Administracinė byla Nr. I-1299-283-2015
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00211-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.1.; 1.15.2.1.1.; 1.15.2.3.2.; 1.16.6.; 3.21
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,
sekretoriaujant Danei Gvildienei,
dalyvaujant pareiškėjui A. Ž. ir jo atstovei advokatei Ingai Kostogriz-Vaitkienei,
atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovėms I. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą dėl įsakymo atleisti iš vidaus tarnybos panaikinimo, grąžinimo į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėjas A. Ž. 2015 m. liepos 13 d. skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) viršininko 2015 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisaro A. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) ir grąžinti pareiškėją į ankstesnes Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus viršininko pareigas; 2) priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-06-15 iki sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
A. Ž. skunde nurodė, kad Panevėžio AVPK viršininko priimtas Įsakymas, kuriuo pareiškėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir atsižvelgus į 2015 m. birželio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išvada), buvo atleistas iš Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus viršininko pareigų, kaip savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą, yra nepagrįstas ir neteisėtas. A. Ž. teigė, kad Išvada, kuria Panevėžio AVPK viršininkas grindė skundžiamą Įsakymą, parengta visapusiškai neįvertinus esminių faktinių aplinkybių. Pareiškėjas, remdamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 7 dalies aiškinimu bei vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-10 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-8-489/2007, pateiktu aiškinimu, tvirtino, kad tam, jog būtų galima konstatuoti pareigūno pažeminimo faktą, Panevėžio AVPK privalėjo įrodyti jo kaltę ir akivaizdžiai sukeltas neigiamas pasekmes. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, išvada apie pareigūno vardo pažeminimą negalima. A. Ž. teigė, jog Panevėžio AVPK nesurinko pakankamai tarpusavyje neprieštaraujančių įrodymų viseto, leidžiančio daryti pagrįstą išvadą apie jo kaltę. Pareiškėjo teigimu, jis nesuvokė, kad 2015-05-09 ryte buvo neblaivus, kadangi jautėsi gerai, apsvaigimo požymių nejautė. Pareiškėjas tvirtino, kad atleidimas iš vidaus tarnybos yra neproporcinga jo padarytiems veiksmams ir jų sukeltoms pasekmėms sankcija. A. Ž. nuomone, Panevėžio AVPK neatsižvelgė į tai, kad jis vidaus tarnyboje dirba nuo 1995-09-01, buvo 8 kartus skatintas, 4 kartus apdovanotas pasižymėjimo ir atminimo ženklais, labai gerai charakterizuojamas. Pagrįsdamas neturtinę žalą, A. Ž. nurodė, kad atleidimas iš pareigų po 19 metų vidaus tarnyboje sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, reputacijos pablogėjimą (2-6 b. l.).
Teismo posėdyje A. Ž. ir jo atstovė advokatė I. Kostogriz-Vaitkienė prašė tenkinti skundą.
- Ž. atstovė advokatė I. Kostogriz-Vaitkienė, teikdama paaiškinimus, iš esmės pakartojo skunde nurodytus argumentus ir motyvus bei rėmėsi jame pateiktu teisės normų aiškinimu. Pareiškėjo atstovė akcentavo, kad vien faktas, jog A. Ž. sustabdymo metu buvo konstatuotas lengvas, 0,48 promilių, girtumas, savaime negali reikšti ir nereiškia, jog pareigūnas pažemino pareigūno vardą ir dėl to turėjo būti atleistas iš pareigų. Atstovė atkreipė dėmesį, kad teisminėje praktikoje pasisakoma, jog kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos visos, t. y. tiek su pareigūnu, jo elgesiu, tiek su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis, susijusios aplinkybės. Tvirtino, kad Panevėžio AVPK į kai kurias reikšmingas įvykio aplinkybes, tarp jų – ir į tai, kad pareiškėjas ėmėsi priemonių išvengti vairavimo neblaiviam, tendencingai neatsižvelgė. Pažymėjo, kad A. Ž. vidaus tarnyboje dirbo 20 metų ir 7 mėnesius, todėl aiškiai suvokė savo, kaip pareigūno ir kaip piliečio, pareigą nevairuoti transporto priemonės neblaiviam. Pareiškėjo atstovė pabrėžė, kad A. Ž., nors iš vakaro ir buvo vartojęs alkoholio, tačiau 2015-05-09 ryte nejautė jokių girtumo požymių. Šių požymių nepastebėjo ir pareiškėjo sutuoktinė. Teigė, jog A, Ž. neprivalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių ir savarankiškai pasitikrinti alkoholio matavimo priemone, kad įsitikintų, jog nėra neblaivus. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad A. Ž., neabejodamas savo būsena, sutiko tikrintis ir buvo nustebintas, kai buvo nustatyta, kad tikrinimo rezultatai viršijo leistiną normą. Akcentavo, kad per patikrinimą pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, pažeminančių pareigūno vardą: buvo santūrus, vykdė nurodymus, nepiktnaudžiavo pareigūno statusu, jo veiksmai, atlikti surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo teisėti. A. Ž.. atstovė, remdamasi administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais duomenimis apie nustatytą alkoholio kiekį A. Ž. iškvėptame ore ir kraujyje, kitais medicininės apžiūros duomenimis, teigė, kad šie duomenys leidžia pagrįstai abejoti alkoholio matavimo priemonės duomenimis. Be to, A. Ž. atstovė teigė, kad, atsižvelgus į pareiškėjo ilgametę ir nepriekaištingą tarnybą policijos sistemoje, taikyta nuobauda yra per griežta, neproporcinga ir neobjektyvi sankcija. Advokatė tvirtino, kad Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas imperatyviai nenustato, jog pareigūnas privalo būti atleistas. Todėl policijos įstaiga turi galimybę parinkti, kokią drausminio poveikio priemonę taikys tarnybinį nusižengimą padariusiam pareigūnui.
A.Ž., teikdamas paaiškinimus, patvirtino, kad 2015-05-08, penktadienį, po darbo buvo susitikęs su draugais ir vartojo alkoholį, per vakarą išgėrė apie 200-250 g degtinės. Teigė, kad 2015-05-09 ryte jautėsi gerai, todėl kartu su sutuoktine nuvažiavo paimti draugų sodyboje palikto automobilio. Grįždamas į Panevėžį buvo sustabdytas ir tikrinant nustatytas girtumas.
Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė A. Ž. skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Panevėžio AVPK teigė, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą atleistas pagrįstai ir teisėtai. Atsakovas nurodė, kad A Ž. 2011-05-23 buvo supažindintas su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-05-17 įsakymu nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“, kuriame įtvirtinta nuostata, jog policijos pareigūnams, vairavusiems transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, už pareigūno vardo pažeminimą bus taikoma griežčiausia nuobauda – atleidimas iš pareigų vidaus tarnyboje. Be to, Policijos pareigūnų etikos kodeksas įpareigoja policijos pareigūnus ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, o savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims bei prisiminti, kad pagal pareigūno elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus. Panevėžio AVPK kaip nepagrįstą vertina A. Ž. teiginį, kad nėra nustatyta jo kaltė padarius tarnybinį nusižengimą. Atsakovo vertinimu, kiekvienas vairuotojas, vartojęs alkoholio, privalo būti pakankamai atsargus, vertindamas savo galimybes vairuoti transporto priemones. Pabrėžė, kad A. Ž. pripažino faktą, kad jis vakare vartojo alkoholio. Akcentavo, kad pareiškėjas buvo ne tik policijos pareigūnas, bet ir vykdė policijos įstaigos struktūrinio padalinio viršininko pareigas, todėl privalėjo suvokti, jog tai, kad jis transporto priemonę vairavo neblaivus, visuomenėje suvokiama kaip žeminantis policijos, kaip institucijos, privalančios išaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą, prieštarauja įprastoms visuomenėje galiojančioms moralės normoms, nepateisina visuomenės teisėtų lūkesčių (10-11 b. l).
Teismo posėdyje, vykusiame 2015-11-06, atsakovo Panevėžio AVPK atstovės D. G. ir I. L. prašė atmesti A. Ž. skundą atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais.
Panevėžio AVPK atstovė I. L. paaiškino, kad A. Ž. įvykdyto administracinio teisės pažeidimo byla tik patvirtina pareiškėjo tarnybinio nusižengimo faktą. Pabrėžė, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, kai nustatoma, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė ir ji negali būti keičiama kitomis. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. Ž. transporto priemonę vairavo neblaivus ir tokie kalti pareigūno veiksmai akivaizdžiai žemino pareigūno vardą.
Panevėžio AVPK atstovė D. G. papildomai paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai, išvada, jog A. Ž., neblaivus vairuodamas transporto priemonę, pažemino pareigūno vardą, paremta ne tik alkoholio matavimo priemonės rezultatais, bet ir kitais duomenimis. Pabrėžė, kad, pagal suformuotą teisminę praktiką, už pareigūno vardo pažeminimą taikomai tarnybinei atsakomybei ankstesnis pareigūno elgesys, jo nepriekaištinga tarnyba neturi įtakos. Akcentavo, kad pareiškėjas, būdamas valstybės pareigūnu ir vadovu, yra susipažinęs su teisės aktais, nustatančiais, jog vairavimas esant neblaiviam policijos vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas. Atkreipė dėmesį, kad A. Ž. padarytas pažeidimas buvo paviešintas ir aptarinėjamas visuomenės informavimo priemonėse. Tai rodo, kad pareiškėjas sumenkino vidaus tarnybos pareigūno autoritetą, sugriovė pasitikėjimą policija.
Skundas atmetamas.
Remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-1677-879/2015 (toliau – ATP byla) duomenimis, nustatyta, kad Panevėžio AVPK įgaliotas pareigūnas 2015 m. gegužės 9 d. surašė A. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas, 0,48 promilių, girtumas), 2015 m. gegužės 9 d., apie 9 val. 15 min. Panevėžio rajono savivaldybėje, kelio Panevėžys – Šiauliai 7-me kilometre gatvėje vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ATP byla, 5, 14 b. l.). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarimu A Ž. buvo pripažintas kaltu, padaręs teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 289 Eur administracinė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams (ATP byla, 54-57 b. l.). Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarimas buvo pakeistas: A. Ž., pritaikius ATPK 301 straipsnio 1 dalį, už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažino iki 3 mėnesių, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą (ATP byla , 68-71 b. l.). Bendrosios kompetencijos teismai, įvertinę administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytus duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatavo, kad 2015 m. gegužės 9 d., apie 9 val. 15 min. įvykio metu A. Ž. organizme buvo toks alkoholio kiekis, kuriam esant, asmeniui draudžiama vairuoti transporto priemonę.
Paaiškėjus, kad A. Ž. vykdo Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus viršininko pareigas ir jo veiksmuose yra policijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo požymių, jo atžvilgiu 2015 m. gegužės 11 d. policijos įstaigos vadovo pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 1 b. l.). Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2015 m. birželio 12 d., surašyta Išvada (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 85-89 b. l.). Išvadoje konstatuota, kad A. Ž. savo veiksmais akivaizdžiai pažemino policijos įstaigos, kurioje dirba, autoritetą bei pareigūno vardą, ir dėl to pasiūlyta atleisti jį iš vidaus tarnybos. Panevėžio AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir atsižvelgęs į Išvadą, Įsakymu 2015 m. birželio 15 d. atleido pareiškėją A. Ž. iš vidaus tarnybos (7 b. l.).
Byloje nagrinėjamas kilęs ginčas dėl policijos pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą teisėtumo.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Statute įtvirtintos teisės normos, o tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką – Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija).
Vidaus tarnyba grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas yra atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas kaip savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindo turinys atskleistas Statuto 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje pateiktas sąvokos ,,Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šį išaiškinimą, pareigūno vardo pažeminimas suprantamas kaip kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 2 straipsnio 7 punktą, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo ir ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Pareigūno atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių, o nesant bent vienos iš nurodytų aplinkybių, atsakomybė šiuo pagrindu yra negalima. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą aiškinimą, reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio ir yra susijęs su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis bei elgesiu, kurio visuomenė tikisi iš pareigūnų. Šios pasekmės nustatytinos, atsižvelgus į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes bei įvertinus, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-453/2010; 2011 m. sausio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-252-2011; 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1180-756/2015, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1719-662/2015 ir kt.).
Įvertinus byloje nustatytų duomenų visumą, daroma išvada, kad A. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą faktinį pagrindą sudarė tokie jo veiksmai – pareiškėjas 2015 m. gegužės 9 d., 9 val. 15 min., ne tarnybos metu vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, 0,48 promilių, girtumo laipsnis.
Panevėžio AVPK nuodytą faktinę aplinkybę įrodinėjo administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu surinktais dokumentais, tarp jų – ir 2015-05-09 surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), vyresniosios patrulės R. P. 2015-05-09 tarnybiniu pranešimu „Dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo“, tikrinimo alkoholio matavimo prietaisu rezultatų protokolu, bei vyresniosios patrulės R. P. 2015-05-25 paaiškinimu ir kitais duomenimis. Išanalizavus šiuos įrodymus, nustatyta, kad 2015-05-09, apie 9 val. 15 min. Panevėžio AVPK Patrulių kuopos vyresnioji patrulė R. P., vykdydama jai pavestas tarnybines funkcijas, transporto priemonę vairavusio A. Ž. būseną tikrino alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0440. Alkoholio matavimo prietaiso rezultatų protokolo duomenimis, A. Ž. buvo nustatytas lengvas, 0,48 promilių, girtumas. Kaip liudytoja apklausta R. P. nurodė, kad 2015 m. gegužės 9 d., vykdydama tarnybines pareigas, dalyvavo policijos priemonėje „Žaibas“ ir kelyje Panevėžys - Šiauliai tikrino transporto priemonių vairuotojus. Buvo sustabdytas ir A. Ž. vairuojamas automobilis. Vairuotojas sutiko pasitikrinti savo būklę. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. Ž. transporto priemonę vairavo, būdamas neblaivus. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. Ž. jį pasirašė ir pasakė, kad vyks į ligoninę pasitikrinti savo būklės. Liudytoja nurodė, kad rašydama automobilyje administracinio teisės pažeidimo protokolą, juto nuo A. Ž. sklindantį alkoholio kvapą. Liudytoja, teikdama parodymus apie alkoholio matavimo priemonės naudojimą, nurodė, kad vairuotojų tikrinimui naudojami tik vienkartiniai antgaliai, toks antgalis buvo naudotas ir tikrinant A. Ž.
Teismas sprendžia, kad išvardinti duomenys nekelia abejonių. Atsižvelgus į tai, kad A. Ž. būklė kelyje buvo tikrinama alkoholio kiekio matavimo priemone, turinčia patikros sertifikatą Nr. 1664371, daroma išvada, kad nėra pagrindo abejoti juo nustatytu alkoholio kiekio iškvėptame ore rezultatu (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 14-17 b. l.). Teismas, darydamas aukščiau nurodytą išvadą, atsižvelgia į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Panevėžio miesto apylinkės teismas ir apeliacinės instancijos Panevėžio apygardos teismas, įvertinę byloje surinktų įrodymų visetą, konstatavo, jog A. Ž. kaltė 2015 m. gegužės 9 d., 9 val. 15 min., transporto priemonę vairavus, būnant neblaiviam (nustatytas lengvas, 0,48 promilių, girtumo laipsnis), įrodyta (ATP byla, 54-57, 68-71, b. l.)
A. Ž. pripažino faktą, kad jis 2015-05-08 vakare vartojo stiprų alkoholinį gėrimą – degtinę. Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-1677-879/2015 duomenimis, A. Ž., nesutikęs su alkoholio kiekio matavimo prietaiso parodymais ir tai nurodęs administracinio teisės pažeidimo protokole, nuvyko į viešąją įstaigą Respublikinę Panevėžio ligoninę, kurioje buvo paimtas kraujas alkoholio kiekio kraujyje nustatymui bei atlikta medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistas 2015-05-13 davė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), jog A. Ž. kraujyje buvo rasta 0,30 promilių etilo alkoholio (ATP byla, 25 b. l.; Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 78 b. l.). A. Ž. į medicinos įstaiga atvyko 2015-05-09, 10 val. 15 min., jo medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui buvo pradėta 10 val. 29 min., nustatyta, kad iš pareiškėjo burnos jaučiamas labai silpnas alkoholio kvapas, pareiškėją tikrinant alkoholio kiekio matavimo prietaisu, 10 val. 33 min. buvo nustatytas 0,19 promilių, o 11 val. 03 min. – 0,14 promilių girtumas. Medicininę apžiūrą atlikęs gydytojas-psichiatras pateikė išvadą, kad tikrinimo metu A. Ž. buvo kliniškai blaivus (62-63 b. l.). Vertindamas šiuos duomenis, teismas atsižvelgia į teisminėje praktikoje suformuotą aiškinimą, pagal kurį, medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairuojant transporto priemonę ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444 -344/2008). Panevėžio AVPK, spręsdamas dėl A. Ž. girtumo būsenos vairuojant transporto priemonę, rėmėsi ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2015-06-02 rašte Nr. 7.5-SD-340 pateiktomis žiniomis (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 80 b. l.). Valstybinė teismo medicinos tarnyba, remdamasi specialiomis mokslo žiniomis apie alkoholio skaidymąsi linijine tvarka, jo skaidymosi greitį ir medicinos tikslais taikomą atgalinio skaičiavimo metodą, nurodė, kad, atsižvelgus į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto nustatytą alkoholio kiekį A. Ž. kraujyje, paimtame 2015-05-09, 10 val. 30 min., ir pritaikius atgalinį skaičiavimą, 2015-05-09, 9 val. 15 min. A. Ž. kraujyje buvo nuo 0,43 iki 0,63 promilių (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 80 b. l.). Daroma išvada, kad tokie duomenys neprieštarauja 2015-05-09, 9 val. 15 min. atlikto tikrinimo alkoholio kiekio matavimo prietaisu rezultatams.
Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad Panevėžio AVPK tarnybinio patikrinimo metu surinko pakankamai duomenų, kurie leido objektyviai spręsti, jog A. Ž. 2015 m. gegužės 9 d., 9 val. 15 min., ne tarnybos metu transporto priemonę vairavo, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas, 0,48 promilių, girtumo laipsnis).
A.Ž. skunde ir jo atstovė teismo posėdyje tvirtino, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių vieną iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – kaltę, kadangi pareiškėjas, alkoholinį gėrimą vartojęs 2015 m. gegužės 8 d. vakare, kitos dienos ryte jokių apsvaigimui būdingų požymių nejuto, todėl nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad transporto priemonę vairuoja neblaivus. Aplinkybes, kad 2015 m. gegužės 9 d. A. Ž. nejuto apsvaigimo požymių, patvirtino kaip liudytoja apklausta pareiškėjo sutuoktinė L. Ž.. Liudytoja nurodė, kad 2015 m. gegužės 8 d. A. Ž. iš susitikimo su draugais grįžo apie 23 val.. Liudytoja matė, kad sutuoktinis buvo lengvai apgirtęs, tačiau nuo jo sklindančio alkoholio kvapo nejutusi. L. Ž. nurodė, kad 2015 m. gegužės 9 d. ryte pareiškėjas atrodė blaivus, kadangi esant bent kokiai abejonei, nebūtų važiavę pasiimti draugų sodyboje palikto automobilio. Liudytoja teigė, jog buvo nustebusi, kai paaiškėjo, kad jos sutuoktiniui kelyje buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio, nustatančio bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 1 dalyje, be kitų imperatyvių draudimų, yra įtvirtintas ir draudimas vairuoti motorinę transporto priemonę esant neblaiviam. Šis reikalavimas įtvirtintas ir Kelių eismo taisyklių 14 punkte. Lietuvos Respublikos 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 punktas nustato, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai ir kiti teisės aktai nustato kitaip). Pagal ATPK įtvirtintas nuostatas, vairuotojui, nepatenkančiam į specialių subjektų sąrašą, atsakomybė už aukščiau nurodyto draudimo pažeidimą kyla, kai neblaivumo (girtumo) laipsnis viršija 0,40 promilės. Medicinos moksle pripažįstama, kad girtumas priklauso ne tik nuo išgerto standartinio alkoholio vienetų skaičiaus, žmogaus kūno masės, vandens kiekio organizme, bet ir nuo kitų veiksnių. Todėl alkoholio pasisavinimas ir skaidymas žmogaus organizme yra individualūs procesai, alkoholio poveikio žmogaus fizinei ir psichinei būklei suvokimas - subjektyvus. Taigi, alkoholio pavartojęs asmuo, vertindamas savo būklę ir spręsdamas dėl galimybės vairuoti transporto priemonę, privalo būti itin atsargus bei apdairus. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas A.Ž., 2015 m. gegužės 9 d. vairuodamas transporto priemonę, nevykdė bendrosios transporto priemonių vairuotojų pareigos ir elgėsi neatsargiai bei neapdairiai. Be to, A. Ž., būdamas policijos pareigūnu, reprezentuojančiu policijos instituciją, privalėjo įvertinti, kad jo veiksmai, neblaivumo būsenoje vairuojant transporto priemonę, ne tik pažeis teisės aktų reikalavimus, bet ir akivaizdžiai pažemins vidaus tarnybos sistemos autoritetą, ją kompromituos ir griaus pasitikėjimą policija.
Sprendžiant, ar A. Ž. poelgis, kai jis, būdamas neblaivus, ne tarnyboje vairavo transporto priemonę, gali būti vertinamas kaip pažeminęs vidaus tarnybos pareigūno vardą ir sudarantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, atsižvelgiama į tokias aplinkybes.
Statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad stojantis į vidaus tarnybą asmuo privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Pagal Statuto 12 straipsnį, statutiniai pareigūnai tarnauti pradeda, prisiekę Lietuvos valstybei, taip prisiimdami atsakomybę už padidintų reikalavimų ir itin aukštų tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartų laikymąsi. Pareiškėjas A. Ž., 1995-07-17 duodamas priesaiką Lietuvos Respublikai, prisiekė sąžiningai vykdyti šalies įstatymus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 63 b. l.). Policijos pareigūnų elgesį tarnybos ir ne tarnybos metu reguliuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtintas Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksas, kurio 3 punktas įpareigoja policijos pareigūnus tarnyboje vadovautis pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo profesinės etikos principais, o 14.1 ir 14.3 punktai nustato, kad policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija; laikytis šio kodekso reikalavimų - kiekvieno policijos pareigūno pareiga ir garbės reikalas, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia moralinę bei kompetentingų pareigūnų sprendimu tarnybinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato valstybės tarnautojams pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Be to, nagrinėjant bylą, nustatyta, kad A. Ž., vienas iš Panevėžio AVPK struktūrinio padalinio vadovų, 2011 m. gegužės 23 d. susipažino su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 57-60 b. l.). Šiame įsakyme įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios policijos įstaigų vadovybę nesitaikstyti su policijos pareigūnais, vairuojančiais transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, ir taikyti griežtas atsakomybės priemones už tokius policijos vardą žeminančius veiksmus – atleidimą iš pareigų vidaus tarnyboje. Nurodyta aplinkybė patvirtina, jog A. Ž. buvo žinomos pasekmės, kilsiančios už konkrečius teisės pažeidimus, vertinamus kaip žeminančius policijos vardą.
Teisminėje praktikoje ir visuomenėje yra susiformavusi nuosekli nuostata, kad transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas sunkiausių teisės normų pažeidimų. Be to, teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad policijos pareigūnui, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, yra keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos metu (2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009; 2011 m. sausio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-252/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1814/2012; 2015 m. sausio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2770/2014). Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad policijos pareigūno elgesys, kai jis, būdamas neblaivus, vairuoja transporto priemonę, yra vertinamas ne tik kaip smerktinas, bet ir kaip akivaizdžiai besikertantis su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių ji tikisi iš pareigūnų, prisiekusių užtikrinti asmens ir visuomenės saugumą bei viešąją tvarką.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo A. Ž. veiksmų pobūdį ir atsižvelgęs į tai, kad jam, kaip policijos pareigūnui, keliami aukšti reikalavimai tarnyboje ir ne tarnybos metu, konstatuoja, kad pareiškėjo, kuriam buvo nustatytas 0,48 promilių girtumo laipsnis, veiksmai 2015 m. gegužės 9 d., apie 9 val. 15 min. Panevėžio rajone, Berčiūnų kaime, kelio A-9 7-me kilometre ne tarnybos metu vairavus transporto priemonę, akivaizdžiai žemino policijos įstaigos, kaip institucijos, kurios viena iš pagrindinių funkcijų yra užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi transporto ir eismo saugumo teisinių santykių srityje, autoritetą; prieštaravo visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisino teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų. Tokie pareiškėjo veiksmai yra priešingi uždaviniams, kurie keliami policijai – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), taip pat Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1, 14.3 punktuose nurodytoms pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, pareigoms. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis buvo paviešintas ir plačiai komentuojamas visuomenėje populiariose informavimo priemonėse (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 47-56 b. l.).
Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma išvada, kad Panevėžio AVPK pagrįstai pareiškėjo A. Ž. ne tarnyboje atliktus veiksmus įvertino kaip pažeminusius policijos pareigūno vardą.
Pagal teisminėje praktikoje suformuotą Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimą, atleidimas iš vidaus tarnybos, kai nustatomas pareigūno vardo pažeminimo faktas, yra imperatyviai taikoma įstatymo numatyta teisinė pasekmė ir ji negali būti keičiama alternatyviomis priemonėmis (2011 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-193/2011, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1719-662/2015). Kadangi pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, todėl nei ankstesnė pareigūno tarnyba, nei jo elgesys ar kaltės pripažinimas neįtakoja šios teisinės sankcijos taikymo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2659-2012). Taigi, tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad A. Ž. ne tarnybos metu savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią nurodytoje situacijoje Panevėžio AVPK privalėjo taikyti. Remiantis tuo, kas nurodyta, atmetami kaip nepagrįsti A.Ž. skundo ir pareiškėjo atstovės teiginiai, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, atsižvelgiant į jo asmenybę ir susiklosčiusias aplinkybes, yra neproporcinga poveikio priemonė jos padarytiems veiksmams ir jų sukeltoms pasekmėms.
Išanalizavus Panevėžio AVPK atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenis, daroma išvada, kad Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo taisyklių pažeidimų nebuvo nustatyta. Nustatyta, kad A. Ž. 2015-05-18 įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai kvalifikuojami kaip žeminantys policijos pareigūno vardą ir sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį, bei pažeisti teisės aktai, išaiškintos tikrinamo pareigūno teisės, pasiūlyta iki 2015-05-21 pateikti paaiškinimą. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas Panevėžio AVPK vadovo 2015-05-11 pavedimu, gavus Vidaus tyrimų poskyrio viršininko 2015-05-09 tarnybinį pranešimą; atsižvelgus į tai, kad A. Ž. nuo 2015-05-11 iki 2015-05-15 atostogavo, baigtas, 2015-06-12 parengus Išvadą ir ją patvirtinus (Tarnybinio patikrinimą medžiaga, 1, 32,85 b. l.). Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje per patikrinimą atliktų procedūrų neginčijo.
Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, kad Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. birželio d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisaro A. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti nėra pagrindo. Pripažinus skundžiamą Įsakymą teisėtu ir pagrįstu bei atmetus pareiškėjo reikalavimą jį panaikinti, atmetami ir išvestiniai reikalavimai grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas vidaus tarnyboje ir priteisti iš Panevėžio AVPK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo A. Ž. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisaro A. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo, grąžinimo į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus viršininko pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.
Teisėja Dalytė Zlatkuvienė