Administracinio nusižengimo byla Nr. II-396-917/2021

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00653-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.10; 21.10.4;  

21.11.3 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. birželio 1 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Sandrai Poškienei,

dalyvaujant institucijos, ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą nutarimą įgaliotajai atstovei, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiajai specialistei K. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. M. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 18 d., nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-1086-2021, panaikinimo ir bylos nutraukimo.

Teismas

n u s t a t ė:

2020 m. gruodžio 16 d., P. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020 m. spalio 26 d., 13 val. 23 min., Kauno miesto savivaldybėje, Kauno m., (duomenys neskelbtini), esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje užfiksuotas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi A2“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas ir laikomas kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje, nesumokėjus vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą ir taip pažeidžiant Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d., sprendimu Nr. T-208, 12 punktą.

2021 m. vasario 18 d., Kauno miesto savivaldybės administracijos nutarimu Nr. SAVAD-19-ANR_N-1086-2021, P. M. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 418 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta nuobauda – 70 (septyniasdešimt) eurų dydžio bauda.

Skundą padavęs asmuo P. M. prašo panaikinti Institucijos ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas P. M. skunde nurodo, kad jis Kauno miesto Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. SAVAD-19- ANR_N-1086-2021, pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 70 eurų bauda.

Pareiškėjas nurodo, kad nutarime žinomai melagingai konstatuota, kad P. M. pažeidė neįvardinto rinkliavų už naudojimąsi nustatytomis mokomomis vietomis automobiliams statyti tvarką, t. y. dėl to, kad automobilį Audi A2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatęs mokamoje stovėjimo vietoje iš karto nesusimokėjo nustatytos vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę. Pareiškėjo nuomone, nutarimas yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagristas, šališkas, neobjektyvus ir neatitinkantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir LVAT) ir kitų teismų suformuotos teismų praktikos. Pareiškėjas dėl nutarimo panaikinimo išdėsto argumentus.

Pareiškėjas skunde teigia, kad skundžiamame nutarime P. M., kuris yra automobilio „Audi A2“ savininkas, inkriminuojama, kad jis vairavo šį automobilį ir asmeniškai pastatė šį automobilį į mokamą stovėjimo vietą ir nesumokėjo vietinės rinkliavos. Pareiškėjas, kaip automobilio „Audi A2“ savininkas, nesutinka su jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu, nes jis nepadarė jam inkriminuojamo pažeidimo. Pareiškėjas teigia, kad 2021 m. sausio 7 d. el. paštu, pasirašytu el. parašu, pranešė Savivaldybei, kad jis 2021 m. sausio 6 d. gavo Kauno m. savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2020 m. gruodžio 6 d. pranešimą Nr. SAVAD-19-ANR_PR9642-2020, kuriuo prašoma pateikti informaciją pateikimo apie transporto priemonės „Audi A2“ (duomenys neskelbtini) valdytoją, kuris tariamai 2020 m. spalio 26 d. 13:23 tariamai pažeidė transporto priemonių stovėjimo rinkliavų sumokėjimo tvarką. Byloje nėra teisėtai surinkta jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog yra įvykdytas bet koks administracinis teisės pažeidimas, nes visus byloje esančius duomenis surinko ne savivaldybės specialistai (pareigūnai), turintys teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, o savivaldybės įmonės darbuotojai, neturintys teisės surašyti protokolų. Šių įrodymų vietoje nepatikrino savivaldybės specialistai, todėl visais šiais surinktais duomenimis negalima remtis kaip įrodymais, nes šie duomenys byloje yra surinkti neteisėtai, pažeidžiant ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tariamą pažeidimą užfiksavusi įmonė ir jos darbuotojai neturi jokių valdingų įgaliojimų nei tirti pažeidimus, nei rinkti įrodymus, kas remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatomis, yra būtina sąlyga. Daroma išvada, kad byloje šios įmonės surinkti ir policijai perduoti esantys duomenys buvo surinkti neįgalioto asmens, jais nėra pagrindo vadovautis. Pažymima, kad P. M., kaip automobilio savininkui, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kuriuos byloje teisėtai surinko, patikrino ir pateikė patys savivaldybės specialistai, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai spręsti, kad „Audi A2“ (duomenys neskelbtini) valdytojas tariamai 2020 m. spalio 26 d., 13 val. 23 min., tariamai pažeidė rinkliavos mokėjimo tvarką. Nurodoma, kad analogiškai yra pasisakęs Kauno apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-902-11, nuspręsdamas, kad byloje negalima remtis neteisėtai surinktais įrodymais, kuriuos surinko ne policijos pareigūnai, o kiti neįgalioti asmenys. Pareiškėjas P. M. nurodo, kad kiek prisimena, tai minėtą automobilį valdė asmuo, jam prisistatęs kaip A. N., ir nurodęs, kad yra gimęs (duomenys neskelbtini) bei gyvena (duomenys neskelbtini), Rusijoje, tačiau į Lietuvą atvykęs iš Lenkijos, ir jo teigimu turi Rusijos vidaus reikalų ministerijos išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). P. M. taip pat paaiškina, kad analizuojant Saugaus eismo Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. N-63-523-2010, išaiškino, kad tokia pareiga kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į paminėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai (pvz., aiškinantis greičio viršijimą užfiksuotą stacionariu matavimo prietaisu - transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti pateikta automobilio nuotrauka su kelio atkarpoje galiojusiais kelio ženklais, aiškinantis vežinėjimąsi veja - atitinkamas pareiškimas ar pranešimas apie pažeidimą ir pan.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. N-63-523-2010 nurodė, kad aiškinantis automobilio pastatymą ir rinkliavos nesumokėjimą, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti pateikta automobilio nuotrauka su gatvės atkarpoje galiojusiais kelio ženklais ir automobilį ten pastačiusios vairuotojo nuotrauka, taip pat teisėtai įgaliotų asmenų surinkti įrodymai, kad pažeista automobilio statymo tvarka (pvz., tariamai nesumokėta rinkliava ir pan.), kad automobilio savininkas P. M. galėtų savivaldybei pateikti duomenis apie vairuotoją, kuris tariamai įvykdė minėtą pažeidimą. Šioje byloje akivaizdu, kad savivaldybė pažeidė P. M. nekaltumo prezumpciją, verčia jį duoti parodymus prieš save ir šeimos narius, parodymus ir įrodymus vertina pagal jų pateikimo šaltinį, o ne turinį, pažeidimo nepadarymo įrodinėjimo pareigą perkėlė P. M. ir nepanaikino byloje esančių įrodymų prieštaringumo, o visas abejones aiškino P. M. nenaudai, tuo iš esmės nukrypdama nuo teismų praktikos ir pažeisdama P. M. nekaltumo prezumpciją ir žmogaus teises.

Skunde pažymima, kad P. M. tariamai nenurodė asmens, galėjusio P. M. priklausantį automobilį pastatyti rezervuotoje ir mokamoje stovėjimo vietoje ir nesumokėti vietinės rinkliavos, tačiau tokia institucijos išvada nepagrįsta, nes P. M. raštu nurodė šį asmenį. P. M. nurodo, kad jo kaltė buvo grindžiama tik automobilio nuosavybės faktu ir įrodymus neįgaliotų rinkti asmenų padarytomis nuotraukomis, kurios sprendžiant iš juose gautų duomenų nėra pakankamos tam, kad būtų priimtas sprendimas palikti galioti institucijos nutarimą. Šie privatūs asmenys asmeniškai transporto priemonės pastatymo į stovėjimo vietą fakto jo vykdymo metu nefiksavo ir automobilio vairuotojo asmeniškai nematė. Surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą Institucijos specialistė rėmėsi iš šių trečiųjų asmenų gautais pranešimais apie galimai padarytą pažeidimą, tačiau pati šių aplinkybių nepatikrino ir nenustatė vietoje. P. M. nesutinka su jam inkriminuojamu pažeidimu, nesigaili ir tvirtina, kad ne jis, o kitas asmuo pastatė priklausantį automobilį „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mokamoje stovėjimo vietoje ir nesumokėjo vietinės rinkliavos. Šie prieštaravimai ir abejonės nėra pašalintos kitomis savarankiškomis įrodinėjimo priemonėmis. Pareiškėjo kaltė negali būti įrodyta vien tik komercinės įmonės darbuotojų, asmeniškai nemačiusių automobilio vairuotojo, subjektyviais paaiškinimais tarnybiniame pranešime ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, nes tokie argumentai nėra pakankami, o remdamasis nebegaliojančiu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis ir teismų praktika nurodo, kad protokolas ir tarnybinis pranešimas laikytini tik rašytiniais paaiškinimais, kurie negali būti prilyginami liudytojų parodymams. Byloje taip pat nėra kitų jo kaltę patvirtinančių duomenų, o institucija, priėmusi nutarimą, nepaneigė P. M. parodymų apie įvykio aplinkybes. Institucijos tarnautojai įrodinėjimo pareigos neįvykdė tinkamai, nes nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, savarankiškų įrodinėjimo priemonių, betarpiškai patvirtinančių ginčytinas aplinkybes, kurių pagrindu galima būtų daryti aiškią išvadą apie buvusią incidento situaciją - teisės pažeidimo subjektyviąją pusę, kad P. M. tikrai pastatė automobilį mokamoje stovėjimo vietoje ir nesumokėjo rinkliavos.

Byloje nėra automobilio nuotraukų, kuriose matyti P. M. tariamo pažeidimo metu, nenustatyti ir neapklausti jokie kiti liudininkai, kurie patvirtintų matę jį pastatant automobilį ir nesumokant rinkliavos. Be to, pareiškėjas nurodo, kad nors teisę pateikti pranešimą apie pažeidimą savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai turi, tačiau tai negali būti prilyginta teisei rinkti įrodymus, kurios savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai neturi - ATPK 256 straipsnio 3 dalis, nes teisė rinkti įrodymus gali būti suteikta tik įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu. Pareiškėjas tvirtina, jog byloje nėra teisėtai surinkta jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog yra įvykdytas bet koks administracinis teisės pažeidimas, nes visus byloje esančius duomenis surinko ne savivaldybės vyr. specialistai, turintys teisę surašyti protokolą, o savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai, neturintys teisės surašyti protokolus. Todėl visais surinktais duomenimis negalima remtis kaip įrodymais, nes šie duomenys byloje yra surinkti neteisėtai, pažeidžiant ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėjas skunde tolaiu analizuoja teismų praktiką analogiškose bylose. Taip pat skunde pažymima, kad savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ ir jos darbuotojai neturi jokių valdingų įgaliojimų nei tirti pažeidimus, nei rinkti įrodymus, kas remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatomis, yra būtina sąlyga, todėl daryti vienareikšmiškos išvados, kad šios įmonės spaudu patvirtinti dokumentai yra teisingi, atitinkantys tikrovę, nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad byloje savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ surinkti ir pateikti duomenys buvo surinkti neįgalioto asmens, todėl nėra pagrindo jais vadovautis. Byloje nėra jokių įrodymų, kuriuos surinko, patikrino ir pateikė Savivaldybės vyr. specialistai, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai spręsti, kad „Audi A2“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas tariamai pažeidė automobilių stovėjimo tvarką. Įvertinus visus skunde išdėstytus argumentus, teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu, nes nebuvo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 284 straipsnis) ir jų viseto pagrindu teisingai parenkama bei pritaikoma teisės norma, reglamentuojanti atitinkamą teisinį santykį. Teismo prašoma panaikinti Kauno miesto vavivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-1086-2021 kaip neteisėtą ir nepagristą.

Atsiliepime į pareiškėjo P. M. skundą Kauno miesto savivaldybės administracija prašo skundo netenkinti ir palikti 2021 m. vasario 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-19-ANR_N-1086-2021, nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad 2020 m. spalio 26 d. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje buvo gautas BĮ „Parkavimas Kaune“ pranešimas Nr. 66892, kuriame nurodoma, jog 2020 m. spalio 26 d., 13 val. 23 min., Kauno miesto savivaldybėje, Kauno m., (duomenys neskelbtini), esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje užfiksuotas valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 zonoje pažeidžiant Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau - Savivaldybės taryba) 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-208 patvirtintuose „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatuose“ ir „Kauno miesto vietų, kuriose renkama vietinė rinkliava už naudojimąsi nustatytomis vietomis transporto priemonėms statyti, sąraše“ nurodytą vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Vadovaujantis nuostatų 12 punktu, fiksuotas pažeidimas. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pažeidimo padarymo metu transporto priemonės „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas - P. M., kuriam Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas, vadovaujantis ANK 608 ir 611 straipsniais, už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 2 dalyje, surašė 2020 m. gruodžio 16 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-19-ANR_P12270-2020 su administraciniu nurodymu siūlant iki 2021 m. sausio 15 d. sumokėti minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą. Vadovaujantis AK 573 straipsnio 1 dalimi, minėtas administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui išsiųstas 2020 m. gruodžio 16 d. 11.34 val. el. paštu - (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 7 d. gautas pareiškėjo pranešimas apie automobilio valdytoją ir reikalavimą pateikti įrodymus, kuriame nurodoma, jog byloje teisėtai nėra surinkta jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog yra įvykdytas bet koks administracinis nusižengimas, nes visus byloje esančius duomenis surinko ne Savivaldybės administracijos specialistai (pareigūnai), turintys teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, o Savivaldybės įmonės darbuotojai, neturintys teisės surašyti administracinio nusižengimo protokolų, bei nurodė, jog galimo administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonės „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas buvo asmuo, prisistatęs A. N., gimusiu (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Rusijoje. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2021 m. sausio 26 d. raštu Nr. 64-2-73 pareiškėjui nurodė iki 2021 m. vasario 3 d. pateikti ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis asmens, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi minėta transporto priemone, užpildant pridėtą pranešimo dėl naudojimosi transporto priemone formą (kurią asmuo pasirašydamas patvirtina, kad yra įspėtas dėl administracinės atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo), jeigu administracinį nusižengimą padarė ne pats pareiškėjas, tačiau iki 2021 m. vasario 8 d. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui užpildyta pranešimo forma pateikta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad prašomi duomenys pateikti nebuvo bei tai, jog pareiškėjas iki 2021 m. sausio 15 d. nesumokėjo siūlytos sumokėti minimalios 40 eurų baudos, 2021 m. vasario 18 d. buvo priimtas skundžiamas nutarimas.

Institucija nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kuriais grindžiamas skundas. Pažymi, jog ANK 418 straipsnyje numatyta atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą mokamose vietose Kauno mieste mokėjimo tvarką reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-208 patvirtinti Nuostatai. Vadovaujantis Nuostatų 12 punktu, palikus automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, reikia nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 minutes, sumokėti vietinę rinkliavą už automobilio stovėjimą. Atitinkamai Nuostatų 41 punkte nustatyta, kad rinkliavą renkanti įstaiga, nustačiusi ar pastebėjusi šiuose nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimų, turi juos užfiksuoti du kartus ne mažesniu kaip 5 minučių intervalu ir perduoti medžiagą Savivaldybės administracijos padaliniui, atsakingam už viešosios tvarkos užtikrinimą.

Nagrinėjamu atveju, Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje gavus BĮ „Parkavimas Kaune“ 2020 m. spalio 26 d. pranešimą Nr. 66892, kuriame nurodoma, jog 2020 m. spalio 26 d. 13.23 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 zonoje pažeidžiant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-208 patvirtintuose „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatose“ ir „Kauno miesto vietų, kuriose renkama vietinė rinkliava už naudojimąsi nustatytomis vietomis transporto priemonėms statyti, sąraše“ nurodytą vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, dėl ko buvo pažeistas minėtų nuostatų 12 punktas.

Institucija atsiliepime pažymi, jog BĮ „Parkavimas Kaune“ veikė pagal biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ Nuostatus, patvirtintus 2020 m. gegužės 26 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-215. Įrodymai buvo surinkti nepažeidžiant įrodymų leistinumo principo, kadangi, nagrinėjamu atveju, buvo gauti ir įvertinti teisėtais būdais. Darytina išvada, jog pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą pagrindžiantys duomenys buvo surinkti teisėtai, o įrodymų patikimumas įvertintas tinkamai, kaip matyti ir iš atsilipime nurodytos formuojamos teismų praktikos.

Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, jog įvykio vietoje Savivaldybės administracijos specialistai neatliko aplinkybių patikrinimo, neapklausė įvykį mačiusių liudytojų. Institucija nurodo, jog nesutinka su pareiškėjo argumentais, kuriais grindžiamas Nutarimo neteisėtumas bei nepagrįstumas, kadangi, skundžiamo Nutarimo priėmimo metu administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas tinkamai nustatė administracinio nusižengimo padarymo faktą, asmens kaltę bei tai, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Išvados dėl administracinio nusižengimo padarymo, pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant visas reikšmingas aplinkybes, Nutarimą priėmęs pareigūnas, įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą. Pažymėtina, jog nors pareiškėjas nurodo, kad Savivaldybės administracijos specialistai įvykio aplinkybių nepatikslino, tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiagoje pateiktas BĮ „Parkavimas Kaune“ darbuotojo R. R. 2021 m. sausio 25 d. paaiškinimas, jog 2020 m. spalio 26 d. 13.23 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), pastebėtas automobilis, kurio vairuotojas nebuvo sumokėjęs vietinės rinkliavos mokesčio, dėl ko buvo fiksuotas pažeidimas. Taigi, šiuo atveju, buvo visapusiškai įvertintos įvykio aplinkybės, pašalintos abejonės ir neaiškumai. Nors Pareiškėjas nurodo, jog nebuvo atlikta daugiau procesinių veiksmų, kurie būtini asmens kaltės įrodymui bei administracinio nusižengimo fakto pagrindimui, tačiau pažymėtina, jog administracinio nusižengimo tyrimo procesas nėra begalinis, šiuo atveju, įrodymų visumos pakako asmens kaltei bei administracinio nusižengimo padarymo faktui pagrįsti tokiu būdu nepažeidžiant proceso greitumo, efektyvumo bei ekonomiškumo principų.

Atsiliepime nurodoma, jog priešingai nei skunde nurodo Pareiškėjas, jog jis pateikė asmens, galimai padariusio administracinį nusižengimą, duomenis, pažymėtina, jog Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje gavus 2021 m. sausio 7 d. pareiškėjo pranešimą apie automobilio valdytoją ir reikalavimą pateikti įrodymus, kuriame nurodoma, jog galimo administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonės „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas buvo asmuo, prisistatęs A. N., gimusiu (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2021 m. sausio 26 d. raštu Nr. 64-2-73 nurodė iki 2021 m. vasario 3 d. pateikti ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis asmens, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi minėta transporto priemone, užpildant pridėtą pranešimo dėl naudojimosi transporto priemone formą, jeigu administracinį nusižengimą padarė ne pats Pareiškėjas, šią formą pasirašyti bei pateikti Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui ei. paštu - (duomenys neskelbtini) arba minėtą pranešimą užpildyti internetu, naudojantis Savivaldybės administracijos elektronine paslaugų sistema užsakant paslaugą „Pranešimų apie transporto priemonės valdytoją (vairuotoją) priėmimas (kai administracinio nusižengimo tyrimą atlieka Viešosios tvarkos skyrius)“, tačiau iki 2021 m. vasario 8 d. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui užpildyta pranešimo forma pateikta nebuvo. Nors Pareiškėjas 2021 m. sausio 7 d. pranešime apie automobilio valdytoją ir reikalavimą pateikti įrodymus nurodė, jog galimo administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonės „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas buvo asmuo, prisistatęs A. N., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Rusijoje, tačiau Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius pagal pateiktus duomenis minėto asmens nenustatė. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius pateikė 2021 m. kovo 16 raštą Nr. 64-2-840 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai prašant pateikti informaciją apie A. N., gimusį (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), Rusijoje, į kurį atsakyta 2021 m. kovo 24 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštu Nr. IN/02068/012/LT/21. Minėtame rašte nurodyta, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos Europolo ir Interpolo nacionalinis skyrius vykdo pavedimus nusikalstamų veikų tyrimo srityje, todėl negali tikrinti informacijos, nesusijusios su ikiteisminiu arba kriminalinės žvalgybos tyrimu. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius pateikė 2021 m. kovo 25 d. raštą Nr. 64-2-876 Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui prašant pateikti informaciją apie A. N., gimusį (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), Rusijoje, į kurį atsakyta 2021 m. kovo 29 d. raštu Nr. 20-S-6253. Minėtame rašte nurodyta, jog Policijos informacinėje sistemoje jokių duomenų apie nurodomą asmenį nėra. Taip pat, prašant nurodyti aukščiau minėtą informaciją, pateikti raštai: 2021 m. kovo 25 d. Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Nr. 64-2-875, 2021 m. kovo 25 d Valstybės sienos apsaugos tarnybai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Nr. 64-2-874, tačiau atsakymai į minėtus raštus nėra gauti. Be to, nurodomam asmeniui 2021 m. kovo 26 d. išsiųstas raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 64-2-880, kuriuo prašoma nurodyti, ar pastarasis nusižengimo padarymo metu buvo Lietuvos Respublikoje ir naudojosi nurodyta transporto priemone. Atsakymas į minėtą raštą negautas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog Pareiškėjas tikslingai nurodė klaidingus duomenis asmens, galimai padariusio administracinį nusižengimą, duomenis, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl savo paties padaryto administracinio nusižengimo. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog tokia situacija pasikartoja ne pirmą kartą, kai Pareiškėjas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už analogiškus nusižengimus dėl naudojimosi mokamomis vietomis automobiliams statyti, o Pareiškėjo nurodomi asmenys nusižengimo padarymo metu buvo fiktyvūs valdytojai, kurie neva gyvena Rusijos Federacijoje, su kuria yra apsunkintas teisinis bendradarbiavimas. Pažymėtina, jog analogišką bylą Nr. ATP-371-211/2017, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra būtent Pareiškėjas, 2017 m. birželio 19 d. išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas, kuris kritiškai pasisakė Pareiškėjo atžvilgiu. Taip pat ir Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-477-1049/2018 atmetė pareiškėjo skundą, o Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-66-238/2019 netenkino pareiškėjo apeliacinio skundo. Be to, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ROIK: 18084997016 (2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_N-2604-2018), pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. sausio 30 d. 10.54 val. pažeidimo padarymo metu transporto priemone naudojosi A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Rusijoje, o būtent šiuo adresu nagrinėjamoje byloje pareiškėjas vėl nurodo gyvenantį A. N., gimusį (duomenys neskelbtini) Darytina išvada, jog administracinių nusižengimų, numatytų ANK 418 straipsnyje, darymas yra ne atsitiktinė, o dėsninga pareiškėjo gyvenimo būdo išraiška, be to, klaidingų duomenų apie transporto priemonės valdytoją nurodymas, laikytinas siekiu išvengti gresiančios administracinės atsakomybės bei tikslingas Savivaldybės administracijos pareigūnų klaidinimas.

Vertinant pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimą bei administracinės nuobaudos - baudos - dydžio nustatymą, pažymima, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu administracinė nuobauda buvo paskirta atsižvelgiant į visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas, įvertinęs sunkinančių aplinkybių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, skundžiamu Nutarimu paskyrė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ANK 418 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą 70 eurų baudą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika kvalifikuota pagal ANK 418 straipsnio 2 dalį ir nuobauda paskirta šio straipsnio 2 dalies sankcijos ribose, kadangi pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė pakartotinai - pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 19106944374) 2020 m. kovo 5 d. priimtas nutarimas, kuris įsiteisėjo 2020 m. kovo 25 d., įvykdytas 2020 m. lapkričio 5 d. Administracinės nuobaudos - baudos - dydis nustatytas vadovaujantis ANK nuostatomis bei jų nepažeidžiant. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad nutarimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, o administracinio nusižengimo teiseną atlikusio ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusio pareigūno išvados nėra paneigtos duomenimis, parodančiais išvadų nepagrįstumą byloje surinktiems duomenims, ar jų prieštaringumą. Prašoma palikti galioti skundžiamą nutarimą ir pareiškėjo P. M. skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. vasario 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-19-ANR_N-1086-2021.

2021 m. balandžio 8 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas P. M. prašymas dėl skundo perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą.

Skundą padavęs asmuo – P. M. 2021 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo žinoma, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta. Skundas išnagrinėtas pareiškėjui P. M. nedalyvaujant.

Skundas atmestinas.

Byla teisminga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą įgaliotoji atstovė, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė K. Š., teismo posėdžio metu parodė, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, atsiliepime viskas detaliai išdėstyta. Palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus. Įrodymų yra surinkta pakankamai, nutarimas priimtas teisėtai, todėl prašo jį palikti galioti.

Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba biudžetinėje įmonėje „Parkavimas Kaune“ kontrolieriumi. P. M. nepažįsta, nesuinteresuotas apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Praeitų metų spalio mėnesį, vykdant vietinę rinkliavą, buvo pastebėtas automobilis Audi A2, kuris buvo nesusimokėjęs vietinės rinkliavos. Pagal nustatytas taisykles yra daromos pirminės nuotraukos, yra skiriamas laikas – per 5 minutes susimokėti vietinę rinkliavą už stovėjimą. Po 5 minučių automobilis užfiksuotas antrą kartą. Buvo surašytas pranešimas ir nustatyta, kad padarytas pažeidimas. Vairuotojui buvo paliktas pranešimas. Po to jis pats buvo iškviestas į viešosios tvarkos skyrių, kuriame parašė paaiškinimą kaip viskas įvyko. Buvo pateikti ir priedai – nuotraukos ir schema, kurioje nurodoma pažeidimo vieta, laikas, pastatymo vieta. Kokie būdu nuotraukose atsirado data ir laikas, tai yra prietaise, kuris yra naudojamas. Tai yra telefonas, kuriame yra įvesta Kauno gatvių programėlė, kuri nustato automobilių pastatymo vietą, laiką, datą ir kartu su nuotraukomis patenka į medžiagą. Data, laikas atitinka realų fiksuotų aplinkybių padarymo laiką. Visą informaciją perduodama. Jeigu nesumokama nustatytos baudos, perduodama viešosios tvarkos skyriui.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

ANK 418 straipsnio 1 dalis numato, kad „vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų.“. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog „Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki vieno šimto eurų.“

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad protokolas pareiškėjui P. M. surašytas dėl to, kad 2020 m. spalio 26 d., 13 val. 23 min., Kauno miesto savivaldybėje, Kauno m., (duomenys neskelbtini), esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje užfiksuotas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi A2“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas ir laikomas kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje, nesumokėjus vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą ir taip pažeidžiant Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d., sprendimu Nr. T-208, 12 punktą.

P. M. kaltę dėl ANK 418 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo patvirtina rašytinė bylos medžiaga – 2020 m. spalio 26 d. BĮ „Parkavimas Kaune“ pranešimas, kuriame nurodytos konkrečios užfiksuoto nusižengimo aplinkybės, aprašyta įvykio situacija ir pridėtos fotonuotraukos, iš kurių aiškiai matyti įvykio vieta bei automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), joje (nusižengimo b. l. 1, 1–5), 2021 m. sausio 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus raštu P. M. buvo pranešta pateikti įrodymus apie automobilio valytoją, kartu pridedama pranešimo dėl naudojimosi transporto priemone, blankas, 2020 m spalio 26 d. pranešimo Nr. 66892 su fotonuotraukomis kopijos (nusižengimo b. l. 8–10, 6), 2021 m sausio 25 d. BĮ „Parkavimas Kaune“ kontrolieriaus R. R. paaiškinimas, teiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui, pridedama schema iš vertikalių kelio ženklų registro su pateikta nuoroda apie užfiksuotą pažeidimą (duomenys neskelbtini), Kauno m. sav., konkrečią automobilio stovėjimo vietą, datą, laiką (nusižengimo b. l. 13, 14, 15), Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2020 m. gruodžio 16 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. SAVAD-19-ANR_P-12270-2020, užfiksuotos konkrečios nusižengimo aplinkybės (nusižengimo b. l. 16–17) su administraciniu nurodymu siūlant iki 2021 m. sausio 15 d. sumokėti 40 eurų baudą, tačiau bauda sumokėta nebuvo.

2021 m. sausio 7 d. P. M. elektroniniu paštu nurodė Kauno miesto savivaldybei pateikti jam duomenis apie užfiksuotą pažeidimą (nusižengimo b. l. 7), į kurį 2021 m. sausio 26 d. buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atsakymas (nusižengimo b. l. 8–10). Tiek iš BĮ „Parkavimas Kaune“ kontrolieriaus R. R. paaiškinimo, duoto teismo posėdžio metu, bei kitos aukščiau nurodytos informacijos nustatyta, jog kontrolierius 2020 m. spalio 26 d., 13 val. 23 min. užfiksavo aptariamąjį nusižengimą, įvykio vietoje pažeidimą fiksavo kaip ir numatyta nuostatuose - penkių minučių laikotarpiu tam skirtu įrenginiu – telefonu, kuriame įdiegta Kauno miesto automobilių stovėjimo programėlė padarė fotonuotraukas, pridėjo vertikalių kelio ženklų registro išrašą su schema ir padarytomis fotonuotraukomis. Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2021 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. SAVAD-19-ANR_N-1086-2021, P. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 418 straipsnio 2 d., nustačius padaryto nusižengimo pakartotinumą, paskirta 70 eurų dydžio bauda (skundo b. l. 7–8), iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus 2021 m. kovo 25 d. rašto, teikto elektroniniu būdu, matyti, kad policijos naudojamuose registruose nėra jokios informacijos apie asmenį – A. N., gim. (duomenys neskelbtini) (skundo b. l. 81).

Pareiškėjas P. M. nurodo ir kategoriškai neigia, jog nepadarė administracinio nusižengimo, nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o tie, kurie pateikti į bylą, surinkti neteisėtai, patikino, kad jis, laikydamasis įstatymų reikalavimų Institucijai pateikė duomenis apie jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Audi A2“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoją, kuris 2020 m. spalio 26 d. esą naudojosi šiuo automobiliu, nurodydamas, kad tai buvo Rusijos Federacijos pilietis A. N., gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Rusijoje, tačiau į Lietuvą atvykęs iš Lenkijos, o nutarimas priimtas tik remiantis automobilio nuosavybės faktu ir duomenimis, gautais iš juos rinkti neįgalioto asmens bei neturinčio teisės, todėl negalima jai vadovautis.

Pažymėtina tai, kad šiuos pareiškėjo P. M. argumentus visiškai paneigia byloje surinkta medžiaga ir įrodymai, nustatyta faktinė įvykio situacija.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė pažeidė jo nekaltumo prezumpciją, vertė jį duoti parodymus prieš save ir šeimos narius, parodymus ir įrodymus vertino pagal jų pateikimo šaltinį, o ne turinį, pažeidimo nepadarymo pareigą perkėlė P. M. ir nepanaikino byloje esančių įrodymų prieštaringumo, o visas abejones aiškino P. M. nenaudai (skundo b. l. 2). Tokie pareiškėjo argumentai visiškai nepagrįsti, visų pirma pažymėtina tai, kad ir šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai būtų atlikę kokius nors veiksmus, kita vertus, kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju, ANK 418 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo šio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2020 m. gruodžio 16 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (P. M.) nedalyvaujant (nusižengimo b. l. 16). Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. sausio 26 d. rašte, siųstuose P. M. buvo išaiškinta ANK 611 straipsnio nuostata, kad jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Išaiškinta iki 2021 m. vasario 3 d. pateikti teisingus duomenis apie asmenį, vairavusį transporto priemonę (nusižengimo b. l. 8–10).

Būtent tokių veiksmų imtis ir būtent tokias aplinkybes pranešti P. M. institucijos pareigūnus ir galiojantis „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo“ 20 straipsnis, kurio 2 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis tokiu atveju privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Taigi, tikslus asmens duomenų nurodymas yra būtina sąlyga, siekiant tinkamai nustatyti kaltą asmenį. Tokiu būdu, P. M. skundo argumentai, kad jam buvo perkelta jo nekaltumo įrodinėjimo pareiga, yra nepagrįsti.

P. M. skunde teigia, kad jo kaltė grindžiama tik automobilio nuosavybės faktu ir įrodymus neįgaliotų rinkti asmenų, komercinės įmonės darbuotojų, padarytomis fotonuotraukomis. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, esamomis aplinkybėmis nėra pagrindo nesivadovauti BĮ „Parkavimas Kaune“ surinkta medžiaga (fotonuotraukomis, protokolu, pranešimu apie įvykį, kontrolieriaus paaiškinimu).

Pažymėtina tai, kad vadovaujantis ANK 590 straipsnio 2 dalies nuostatomis, administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą, o šiuo atveju BĮ „Parkavimas Kaune“ darbuotojai veikė tarp šios įmonės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos sudarytos Paslaugų teikimo sutarties pagrindu, kuria BĮ „Parkavimas Kaune“ įsipareigojo atlikti vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti rinkimo paslaugų teikimą, todėl minėtos įmonės darbuotojai turi teisę fiksuoti juridinę reikšmę turinčius objektyvios tikrovės faktus, o vėliau turimą medžiagą esant reikalingumui pateikti teisę ir pareigą tokius duomenis rinkti ir vertinti turintiems organams (pareigūnams).

Taigi teismas, nesutikdamas su pareiškėjo skundo argumentu konstatuoja, jog jo kaltę patvirtinantys įrodymai surinkti nepažeidžiant įrodymų leistinumo principo, kadangi nagrinėjamu atveju buvo gauti ir įvertinti teisėtais būdais. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, savo skunde Pareiškėjas nurodo šabloniškus ir visiškai analogiškus skundų, kuriuos yra teikęs Vilniaus miesto apylinkės teismui, bei Vilniaus apygardos teismui analogiškose bylose argumentus, vadovaujasi nebegaliojančiu ir nusižengimo padarymo metu negaliojusiu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, kurio nuostatų aiškintis šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo. Be to, šiuo klausimu savo skunde cituodamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teisimo praktiką, pareiškėjas kai kuriose nurodomose bylose pateikia aplinkybes, kurios nėra analogiškos nagrinėjamam atvejui, be to, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Teismų įstatyme, siekiant garantuoti, kad niekas neįtakotų teismų priimamų sprendimų, kad jie būtų teisingi ir nešališki, numatyta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir vadovaujasi tik įstatymu.

Teismas kritiškai vertintina ir pareiškėjo P. M. argumentą, jog jam priklausantį automobilį „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusižengimo padarymo metu valdė asmuo, jam prisistatęs kaip A. N., gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Rusijoje, tačiau į Lietuvą atvykęs iš Lenkijos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 15 d., Kauno apygardos teisme išnagrinėta byla ir priimta nutartis Nr. AN2-66-238/2019, kurioje pareiškėjas – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – P. M. analogiškoje situacijoje savo kaltę neigė nurodydamas, jog įvykio metu jam nuosavybės teise priklausantį automobilį valdė asmuo, jam prisistatęs kaip A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Rusijoje, į Lietuvą atvykęs iš Lenkijos.

Analogiškas aplinkybes P. M. yra nurodęs ir eilėje kitų jo atžvilgiu nagrinėtų administracinio nusižengimo bylų (skundų), todėl tokia P. M. versija, nurodant vis kitą asmenį, bei paliekant tą pačią gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini), Rusijoje), vertintina kaip akivaizdus siekis ir toliau už daromus nusižengimus išvengti administracinės atsakomybės, jos nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus 2021 m. kovo 25 d. rašto matyti, kad policijos naudojamuose registruose nėra jokios informacijos apie asmenį – A. N., gim. (duomenys neskelbtini) (skundo b. l. 81). Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, jog administracinį nusižengimą padaręs asmuo nustatytas tinkamai ir tai yra P. M..

Teismas pažymi, kad analogiškos situacijos pasikartoję ne vieną kartą, kuomet P. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn už analogiškus pažeidimus dėl naudojimosi mokamomis vietomis automobiliams statyti su ta pačia transporto priemone, nurodo asmenis, neva gyvenančius Rusijos Federacijoje, su kuria yra apsunkintas teisinis bendradarbiavimas, ir atvykusius iš kitos Europos Sąjungos valstybės, su kuria nėra sienų kontrolės, teismas šią pareiškėjo iškeltą versiją vertina itin kritiškai, kadangi jo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui sutikti su pareiškėjo pozicija, kuomet jis būdamas pripažintas kaltu už pakartotinio analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, dėl neva tai Rusijos Federacijos piliečio veiksmų, pareiškėjas sąmoningai perleistų žinion savo transporto priemonę asmeniui, dėl kurio egzistavimo ar buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje fakto patikrinti negalima. Kita vertus, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje yra nurodyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininkas turi būti aktyvus ir imtis priemonių, kad jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone nebūtų daromi pažeidimai, o jei tokie pažeidimai buvo padaryti – pranešti apie juos padariusį asmenį, juolab, kad tai nėra pirmas atvejis.

Nors skunde P. M. teigia, kad nepagrįstai Institucijos buvo verčiamas duoti parodymus prieš save ir šeimos narius, tačiau nei pačiai institucijai, ne teismui kartu su skundu nepateikė jokių duomenų ir informacijos, kokie ryšiai jį sieja su nurodytu, neva pažeidimus padariusiu, asmeniu, kuriam perdavė savo automobilį.

Svarbu pažymėti, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Transporto priemonių valdytojas Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 74 punkte apibūdinamas kaip asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemones. Taigi, kaip jau ir minėta, šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja; transporto priemonės savininkui (valdytojui), neatlikusiam šios pareigos, kyla atsakomybė ATPK nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai jis reikalaujamų duomenų pateikti negali, nes prarado transporto priemonę prieš savo valią. Tokių duomenų byloje nėra. 

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti objektyviai nusižengimą patvirtinančiais dokumentais – fotonuotraukomis, liudytojo parodymai, kadangi byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad pateiktos BĮ „Parkavimas Kaune“ kontrolieriaus nuotraukos būtų sumaketuotos ar sumontuotos, jos užfiksuotos tam darbui skirtu įrenginiu – telefonu, kuriame įdiegta programėlė, kad nuotraukos atitiktų faktinę nusižengimo padarymo datą, laiką, vietą, bei, kad pats kontrolierius R. R. suinteresuotas apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, juo labiau, kad nusižengimą jis užfiksavo ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, todėl be abejo negalėjo žinoti, kas konkrečiai pastatė automobilį draudžiamoje vietoje. Savo ruožtu, kad automobilis pastatytas Kauno m. (duomenys neskelbtini) g. gatvės atkarpoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokama vieta) ir tai akivaizdžiai matoma iš šių nuotraukų (taip pat pateiktas išrašas iš vertikalių kelio ženklų registro su nurodyta automobilio stovėjimo vieta). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliamos versijos, kad nėra aiškios nusižengimo aplinkybės, nes netinkamai užfiksuoti duomenys, vertintinos tik kaip deklaratyvūs ir hipotetinio pobūdžio svarstymai, neparemti jokiais objektyviais duomenimis.

Taip pat nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė S. S., priimdama skundžiamą nutarimą, pagrįstai nenustatė skundą padavusio asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, o nustačius nusižengimo pakartotinumą, paskyrė sankcijoje numatytą nuobaudą šiek tik viršijančių vidurkį – 70 Eur, nepažeisdama įstatymo reikalavimų. 2020 m. spalio 26 d. administracinis nusižengimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 418 straipsnio 2 dalį, kaip padarytas pakartotinai.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog P. M. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 418 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuotas teisingai, byloje surinkta pakankamai įrodymų, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės S. S. 2021 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_N-1086-2021, administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o P. M. skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

pareiškėjo P. M. skundo netenkinti.

2021 m. vasario 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės S. S. 2021 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-1086-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Meškauskienė