Administracinė byla Nr. I-661-968/2014

Proceso Nr. 3-61-3-02559-2013-0

              Procesinio sprendimo kategorija 6.8; 38; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Č. M. skundą atsakovams Trakų rajono apylinkės teismui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė:

1. Pareiškėja Č. M. padavė teismui skundą (b. l. 1–4), prašydama priteisti 11 529,37 Lt neišmokėto atlyginimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, susidariusį nuo 2009-01-01 iki 2013-07-01.

2. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:

Lietuvos Respublikos Prezidento 1997-11-12 dekretu Nr. 1449 ir 2003-01-10 dekretu 2011 pareiškėja paskirta Trakų rajono apylinkės teismo teisėja. Pagal teismo pirmininkės patvirtintus budėjimo grafikus 2009 metais pareiškėja budėjo ir toliau budi poilsio ir švenčių dienomis, vykdydama įstatymais numatytas teisėjo funkcijas, tačiau nei 2009 metais, nei vėliau nebuvo mokama už darbą poilsio ir švenčių dienomis, išskyrus 2011-12-21 teismo pirmininkės įsakymu Nr. P-72 išmokėtas 800,00 Lt dydžio vienkartines priemokas už budėjimus poilsio ir švenčių dienomis bei Europos vyrų krepšinio čempionato metu.

Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgiant į tai, kad specialiu įstatymu apmokėjimas teisėjams už darbą poilsio ir švenčių dienomis nėra reglamentuotas, nagrinėjamu atveju taikytinos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimą darbuotojams už darbą poilsio iš švenčių dienomis.

Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nustatytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismo pirmininkės patvirtintų teisėjų budėjimo grafikų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, matyti, kad teisėjai dirbo poilsio ir švenčių dienomis pagal iš anksto patvirtinus grafikus. Kai dėl ligos, atostogų, kitų iš anksto nenumatytų priežasčių teisėjas negalėdavo budėti pagal patvirtintą grafiką, jį keisdavo kitas teisėjas. Faktiškai budėtas darbo laikas apskaitytas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, o budėjimo laikas nuo 2011-09-01 iki 2011-09-20 nurodytas pagal 2011-08-29 teismo pirmininkės įsakymu Nr. I-48 patvirtintą teisėjų ir kitų darbuotojų budėjimo grafiką Europos vyrų krepšinio čempionato metu. Pagal darbo švenčių ir poilsio dienomis apskaitos žiniaraščius Trakų rajono apylinkės teismas už darbą poilsio ir švenčių dienomis nuo 2009-01-01 iki 2013-07-01 turėjo apskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokestį pagal Trakų rajono apylinkės teismo Neišmokėto darbo užmokesčio už darbą švenčių ir poilsio dienomis lenteles.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai.

2. Atsakovas Trakų rajono apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 96–98) nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Po šio Konstitucinio teismo nutarimo teisėjų apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis specialiu įstatymu nebuvo sureguliuotas, todėl atsakovas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad šiuo atveju turėtų būti taikomos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimą darbuotojams už darbą poilsio iš švenčių dienomis. Tačiau nuo 2009 metų Trakų rajono apylinkės teismui skiriami darbo užmokesčio asignavimai buvo sumažinti: 2008 metais darbo užmokesčio asignavimai buvo 1 099 000,00 Lt, 2009 metais – 1 083 000,00 Lt, 2010 metais – 1 004 000,00 Lt, 2011 metais – 1 055 000,00 Lt, 2012 metais – 1 031 000,00 Lt, 2013 – 1 034 000,00 Lt. Iš 2013-08-21 pažymos Nr. X-452 Apie teismo apskaičiuotą poreikį ir teisėjų tarybos patvirtintus ir Trakų rajono apylinkės teismui skirtus darbo užmokesčio asignavimus 2009 metais skirti asignavimai buvo 277 000,00 Lt, 2010 metais – 282 000,00 Lt, 2011 metais – 131 000,00 Lt, 2012 metais – 308 600,00 Lt, 2013 metais 342 100,00 Lt mažesni nei buvo reikalinga darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai.

3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 161–162) nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsakovė sutinka, kad pripažinus šią nuostatą prieštaraujančia Konstitucijai, atsiradusi teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant Darbo kodekso nuostatas, tačiau mano, jog minėtame Konstitucinio Teismo nutarime yra aiškiai nurodytos papildomos sąlygos, kurioms egzistuojant būtų galima tenkinti pareiškėjos skundą. Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarime nurodė, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei švenčių dienomis, būtų nemokama arba už šį darbą nebūtų apmokama teisingai. Tuo pačiu Konstitucinis Teismas išvardino atvejus, kai teisėjas privalo vykdyti įstatymuose nustatytas funkcijas po darbo valandų: „iš Konstitucijos ir įstatymų kyla ir tokios teisėjų funkcijos, kurias vykdydamas teisėjas turi dirbti viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis: antai pagal Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalį nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per keturiasdešimt aštuonias valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas; apklausiant suimtą asmenį Baudžiamojo proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, skiriant suėmimą Baudžiamojo proceso kodekso 124 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka toks asmuo per keturiasdešimt aštuonias valandas turi būti pristatytas ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris jį apklausia dėl suėmimo pagrįstumo ir priima dėl to atitinkamą sprendimą; pagal Civilinio proceso kodekso 148 straipsnį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Iš Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymų teismams kyla pareiga kai kuriuos skundus, susijusius su rinkimų ir referendumų teisiniais santykiais, išnagrinėti per keturiasdešimt aštuonias valandas“. Atsižvelgdami į šiuos Konstitucinio Teismo išaiškinimus pareiškėjai atlyginti už budėjimus poilsio dienomis būtų galima tik tokiu atveju, jeigu teisėja būtų atlikusi konkrečias aukščiau išvardintas funkcijas: sprendusi suėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių klausimus ar kt. Byloje esantys budėjimo grafikai nepatvirtina, kad pareiškėja realiai vykdė šias funkcijas, todėl reikalavimas yra atmestinas.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką atsakovei pranešta tinkamai.

Teismas

konstatuoja:

Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.

1. Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai Trakų rajono apylinkės teismo teisėjai Č. M. neišmokėtos kompensacijos už darbą ir budėjimus poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, bei pagal Trakų rajono apylinkės teismo pirmininko patvirtintus grafikus nuo 2009-01-01 iki 2013-07-01.

2. Nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu teisėjų atlyginimo ir skaičiavimo tvarka buvo nustatyta Teisėjų atlyginimų įstatyme. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka; ji mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui; jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Teisėjų taryba.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Teisėjų tarybos 2008-12-05 nutarimu Nr. 13P-211-(7.1.2) patvirtinto Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašo 2008 metams 3 punkte bei 2009-04-24 nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) patvirtinto Pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo 8 punkte buvo pakartotos Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio nuostatos, kad vienkartinė priemoka teisėjams mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jei šių lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Teisėjų taryba 2009-04-24 nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Šiuo nutarimu patvirtintame apraše nustatyta, kad švenčių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką (3 punktas). Teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir švenčių dienomis gali laikantis teismo pirmininko nustatytos tvarkos (išskyrus atvejus, kai nagrinėjama byla arba yra būtina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus) (4 punktas). Teisėjo pagal nustatytą tvarką dirbtų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo tikslus laikas žymimas nustatytos formos pavyzdiniame teisėjų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnale (toliau – Žurnalas) (5 punktas). Teisėjui atliekant teisėjo funkcijas teisme poilsio ir švenčių dienomis bei po teismo darbo valandų, Žurnale pažymimas teisėjo atvykimo, išvykimo laikas ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti. Informaciją apie darbą po teismo darbo valandų, darbą poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo laiką, taip pat apie atliktus veiksmus Žurnale įrašo teisėjas (6 punktas).

3. Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarimu pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (Žin., 2008, Nr. 131-5022) tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad:

– pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį „galimos tokios situacijos, kai teisėjams, atliekant minėtas teisėjo funkcijas dirbusiems viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis, pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį išmokėtinos vienkartinės priemokos nėra proporcingos jų išdirbtam laikui, jos yra ribojamos; taigi galimi tokie atvejai, kai už minėtą teisėjų darbą jiems nėra atlyginama arba atlyginama neteisingai“, „joje nustatytas teisinis reguliavimas užkerta kelią individualizuoti teisėjų vienkartines priemokas pagal jų dirbtus viršvalandžius, darbą poilsio bei švenčių dienomis“;

– „pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei švenčių dienomis, būtų nemokama arba už šį darbą nebūtų apmokama teisingai. Vadinasi, pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjams, vykdantiems Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, būtų teisingai atlyginama už darbą dirbant viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis“.

Po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pakeistos, taip pat nebuvo priimtas kitas teisės aktas, kuriuo būtų nustatytas kompensavimas teisėjams už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarimą. Taigi šiuo metu yra susidariusi teisinio reguliavimo dėl kompensavimo teisėjams už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis spraga.

Konstitucinis Teismas ne kartą savo aktuose (žr., pavyzdžiui, 2006-08-08 sprendimą) yra konstatavęs, kad „Teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. <...> Tačiau visais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams žemesnės galios teisės akte esančią teisės spragą užpildyti ad hoc“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2014-05-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 konstatavo, kad teisinio reguliavimo trūkumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas, yra būtina prielaida asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose. Nagrinėjamu atveju Konstituciniam Teismui 2011-02-14 nutarimu pripažinus Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį prieštaraujančia Konstitucijai bei pabrėžus būtinybę tinkamai atlyginti už atliktą darbą, tačiau nesant jokių teisinio reguliavimo pakeitimų, be to, byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo kompensuota už jo budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis ginčo laikotarpiu, minėta teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant Darbo kodekso nuostatas.

4. Pagal Darbo kodekso 155 straipsnio 2 dalį budėjimas namuose prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Pagal šio straipsnio 3 dalį už budėjimą namuose, kai viršijama darbo laiko trukmė, darbuotojui gali būti kompensuota šiais būdais: arba per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Pagal Darbo kodekso 193 straipsnį už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio. Pagal Darbo kodekso 194 straipsnį, už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį (1 dalis), o už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis (2 dalis).

LVAT 2014-05-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, pabrėžė, kad „teisėjo budėjimas pagal grafiką poilsio dieną neturėtų būti tapatinamas su teisėjo darbu poilsio dieną, atliekamu teismo pirmininko nustatyta tvarka ne pagal budėjimo grafiką. Minėta, kad teisėjo budėjimas pagal teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens patvirtintą grafiką yra skirtas užtikrinti neatidėliotinų veiksmų atlikimą ir yra nustatomas kaip garantija, kad prireikus bus atlikti neatidėliotini procesiniai veiksmai, kurių atlikimas pagal įstatymus negali būti perkeltas į teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą teismo darbo laiką. <...> teisėjui budint pagal grafiką poilsio ar švenčių dienomis, neatidėliotini procesiniai veiksmai, neiškilus tam poreikio, neatliekami. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Darbo kodekso normas budėjimas darbe ir namuose įeina į darbo laiką (Darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendžiant dėl kompensavimo teisėjui už budėjimą pagal grafiką turi būti atsižvelgiama į Darbo kodekso 155 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko“.

Teismas pažymi, kad LVAT 2014-05-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, nebuvo pasisakyta dėl kompensavimo už budėjimą pagal grafiką švenčių dienomis. Teismo nuomone, Darbo kodekso 155 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad už budėjimą namuose, kai viršijama darbo laiko trukmė, darbuotojui, be kitų šioje normoje nurodytų alternatyvių būdų, gali būti kompensuojama apmokant kaip už viršvalandinį darbą, aiškinant sistemiškai kartu su Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, darytina išvada, kad darbuotojo budėjimas namuose pagal grafiką švenčių dieną prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko ir yra apmokamas ne mažiau kaip dvigubu jam priklausančiu darbo užmokesčiu.

Nurodytą Darbo kodekso 155 straipsnio 2, 3 dalyse, 193 straipsnyje, 194 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą vertinant kartu su LVAT 2014-05-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, pateiktais išaiškinimais, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste darytinos šios išvados:

– pareiškėjos darbas teisme poilsio ir švenčių dienomis ne pagal grafiką (už šį darbą pareiškėjai nekompensavus kitais įstatyme nurodytais būdais) yra apmokamas ne mažiau kaip dvigubu jai priklausančiu darbo užmokesčiu;

– pareiškėjos budėjimas namuose pagal grafiką poilsio dieną prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko, o toks darbas (už šį darbą pareiškėjai nekompensavus kitais įstatyme nurodytais būdais) yra apmokamas ne mažiau kaip pusantro pareiškėjai priklausančio darbo užmokesčio;

– pareiškėjos budėjimas namuose pagal grafiką švenčių dieną prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko, o toks darbas (už šį darbą pareiškėjai nekompensavus kitais įstatyme nurodytais būdais) yra apmokamas ne mažiau kaip dvigubu pareiškėjai priklausančiu darbo užmokesčiu.

Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija nepagrįstai teigia (b. l. 161, 162), kad pareiškėjai už budėjimus poilsio dienomis būtų galima atlyginti tik tokiu atveju, jeigu teisėja tuo metu būtų atlikusi konkrečias funkcijas, t. y. sprendusi suėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių klausimus ar kt. toks teiginys prieštarauja Darbo kodekso 155 straipsnio 2, 3 dalyse, 193 straipsnyje, 194 straipsnyje nustatytam teisiniam reguliavimui, LVAT 2014-05-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, pateiktiems išaiškinimams.

5. Faktą, kad nuo 2009-01-01 iki 2013-07-01 pareiškėja Č. M. dirbo teisme švenčių ir poilsio dienomis ne pagal grafiką, budėjo namuose pagal grafiką poilsio dienomis ir švenčių dienomis, patvirtina šie byloje esantys rašytiniai įrodymai: Trakų rajono apylinkės teismo pirmininko patvirtinti Teisėjų budėjimo nedarbo ir švenčių dienomis grafikai (b. l. 10–12, 25, 27–29, 42–45, 60–63, 75–76, ); šio teismo Teisėjų darbo laiko pagal grafiką apskaitos žiniaraščiai (b. l. 13–15), Teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio bei švenčių dienomis ir budėjimų apskaitos žiniaraščiai (b. l. 17–20, 22–24, 26, 30–33, 35, 36, 39, 41, 46, 48, 51, 52, 55, 56, 65, 66, 69, 70, 72, 74, 77, 79, 81, 82); Trakų rajono apylinkės teismo pirmininko 2011-08-29 įsakymu Nr. I-48 patvirtinti Trakų rajono apylinkės teismo darbuotojų (teisėjų, posėdžio sekretorių, vertėjų bei kitų reikalingų darbuotojų budėjimo grafikai Europos vyrų krepšinio čempionato metu t. y. nuo 2011-08-30 iki 2011-09-20 (b. l. 57, 58). Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad už darbą teisme švenčių ir poilsio dienomis ne pagal grafiką ir budėjimą namuose pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis nuo 2009-01-01 iki 2013-07-31 pareiškėjai nebuvo kompensuojama kitais Darbo kodekse nurodytais būdais, t. y. nesuteiktas atitinkamas poilsio laikas, toks laikas nepridėtas prie kasmetinių atostogų.

Remiantis pateiktais Trakų rajono apylinkės teismo apskaičiavimais (b. l. 177), kurie patvirtinti šio teismo pirmininko ir finansininko, šioje byloje nustatyta, kad nuo 2009-01-01 iki 2013-07-31 pareiškėjai Č. M. už darbą švenčių ir poilsio dienomis:

– 2009 metais turėjo būti sumokėta 2 549,41 Lt už 76 valandas, kurias pareiškėja budėjo namuose; šią sumą sudaro darbo užmokestis už budėjimą namuose pagal grafiką poilsio dienomis (t. y. 64*0,5*1,5*vidutinis valandinis pareiškėjos darbo užmokestis) ir už budėjimą namuose pagal grafiką švenčių dienomis (t. y. 12*0,5*2*vidutinis valandinis pareiškėjos darbo užmokestis);

– 2010 metais turėjo būti sumokėta 822,99 Lt už 28 valandas, kurias pareiškėja budėjo namuose ir teisme; šią sumą sudaro darbo užmokestis už budėjimą namuose pagal grafiką poilsio dienomis (t. y. 24*0,5*1,5*vidutinis valandinis pareiškėjos darbo užmokestis) ir už budėjimą teisme poilsio dienomis (t. y. 4*1*1,5*vidutinis valandinis pareiškėjos darbo užmokestis);

– 2011 metais turėjo būti sumokėta 847,67 Lt už 24 valandas, kurias pareiškėja budėjo namuose ir teisme; šią sumą sudaro darbo užmokestis už budėjimą namuose pagal grafiką poilsio dienomis (t. y. 20*0,5*1,5*vidutinis valandinis pareiškėjos darbo užmokestis) ir už budėjimą teisme švenčių dienomis (t. y. 4*1*2*vidutinis valandinis pareiškėjos darbo užmokestis). Palyginus Trakų rajono apylinkės teismo apskaičiavimus (b. l. 7) ir šio teismo apskaičiavimus (b. l. 177), matyti, kad vėliau teismui pateiktuose paskaičiavimuose neapskaitytas 8 val. darbo laiko poilsio ir švenčių dienomis 2011 m. rugsėjo mėn. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog 8 val. darbo laiko poilsio ir švenčių dienomis 2011 m. rugsėjo mėn., nepatvirtinta Trakų rajono apylinkės teismo pateiktais 2011 metų Teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio bei švenčių dienomis ir budėjimų apskaitos žiniaraščiais (b. l. 46–56), todėl teismas vadovausis vėliau pateiktais Trakų rajono apylinkės teismo apskaičiavimais (b. l. 177);

– 2012 metais turėjo būti sumokėta 1020,66 Lt už 28 valandas, kurias pareiškėja budėjo namuose ir teisme; šią sumą sudaro darbo užmokestis už budėjimą namuose pagal grafiką poilsio dienomis (t. y. 20*0,5*1,5*vidutinis valandinis pareiškėjos darbo užmokestis), už budėjimą teisme poilsio dienomis (t. y. 4*1*1,5*vidutinis valandinis pareiškėjos darbo užmokestis), už budėjimą teisme švenčių dienomis (t. y. 4*1*2*vidutinis valandinis pareiškėjos darbo užmokestis);

– 2013 metais turėjo būti sumokėta 435,43 Lt už 8 valandas, kurias pareiškėja budėjo namuose; šią sumą sudaro darbo užmokestis už budėjimą namuose pagal grafiką poilsio dienomis (t. y. 16*0,5*1,5*vidutinis valandinis pareiškėjos darbo užmokestis).

Taigi iš viso nuo 2009-01-01 iki 2013-07-31 už darbą švenčių ir poilsio dienomis Č. M. turėjo būti sumokėta 5 676,15 Lt. Nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismo pirmininko 2011-12-21 įsakymu Nr. P-75 „Dėl vienkartinių priemokų teisėjams skyrimo“ jai buvo paskirta vienkartinė 800,00 Lt priemoka už budėjimus poilsio ir švenčių dienomis (b. l. 59). Šiame sprendime konstatuota, kad Lietuvos valstybės atstovės Teisingumo ministerijos teiginys, jog pareiškėjai už budėjimus poilsio dienomis būtų galima atlyginti tik tokiu atveju, jeigu teisėja tuo metu būtų atlikusi konkrečias funkcijas, t. y. sprendusi suėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių klausimus ar kt. prieštarauja Darbo kodekso 155 straipsnio 2, 3 dalyse, 193 straipsnyje, 194 straipsnyje nustatytam teisiniam reguliavimui, LVAT 2014-05-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, pateiktiems išaiškinimams.

Atsižvelgiant į šią aplinkybę, konstatuotina, kad už darbą švenčių ir poilsio dienomis nuo 2009-01-01 iki 2013-07-31 pareiškėjai liko neišmokėta 4 876,15 Lt (1 412,23 Eur).

6. Pareiškėja prašo priteisti darbo užmokesčio dalį, susidariusią nuo 2009-01-01 iki 2013-07-31. Konstitucinis Teismas 2014-05-08 nutarime pripažino, kad Darbo kodekso 301 straipsnis, kuriame buvo įtvirtinta nuostata, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus (2012-06-26 redakcija, Žin., 2012, Nr. 80-4138) prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas  žmogus <...>  turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 1 daliai.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-05-08 nutarimą, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjai priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už darbą švenčių ir poilsio dienomis už visą laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-07-31.

7. Išskirtinis teisėjo santykis su valstybe bei valstybės pareiga užtikrinti tinkamas teisėjų materialines garantijas, inter alia tinkamą teisėjų atlyginimų mokėjimą, taip pat tinkamą kompensavimą už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, taip pat šioje konkrečioje situacijoje aptartas įstatymų leidėjo neveikimas, suponuoja tai, kad būtent valstybė laikytina atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymą. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjai neišmokėta kompensacija už budėjimą poilsio dienomis priteistina iš Lietuvos valstybės, o ne iš Trakų rajono apylinkės teismo.

8. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies. Pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteistina 1 412,23 Eur už darbą švenčių ir poilsio dienomis nuo 2009-01-01 iki 2013-07-31.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti Č. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 412,23 Eur už darbą švenčių ir poilsio dienomis nuo 2009-01-01 iki 2013-07-31.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                      Rytis Krasauskas