Byla Nr. 1S-948-319/2017

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00788-2011-2

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 5 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Kolegija

n u s t a t ė :

1. S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2013 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalis, laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi pakeistas 2013 m. liepos 12 d. nuosprendis ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams. Bausmės pradžia 2012-05-11, bausmės pabaiga 2019-05-09.

2. Komisijos 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.

3. Skundžiama nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, konstatuodamas, kad Komisijos sprendimas teisingas ir pagrįstas, nes nėra pagrindo manyti, jog jau pasiekti bausmės tikslai ir kad lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos S. R. laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.              Nuteistasis S. R. skunde apygardos teismui prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas tinkamai neįvertino duomenų, kurių visuma leidžia daryti išvadą kad jo nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika yra pakankama ir sudaro pagrindą, kad išleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Teigia, kad teismas vadovavosi jo elgesiu ir jo pokyčiais, kuriais vadovautis neleidžia jokie lygtinį paleidimą reglamentuojantys įstatymai, o į tai, kad jo rizika sumažėjo nuo 97 iki 76 balų ir tai yra teisėtas BVK 157 str. numatytas vertinimo kriterijus, teismas neatkreipė jokio dėmesio ir nepasisakė ar toks balų mažėjimas yra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui ar ne. Nuteistasis teigia, kad teismas neturėdamas psichologinio išsilavinimo, be pagrindo nusprendė, kad žmogui su tokiomis charakterinėmis savybėmis negalima taikyti lygtinio paleidimo. Iš esmės teismas pakartotinai ėmėsi analizuoti duomenis susijusius su jo praeitimi, jau po to kai šie duomenys buvo išanalizuoti kompetentingų pataisos įstaigos psichologų bei pagal analizės rezultatus teisėtai nustatyti rizikos balai ir jų mažėjimas, ir priėmė savo, nepriklausomą nuo teisėtai išanalizuotų duomenų, su galiojančia teisę prasilenkiantį sprendimą. Taip pat teismas netaikydamas lygtinio paleidimo, nurodė praeities įvykius kurių jokiais būdais neįmanoma pakeisti jokiu nuteistojo elgesiu (ankstesni teistumai, lygtinio paleidimo taikymai ir t.t.) ir jais rėmėsi kaip priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo. Pažymi, kad tokios aplinkybės negali būti vertinamos, nes jos nekinta ir remiantis tuo lygtinis paleidimas apskritai negalėtų būti taikomas. Nuteistojo vertinimu, teismas vadovavosi įstatymuose nesančiomis nuostatomis, kas vertintina kaip savivalė ir todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

4.2. Nuteistojo teigimu, teismas nesivadovavo vienodos jurisprudencijos formavimu ir nenurodė nei vieno aukštesniojo teismo precedento kuriuo analogiškame nagrinėjamam rizikos balų kitime, nuteistajam būtu netaikomas lygtinis paleidimas. Tame tarpe nurodydamas ir precedentus esančius atvejais kai analogiškoje nagrinėjamai situacijoje lygtinis paleidimas nuteistajam buvo taikytas, bei nesulygino jų santykinai. Tokiu būdu teismas nepaisė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimų įpareigojančių vystyti vienodą teismų praktiką ir vadovautis ankstesnių bei aukštesnių teismų priimtais sprendimais analogiškose situacijose. Dėl šių pažeidimų, nuteistasis mano, kad teismas nepaisė įstatymo, buvo šališkas taip pat pažeidė ir Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio l dalies taisyklę.

5.  Atsiliepimų į skundą negauta.

6.              Nuteistojo S. R. skundas atmetamas.

7.              BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas nuo ankstesnio vertinimo sumažėjo nuo 97 balų iki 76. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nors jos mažėjimas ir matyti, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

7.2.  Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t. y. padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu ir kt. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai –S. R. dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, mokėsi, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

7.3. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo savivertė aukšta, nors nepasižymi perdėtu impulsyvumu ar agresyvumu, tačiau kai kuriose situacijose jis gali pasielgti neapgalvotai, problemines sritis linkęs minimalizuoti, žvelgti į jas paviršutiniškai, todėl ne visada pasirenka tinkamas strategijas kilusioms problemoms spręsti. Nuteistasis stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau ne visada jam tai pavykdavo, kadangi jis susikoncentruodavo į trumpalaikius sprendimus. Paskutinius nusikaltimus nuteistasis bando pateisinti sunkia savo finansine padėtimi. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad iki bausmės atlikimo S. R. mokytis nenorėjo, nes norėjo kuo greičiau pradėti dirbti ir turėti savo pajamų, tačiau pagal turimus duomenis, paskutinį kartą dirbo tik 2000-aisiais metais. Pataisos namuose nuteistasis nedirbo, dėl darbo į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, Komisijai nurodė, jog konkrečių darbo pasiūlymų laisvėje jis šiuo metu neturi. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistojo teigimu laisvėje jis pragyvendavo iš savo tėvų pajamų bei valstybės pašalpos. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurių atlyginta tik nedidelė dalis. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nei laisvėje nei pataisos namuose noro ir iniciatyvos dirbti ir dengti finansinius įsipareigojimus nerodo. Nesant duomenų apie nuteistojo motyvuotą darbinę veiklą, įvertinus menką darbinę patirtį ir  jo požiūrį į darbą iki bausmės atlikimo, mažai tikėtina, kad laisvėje pastovus ir nuolatinis darbas sumažins veiksnių, susijusių su finansinėmis problemomis įtaką nusikalstamo elgesio rizikai. Šias problemas patvirtina ir išliekantys kriminogeniniai veiksmai, susiję su ankstesniais nusikaltimais, darbo įgūdžių, patirties nebuvimas, su tuo susijęs ir stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas, netinkamas gyvenimo stilius, būdas ir nuostatos.

7.4. Abejonių dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia ir kiti nuteistojo S. R. asmenybės ypatumai, jo nuostatos, požiūris. Socialinio tyrimo išvados ir kiti pateikti duomenys patvirtina, kad per bausmės atlikimo laiką jis 13 kartų pažeidė vidaus tvarką, už ką buvo baustas, skatintas – 6 kartus. Kaip matyti iš nuobaudų ir paskatinimų dinamikos, laikotarpis, kai jis sistemingai pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles apima didžiąją dalį jo bausmės atlikimo laiko. Po nuobaudų skyrimo jis buvo paskatinamas, po ko ir vėl darė vidaus tvarkos pažeidimus, taigi, paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika – nuobaudų tris kartus daugiau, trys iš jų dar galiojančios, dvi paskirtos už pažeidimus, padarytus per ankstesnio jo svarstymo metu nustatytą laiką laikytis rekomendacijos nepažeidinėti vidaus tvarkos taisykles, rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli ir kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir tuo pačiu neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę vertinimas nelaikytinas įstatymo nuostatų nesilaikymu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šiuo atveju aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

7.4. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį bei jos veiksmingumą ir pan. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, S. R. anksčiau teistas ir jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis nepateisino jam parodyto teismo pasitikėjimo, pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, todėl buvo grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią bausmę. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę vertinimas nelaikytinas įstatymo nuostatų nesilaikymu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje S. R. iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą, apie jo padarytą nusikaltimą pasisakė ir šią aplinkybę vertino visų kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

7.5. Kolegija konstatuoja, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys apylinkės teismo taip pat buvo įvertinti, tačiau visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste jie nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas.

8.              Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo S. R. skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo S. R. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                      Algirdas Jaliniauskas 

                                                                                                              Jurgis Kiškis

                                                                                                                              Rimas Švirinas