Baudžiamoji byla Nr. 2K-516/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.29.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. F. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. F. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3 900 Lt) bauda. Iš D. F. priteista nukentėjusiajai E. F. 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 3 d. nutartis, kuria atmestas nuteistosios D. F. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,
n u s t a t ė :
D. F. nuteista už tai, kad 2007 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Kauno filialo patalpose, esančiose Kaune, V. Putvinskio g. 62, prašymo gydytis pasirinktoje pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje formoje Nr. 025-025-1/a įrašė E. F. (gimusios 1932 m. kovo 3 d.) vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, formos dalyje „Asmens (globėjo) parašas“ pasirašė už E. F., taip suklastojo tikrą dokumentą ir 2007 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Kauno filialo patalpose, esančiose Kaune, V. Putvinskio g. 62, suklastotą prašymą gydytis pasirinktoje pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje pateikė bendrosios praktikos slaugytojai – registratorei I. P., taip panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą.
Nuteistoji D. F. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Skunde nurodoma, kad teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalis, 241 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą ir bešališką teismą. Nuteistoji teigia, kad jos kaltė šioje byloje nepagrįsta įrodymais, o padarytuose veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Jos padarytas įrašas negali būti laikomas dokumento klastojimu, nes tokia veika nepavojinga. Teismai neatsižvelgė į tai, kad buvo sudarytas paprastas civilinis sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sandoris, nesukėlęs ir negalėjęs sukelti E. F. jokių neigiamų teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.136 straipsnis, 6.739 straipsnio 2 dalis), o D. F. – jokių teisių. Teismas nesiaiškino, kokia toje gydymo įstaigoje prašymų priėmimo tvarka, ir nenurodė, kokias teisės normas ji pažeidė, atlikdama įrašą ir pasirašydama. Nuteistosios manymu, teisę pasirašyti už E. F. jai suteikė Kauno rajono Neveronių seniūno 1997 m. spalio 9 d. pažymėjimas Nr. 56, kurį teismas neteisingai įvertino, nepaisydamas CK 2.132 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pagal prašyme pateiktus duomenis matyti, jog D. F. neslėpė prašymą paduodanti ne savo vardu, o priimant iš jos prašymą nebuvo reikalaujama jokių papildomų dokumentų. Teismas vadovavosi prielaida, kad tapus globėju globotinio turtas bus globėjo pasisavintas, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistoji padarė nusikalstamą veiką iš asmeninių paskatų, turėdama tikslą užvaldyti E. F. turtą. Be to, teismas nesiaiškino, ar buvo pagrįstos D. F. abejonės dėl E. F. sveikatos būklės, ir nelygino gydymo įstaigų sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų bei jų kokybės.
Atsiliepimu į nuteistosios D. F. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti. Teismai teisingai nustatė, kad prašymas gydytis pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje (forma Nr. 025-025-1/a) yra dokumentas, už kurio suklastojimą ir panaudojimą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnį. Nuteistoji šį dokumentą suklastojo, veikė be E. F. žinios, sutikimo ir taip lėmė kito asmens valią gydytis ne jo pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje, o tai sukėlė teisinius padarinius. Pagal nagrinėjamo prašymo formos turinį ir reikiamų įrašų joje nebuvimą matyti, kad D. F. suprato neturinti globėjos teisių. Teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatorės minima pažyma nesuteikė jai teisės pasirašyti už E. F., nes globa nustatoma tik teismo sprendimu. Pagal byloje nustatytus faktus teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. F. aktyviai veikė prieš E. F. valią iš savanaudiškų paskatų, turėdama tikslą pripažinti nukentėjusiąją neveiksnia ir taip gauti globėjo teises bei įgyti galimybę tvarkyti E. F. nuosavybę. Teismai ištyrė bylos duomenis ir konstatavo, kad E. F. yra visiškai teisni ir veiksni, pakankamai gebanti savimi rūpintis bei savo nuožiūra rinktis gydymo įstaigas ar disponuoti nuosavybe. Prokurorė pažymi, kad nors teismai analizavo nukentėjusiosios psichinės sveikatos būklę, tačiau tai nėra susiję su D. F. padaryta nusikalstama veika – dokumento suklastojimu.
Atsiliepimu į nuteistosios D. F. kasacinį skundą nukentėjusioji E. F. prašo kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji nurodo, kad ji nebuvo suteikusi D. F. teisės jai atstovauti, nuteistoji nusikalstamais veiksmais (suklastodama dokumentą ir jį panaudodama) sukėlė nukentėjusiajai pareigą gydytis ne jos pasirinktoje gydymo įstaigoje. E. F. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad D. F. prieš nukentėjusiąją nusiteikusi piktybiškai ir elgiasi agresyviai – tai įrodo Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendis, kuriuo D. F. nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nukentėjusiajai padarytą fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kasacinis skundas atmetamas.
Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo
Kasaciniame skunde nurodoma, kad D. F. negali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą dėl dokumento suklastojimo, nes jos nustatyta veika neturi pavojingumo požymių, dėl padarytos veikos nukentėjusiajai E. F. jokių turtinių ar kitokių neigiamų teisinių pasekmių nekilo, nuteistosios kaltė (tiesioginė tyčia) suklastojant tikrą dokumentą ir jį panaudojant neįrodyta, jos padarytos veikos motyvai netinkamai nustatyti. Kasatorė teigia, kad paprastas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sandoris buvo sudarytas atstovaujant nukentėjusiajai administracinio akto pagrindu ir tai patvirtina Kauno rajono Neveronių seniūno 1997 m. spalio 9 d. pažymėjimas Nr. 56.
Kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo teiginiai, jog teismų nustatyta D. F. nusikalstama veika neturi pavojingumo požymio, yra neteisingi.
Nusikalstamos veikos pavojingumas yra veikos požymis, reiškiantis, kad nusikalstama veika kėsinamasi į svarbias valstybės saugomas teisines vertybes, įvardytas BK 1 straipsnio 1 dalyje. Formaliosiose nusikaltimų sudėtyse inter alia BK 300 straipsnio 1 dalyje esančioje sudėtyje, veikos pavojingumą lemia nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat ir nusikaltimo dalykas.
Šioje byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad D. F. veika negali būti pripažinta nepavojinga ir mažareikšme. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugoja valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo, taip pat suklastojus ir panaudojus dokumentus gali būti kėsinamasi į asmens, susijusio su tokiu dokumentu, teises bei laisves, teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje numatyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Ši valstybės garantija ir žmogaus teisė į medicinos pagalbą nacionaliniu lygmeniu yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (Valstybės Žinios, 1996, Nr. 102-2317), kuris reglamentuoja paciento teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą, teisę į sveikatos priežiūros prieinamumą ir priimtinumą. Šio įstatymo 5 straipsnis tiesiogiai numato, kad pacientas turi teisę pasirinkti gydytoją, slaugos specialistą ir sveikatos priežiūros įstaigą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 583 patvirtinta Gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarka nustato, kad kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą bei gydytoją. Toks pasirinkimas ar pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pakeitimas įforminamas užpildant patvirtintos formos dokumentą - prašymą ir patvirtinant jį savo parašu, remiantis paso, socialinio ar privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimų ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenimis. Taigi nuteistoji, atlikdama teismo nustatytus dokumento suklastojimo ir panaudojimo veiksmus, pažeidė ne tik teisės normomis nustatytą pirminės sveikatos priežiūros įstaigose nustatytą dokumentų surašymo ir funkcionavimo tvarką, bet ir tyčia sukūrė nukentėjusiajai nepageidaujamus teisinius santykius su jai nežinoma gydymo įstaiga, atėmė E. F. teisę pačiai pasirinkti gydytoją ir nutraukė nukentėjusiosios teisinius santykius su pasirinkta pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaiga.
Kasatorė neginčija, kad dokumente – prašymo gydytis pasirinktoje pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje formoje Nr. 025-025-1/a – ji padarė visus įrašus. Tačiau skundo teiginiai, kad šiuos veiksmus ji padarė neturėdama tiesioginės tyčios suklastoti ir panaudoti dokumentą, yra nepagrįsti. Kaltės turinys dokumentų suklastojimo ir panaudojimo baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, pastangas juos darant, siekiamą rezultatą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti. Tiek nuosprendyje, tiek nutartyje teismai, atkreipdami dėmesį į nukentėjusiosios E. F. parodymus, išanalizavę liudytojų R. L., D. D., D. F. parodymus, nukentėjusiosios ir nuteistosios tarpusavio santykius, E. F. psichinės sveikatos būklę, duomenis apie civilinės bylos dėl nukentėjusiosios neveiksnumo iniciavimą, remiantis šiais duomenimis atmesdami nuteistosios parodymus apie jos padarytų veiksmų motyvus, patikimai nustatė, kad dokumentas suklastotas ir panaudotas tikslingai ir sąmoningai, kaltininkei veikiant prieš nukentėjusiosios interesus ir suprantant tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek teisinius padarinius, kuriuos šis dokumentas gali sukelti. Nors motyvai ir tikslai nėra suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu sudėties požymis, tačiau teismai, vertindami D. F. padarytos veikos pavojingumą, pagrįstai atsižvelgė, kad nustatytas nuteistosios poelgio motyvas – greičiau nustatyti nukentėjusiosios psichinės sveikatos būseną, reikalingą civilinės bylos dėl nukentėjusiosios neveiksnumo nustatymo vyksmui, taip pat lėmė veikos pavojingumą.
Taigi kolegija daro bendrą išvadą, kad teismai teisingai nustatė, jog D. F. veika turi visus nusikaltimo, esančio BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius ir negali būti vertintina kaip nereikšmingai pažeidžianti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.
Kasaciniame skunde D. F. veiksmai yra argumentuojami ir pateisinami remiantis CK normomis, kurios reglamentuoja atstovavimą, t. y civilinius teisinius santykius tarp atstovo ir atstovaujamojo. Tačiau iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad nuteistosios ir nukentėjusiosios jokie teisiniai atstovavimo santykiai nesiejo, D. F. neturėjo jokios teisės veikti nukentėjusiosios vardu. Kasatorės teiginiai, kad ji atstovavo nukentėjusiajai remiantis administraciniu aktu ir nuorodos į CK 2.132 esančias teisės normas, yra neteisingi, nes Kauno rajono Neveronių seniūno 1997 m. spalio 9 d. pažymėjime Nr. 56, skirtame Kauno rajono savivaldybės socialinės apsaugos skyriui, nuteistajai nepavedama atlikti jokių veiksmų nukentėjusiosios vardu. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus, tačiau nei iš seniūno pažymėjimo turinio, nei iš kitų bylos duomenų nenustatyta, kad nukentėjusioji E. F. būtų pripažinta neveiksnia ir jai nustatyta globa pagal procedūras, reglamentuojamas CK ir Civilinio proceso kodekso normomis, o D. F. būtų paskirta E. F. globėja.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Nuteistoji teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalis, 241 straipsnio 2 dalį, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą ir bešališką teismą. Į tokius skundo argumentus atsakytina, kad teisės į teisingą ir nešališką teismą bei BPK 241 straipsnio 2 dalies pažeidimai kasaciniame skunde tik paminėti, tačiau neargumentuojami, todėl laikytini deklaratyviais ir nenagrinėtini.
Kasatorė skunde taip pat nurodo, kad abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, nes ištyrė ne visus galimus duomenis, kurie patvirtina arba paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Tačiau, patikrinusi teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, visos reikšmingos bylai aplinkybės išnagrinėtos, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė esminių nuteistosios skunde iškeltų prieštaravimų apkaltinamajam nuosprendžiui atmetimo motyvus. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teisme nuteistoji ir jos gynėjas dėl kasaciniame skunde minimų netirtų ir neįvertintų bylos aplinkybių (kokia yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre prašymų priėmimo praktika, ar lygiavertės abiejų medicinos įstaigų teikiamos paslaugos) nesiskundė, dėl šių ir kitų kasaciniame skunde minimų aplinkybių atlikti įrodymų tyrimo neprašė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistosios D. F. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Vladislovas Ranonis
Tomas Šeškauskas