Administracinė byla Nr. eA-2429-821/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07493-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. (S. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 23SD15617 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir Migracijos departamento 2023 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 23S94816 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) (toliau kartu – ir Sprendimai).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Sprendimu Nr. 1 atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, Sprendimu Nr. 2 pareiškėjui uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. birželio 22 d. iki 2028 m. birželio 21 d.
2.2. Sprendimas Nr. 1 iš esmės yra grindžiamas vienu teiginiu – kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, tokia išvada padaryta pagal Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) išvadą Nr. 18-5636 (toliau – ir Išvada) dėl to, kad pareiškėjas nurodė, jog 1992–2008 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje (anketoje pareiškėjas nurodė, jog Baltarusijos Respublikos kariuomenėje jis tarnavo ne nuo 1992, o nuo 1983 m.).
2.3. Pareiškėjas 1977 m. įstojo į Minsko radiotechnikos institutą, jį baigė 1982 m. ir įgijo radijo įrangos inžinieriaus-konstruktoriaus technologo kvalifikaciją pagal radijo įrangos konstravimo ir gamybos specialybę. Po studijų pareiškėjas buvo pašauktas atlikti privalomąją pradinę karo prievolę. Atsižvelgiant į pareiškėjo išsilavinimą, karo prievolę buvo pavesta atlikti televizijos centre, kuris buvo pavaldus krašto apsaugos sistemai. Atlikęs karo prievolę, pareiškėjas buvo paskirtas toliau dirbti tame pačiame televizijos centre, kuriame ėjo inžinieriaus pareigas. Kadangi televizijos centras buvo pavaldus krašto apsaugos sistemai, pareiškėjas buvo atsakingas už karinės tematikos laidų kūrimą. Pareiškėjo pareigos darbo pradžioje buvo susijusios su radijo įrangos priežiūra ir remontu, vėliau – su radijo įrangos priežiūros bei remonto organizavimu.
2.4. Pareiškėjas 1987 m. nuotoliniu būdu išklausė mokymų kursą Leningrado aukštojoje karo politinėje mokykloje, įgydamas politinio darbuotojo su viduriniu kariniu išsilavinimu, pradinio klasių mokytojo kvalifikaciją, inžinieriaus, o vėliau vyriausiojo inžinieriaus pareigas televizijos centre pareiškėjas ėjo iki 2008 m. Nepaisant to, kad pareiškėjas vykdė savo esme civilinio pobūdžio funkcijas, teisiškai jis buvo laikomas karininku, todėl anketoje ir nurodė, kad jo karo tarnyba tęsėsi iki 2008 m. Dėl vis augančio nepritarimo televizijos centro redakcinei politikai pareiškėjas nusprendė pasitraukti iš šios tarnybos ir 2008 m. įsidarbino televizijos centro archyve, kur nebebuvo laikomas karininku.
2.5. Prasidėjus karui Ukrainoje, pareiškėjas ir jo šeima išgyveno tikrą šoką. Pareiškėjo sutuoktinė yra ukrainietė pagal kilmę, jos abu tėvai yra ukrainiečiai, pareiškėjui ir jo sutuoktinei neslepiant savo nepritarimo karui, abu patyrę nemalonumų su kaimynais ir darbe (konfliktai, įspėjimai, grasinimai). Pagal anoniminį skundą pareiškėjo sutuoktinė buvo suimta už viešai išsakytą Ukrainos palaikymą, tačiau viskas apsiribojo „profilaktiniu pokalbiu“ nuovadoje, baudžiamosios bylos pavyko išvengti. Pareiškėjas suprato, kad tolesnis gyvenimas Baltarusijos Respublikoje tampa ne tik nepatogus, bet ir pavojingas jam ir jo šeimai. Pareiškėjo sutuoktinės dukra buvo patraukta administracinėn atsakomybėn vien už herbo „Vytis“ demonstravimą, todėl pareiškėjas nusprendė palikti Baltarusijos Respubliką, 2022 m. pavasarį kartu su sutuoktine kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos humanitarinės vizos išdavimo, prašymuose išsamiai nurodydamas pasitraukimo iš Baltarusijos Respublikos priežastis (nepritarimas karui, pavojus jų laisvei ir gyvybei ir pan.), šie prašymai buvo patenkinti.
2.6. Sprendimą pasitraukti į Lietuvos Respubliką lėmė čia gyvenantys pareiškėjo sutuoktinės vaikai (abu ukrainiečiai pagal kilmę): V. M. yra kosmetikos platintojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkė ir vadovė, Y. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininke. 2022 m. gruodžio mėn., prieš baigiant galioti pareiškėjo ir jo sutuoktinės vizoms, jie kreipėsi dėl naujų vizų. Pareiškėjo sutuoktinei nauja viza buvo išduota. Pareiškėjo sutuoktinė įsidarbino mokytoja ukrainiečių mokykloje, todėl tuo pagrindu pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, tačiau pareiškėjo prašymas išduoti vizą nebuvo patenkintas, pripažinus pareiškėją keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas pardavė Baltarusijos Respublikoje likusią mašiną ir sodybą, kadangi neplanavo sugrįžti į Baltarusijos Respubliką.
2.7. 2023 m birželio mėn. Baltarusijos Respublikos pareigūnai sulaikė pareiškėjo sutuoktinės žentą I. B., atvažiavusį į Baltarusijos Respubliką iš Lietuvos Respublikos. I. B. buvo etapuotas į įkalinimo įstaigą, kurioje iki šiol yra laikomas, patrauktas kaltinamuoju, o jo sutuoktinei Y. B. pareikštas įtarimas baudžiamojoje byloje dėl dalyvavimo 2020 m. protestuose prieš Baltarusijos Respublikos režimą. Y. B. jos vyro sulaikymo metu buvo Lietuvos Respublikoje, todėl suėmimo ir įkalinimo jai pavyko išvengti. I. B. taip pat tarnavo Baltarusijos Respublikos karinėse pajėgose, tačiau dėl to Lietuvos Respublikoje jis nebuvo pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, atsakovas suteikė jam leidimą gyventi, todėl vien karo tarnybos Baltarusijos Respublikoje nepakanka tam, kad atitinkamas užsienietis vien dėl to būtu pripažintas keliančiu grėsme valstybės saugumui.
2.8. Pareiškėjo biografija aiškiai rodo, kad jokios grėsmės valstybės saugumui jis nekelia ir negali kelti. Pareiškėjas yra privatus asmuo, norintis taikiai ir ramiai gyvenanti su savo šeima, niekada nebuvo padaręs jokių nusikalstamų veikų, neužsiminėjo politine veikla, nepalaiko Baltarusijos Respublikos valdžios vykdomos užsienio ir vidaus politikos, todėl nusprendė išvažiuoti iš Baltarusijos Respublikos. Baltarusijos Respublikos režimas persekioja pareiškėjo šeimą, todėl lojalumas tokiam režimui neįsivaizduojamas. Pareiškėjas sutinka su Lietuvos Respublikos oficialia pozicija karo Ukrainoje klausimu, pildydamas anketą, nurodė nepalaikantis Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir laikantis Krymą priklausančiu Ukrainai, todėl išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui yra nepagrįsta.
2.9. Pareiškėjas turi techninę kvalifikaciją, kuri nėra susijusi su valstybės valdymu ar karyba, jis įsidarbino valstybės tarnyboje ne dėl ideologinių, o išimtinai dėl ekonominių priežasčių, tarnybos metu jokių strateginių ar atsakingų sprendimų nepriiminėjo, buvo atleistas iš valstybės tarnybos savo prašymu, laikosi opozicinių pažiūrų, nepalaiko, neremia ir kategoriškai smerkia Baltarusijos Respublikos valdžios politiką, pareiškėjo šeima už savo pažiūras yra persekiojama Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijų, pareiškėjas pats atskleidė atsakovui informaciją apie savo buvusią tarnybą ir pareiškėjui akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu jis būtų lojalus Baltarusijos Respublikos režimui, būtų slėpęs duomenis apie savo buvusią tarnybą darbą.
2.10. Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų padaręs nusikalstamų veikų, veikęs prieš Lietuvos Respubliką, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjo pažiūros neatitiktų Lietuvos Respublikos visuomenėje vyraujančių moralės normų ar Lietuvos Respublikos politikos vertybinio pagrindo. Priimant Sprendimus nebuvo įvertintos pareiškėjo tarnybos aplinkybės, kad pareiškėjas dirbo inžinieriumi televizijos laidų kūrimo procese, nepriiminėjo jokių sprendimų užsienio ar vidaus politikos klausimais; iš tarnybos išėjo savo noru.
2.11. Pareiškėjo tarnyba prasidėjo prieš trisdešimt metų, kai geopolitinė situacija dar buvo kokybiškai kitokia. Neigiama išvada kildinama iš teisėtos veiklos, kadangi jokios tarptautinės sankcijos Baltarusijos Respublikos valstybės tarnautojams ar darbuotojams nebuvo ir nėra taikomos. Nei atsakovas, nei VSD niekada neskelbė rekomendacijų užsieniečiams, kad jokia valstybės tarnyba Baltarusijos Respublikoje yra nepageidaujama. Buvusiems valstybės tarnautojams iš Baltarusijos Respublikos dešimtmečiais buvo išduodami leidimai gyventi, pripažįstant juos nekeliančiais grėsmės valstybės saugumui, todėl pareiškėjui susiformavo teisėtas lūkestis, kad valstybės tarnyba savaime nėra legalizacijos kliūtis.
2.12. Atsakovas pradėjo taikyti post factum (po laiko) vertinimą, keldamas užsieniečiams naujus ir netikėtus reikalavimus pagal savo subjektyviai nustatytus standartus, kurie nėra įtvirtinti jokiuose teisės aktuose, nėra išviešinti ir dėl to visuomenei lieka nežinomi, vengia konkrečiai įvertinti pareiškėją, nurodydami, kad jis „gali būti išnaudotas“, o ne „bus išnaudotas“:
2.13. Atsakovas nežinojo ir net nenustatinėjo visos reikšmingos informacijos apie pareiškėjo biografiją, todėl neturėjo galimybės jos įvertinti. Užsieniečiai neturi būti vertinami mechaniškai buvusios darbovietės pagrindu, būtina išanalizuoti visas individualias reikšmingas aplinkybes, nustatant konkrečiai, ką užsienietis dirbo, kaip dirbo, su kuo dirbo, kada dirbo, ką veikia šiuo metu, kokios yra jo vertybės, kokie yra ryšiai su Lietuvos Respublika, ateities planai ir pan.
2.14. Pareiškėjas niekada nesiėmę ir nesiims jokių veiksmų prieš Lietuvos Respubliką, kuriai yra dėkingas už svetingumą ir pagalbą, jis neturi nė menkiausio motyvo ar ketinimo kenkti Lietuvos Respublikos, kurioje gyvena jo šeimos nariai ir kurioje jis pats planuoja apsigyventi, saugumui.
2.15. Sprendimas Nr. 1 nemotyvuotas, nepaaiškina, kodėl pareiškėjo buvęs darbas susijęs su išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui – nėra paaiškintas priežastinis ryšys tarp nustatytos faktinės aplinkybės (buvusio darbo) ir daromos išvados apie pareiškėjo grėsmę valstybės saugumu, nenurodyti argumentai, kodėl pareiškėjas turi būti už ją atsakingas, Sprendimo Nr. 1 argumentacija yra bendro pobūdžio, šabloninė.
2.16. Valstybės tarnyba Baltarusijos Respublikoje anksčiau nebuvo pripažįstama pakankamu pagrindu grėsmei valstybė saugumui konstatuoti, todėl Sprendimas Nr. 1 neatitinka atsakovo ir VSD ankstesnės praktikos, pareiškėjas pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui išimtinai dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos.
2.17. Tuo atveju jeigu atsakovas ir VSD iki karo nemanė, kad buvę valstybės tarnautojai bus išnaudojami Sprendime Nr. 1 nurodytu būdu, jie turėjo įrodyti, kad po karo tokio išnaudojimo tikimybė atsirado ar reikšmingai padidėjo, ir paaiškinti, kam apskritai verbuoti pensinio amžiaus pareiškėją, Lietuvos Respublikoje neturintį jokių socialinių ryšių ir nedirbantį, nepažįstantį nė vieno valstybės tarnautojo, nemokantį lietuvių kalbos, taip pat paaiškinti, kodėl Baltarusijos Respublikos režimui oponuojantis pareiškėjas sutiktų bendradarbiauti su Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybomis.
2.18. Pareiškėjui neaišku, kodėl būtina papildomai priimti Sprendimą Nr. 2 ir kodėl draudimas nustatytas net penkerių metų laikotarpiui, kuris yra pakankamai ilgas, neatsižvelgta į priežastis, dėl kurių pareiškėjo buvimas pripažintas keliančiu grėsmę, į šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – pareiškėjo sutuoktine ir jos vaikais, kurie faktiškai tapo pareiškėjo vaikais, kadangi jis globoja juos daugiau nei dvidešimt metų.
2.19. Sprendimai priimti neišklausius pareiškėjo ir nesuteikus jam galimybės paaiškinti aplinkybių, taikoma administracinio poveikio priemonė neproporcinga, kelia grėsmę šeimos išsaugojimui. Pareiškėjo sutuoktinei buvo pratęsta vizą Lietuvos Respublikoje, ji ketina pasilikti dėl asmeninio saugumo, laikantis opozicinių pažiūrų, dėl vaikų, gyvenančių ir dirbančių Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas turės išvykti mažiausiai penkeriems metams, kas gali lemti santuokos nutraukimą ir šeimos iširimą.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. Pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Lietuvoje buvo išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu ir galiojo iki 2023 m. birželio 13 d. Pareiškėjas 2023 m. kovo 8 d. Migracijos departamento Kauno skyriui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
4.2. VSD Išvadoje nurodė, kad atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD pripažino, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
4.3. Atsižvelgdamas į Išvadą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą Nr. 1.
4.4. Vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5, 7, 8 dalimis, Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau - Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punktu, Migracijos departamentas nurodė, kad, vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. lapkričio 27 d., išduotą ilgalaikio buvimo pagrindu, Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nedirbo, Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo pilnamečiai vaikai.
4.5. Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad VSD prašė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ar ekonominių ryšių nenustatyta, atsižvelgęs į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui nustatė 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, kurį vertino kaip proporcingą.
4.6. Priimdamas Sprendimus, Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – Išvada, nes Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl jo galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos, Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
4.7. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Sprendimai priimti atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: sprendimai priimti įvertinus pareiškėjo veiksmus (pareiškėjo tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje), iš atliktų veiksmų (pareiškėjo tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje) VSD surinktos informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o atsisakymas pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą ir uždraudimas pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcingos priemonės siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą.
4.8. Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, pakankamai aiškiai aptartos faktinės aplinkybės, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. VSD atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
6.1. Vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, VSD 2023 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 18-5636 (toliau – Raštas) Departamentui pateikė Išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD Išvadoje vertino, kad pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis), tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
6.2. Išvadoje padarytas rašymo apsirikimas – nurodyta, kad pareiškėjo tarnavimo Baltarusijos kariuomenėje laikotarpis 1992–2008 m., tačiau pareiškėjas klausimyne ir skunde nurodė, kad Baltarusijos kariuomenėje tarnavo 1983–2008 m., t. y. dar ilgesnį laikotarpį, nei nurodyta Išvadoje, todėl rašymo apsirikimas nekeičia Išvadoje pateikto vertinimo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.
6.3. Gyvendamas Lietuvoje, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra tarnavę (dirbę) šios šalies valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir Europos Sąjungos valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valdančiajam režimui.
6.4. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių - gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalies piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus - šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).
6.5. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ai' vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms - propagandai ir dezinformacijai platinti, diversijoms prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdyti.
6.6. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo strategijos 16 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) 2022 m. vasario 24 d. rezoliucija Nr. XIV- 930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“, Seimo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi nustatytas faktas, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, yra pakankamas, kad pareiškėjo, užsienio šalies piliečio, teisės būtų apribotos, atsisakant jam išduoti nacionalinę vizą ir uždraudžiant jam atvykti į Lietuvą.
6.7. Vien faktas, jog pareiškėjas jau baigė tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia sistema ir kitomis tarnybomis yra išnykusi. Tokios pozicijos laikosi ir teismai savo sprendimuose analogiškose administracinėse bylose. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, išduoti jam nacionalinės vizos, leisti laikinai gyventi Lietuvoje ar pan., jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai. Šios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje analogiškose bylose.
6.8. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl 5 metų draudimo atvykti laikotarpis yra nepagrįstas, pernelyg ilgas, neproporcingas ar pan. Nagrinėjamu atveju taikytina Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta specialioji teisės norma, kurioje numatyta, jog laikotarpis, kuriam uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui, gali būti ir ilgesnis nei 5 metai. Pareiškėjui buvo pritaikytas 5 metų terminas atitinka bendrojo, o ne specialiojo uždraudimo atvykti termino trukmę, todėl nėra jokio pagrindo jo laikyti pernelyg ilgu, neproporcingu ar pan.
6.9. Pareiškėjas skunde akcentavo nepalaikantis jokių santykių su buvusiais kolegomis Baltarusijos Respublikoje, tačiau, atsakydamas į klausimyno 5 klausimą, pareiškėjas nurodė bendraujantis, palaikantis ryšius su kolegomis iš tarnybos Baltarusijoje. Teismų praktikoje ryšių palaikymas su buvusiais kolegomis iš tarnybos Baltarusijoje yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia asmens pažeidžiamumą, kartu ir realia tikimybe, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
6.10. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos, nepagrįstai nesuvaržė pareiškėjo teisės bei laisvės, o pareiškėjo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
8.1. Pareiškėjas Migracijos departamentui 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą humanitariniu tikslu.
8.2. Pareiškėjas 2023 m. vasario 23 d. klausimyne nurodė duomenis apie išsilavinimą, t. y. kad laikotarpyje nuo 1977 m. rugsėjo mėn. iki 1982 m. birželio mėn. mokėsi Minsko radiotechnikos institute ir 1982 m. įgijo aukštąjį radioelektroninės aparatūros inžinieriaus konstruktoriaus išsilavinimą; laikotarpyje nuo 1987 m. birželio mėn. iki 1982 m. rugpjūčio mėn. mokėsi Leningrado Andropovo aukštojoje karinėje politinėje PLG mokykloje ir eksternu įgijo aukštąjį karinį išsilavinimą.
8.3. Klausimyno skiltyje apie darbovietes pareiškėjas nurodė, kad laikotarpyje nuo 1982 m. rugpjūčio mėn. iki 1983 m. spalio mėn. dirbo Baltarusijoje, Minske, BSSR Mokslų akademijos Fizikos instituto Specialiajame konstravimo ir technologijų biure kariškiu; laikotarpyje nuo 1983 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. buvo kariškis; laikotarpyje nuo 2008 m. gruodžio mėn iki 2022 m. lapkričio mėn. dirbo Baltarusijoje, Minske, Valstybinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini) Fondų kino ir vaizdo medžiagos skyriaus vaizdo inžinieriumi, nuo 2008 m. gruodžio mėn. yra pensininkas.
8.4. Klausimyno skiltyje apie karinę tarnybą pareiškėjas nurodė, kad laikotarpyje nuo 1983 m. lapkričio mėn. iki 1989 m. rugpjūčio mėn. tarnavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., karinėje dalyje (duomenys neskelbtini), buvo televizijos centro viršininkas, leitenantas kapitonas; laikotarpyje nuo 1989 m. rugsėjo mėn. iki 1992 m. gruodžio mėn. tarnavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Centriniuose karininkų namuose, buvo spaudos centro vyresnysis karininkas, majoras; laikotarpyje nuo 1992 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. tarnavo Baltarusijoje, Minske, Baltarusijos Respublikos Gynybos ministerijos (duomenys neskelbtini), buvo vyriausiasis inžinierius, papulkininkis, pulkininkas.
8.5. VSD Išvadoje pateikė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą – iš esmės atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas klausimyne nurodė, jog 1992–2008 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, taip pat į geopolitinę situaciją, įvertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašė neišduoti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.
8.6. Sprendime Nr. 1, atsižvelgus į Išvadą, atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, pažymėdamas, kad pareiškėjas, 2023 m. vasario 23 d. pateiktame patikslintame klausimyne nurodė, kad 1992-2008 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Šiame sprendime, be kita ko, nurodoma, kad Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog išduodant nacionalinę vizą būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti Rusijos ar Baltarusijos režimus palaikantiems ar su šiais režimais bendradarbiaujantiems asmenims, o nacionalinės vizos suteikiama teisė būti tiek Lietuvoje, tiek keliauti po visą Šengeno teritoriją būtų naudojama Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti, pvz., Rusijos prorežiminio turinio ir komentarų sklaida žodžiu, teigiamų pasisakymų apie režimą skleidimas. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės ir valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.
8.7. Sprendime Nr. 1 taip pat nurodoma, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyse ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose - kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais - siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti - jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių - gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus - šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandai ir dezinformacijai platinti, diversijoms prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdyti.
8.8. Iš esmės tais pačiais pagrindais ir dėl to, jog Migracijos departamentas Sprendimu Nr.1 atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, priimtas Sprendimas Nr. 2, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. birželio 22 d. iki 2028 m. birželio 21 d.
9. Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino Sprendimų turinį, Išvados turinį, apžvelgė Įstatymo nuostatas (4 str. 4 d., 19 str. 1 d. 5 p.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vizos tvarkos aprašas) 84 punktą.
10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo biografijos faktai (įgytas aukštasis radioelektroninės aparatūros inžinieriaus konstruktoriaus išsilavinimas Minsko radiotechnikos institute, aukštasis karinis išsilavinimas Leningrado Andropovo aukštoji karinėje politinėje PLG mokykloje, karininko pareigos dirbant BSSR Mokslų akademijos Fizikos instituto Specialiajame konstravimo ir technologijų biure, Baltarusijos Respublikos Gynybos ministerijos(duomenys neskelbtini), įgytas pulkininko karinis laipsnis ir darbas nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. valstybinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini)) pagrindžia didelę tikimybę apie pareiškėjo lojalumą Baltarusijos režimui.
11. Teismas, įvertinęs viešai prieinamą informaciją, nurodė, kad pareiškėjas privalėjo būti komunistų partijos nariu, nes nebūtų turėjęs galimybės įgyti karinio išsilavinimo Leningrado Andropovo aukštojoje karinėje politinėje PLG mokykloje, o Baltarusijoje šiuo metu veikia Baltarusijos komunistų partija, kuri palaiko A. L. režimą.
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, susiję su jo šeimos persekiojimu, padėkos nėra svarbūs nagrinėjamuoju atveju, nes jie nepaneigia pareiškėjo galimos grėsmės valstybės saugumui.
13. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimuose bei Išvadoje pagrįstai pareiškėjas pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, todėl pagrįstai Sprendimu Nr. 1 atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.
14. Vertindamas pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, teismas įvertino Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatas (5 p., 37 p.) ir nurodė, kad Sprendimuose teigiama, kad pareiškėjas nepilnamečių vaikų neturi ir kad Lietuvoje gyvena pilnamečiai vaikai, tačiau pastarasis teiginys neatitinka tikrovės, nes tiek iš pareiškėjo skundo, tiek iš jo pateiktų dokumentų matyti, kad Lietuvoje gyvena ne pareiškėjo, o jo sutuoktinės vaikai, t. y. pareiškėjas pilnamečių Lietuvoje gyvenančių vaikų neturi. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė, bei pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, jog netenkinus skundo gali iširti pareiškėjo santuoka, šiuo atveju negali būti svarbesni nei valstybės saugumas.
15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė teisės normos, įpareigojančios atsakovą išklausyti pareiškėją prieš priimant su juo susijusius sprendimus. Pareiškėjas turėjo galimybę apskųsti Migracijos departamento sprendimus, išsamiai skunde pasisakė dėl prašomų panaikinti sprendimų turinio, tuo pačiu turėjo galimybę pasisakyti teismo posėdyje, kuria jis pasinaudojo, todėl teismas padarė išvadą, kad, nagrinėjant bylą teisme buvo užtikrinta pareiškėjo teisė būti išklausytam.
16. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimai laikytini teisėtais, pagrįstais ir nėra pagrindo jų panaikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais.
III.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes pareiškėjas niekada nesimokė aukštojoje partinėje mokykloje, nes Leningrado aukštoji karo politinė mokykla ir Leningrado aukštoji partinė mokykla yra skirtingos įstaigos.
18.2. Leningrado aukštoji karo politinė mokykla, kurioje pareiškėjas išklausė mokymų kursą, skirtingai nei Leningrado aukštoji partinė mokykla, buvo žinybinga ne komunistų partijai, o gynybos ministerijai. Tai matyti ir iš pareiškėjo pateikto diplomo.
18.3. Pareiškėjas neįgijo aukštojo išsilavinimo Leningrado aukštojoje karo politinėje mokykloje, šioje mokykloje pareiškėjas išklausė vos 2 mėnesių trukmės kursą.
18.4. Pareiškėjas niekada nepriklausė jokiai politinei partijai. Net jei pareiškėjas praeityje priklausytų komunistų partijai, tai nereiškia, kad jis jai priklauso dabar. Aplinkybė, kad pareiškėjas galbūt priklausė komunistų partijai prieš 30 metų, dabar negali būti teisinę reikšmę turinčia aplinkybe.
18.5. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo bylos medžiagos. Pareiškėjas nurodė ir įrodė, kad Baltarusijos Respublikos režimas persekioja pareiškėjo šeimą už dalyvavimą 2020 m. protestuose, todėl pareiškėjas negali būti lojalus režimui.
18.6. Pareiškėjas taip pat nurodė ir įrodė aplinkybes, kad jis finansiškai remia Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, morališkai remia ir pagal galimybes padeda karo pabėgėliams iš Ukrainos.
18.7. Pareiškėjas nuosekliai deklaruoja, kad jis yra nusistatęs prieš Baltarusijos Respublikos režimą, smerkia Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainoje, palaiko Lietuvos Respublikos užsienio politiką.
18.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus (pareiškėjo sutuoktinę), nors panašaus pobūdžio bylose teismas kviečia liudyti užsieniečių sutuoktinius, taip pat pirmosios instancijos teismas atsisakė kviesti liudyti Ukrainos savanores, kurios galėjo patvirtinti pareiškėjo paramą Ukrainai, nors panašaus pobūdžio bylose teismas kviečia liudyti asmenis, kurie gali patvirtinti paramos faktą.
18.9. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes nėra paaiškinta, kodėl prielaida apie tariamą pareiškėjo priklausimą komunistų partijai prieš 30 metų reiškia, kad pareiškėjas šiuo metu yra Baltarusijos komunistų partijos narys, taip pat nėra paaiškinta, kodėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jo šeimą persekioja Baltarusijos režimas, buvo pripažintos nesvarbiomis, be to, nėra paaiškinta, kodėl aplinkybės apie pareiškėjo teiktą paramą Ukrainai buvo pripažintos nesvarbiomis.
18.10. Migracijos departamentui neatlikus savarankiško pareiškėjo situacijos vertinimo, ši procedūra iš esmės perkeliama VSD, todėl tokie Migracijos departamento veiksmai neatitinka VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintų reikalavimų.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. VSD nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir taikytinus teisės aktus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo Nr. 1, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, ir Sprendimo Nr. 2, kuriuo pareiškėjui uždrausta 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, pagrįstumo ir teisėtumo.
22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo biografijos faktus, Sprendimus ir Išvadą, konstatavo, kad pareiškėjas VSD pagrįstai pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumu ir pareiškėjui pagrįstai uždrausta 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.
25. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
26. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
27. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje grėsmės valstybės saugumui atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui tikimybė, sudaranti pagrindą atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023).
28. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime konstatuota, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje.
29. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
30. Nagrinėjamu atveju iš Išvados matyti, kad VSD, įvertinęs esamą geopolitinę situaciją, pareiškėjo grėsmę valstybei kildino iš to, kad pareiškėjas 1992–2008 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje (pareiškėjas skunde patikslino, kad tarnavo nuo 1983 m. iki 2008 m. (tai taip pat matyti iš byloje pateikto klausimyno)).
31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.).
32. Iš klausimyno nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1982 m. rugpjūčio mėn. iki 1983 m. spalio mėn. dirbo Baltarusijoje, Minske, BSSR Mokslų akademijos Fizikos instituto Specialiajame konstravimo ir technologijų biure kariškiu; laikotarpyje nuo 1983 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. buvo kariškis; nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. dirbo Baltarusijoje, Minske, valstybinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini) Fondų kino ir vaizdo medžiagos skyriaus vaizdo inžinieriumi, nuo 2008 m. gruodžio mėn. yra pensininkas. Taip pat nustatyta, kad nuo 1983 m. lapkričio mėn. iki 1989 m. rugpjūčio mėn. tarnavo (duomenys neskelbtini), karinėje dalyje (duomenys neskelbtini), buvo televizijos centro viršininkas, leitenantas kapitonas; laikotarpyje nuo 1989 m. rugsėjo mėn. iki 1992 m. gruodžio mėn. tarnavo (duomenys neskelbtini), Centriniuose karininkų namuose, buvo spaudos centro vyresnysis karininkas, majoras; laikotarpyje nuo 1992 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. tarnavo Baltarusijoje, Minske, Baltarusijos Respublikos Gynybos ministerijos (duomenys neskelbtini), buvo vyriausiasis inžinierius, papulkininkis, pulkininkas.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinus pareiškėjo prie apeliacinio skundo pridėtą medžiagą, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas priklauso komunistų partijai ir kad pareiškėjas mokėsi Leningrado aukštojoje partinėje mokykloje nėra pagrįstos bylos medžiaga, tačiau, įvertinus kitas nustatytas faktines aplinkybes, tai nekeičia vertinimo, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo karo tarnyba ir darbas valstybinėse institucijose, kurie truko beveik 40 metų (iki pat 2022 m., nors iš viešai prieinamos informacijos žinoma, kad protestai prieš A. L. režimą prasidėjo 2020 m.), neabejotinai pagrindžia pareiškėjo lojalumą valdžiai, todėl jo grėsmė valstybės saugumui nustatyta pagrįstai.
34. Pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėjas padeda pabėgėliams iš Ukrainos (finansiškai ir kitais būdais), jo šeimą persekioja Baltarusijos režimas, teisėjų kolegija pažymi, jog, nustačius šios nutarties 32–33 punkte nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo itin glaudžių ir ilgalaikių ryšių su Baltarusijos valstybinėmis įstaigomis, nurodyti pareiškėjo teiginiai nekeičia situacijos teisinio vertinimo.
35. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad Migracijos departamentas neatliko savarankiško tyrimo, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimai iš esmės grindžiami Išvadoje pateiktos informacijos, susijusios su pareiškėjo karine tarnyba Baltarusijoje, vertinimu valstybės saugumo aspektu, tačiau iš Sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika), todėl laikytini nepagrįstais pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas neatliko savarankiško vertinimo.
37. Vertindama pareiškėjui nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, teisėjų kolegija nurodo, kad Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis nustato, jog užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
38. Teisėjų kolegija nustatė, kad Sprendimas Nr. 2 grindžiamas aktualiu teisiniu reglamentavimu, jame detaliai įvertintas pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, pobūdis ir konstatuota, kad nacionalinė viza, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. lapkričio 27 d., pareiškėjui buvo išduota ilgalaikio buvimo pagrindu, pareiškėjas nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nepilnamečių vaikų neturi. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo sutuoktinės pilnamečiai vaikai (Sprendime Nr. 2 nurodyta, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo pilnamečiai vaikai) ir pareiškėjo sutuoktinė. Sprendime Nr. 2 pakartotinai Sprendimo Nr. 1 kontekste vertinta pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Sprendimas Nr. 2 yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Sprendimu Nr. 2 pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.
39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo S. T. (S. T.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė