungtinėn nuosavybėn, todėl ta aplinkybė, kad 1999-09-08 atsakovės tėvai V. B. ir J. B. galėjo dovanoti 35000 Lt dukrai ( b.l.143, t. I), neleidžia daryti išvados, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas asmeninėn atsakovės nuosavybėn. Atsakovei paaiškinus, kad pinigai už butą nebuvo mokami, nėra pagrindo daryti išvadai, kad perkant butą atsakovė už jį mokėjo iš asmeninių lėšų.
Dėl santuokinio turto padalijimo
Teismas, dalindamas sutuoktinių turtą natūra, pagrįstai paskyrė kiekvienam iš jų tokio turto asmeninėn nuosavybėn, pripažinus, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendra jungtinė sutuoktinų nuosavybė, nėra pagrindo tenkinti atsakovės skundą dalyje dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies priteisimo atsakovės asmeninėn nuosavybėn, nes kiekvienai iš šalių paskirta nekilnojamojo turto natūra.
Atsakovė, prašydama pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, nurodo, kad teismas, nustatęs, jog ieškovo darbingumo lygis yra 20 procentų, neatsižvelgė į tai, kad jo gaunamos pajamos yra didesnės už valstybėje nustatytą minimalų darbo užmokestį, todėl jo nebuvo pagrindo vertinti kaip socialiniu požiūriu silpnesnio asmens. Nurodė, jog atsakovė, turinti pilną darbingumą, negali gauti darbo pakankamai ilgą laiką, kad turtinė ieškovo padėtis taip pat yra geresnė. Teismas, nustatydamas, kad ieškovui paskirtina didesnė turto dalis, atsižvelgė į tai, kad jo gaunamas pajamas sudaro tik neįgalumo pašalpa, gauti didesnes pajamas jis turi ribotas galimybes, priteisė ieškovui turto už 71061 Lt, o atsakovei - už 56380 Lt. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nebuvo įvertinta byloje ta aplinkybė, kad ieškovui asmeninėn nuosavybėn priskirtas turtas – ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl pagal turimą turtą asmeninės nuosavybės teisėmis ieškovo padėtis yra geresnė, nei atsakovės. CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, tačiau tokiu atveju reikia atsižvelgti ne tik į sveikatos būklę vieno iš sutuoktinių, bet ir į jų turtinę padėtį, bei kitas aplinkybes. Tai, kad ieškovas turi pastovias pajamas, t.y. gauna netekto darbingumo pensiją, kuri pagal byloje esančius duomenis 2008 metais buvo mokama iki 910,89 Lt ( b. l. 24, t I) , o ieškovė byloje pateikė pažymą, jog yra bedarbė ( b. l. 128, 142 t. I, b.l.93, t. III) , dėl to buvo atleista dalinai žyminio mokesčio mokėjimo ( b.l.94, t. III), šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra blogesnė, nei ieškovo, todėl žymus nukrypimas nuo lygių dalių principo, dalijant turtą, ir paskiriant ieškovui turto 14681 Lt daugiau, nei atsakovei, yra nepagrįstas. Pripažintina, kad dėl ieškovo sveikatos būklės nukrypimas nuo lygių dalių principo, dalijant sutuoktinių turtą, turėjo būti mažesnis, ir dalinai atsakovei iš ieškovo turėjo būti priteista piniginė kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį. Darytina išvada, kad ieškovas turi teisę dėl sveikatos būklės į didesnę turto dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė žymų nukrypimą nuo lygių dalių principo, todėl ieškovui paskyrus turto už 71061 Lt, jis turi sumokėti atsakovei 4000 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Tokiu būdu padalijant turtą tarp šalių, ieškovui atitenka turto už 67061 Lt, o atsakovei paskirtinas turtas kartu su kompensacija, priklausančia jai iš ieškovo, sudaro 60380 Lt. Teismo sprendimas keistinas CPK 185 straipsnio 1 dalies ir CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, pripažinus, kad teismas, darydamas išvadą dėl galimybės nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nevisapusiškai įvertino šiai išvadai reikšmingas bylos aplinkybes.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovės skundą dalinai patenkinus, ieškovas turėtų atlyginti išlaidas, turėtas jos šioje dalyje žyminiam mokesčiui sumokėti, kurios sudaro 120 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti J. D. 4000 Lt piniginę kompensaciją iš ieškovo A. D. už jam tenkančią didesnę bendro sutuoktinių turto dalį, bei 120 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Kutrienė
Loreta Lipnickienė
Andžej Maciejevski