Civilinė byla Nr. e2A-57-614/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02578-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JF Investicijos“ ieškinį atsakovei J. B. dėl teisės be bendraturčių sutikimo įgyvendinti projektą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „JF Investicijos“ (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį atsakovei J. B. (toliau – ir atsakovė), prašydama: 1) pripažinti ieškovės teisę be atsakovės sutikimo įgyvendinti UAB „Senamiesčio projektai“ 2021 m. parengtą Administracinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), administracinės paskirties patalpų Nr. 5, 6, 7 apjungimo į 2 turtinius vienetus nekeičiant patalpų paskirties ir administracinės paskirties patalpų Nr. 8, 9, 10, 11, 12, 12a perplanavimo į 10 turtinių vienetų, keičiant paskirtį į gyvenamąją (butus), paprastojo remonto projektą Nr. SP-0389-21-TP; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagal teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktus dokumentus.
2. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso patalpos (toliau kartu – Patalpos), esančios administracinės paskirties pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), kuris yra žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini):
2.1. Administracinės paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 213,15 kv. m;
2.2. Administracinės paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 6,85 kv. m;
2.3. Administracinės paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 80,98 kv. m;
2.4. Administracinės paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 140,27 kv. m;
2.5. Administracinės paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 213,88 kv. m;
2.6. Administracinės paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 81,96 kv. m;
2.7. Administracinės paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 146,66 kv. m;
2.8. Administracinės paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 152,63 kv. m;
2.9. Administracinės paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 120,17 kv. m;
2.10. Administracinės paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 131,87 kv. m;
2.11. Kitos paskirties patalpos (neįrengta pastogė), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 417,11 kv. m. (ieškovei priklauso 6320/10000 dalių).
3. Be išvardintų Patalpų, Pastate taip pat yra ir kitos patalpos (toliau – Kitos patalpos), t. y.:
3.1. Prekybos paskirties patalpos (parduotuvė), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 179,87 kv. m, nuosavybės teise priklausančios UAB „Roy & O“;
3.2. Maitinimo paskirties patalpos (Restoranas bei parduotuvės salonas), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 508,79 kv. m., nuosavybės teise priklausančios UAB „Aukso žiedas“;
3.3. Gyvenamosios (butų) paskirties patalpos (butas), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 18,68 kv. m, nuosavybės teise priklausančios I. Ž.;
3.4. Gyvenamosios (butų) paskirties patalpos (butas), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 17,91 kv. m, nuosavybės teise priklausančios V. G.-Č.;
3.5. Administracinės paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 43,26 kv. m, nuosavybės teise priklausančios K. Ž.;
3.6. Gyvenamosios (butų) paskirties patalpos (butas), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 25,41 kv. m, nuosavybės teise priklausančios K. P.-Č.;
3.7. Prekybos paskirties patalpos (parduotuvė), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 24,36 kv. m, nuosavybės teise priklausančios atsakovei J. B..
4. Būdama Patalpų savininke, ieškovė priėmė sprendimą inicijuoti administracinės paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) apjungimą į 2 turtinius vienetus nekeičiant patalpų paskirties, taip pat administracinės paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) perplanavimą į 10 turtinių vienetų, keičiant paskirtį į gyvenamąją (butus), atliekant paprastojo remonto darbus. 2021 m. buvo parengtas Administracinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), administracinės paskirties patalpų Nr. 5, 6, 7 apjungimo į 2 turtinius vienetus nekeičiant patalpų paskirties ir administracinės paskirties patalpų Nr. 8, 9, 10, 11, 12, 12a perplanavimo į 10 turtinių vienetų, keičiant paskirtį į gyvenamąją (butus), paprastojo remonto projektas Nr. SP-0389-21-TP (toliau – Projektas).
5. Ieškovė kreipėsi į Pastate esančių Kitų patalpų savininkus dėl sutikimo atlikti Projekte (kuriame numatytas ir dalies Patalpų perplanavimas bei paskirties pakeitimas) numatytus darbus. Kitų patalpų savininkai UAB „Roy & O“, UAB „Aukso žiedas“, I. Ž., V. G.-Č., K. Ž. bei K. P.-Č., Projekte numatytiems sprendiniams neprieštaravo bei atitinkamai išdavė sutikimus.
6. Paaiškino, kad atsakovė nepritarė ieškovės pateiktiems projektiniams pasiūlymams. 2022 m. lapkričio 28 d. atsakovė pateikė architekto L. B. 2022 m. lapkričio 25 d. projektinių pasiūlymų vertinimą. Ieškovė 2022 m. gruodžio 2 d. pateikė atsakovei raštą, kuriame detaliai pasisakė dėl atsakovės 2022 m. lapkričio 15 d. rašte iškeltų klausimų ir išreikštų nuogąstavimų bei kitų nurodytų aplinkybių bei pakartotinai paprašė atsakovės išduoti prašomą sutikimą. 2022 m. gruodžio 14 d. ieškovė atsakovei pateikė ir papildomą raštą, kuriame pasisakė dėl architekto L. B. 2022 m. lapkričio 25 d. projektinių pasiūlymų vertinimo.
7. Neturėdama visų bendrasavininkų sutikimo, ieškovė negali įgyvendinti Projekte numatytų sprendinių, kadangi atsakovė atsisako duoti sutikimą ar susitarti dėl Projekto įgyvendinimo (patalpų paskirties keitimo). Ieškovė detaliai paaiškino Projekto sprendinius ir atsakė į atsakovės iškeltas abejones, todėl laikytina, kad atsakovė išduoti sutikimą atsisako nepagrįstai.
8. Atsižvelgiant į tai, jog Pastatas nėra gyvenamosios paskirties, t. y. Pastato paskirtis yra administracinė, tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 str. nuostatomis, Pastate esančių patalpų paskirties pakeitimui yra reikalingas visų Pastato bendraturčių rašytinis pritarimas. Bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą pakeisti patalpų paskirtį, jiems nepateikus nesutikimo pagrindimo, suponuotų suinteresuotų asmenų – asmens, norinčio pakeisti patalpų paskirtį, ir bendraturčių – teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros neproporcingą iškreipimą to konkretaus savininko nenaudai ir kartu būtų neteisėtas.
9. Pagal statybų techninį reglamentą „Gyvenamieji pastatai“ (STR 2.02.01.2004) žmonių srautas sumažėtų, nes asmeniui skiriama minimalus naudingas plotas 14 kv. m. Projekte numatyti atskiri apskaitos prietaisai butams. Pagal paruoštą projektą kapitalinis remontas nebus daromas – bus daromas užtaisytų angų atvėrimas, atitvarų demontavimas, naujų atitvarų įrengimas. Pateiktame projekte numatytas patalpų paskirties keitimas, kuriam reikalingas bendraturčių sutikimas, o ne lifto įrengimas. Projektui pritarė namo bendraturčiai, išskyrus atsakovę. Atsakovės argumentai dėl parkavimo ploto nepagrįsti, kadangi norminiai aktai numato stovėjimo aikštelę vienam automobiliui vienam butui, o administracinėms patalpoms numatomas stovėjimo aikštelės 25 kv. m plotas.
10. Atsakovė J. B. prašė atmesti ieškinį.
11. Nurodė, kad statinio bendraturčiai turi savo nuožiūros teisę duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį ar ne. Įstatymų leidėjas numato konkrečių patalpų savininkui teisę teisės aktų nustatyta tvarka keisti patalpų paskirtį, tačiau, atitinkamų patalpų savininkui tenkinant savo interesus, kartu yra įgyvendinama ir kiekvieno statinyje esančių patalpų savininko, o kartu ir paties pastato bendraturčio, bendrosios dalinės nuosavybės teisė, todėl savininko asmeniniai interesai turi būti derinami su kitų statinyje patalpų savininkų, o kartu ir su statinio bendraturčių interesais, užtikrinant šių interesų pusiausvyrą. Ieškovės ieškinys pareikštas išimtinai subjektyviu pagrindu, visiškai nemotyvuojant ir nepaaiškinant Projekto parengimo objektyvaus pagrindo, t. y. ieškovė nenurodė jokių argumentų ir motyvų dėl to kokios objektyvios priežastys nulėmė būtent ieškiniu apibrėžtų patalpų pertvarkymo ir jų paskirties pakeitimo būtinybę.
12. Ieškovė netinkamai formuluoja ieškinio dalyką, nes reikalauja leisti jai atlikti patalpų Nr. 5, 6, 7 apjungimą į 2 turtinius vienetus nepakeičiant patalpų paskirties be atsakovės sutikimo, o ieškinio motyvuojamoje dalyje dėsto, kad bet kuriuo atveju ieškovei tokio turinio atsakovės sutikimas nėra reikalingas.
13. Atsakovė pateikdama savo nesutikimą ieškovei dėl Projekte numatytų statybos darbų ir patalpų paskirties pakeitimo, rėmėsi tiek ieškovės projekto sprendinių prieštaravimams statybos techninių dokumentų ir kitų panašaus pobūdžio teisės aktų reikalavimams, tiek ir faktinėmis aplinkybėmis.
14. Nurodė, kad neaiškios atsakovei ateityje būsimos išlaidos dėl didelio masto remonto darbų, naujų konstrukcijų. Ieškovės planuojamiems darbams dėl patalpų perplanavimo ir paskirties keitimo, lifto įrengimo, turi būti rengiamas ne paprastojo remonto projektas, o kapitalinio remonto projektas. Tokia nuomonė grindžiama tuo, kad planuojamų statybos darbų metu pastate (statinyje) esančios patalpos bus perplanuojamos, įrengiami nauji sanitariniai mazgai (naujos inžinerinės sistemos), prijungiant juos prie esamų bendrų tinklų, liečiamos laikančiosios pastato/patalpų konstrukcijos, tuo keičiamas ir viso pastato (statinio) išplanavimas. Projektiniuose pasiūlymuose niekaip neišspręstas klausimas dėl evakuacijos iš Pastato ir baziniai gaisrinės saugos reikalavimai, nors esama laiptinė perplanuojama, joje įrengiant liftą. Atsakovei iki šiol nėra žinomi jokie sprendimai dėl lifto įrengimo projekto, ji nebuvo susipažinusi su tokiu projektu ir neturėjo galimybės jo įvertinti. Atsakovė laikosi pagrįstos pozicijos, kad pastato laiptinės patalpos yra bendro naudojimo. Liftas yra ir bus bendro naudojimo objektas, tol, kol savininkai/turto administratorius nepatvirtins Pastato bendro naudojimo objektų aprašo ir neišskirs, kad tam tikri bendro naudojimo objektai (kaip pvz.: konkreti laiptinė, liftas ir pan.) bus naudojami išimtinai tik tam tikrų (dalies) savininkų ar savininko interesams. Todėl dėl jo (bendro naudojimo objekto) sukūrimo/įrengimo reikalingas visų savininkų sutikimas, kurio šiuo atveju nėra. Lifto įrengimas ne tik pakeičia bendro naudojimo objekto – laiptinės išplanavimą, parametrus, bet ir lemia papildomas išlaidas, susijusias su šio įrenginio priežiūra ir eksploatavimu.
15. Ieškovė reikalauja privertinai teismine tvarka leisti jai organizuoti ir atlikti ieškinio reikalavime apibrėžtus statybos darbus, kurių teisinis pagrįstumas ir galimybės dar tik bus vertinamas vėliau, gaunant statybos leidimą. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas iš esmės kildinamas iš neteisėtumo, remiantis subjektyviais ateities lūkesčiais, kad Projekto atitikimas privalomiems teisės aktų reikalavimams, susijusiems su gaisrinės saugos ir kitais imperatyviais reikalavimais, bus įvertintas ateityje, palankiai ieškovei.
16. Pastato paskirtis administracinė, o ne gyvenamoji. Pastatą sudaro iš viso 18 patalpų, iš kurių tik 3 yra gyvenamosios paskirties butai, sudarantys vos 41,86 kv. m gyvenamojo ploto, o visi likę̨ 15 patalpų yra administracinės paskirties. Po ieškovės planuojamų statybos darbų ir paskirties keitimo darbų Pastate bus iš viso net 13 gyvenamosios paskirties patalpų – butų ir 5 administracinės paskirties patalpos. Atsakovė ginčo pastate valdo būtent komercinės paskirties (prekybos) patalpas ir jos teisėti lūkesčiai yra pagrįstai susieti būtent su Pastato administracinės paskirties pobūdžiu, o ne su gyvenamąja paskirtimi.
17. Į ieškovės nurodomas pertvarkomas administracinės ir gyvenamosios paskirties patalpas patenkama naudojant vieną bendrą laiptinę ir vienu bendru įėjimu, taip pat ir įrengiamas vienas liftas bendroje laiptinėje, o tai neatitinka STR privalomų reikalavimų. Projekte taip pat nėra išspręstas gyvenamųjų patalpų ir negyvenamosios paskirties patalpų inžinerinių sistemų atskyrimo klausimas. Sprendiniuose nėra numatyti naujai įrengiamų sanitarinių mazgų, kurie neabejotinai bus prijungti prie esamų bendro naudojimo inžinerinių tinklų, prijungimo parametrai/duomenys, neišspręstas atskiros apskaitos klausimas. Dėl naujai įrengiamų sanitarinių mazgų butuose, padidės bendro naudojimo inžinerinių tinklų apkrova. Tam, kad būtų galima įsirengti naujus inžinerinius tinklus (vietinius), juos prijungiant prie bendro naudojimo tinklų, esamų, būtina įsivertinti tokių tinklų būklę, ir galimai net remontuoti juos, nes jie yra seni ir susidėvėję̨.
18. Suplanuotos yra 30 automobilių stovėjimo vietų, tačiau aiškinamajame rašte nurodoma, kad automobilių stovėjimo vietų poreikis po patalpų paskirties keitimo mažėja nuo 45 iki 27, todėl naujų automobilių saugojimo vietų projektavimas nenumatomas. Dėl gyvenamosios paskirties patalpų įrengimo iš esmės daugėja Pastato lankytojų ir nuolatinių gyventojų, intensyvėja bendro naudojimo objektų naudojimas, kas lems didesnes bendrų komunikacijų priežiūros ir išlaikymo, remonto išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino ieškovės UAB „JF Investicijos“ teisę be atsakovės J. B. sutikimo įgyvendinti UAB „Senamiesčio projektai“ 2021 m. parengtą Administracinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), administracinės paskirties patalpų Nr. 5, 6, 7 apjungimo į 2 turtinius vienetus nekeičiant patalpų paskirties ir administracinės paskirties patalpų Nr. 8, 9, 10, 11, 12, 12a perplanavimo į 10 turtinių vienetų, keičiant paskirtį į gyvenamąją (butus), paprastojo remonto projektą Nr. SP-0389-21-TP. Priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 5 460,73 Eur advokato pagalbos išlaidų, 107 Eur žyminio mokesčio. Priteisė valstybės naudai iš atsakovės 6,64 Eur valstybės naudai teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
20. Nurodė, kad kilusio ginčo atveju ieškovė teismui pateikė namo bendraturčių sutikimus, paruoštą projektą. Pagal VĮ Registrų centras pažymą pastate yra restoranas, parduotuvės, administracinės patalpos, butai, todėl rašytinės formos bendraturčių sutikimai ir pritarimai statinio patalpų dalies pertvarkymo projektui yra tinkamas įstatymo reikalavimo įgyvendinimas. VĮ Registrų centras pažymoje matyti, kad didžioji dalis nekilnojamojo turto statinyje priklauso juridiniams asmenims kaip restoranas, parduotuvės, administracinės patalpos, todėl logiška ir atitinka teisės reikalavimus bendraturčių išduoti pritarimai statinio projektui, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, o ne CK 4.85 straipsnio tvarka.
21. Nurodė, kad ieškovas pateikė projektą ir prašo netrukdyti atsakovei įgyvendinti projektą, susijusį su ieškovui nuosavybė teise priklausančių patalpų remontu, jų paskirties pakeitimu, tai yra reiškia reikalavimą nesusijusį su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu. Teismas atmetė atsakovės atsikirtimą, kad turi būti taikomas CK 4.85 straipsnio 2 dalies, o ne CK 4.75 straipsnį, nes ginčas siejamas su negyvenamojo pastato jo sudėtinių dalių pakeitimu į gyvenamąsias patalpas. Ginčas nesusijęs su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, taip pat ne dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo bendrosios dalinės nuosavybės teise, o Statybos įstatymo reikalavimų įgyvendinimu disponuojant nuosavybės teise priklausančiomis negyvenamosiomis patalpomis, jas pagal statybos projektą pakeičiant gyvenamosiomis patalpomis, jų statuso (patalpų pogrupio) pakeitimo atlikus paprastojo remonto darbus. Ieškovės reikalavimas yra susietas ne su bendro naudojimo objektų valdymu, naudojimu, o su jam priklausančios nuosavybės – patalpų kokybinių ir statybos reglamente numatytų techninių reikalavimų sukūrimu, pakeitimu, su kuo atsakovė nesutinka. Atsakovė nemotyvuotai, be jokio teisinio pagrindo siekia užkirsti ieškovei galimybę disponuoti nuosavybe, nors ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovės gerbūvis nepasikeis – ieškovės nuosavybėje esančių patalpų paskirties pakeitimas neturės įtakos atsakovės turtinėms teisėms ir pareigoms, higienos standartams, statinio techninei būklei.
22. Motyvuotu atsisakymu gal būti pripažinti faktai, specialistų išvados, kiti patikimi duomenys, kurie patvirtina, kad atliekami darbai pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, kitaip, nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė ir kt. Tokių aplinkybių byloje nėra. Ieškovės siūlytiems projekto pasiūlymams (sprendiniams) pritarė absoliuti dauguma pastato patalpų savininkų, tačiau atsakovė atsisakė išduoti sutikimą, nepateikdami motyvuotų argumentų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad kaip nors bus pažeista jos nuosavybės teisė, pablogės pastato techninė būklė. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės teikiamą statybos projektą vertins leidimą išduodanti institucija. Pastatas yra įrašytas į kultūros paveldo registrą, projekte numatytą išsaugoti vertingąsias savybes. Į administracines patalpas projekte numatytas atskiras įėjimas.
23. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė įrodymus, kad lifto įrengimas pagal projektą nenumatytas, o leidimas liftui įrengti gautas 2021 m. balandžio 9 d., todėl atsakovės atsikirtimas nepagrįstas – atsakovė ginčija tai, ko projekto pasiūlyme nėra. Ieškovė nurodė, kad naujai formuojamuose butuose pagal projektą yra numatyti apskaitos prietaisai, todėl komunalinių mokesčių forma atsakovės išlaidos nepadidės. Ieškovė nurodė, kad bendrojo naudojimo patalpų plotas nepasikeis, statinio techninė būklė nepablogės. Atsakovė, kuri nepateikė įrodymo dėl turimos transporto priemonės, nurodė argumentą dėl galimybės naudotis automobilių stovėjimo aikštele, į ką ieškovė atsikirto, kad techninis reglamentas administracinėms patalpoms numato didesnio ploto 25 kv. m aikštelę, o butų valdai – vienam automobiliui pastatyti, kas rodo, kad atsakovės atsikirtimai nepagrįsti. Teismas atmetė atsakovės paaiškinimus, kad jos lūkestis gyventi pastate, kurio patalpos yra administracinės paskirties, kadangi atsakovė gyvena miesto centre, kur žmonių ir automobilių judėjimas yra nuolatinis. Administracinėse patalpose žmonių srautai didesnį, sunkiau užtikrinti privatumą, pašalinių asmenų patekimą į bendrojo naudojimo patalpas, laiptinės apsaugą, asmeninį saugumą. Statybos techniniai reglamentai numato gyvenamosioms patalpoms didesnius kokybinius reikalavimus nei administracinėms patalpoms. Butų įrengimas nepablogins atsakovės gyvenimo kokybės.
24. Paaiškino, kad teismas ieškinį tenkina nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovės projektiniai pasiūlymai gali kaip nors turėti poveikį atsakovės materialinei padėčiai, o vykdytini darbai sukels pavojų sveikatai, gerbūviui. Už statybos leidimo išdavimą atsakingos atitinkamos institucijos, todėl, jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu bendraturčiui gauti statybos leidimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
25. Atsakovė J. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti ir prijungti prie bylos teikiamus rašytinius įrodymus. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
25.1. Atsakovės, kaip patalpų savininkės teisė motyvuotai nesutikti ieškovės ketinimams administracinės paskirties pastate, administracinės paskirties patalpų perplanavimui į 10 turtinių vienetų, keičiant paskirtį į gyvenamąją (butus) yra asmeninė subjektinė teisė ir jos įgyvendinimas negali priklausyti nuo kitų asmenų valios. Teismas atsakovės nesutikimo nepagrįstumą argumentuoja ne atsakovės išdėstytais nesutikimo motyvais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, bet jokio teisinio pagrindo neturinčiu kitų patalpų savininkų apsisprendimu. Atsakovė rėmėsi specialisto, t. y. architekto L. B. 2022 m. liepos 17 d. atliktu ginčo projekto vertinimu su detaliomis šio specialisto neigiamomis išvadomis, tačiau teismas šio dokumento nevertino.
25.2. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas neturi būti aiškinamas taip, kad siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, turi būti pateikiamas visų statinio bendraturčių sutikimas. Atsakovei nuosavybės teise priklauso atskiros patalpos, įregistruotos kaip atskiras nekilnojamo turto objektas. Ieškovės pareikštame ieškinyje nebuvo įrodinėjama aplinkybė, kad įstatymų leidėjo minimas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas būtent ieškovei aktualiu statybos darbų atlikimo (patalpų paskirties pakeitimo) klausimu iš viso buvo šaukiamas, nei kad buvo priimtas tuo klausimu savininkų sprendimas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto normos turiniu įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, kad tuo atveju kada pastate yra atskiri įregistruoti turtiniai vienetai (t. y. patalpos, butai) potencialus statytojas turi pateikti šių butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą, priimtą CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. Ieškovei, siekiančiai gauti statybą leidžiantį dokumentą yra būtina pateikti ne pastato bendraturčių (t. y. bendrasavininkų, valdančių atitinkamas pastato dalis) sutikimą, o pastate esančių patalpų savininkų protokolinį sprendimą, priimą CK 4.85 str. nustatyta tvarka. Todėl ieškovė pareiškė aiškiai teisiškai nepagrįstą ieškinį atsakovės atžvilgiu ir siekia įgyvendinti net neegzistuojančią materialinę teisę.
25.3. Ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ji būtų pasikreipusi į atitinkamą instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kuris būtų siejamas su šioje byloje pareikšto reikalavimo dalyku (t. y. būtent su atsakovės nesutikimu statybos darbams). Ieškovė pareikštu ieškiniu iš esmės kelia reikalavimą dėl teisinių santykių pripažinimo, kuris neturi jokios teisinės reikšmės, nes be atsakovės sutikimo ieškovė turėjo teisę atitinkamai institucijai pateikti prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o atitinkamam viešojo administravimo subjektui atsisakius tai padaryti, ieškovė taip pat savo teises turėtų ginti skųsdama tokį individualų administracinį aktą (t. y. atsisakymą) administracinės kompetencijos teismui įstatymų nustatyta tvarka. Teismas priėmė ieškovės reikalavimą, kurio patenkinimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių (nes ieškovė, siekdama gauti jos nurodomą statybą leidžiantį dokumentą privalo pateikti ne visų pastate esančių patalpų savininkų rašytinius sutikimus, bet patalpų savininkų protokolinį sprendimą, priimtą CK 4.85 str. tvarka), toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
25.4. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo Alytaus apylinkės teismo 2000 m. liepos 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2747-292/2020, kurioje buvo analizuojamas analogiškas teisinis ginčas. Teismu pareiga laikytis savo pačiu ar aukštesnės instancijos teismu analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtu precedentu. Teismas sąmoningai nesivadovavo horizontaliuoju teismo precedentu.
25.5. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus faktinius duomenis – nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybių visetą, sprendime nurodė faktus ir faktines aplinkybes, kurie šiame ginče net neegzistuoja, teismas nenurodė ir visiškai nevertino dalies atsakovės pateiktų įrodymų (architekto L. B. 2022 m. liepos 17 d. atlikto ginčo projekto vertinimo su detaliomis šio specialisto neigiamomis išvadomis), nepaneigė motyvų dėl Projekto prieštaravimo imperatyviems teisės aktų reikalavimams bei atsakovės teisėms ir teisėtiems interesams, nesivadovavo teisės aktų reikalavimais bei teisingumo ir protingumo kriterijais.
25.6. Atsižvelgiant į ieškovės pasirinktą ketinamų atlikti statybos darbų rūšį, statybos darbų objektą ir tikslą ieškovė turi rengti ne techninį projektą, bet supaprastintą projektą paprastajam remontui ir patalpų paskirties pakeitimui. Ieškovė iš viso nerengė techniniam projektui imperatyviai privalomos sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalies ir jis nėra pateiktas i bylą. Atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė duoti pritarimą ieškovės pateiktam projektui, nes laikosi pagrįstos pozicijos, kad bet kokie statybos ir patalpų paskirties pakeitimo darbai privalo atitikti imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Ieškovė nerengė topografinio plano ir neįtraukė jo į projekto sudėtį. Ieškovė į projekto sudėtį įtraukė sklypo plano schemą bei automobilių parkavimo schemą, t. y. teisės aktais net neapibrėžtus neaiškios paskirties ir jokio teisinio pagrindo neturinčius dokumentus. Sklypo plano schemoje formaliai žymima vaikų žaidimų aikštelė yra automobilių parkavimo vietose, pažymėtose automobilių parkavimo schemoje.
25.7. Jeigu neįmanoma užtikrinti reglamentuotų, privalomų reikalavimų, projektuojant vaikų žaidimo ir kt. aikšteles, automobilių parkavimą žemės sklype, ieškovės projekto rengimas ir tolimesnis derinimas yra niekinis ab initio ir procesas privalo būti nutrauktas. Teismas pažeisdamas atsakovės teisę į teisingą teismo procesą visiškai neanalizavo ir nepaneigė atsakovės argumentų dėl to, kokie konkrečiai reikalavimai privalomai turi būti taikomi ieškovės subjektyviai norimoms sukurti gyvenamosios paskirties patalpoms. Ieškovė ignoravo imperatyvius reikalavimus dėl vaikų žaidimo aikštelės, elementarios sporto aikštelės paaugliams ir vietos ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui įrengimo.
25.8. Specialisto išvadose dėl projekto atitikimo teisės aktams pabrėžta, kad neatlikus esminių projekto sprendinių korekcijų parengti statinių projektavimą ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų atitinkantį statybos projektą galimybės nėra. Būtina keisti dalį esminių projekto sprendinių, didelę dalį sprendinių tikslinti ir pagrįsti argumentuotais modeliais schemomis ir panašiai.
25.9. Dalis ieškovės projektuojamų gyvenamosios paskirites patalpų (butų) visiškai neatitinka norminiais aktais reglamentuotų insoliacijos reikalavimų. Kartu su apeliaciniu skundu yra papildomai teikiami ginčo pastato vaizdai su realiais saulės spinduliuotės poveikiais teisės aktų numatytu laikotarpiu bei režimu, šiuos duomenis papildomai susiejant su ieškovės projekto brėžiniais.
25.10. Ieškovė privalėjo tinkamai išspręsti automobilių parkavimo vietų skaičiaus bei jų išdėstymo sklype klausimus. Ieškovė objektyviai negalės įgyvendinti ir užtikrinti privalomas automobilių parkavimo vietas pagal norminius reikalavimus naujai projektuojamos gyvenamosios paskirties patalpoms. Specialisto išvadoje automobilių parkavimo vietų klausimu pažymėta, kad projekte sprendžiamas tik pastato, kuriame yra projektuojamos ieškovės patalpos, automobilių stovėjimo vietų klausimas, nors sklype yra 3 pastatai ir šių pastatų naudotojai turi lygias teises į žemės sklypo naudojimą automobilių parkavimui. Jeigu ieškovė negali įgyvendinti pareigos užtikrinti norminį automobilių parkavimo vietų skaičių pastatui, vadinasi ieškovės subjektyviai pageidaujamas administracinės paskirties patalpų pakeitimas į gyvenamąją yra de jure ir de facto neįmanomas. Projektas net negali būti pataisytas iki norminiais aktais reglamentuoto lygio tam, kad būtų galima vėliau išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
25.11. Ieškovė neteisėtai siekia į šį projektą įtraukti tik kapitaliniam remontui priskiriamus statybos darbus, tokius kaip angų išdaužymas statinio laikančiosiose konstrukcijose (pertvarose), angos išdaužymas perdangoje iš pastato ketvirtojo aukšto į pastogę, taip sukuriant visiškai naują įėjimą į bendro naudojimo pastogės patalpas. Pastogės patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovei, atsakovei ir dar dviem juridiniams asmenims. Atitinkamai be atsakovės sutikimo negali būti atliekami bet kokie pastogės patalpų ir į patekimo į jas statybos darbai. Ieškovei neteisėtai projektuojant naują patekimą (įėjimą) į pastogės patalpas tuo pačiu yra mažinamas bendras pastogės naudingasis plotas, kadangi jo dalis būtų panaudojama ieškovės savavališko įėjimo įrengimui. Projektas turėtų būti perdaromas pagal kapitaliniam remontui keliamus reikalavimus.
25.12. Ieškovė klaidino atsakovę dėl bendro naudojimo inžinerinių sistemų – pastato bendrojo naudojimo vandens vamzdynų, stovų remonto arba keitimo darbų ir vandens stovų keitimo darbus atliko subjektyviu sprendimu, ne tik be jokios projektinės dokumentacijos, bet ir be atsakovės informavimo ir jos sutikimo.
25.13. Pastato paskirtis administracinė, o ne gyvenamoji. Atsakovė ginčo pastate valdo būtent komercinės paskirties (prekybos) patalpas ir jos teisėti lūkesčiai yra pagrįstai susieti būtent su Pastato administracinės paskirties pobūdžiu, o ne su gyvenamąja paskirtimi.
25.14. Ieškovė nenurodė jokių argumentų ir motyvų dėl to kokios būtent objektyvios priežastys nulėmė būtent ieškiniu apibrėžtų patalpų pertvarkymo ir jų paskirties pakeitimo į gyvenamąją būtinybę. Ieškovė įsigydama nuosavybėn negyvenamąsias – administracines patalpas, pastate kurio bendroji paskirtis yra būtent administracinė, niekada neturėjo ir neįgijo teisėto lūkesčio naudoti šias patalpas gyvenamajai paskirčiai, nes patalpų paskirtis įsigijimo momentu ir šiuo metu yra kita. Bet kokia prekybos veikla yra daugiau ribojama pastate daugėjant nuolatinių gyventojų ir gyvenamosios paskirties patalpų, nei esant administracinės paskirties patalpoms pastate, todėl būtent esamos administracinės paskirties patalpos, kurias valdo ieškovė atitinka atsakovės teisėtus lūkesčius, siejamus su jos valdomų patalpų paskirtimi. Byloje nėra ir nebuvo nurodoma apie bet kokius faktus, kad atsakovė gyvena jos valdomose prekybos paskirties patalpose ir dar su tuo sieja savo teisėtus lūkesčius. Ieškovės ketinimai įrengti papildomai 10 butų administracinės paskirties pastate atitinkamai prieštarauja minėtiems atsakovės teisėtiems lūkesčiams prekybinę veiklą vykdyti būtent pastate, kuriame administracinės paskirties patalpos sudaro absoliučią daugumą. Dėl ieškovės naujai formuojamų butų, pažeidžiamos atsakovės, kaip pastato bendraturtės teisės ir ta prasme, kad dėl gyvenamosios paskirties patalpų įrengimo iš esmės daugėja pastato lankytojų ir nuolatinių gyventojų, intensyvėja bendro naudojimo objektų naudojimas, kas lems didesnes bendrų komunikacijų priežiūros ir išlaikymo, remonto išlaidas. Dėl naujų nuolat apgyvendinimų gyvenamosios paskirties patalpų įrengimo padidės ir visos bendro pobūdžio išlaidos (administravimo, bendra elektros energija, šiukšlių bei buitinių atliekų kiekis bei atitinkamų konteinerių skaičiaus didinimo poreikis).
25.15. Projekte neišspręstas klausimas dėl evakuacijos iš pastato ir baziniai gaisrinės saugos reikalavimai, nors esama laiptinė perplanuojama, joje įrengiant liftą.
25.16. Teismas atsisakė vertinti atsakovės ir jos nurodomo specialisto argumentus dėl ieškovės projekto trūkumų bei deklaratyviai konstatuoja, kad ieškovo teikiamą statybos projektą vertins leidimą išduodanti institucija.
25.17. Ieškovė netinkamai formuluoja ieškinio dalyką, nes reikalauja leisti jai atlikti patalpų Nr. 5, 6, 7 apjungimą į 2 turtinius vienetus nekeičiant patalpų paskirties be atsakovės sutikimo, o ieškinio motyvuojamoje dalyje dėsto, kad bet kuriuo atveju ieškovei tokio turinio atsakovės sutikimas nėra reikalingas. Nurodyto turinio ieškinio reikalavimas reiškia, kad ieškovė netinkamai įgyvendindama teisę į teisminę gynybą iš esmės siekia priverstinės savo teisės įgyvendinimo, kuriais toks įgyvendinimo būdas net nereikalingas. Atskirai pabrėžtina, kad teisė į teisminę gynybą yra ultima ratio ir ieškovė inicijuodama teisminį procesą turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti savo reikalavimo apimtį bei atitinkamai argumentuoti ir pagrįsti, kad jo nurodomas teisių gynybos būdas yra objektyviai būtina vienintelė priemonė, siekiant konkrečios ieškovės teisės įgyvendinimo. Tuo tarpu ieškovės užimta pozicija reikalauti ieškiniu daugiau nei paties ieškovės teigimu yra objektyviai būtina, patvirtina ne tik netinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, bet ir piktnaudžiavimą teise.
25.18. Tik susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu byloje kilo būtinybė teikti papildomus įrodymus. Naujai teikiami atsakovės rašytiniai įrodymai neapsunkins bylos nagrinėjimo, nes ieškovė objektyviai žino šių dokumentų turinį.
25.19. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvius jo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktai) bei grindžiamas prielaidomis, tiesiogiai prieštaraujančiomis objektyviems bylos faktams.
26. Ieškovė UAB „JF Investicijos“ atsiliepimu prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimą, atsisakyti priimti teikiamus naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
26.1. Tam, kad ieškovė gautų statybą leidžiantį dokumentą, ieškovė turi pateikti kitų pastate esančių patalpų savininkų rašytinius sutikimus dėl projekto įgyvendinimo, dėl ko ieškovė ir kreipėsi į kitų patalpų savininkus (tarp jų ir į atsakovę) dėl tokio rašytinio sutikimo išdavimo. Turi būti gautas visų pastato bendraturčių sutikimas. Teisės aktas nenumato nei jokio skaičiaus, nei procento, kokio kiekio statinio bendrasavininkų sutikimas turi būti gaunamas kreipiantis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. CK 4.85 str. nuostatos taikomos tuo atveju, kai sprendimus priima gyvenamosios paskirties daugiabučio gyvenamojo namo, o ne administracinės paskirties pastato savininkai. Ginčo pastatas nėra daugiabutis gyvenamasis namas ar priskiriamas kitos paskirties pastatams. Negyvenamosios paskirties (administracinės paskirties) pastato atskirai suformuotų nekilnojamojo turto objektų (patalpų) savininkų rašytinis sutikimas turi būti gautas vadovaujantis CK 4.75 straipsniu, nepaisant to, kad pastate yra butų. Tik turint atsakovės sutikimą, dėl ko ir yra kilęs ginčas, ieškovė apskritai galėtų kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.
26.2. Išduodant statybą leidžiantį dokumentą ieškovų nurodytiems darbams, kompetentingos institucijos privalės įvertinti jų poveikį namo konstrukcijoms, o taip pat atitiktį teisės aktų reikalavimams. Vėlesnėje stadijoje, kuomet bus kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, ir bus sprendžiama dėl projekto atitikimo teisės aktų reikalavimams. Apeliantė nurodo neva esamus pažeidimus, bet apskritai nepaaiškina, kaip tam tikri neva esantys pažeidimai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, kas atitinkamai reiškia, kad apeliantė formaliai, nesant jos teisių pažeidimo, atsisako išduoti sutikimą, o toks atsisakymas vertintinas kaip nepagrįstas.
26.3. Reglamentu nustatyti plotai, tarp jų ir vaikų žaidimų aikštelės šiuo atveju yra įrengiamos daugiabučio pastato sklype, kuomet ginčo pastatas yra ir liks administracinės paskirties, todėl apeliantės nurodyti rekreacijos reikalavimai apskritai nėra taikytini.
26.4. Vertinime nurodoma, jog siekiant atsakyti į klausimą, ar galimas bent dalinis šiauriniame ir rytiniame fasade esančių kambarių apšvietimas tiesiogine saulės šviesa, būtina atlikti erdvinius modeliavimus su astronominės saulės padėties ir gretimo užstatymo šėšėliavimo įvertinimu. Tuo tarpu kaip matyti iš pateikto vertinimo, tokie erdviniai modeliavimai atlikti nebuvo, todėl vertinime pateikiamos išvados dėl neva insoliacijos reikalavimų neužtikrinimo, yra niekuo nepagrįstos ir yra paremtos išimtinai prielaidomis. Dėl projekte numatytų sprendinių, apeliantės patalpų insoliacijos laikotarpis nesikeičia, todėl apeliantės teisės nėra ir negali būti pažeidžiamos.
26.5. Ieškovas yra dalies žemės sklypo nuomininkas, iš Lietuvos valstybės išsinuomojęs dalį žemės sklypo. Būtent šioje ieškovės išsinuomotoje sklypo dalyje ir būtų formuojamos automobilių stovėjimo vietos. Nekeičiant patalpų paskirties, patalpoms (1288,42 m2) būtų reikalinga 51 automobilių stovėjimo vieta. Taigi projekto sprendiniai netgi sumažina įrengiamų automobilių stovėjimo vietų skaičių, kas atitinkamai patvirtina, kad apeliantės teisės ir teisėti interesai nebus pažeidžiami. Priešingai, tokiu būdu yra net sumažinamas pastato kiemo apkrovimas transporto priemonėmis, kas neabejotinai apeliantės teisių nepažeidžia.
26.6. Projektu pastogės patalpos neprojektuojamos, projekte nėra numatyti perdangos griovimo darbai. Tai, kad 4 aukšto plane yra atvaizduota numatoma laiptinė į pastogės patalpas reiškia, kad ji yra ne projektuojama, o numatoma. Tai reiškia, kad vėliau, esant kitam projektui, tokia laiptinė gali būti įrenginėjama, tačiau tokiu atveju procedūra ir darbai ir būtų atliekami pagal kitą projektą, kuris atitinkamai ir būtų kapitalinio remonto projektas ir būtent ir būtų kreipiamasi išduoti leidimą kapitalinio remonto darbų atlikimui. Paaiškino, kad naujos angos bus atidengiamos tik nenešančiose sienose, o laikančiosiose konstrukcijose bus atidengiamos tik buvusios angos. Tiek angų atvėrimas nelaikančiosiose konstrukcijose, tiek angų užtaisymas, tiek buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas (net ir laikančiosiose konstrukcijose) yra paprastojo remonto, o ne kapitalinio remonto darbai.
26.7. Tai, kad faktiškai stovai buvo pakeisti, iš esmės reiškia, kad jie yra geros būklės ir prie jų prijungus naujai projektuojamas inžinerines sistemas, jiems ar apeliantei, nebus pakenkta.
26.8. Po Projekto įgyvendinimo paties pastato paskirtis išlieka tokia pati – t. y. administracinė. Projekte numatyti dalies patalpų paskirties keitimo sprendiniai nesukuria pagrindo keisti pastato paskirtį. Atitinkamai pastatas ir toliau išliks administracinės paskirties, toks, koks buvo. Pastate iki šiol yra 3 gyvenamosios paskirties patalpos – butai. Šios patalpos gyvenamosios paskirties buvo ir tuomet, kai apeliantė įsigijo savo patalpas pastate. Atitinkamai apeliantės lūkesčiai įsigyjant patalpas neabejotinai turėjo būti įvertinti atsižvelgiant į tai, kad pastate jau yra gyvenamosios paskirties patalpų.
26.9. Vien tik administracinės paskirties patalpos galėtų būti pritaikytos 198 darbo vietoms, kuomet pakeitus dalies patalpų paskirtį, patalpos būtų pritaikytos 140 asmenų darbo vietoms ir nuolatiniam gyvenimui. Tai reiškia, jog priešingai nei teigia apeliantė, įgyvendinus projektą žmonių srautas ne tik, kad nepadidėtų, bet ir gerokai sumažėtų, kas lemtų priešingą rezultatą nei nurodo apeliantė – patiriamų išlaidų sumažėjimą.
26.10. Apeliantės patalpos su laiptine (kuria yra patenkama į patalpas) nesiriboja. Apeliantė į savo patalpas per laiptinę nepatenka, todėl nesuprantama, kokie apeliantės interesai šiuo atveju yra pažeidžiami.
26.11. Projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams vertins atsakingos institucijos. Ieškovė dar tik kreipsis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, ir būtent vėlesnėje stadijoje bus nuspręsta ar ieškovė turi teisę atlikti projekte numatytus darbus, t. y. šioje byloje priimtas skundžiamas sprendimas nėra ir negali būti dokumentu, kurio pagrindu ieškovė galėtų be statybą leidžiančio dokumento atlikti projekte nurodytus darbus.
26.12. Ieškovė parengė vieną projektą paskirties keitimui kartu su paprastojo remonto darbais, o įstatymuose tokiu atveju yra numatytas bendraturčių pritarimas būtent projektui, o ne atskiroms jo dalims ar sprendiniams. Atitinkamai ieškovė ieškiniu ir prašė leisti įgyvendinti visą projektą be apeliantės sutikimo, kas akivaizdu, jog yra tinkamas ir teisėtas ieškinio reikalavimas.
26.13. Apeliantė papildomų įrodymų apeliacinėje instancijoje teikimo institutu naudojasi juo piktnaudžiaudama, dėl ko teikiami nauji įrodymai neturėtų būti priimti ir vertinami.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
29. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – viešus duomenys apie įmonę Vilniaus planas ir Vilniaus miesto 3D modelių programą; ginčo pastato bei ieškovės projektuojamų gyvenamosios paskirties patalpų langų insoliacijos analizę, naudojant Vilniaus miesto 3D modelių programą; ginčo pastato bei ieškovės projektuojamų gyvenamosios paskirties patalpų langų insoliacijos analizę ant ieškovės projektuojamų patalpų brėžinių; žemės sklypo planą iš Nekilnojamojo turto registro; palėpės patalpų nekilnojamojo turto registro planą; Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atsakymą atsakovei; 2024 m. sausio 4 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 157-24-02 su priedais; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 1 d. atsakymą Nr. 2D-15015; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2023 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. A51-164319/23(3.3.2.26E-ARC); Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį.
30. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su rašytiniu įrodymu prijungimu nesutinka, nes jie į bylą teikiami pavėluotai, nėra pagrindo jų priimti.
31. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.
33. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad proceso metu pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdų, įvyko teismo posėdis, atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, todėl nėra pagrindo išvadai, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme. Priešingai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, naujų įrodymų priėmimas apeliacinėje instancijoje būtų nesuderinamas su reikalavimu sąžiningai ir laiku naudotis procesinėmis teisėmis. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus ir jų nevertina.
34. Išanalizavusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog priešingai apeliantėms argumentams, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, padarė išvadas dėl ieškovės reikalavimų bei atsakovės atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliantė nurodytais skundo argumentais išreiškia savo nesutikimą su jai nepalankiomis teismo išvadomis, tačiau nepagrindžia, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, prieš analizuodama konkrečius apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas, o ne pakartotinas bylos nagrinėjimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013).
36. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas reikalavimas pripažinti ieškovės teisę be atsakovės sutikimo įgyvendinti paprastojo remonto projektą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
37. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti.
38. Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016 13 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
39. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-701/2022 24 punktą). Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
40. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai yra leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį – keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį ypatingąjį ir neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), nesudėtingojo pastato paskirtį į gyvenamosios paskirties, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai neatliekami.
41. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog tam, kad pakeisti dalies patalpų paskirtį iš administracinės paskirties į gyvenamąją atliekant remonto darbus, ieškovei yra reikalingas atitinkamas statybą leidžiantis dokumentas.
42. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti pateikiamas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, <...>. CK 4.85 straipsnyje numatytas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas.
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Civilinio kodekso 4.85 straipsnis reglamentuoja specialiąją tik butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką.
44. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.
45. Bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą (bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo), taip pat bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas (teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu ir pareigą jį išlaikyti, teisę didinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, perleisti ar suvaržyti teises į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą savo dalį, pirmumo teise pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės) reglamentuoja CK 4.75–4.81 straipsniai. CK 4.82–4.85 straipsniai reglamentuoja santykius, susiklosčiusius tarp butų ir kitų patalpų savininkų kaip bendraturčių. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.
46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: sprendžiant, kurios (CK 4.75–4.81 straipsniuose ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintos) teisės normos reglamentuoja santykius, kurie susiklosto pastato, kuriame yra butų ir kitų patalpų, bendraturčiams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teises, pirmiausiai reikia įvertinti, ar tame pastate esantys butai ir kitos patalpos pastato bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso ne asmeninės, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise ir todėl bendraturčiai name esančiais butais ir kitomis patalpomis naudojasi pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, turi būti taikomas CK 4.75–4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tokie asmenys pastato bendraturčiai yra tik dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), taikomas CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas tokiu atveju turi būti taikomas visa apimtimi, priklauso nuo to, kokią pastato naudingojo ploto dalį sudaro butai. Jeigu jie sudaro ne mažiau kaip pusę tokio ploto ir dėl to pastatas pagal paskirtį yra gyvenamasis namas, CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas taikomas visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023).
47. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei priklauso prekybos paskirties patalpos (parduotuvė). Atsakovė, būdama prekybos paskirties patalpų (parduotuvės), kurios yra Pastate, savininke, yra paties Pastato bendrasavininkė. Pastate yra 18 patalpų, iš kurių 3 – gyvenamosios paskirties, jų bendras plotas sudaro 62 kv. m (gyvenamasis plotas – 41,86 kv. m), 15 – administracinės, prekybos, maitinimo arba kitos paskirties (neįrengta pastogė). Taigi Pastas nėra daugiabutis gyvenamasis namas, o administracinės paskirties, nors Pastate yra 3 butai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, nagrinėjamu atveju, CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas netaikytinas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad didžioji dalis nekilnojamojo turto statinyje priklauso juridiniams asmenims kaip restoranas, parduotuvės, administracinės patalpos, todėl atitinka teisės reikalavimus bendraturčių išduoti pritarimai statinio projektui, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalies, o ne CK 4.85 straipsnio tvarka. Kadangi, kaip minėta, atsakovė, yra prekybos paskirties patalpų (parduotuvės), kurios yra Pastate savininke, Projekto įgyvendinimui reikalingas ir atsakovės sutikimas.
48. Minėta, kad ieškovė siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą Statybos įstatymo 27 straipsnio nustatyta tvarka, pagal kurį statinio bendraturčių sutikimas yra vienas iš privalomųjų dokumentų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog kadangi atsakovė atsisakė duoti sutikimą ar susitarti su ieškove dėl Projekto įgyvendinimo (patalpų paskirties keitimo), todėl tik teismui tenkinus ieškovės ieškinį civilinėje byloje priimto teismo sprendimo pagrindu, ieškovė galės kreiptis į atitinkamas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo.
49. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai nesivadovavo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2747-292/2020, kurioje buvo analizuojamas analogiškas teisinis ginčas.
50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-2747-292/2020 buvo įsteigta pastato savininkų bendrija, ko nėra nagrinėjamo ginčo atveju. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2747-292/2020, ginčą paliko nenagrinėtą, t. y. teismas nenagrinėjo nurodytos bylos ir visų bylai svarbių aplinkybių. Atsižvelgiantį į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apeliantės minima civiline byla priimant skundžiamą sprendimą.
51. Pažymėtina, jog bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
52. Statinio bendraturčiai turi nuožiūros teisę duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį ar ne, tačiau ši nuožiūra nėra absoliuti. Viena vertus, konkrečių patalpų savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į patalpas, turi teisę, inter alia (be kita ko), keisti jų paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau, atitinkamų patalpų savininkui tenkinant savo interesus, kartu yra įgyvendinama ir kiekvieno statinyje esančių patalpų savininko, o kartu ir statinio bendraturčio, bendrosios dalinės nuosavybės teisė, todėl savininko asmeniniai interesai turi būti derinami su kitų statinyje esančių patalpų savininkų, o kartu ir statinio bendraturčių, interesais, užtikrinant šių interesų pusiausvyrą. Antra vertus, būtent tas pats interesų derinimo prasme pasakytina ir apie kitų statinio bendraturčių nuožiūros teisės duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį įgyvendinimą: patalpų savininko teisė keisti patalpų paskirtį negali būti paneigta (sutikimo nedavimo forma) be materialiojo teisinio pagrindo – bendraturčių nesutikimas turi būti pagrįstas realia jų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Bendraturčiai turi įrodyti savo materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl patalpų paskirties nepakeitimo, t. y. jie, išreikšdami nesutikimą, turi nurodyti savo teises ir (ar) teisėtus interesus, kurie būtų galimai pažeisti, jeigu pagal suformuluotus projekto pasiūlymus būtų pakeista patalpų paskirtis, ir atitinkamai argumentuoti, kokie konkretūs pasiūlymų sprendiniai pažeistų jų įvardytas teises ir (ar) teisėtus interesus. Bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą pakeisti patalpų paskirtį, jiems nepateikus tokio, koks yra pirmiau nurodytas, nesutikimo pagrindimo, suponuotų suinteresuotų asmenų – asmens, norinčio pakeisti patalpų paskirtį, ir bendraturčių – teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros neproporcingą iškreipimą to konkretaus savininko nenaudai ir kartu būtų neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019).
53. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas tuo, jog projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pvz., blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pvz., higienos standartų) reikalavimų, kita vertus, tai nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pvz., kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, klientų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi daugiabučio namo įranga ar infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019).
54. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016 34 punktą).
55. Nagrinėjamu atveju atsakovė, reikšdama nesutikimą dėl Projekte numatytų statybos darbų ir patalpų paskirties pakeitimo, rėmėsi ieškovės projektų sprendinių prieštaravimams statybos techninių dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimams, nurodydama, kad projekto forma ir turinys prieštarauja teisės aktų reikalavimams, projekte yra ignoruojami rekreacijos reikalavimai, pažeidžiami insoliacijos reikalavimai, neteisėtai skaičiuojamos ir išdėstomos parkavimo vietos, neteisėtai į Projektą įtraukiami kapitalinio remonto darbai, neturint atsakovės sutikimo keičiamos bendro naudojimo konstrukcijos, todėl pažeidžiami atsakovės teisėti lūkesčiai.
56. Pažymėtina, kad bendraturčių atsisakymas yra laikomas motyvuotu tada, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia bendraturčių, kaip savininkų, teises (iš esmės sunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kilusio ginčo atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad kaip nors bus pažeista jos nuosavybės teisė, pablogės pastato techninė būklė, kad ieškovės projektiniai pasiūlymai gali kaip nors turėti poveikį atsakovės materialinei padėčiai, o numatomi darbai sukels pavojų sveikatai ar gerbūviui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovės teikiamą statybos projektą vertins leidimą išduodanti institucija, kuri turės nuodugniai patikrinti Projektą ir jo atitikimą teisės aktų reikalavimams, be kita ko, ar ginčo techninio projekto forma ir turinys neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Jeigu Projektas neatitiks teisės aktų reikalavimų, remonto darbai nebus galimi arba projektą bus nurodoma taisyti. Tačiau tik teismui tenkinus ieškovės ieškinį civilinėje byloje, priimto teismo sprendimo pagrindu ieškovė galės realizuoti savo teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.
57. Apeliantė teigė, kad teismas pažeisdamas atsakovės teisę į teisingą teismo procesą visiškai neanalizavo ir nepaneigė atsakovės argumentų dėl to, kokie konkrečiai reikalavimai privalomai turi būti taikomi ieškovės norimoms sukurti gyvenamosios paskirties patalpoms. Nurodė, kad sklype turi tilpti vaikų žaidimo aikštelė̇, elementari sporto aikštelė̇ paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui. Nors atsakovė pažymėjo, kad ieškovės projekte numatytų tikslų įgyvendinimas (t. y. patalpų paskirties pakeitimas) ignoruojant imperatyvų žemės sklypo gerbūvio pritaikymą būtent gyvenamosioms patalpoms, tiesiogiai pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus bei teisę į žemės sklypo naudojimą, laikantis tam konkrečiai numatytų teisės aktų reikalavimų, tačiau iš esmės nepaaiškino, kaip tokie nurodomi teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimai, pažeis pačios atsakovės teises ir teisėtus interesus, kokiu būdų pablogės atsakovės gyvenimo sąlygos.
58. Atsakovė teigia, kad dalis ieškovės projektuojamų gyvenamosios paskirties patalpų (butų) visiškai neatitinka norminiais aktais reglamentuotų insoliacijos reikalavimų. Tačiau atsakovė nepaaiškino ir nepagrindė, kaip patalpų insoliacijos reikalavimai galėtų turėti neigiamos įtakos pačios atsakovės teisėms ar teisėtiems interesams, kai dėl Projekte numatytų sprendinių, atsakovės patalpų insoliacijos laikotarpis iš viso nesikeičia. Taigi atsakovės teisės, vertinant Projekto atitikimą insoliacijos reikalavimams, nėra pažeidžiamos.
59. Atsakovė nurodo, kad šiuo metu automobilių parkavimo vietų̨ skaičius sklype yra nepakankamas, o ieškovė, siekdama įgyvendinti administracinės paskirties patalpų̨ pakeitimą̨ į 10 butų, privalo užtikrinti norminį automobilių parkavimo vietų skaičių pastatui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra dalies Lietuvos valstybės žemės sklypo, esančio prie ginčo pastato, nuomininkė. Pagal ieškovę, būtent šioje sklypo dalyje ir būtų formuojamos automobilių stovėjimo vietos. Nekeičiant Patalpų paskirties, Patalpoms būtų reikalinga 51 automobilių stovėjimo vieta, o keičiant – 27 automobilių stovėjimo vietos. Taigi Projekto sprendiniai sumažina įrengiamų automobilių stovėjimo vietų skaičių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą atsakovės teisės ir teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami. Pažymėtina, kad aplinkybę, ar ieškovės numojamo žemės sklypo ploto užteks įrengti automobilių stovėjimo vietas, vertins atitinkamos institucijos. Atsakovė iš esmės nepateikė įrodymų, kad dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo (neįrengimo) nuketės jos interesai.
60. Atsakovė nurodo, kad ieškovė ketina išdaužyti angą perdangoje iš pastato ketvirtojo aukšto į pastogę, taip sukuriant visiškai naują įėjimą į bendro naudojimo pastogės patalpas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Projekte aiškiai numatyta, kad šiuo Projektu pastogės patalpos neprojektuojamos. Ieškovė paaiškino, kad projekte neprojektuojant jokių pastogės įrengimo ir/ar patekimo į ją darbų.
61. Atsakovė teigia, kad ginčo pastate valdo būtent komercinės paskirties (prekybos) patalpas ir jos teisėti lūkesčiai yra pagrįstai susieti būtent su Pastato administracinės paskirties pobūdžiu, o ne su gyvenamąja paskirtimi. Pažymėtina, kad Projekto įgyvendinime paties Pastato paskirties keitimas nėra numatytas, jis išlieka toks pats, t. y. administracinės paskirties. Taigi atsakovės teisėti lūkesčiai turėti patalpas administracinės paskirties pobūdžiu Pastate neturėtų nukentėti. Aplinkybė, kad po Projekto įgyvendinimo Pastate atsiras daugiau gyvenamosios paskirties patalpų, neturėtų pažeisti atsakovės teisėtų interesų.
62. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino, nes atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad ieškovės projektiniai pasiūlymai gali kaip nors turėti poveikį atsakovės materialinei padėčiai, o vykdytini darbai sukels pavojų sveikatai ar bendram pastato gerbūviui.
63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
64. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, teisės normas būtų pažeidęs ar netinkamai jas taikęs. Atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
65. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
66. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
67. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 056,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išvardintos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir protingos, atitinka rekomendacijų dydžius, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „JF Investicijos“, juridinio asmens kodas 304218316, iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 056,40 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Margarita Stambrauskaitė
Eglė Surgailienė
Jelena Šiškina