Pranešėjas P.
Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2A-552-56/2010
Teisėja R. Petkuvienė
Proc. sprendimo kategorijos:60;
121.15;121.18;
121.21

VILNIAUS
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. birželio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio
kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės
Tatajanos Žukauskienės
sekretoriaujant Aleksui Navickui
dalyvaujant
ieškovo atstovams
adv. Vilijai Gražulytei
A. S.
atsakovo atstovams adv. Loretai
Urnikytei, T. Č.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Setvita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus
miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimo, kuriuo patenkintas
ieškovo UAB ,,Albruva“ ieškinys atsakovui UAB ,,Setvita“ dėl nuostolių
priteisimo.
Kolegija išnagrinėjusi bylą
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Albruva“ su ieškiniu, kurį
vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo UAB ,,Setvita“
priteisti 17271,90 Lt nuostolių bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo
priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė kad 2006 m. lapkričio 9 d. UAB
„Albruva“ ir UAB „Setvita“ sudarė žodinį susitarimą pagal kurį UAB „Setvita“
įsipareigojo pateikti transporto priemonę, priimti siuntėjo jam perduotą
krovinį – 10810 m³ ąžuolinių lentų, kurios 2006 m. lapkričio 9 d. buvo
pakrautos į sunkvežimį „SCANIA“ ir turėjo būti perduotos gavėjui IĮ V. L. įmonei, o atsakovas
įsipareigojo už krovinio pristatymą sumokėti. Ieškovas su atsakovu atsiskaitė
sumokėdamas 434,24 Lt, tačiau UAB „Setvita“ nepateikė prekių pristatymą IĮ V. L. įmonei patvirtinančių
dokumentų, todėl ieškovo manymu krovinio UAB „Setvita“ nepristatė. Tuo pagrindu
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti patirtus nuostolius (16 837,66
Lt krovinio vertė + 434,24 Lt vežimo užmokestį). Ieškinys grindžiamas LR Kelių
transporto kodekso 45 straipsnio 4 d., CK 6.820 str. 1 d., 3 d., LR Susisiekimo
ministerijos 1997-08-08 įsakymu Nr. 300 patvirtintų Krovinio vidaus vežimo kelių transportu taisyklių 1 UAB
,,Albruva“ 4.1 punktu.
Atsakovas UAB ,,Setvita“
atsiliepime su ieškiniu sutiko dalyje dėl 434,24 Lt sumos priteisimo, prašė
atmesti ieškinį dalyje dėl 16837,66 Lt nuostolių priteisimo.
Nurodė, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog su atsakovu buvo sudarytas
žodinis susitarimas dėl transporto priemonės pateikimo, siuntėjo krovinio
priėmimo ir išdavimo gavėjui trečiajam asmeniui IĮ V. L. įmonei, neatitiko tikrovės, nes jokie
žodiniai ar rašytiniai susitarimai su atsakovu
sudaryti nebuvo, todėl ginčo šalys nebuvo ir negalėjo būti susiję
krovinių ekspedijavimo, vežimo ar frachtavimo teisiniais santykiais ir
prievolės atlyginti ieškovo patirtų nuostolių neturėjo. Atsakovas apie ieškovo
krovinio ekspedijavimą ar vežimą nieko nežinojo, jokių įsipareigojimų nebuvo
prisiėmęs ir niekam tokių įgaliojimų nedavė, todėl turėjo būti sprendžiamas
netinkamo atsakovo pakeitimas tinkamu – J. L., nes su šiuo asmeniu ieškovas tarėsi dėl
krovinio pervežimo. Tiek J. L.,
tiek krovinio važtaraštyje nurodytas priėmęs prekę transportuoti asmuo S. L. su atsakovo įmone UAB
„Setvita“ nuo 2005 metų yra susiję darbo santykiais, tačiau paminėtiems
asmenims tokių įgaliojimų atsakovo įmonė niekada nebuvo davusi ar vėliau jų
patvirtinusi.
Tretysis
suinteresuotas asmuo IĮ V. L. įmonė
atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė tenkinti ieškovo UAB ,,Albruva“ ieškinį dėl 17 271,40
Lt skolos priteisimo iš atsakovo UAB ,,Setvita“; priteisti iš atsakovo patirtas
bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad nesutinka su tuo, kad V.
L. įmonei buvo pristatyta krovinys – 10,810 kv. m. ąžuolinių lentų
už 16837,66 Lt sumą.V. L. įmonė
minėto krovinio niekada negavo ir jo nepriėmė, nebuvo su ieškovu sudarę nei
žodinės, nei rašytinės sutarties, o šią aplinkybę patvirtino tai, kad nei
sąskaitoje, nei važtaraštyje nėra įmonės savininko ar įmonės darbuotojų parašų,
patvirtinančių krovinio priėmimą. V.
L. įmonė apie ieškovo ir atsakovo sudarytą susitarimą nieko
nežinojo, taip pat nebuvo jokių sandorį patvirtinančių dokumentų, o jei toks
susitarimas ir buvo, tai tretysis asmuo nebuvo tokio susitarimo šalimi.
Tretysis
asmuo J. L. atsiliepimu
su patikslinto ieškinio reikalavimais nesitiko, prašo jo netenkinti.
Nurodė, kad jis UAB „Setvita“ dirbo
vairuotoju, 2006 m. lapkričio mėnesį į UAB „Setvita“ paskambino UAB „Albruva“
direktorius A. S. ir
paklausė ar atsakovo įmonė gali nuvežti ąžuolinių lentų krovinį V. L. įmonei. J. L. buvo žinoma, kad minėtą krovinį buvo pavesta
nuvežti UAB „Setvita“ vairuotojui S.
L., kuris 2006 m. lapkričio 9 d. pateikė krovinio važtaraštį,
kuriame buvo atsakingo UAB „Albruva“ asmens parašas, kad krovinį priėmė, tą
pačia dieną, vairuotojui prašant, ieškovui buvo išrašyta ir sąskaita-faktūra apmokėti
už krovinio pristatymą. Nurodytą sąskaitą-faktūrą, kuri buvo apmokėta 2006 m.
lapkričio 30 d., pasirašė A. S.,
tačiau ieškovo įmonės vadovas negalėjo pasirašyti sąskaitos-faktūros ir
sankcionuoti jos apmokėjimą, todėl J. L. nebuvo įsitikinęs, kad atsakovas
pavedimą įvykdė ir važtaraštyje buvo jo parašas.
Ieškovas
UAB ,,Albruva“ dubliku su atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytais
argumentais nesutiko.
Nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog UAB „Setvita“ apie UAB „Albruva“
krovinio ekspedijavimą ar vežimą nieko nežinojo, jokių įsipareigojimų nebuvo
prisiėmę bei niekam nedavė tokių įgaliojimų yra nepagrįsti, nes 2006 m.
lapkričio 8 d. atsakovas, vykdydamas susitarimą priėmė minėta krovinį, jį
pakrovė ir tai patvirtino krovinio važtaraštis, pasirašytas vairuotojo S. L., bei atsakovo išrašyta
PVM sąskaita-faktūra už krovinio vežimo paslaugas 434,24 Lt sumoje, kurią
ieškovas apmokėjo. Nesutiko dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu – J. L., nes atsakovas
privalėjo atlyginti ieškovo patirtų nuostolių, kurie atsirado dėl atsakovo
darbuotojo S. L. netinkamo
savo pareigų atlikimo.
Dubliku tretysis suinteresuotas
asmuo IĮ V. L. įmonė
palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją,
nesutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti
pilnai.
Atsakovas UAB ,,Setvita“
tripliku palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.
II.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009
m. vasario 25 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Ieškovo UAB „Albruva“ naudai iš atsakovo UAB
„Setvita“ priteista 17271,90 Lt nuostolių, 6 procentai metinių
palūkanų nuo priteistos sumos (17271,90 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme
(2008-03-06) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 518 Lt žyminio mokesčio, 4137
Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti, 461,85 Lt išlaidų
už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu; Trečiajam asmeniui IĮ V. L. įmonės naudai iš
atsakovo UAB „Setvita“ priteista 1000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad vežimo sutarties
sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 str.), todėl
nustatęs, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą vežimo sutartį patvirtino 2006
m. lapkričio 9 d. Krovinio važtaraštis Serija ALB Nr. 000369 bei įvertinęs
bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, jog krovinys gavėjui IĮ V. L. įmonei pristatytas nebuvo (Lietuvos
Respublikos kelių transporto kodekso 45 str. 4 d., CK 6.820 str. 1 d.). Teismas
konstatavo, kad ieškovas atsakovo 2006 m. lapkričio 9 d. išrašytą PVM
sąskaitą-faktūrą serija SET Nr. 7001 apmokėjo, dėl sąskaitos nepagrįstumo
atsakovas į ieškovą nesikreipė, o ieškinį dalyje dėl 434,24 Lt sumos pripažino
bei pripažino, kad tinkami neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl įvertinęs
aplinkybę, jog tiek J. L.,
kuris tarėsi dėl krovinio pervežimo, tiek prekę priėmęs transportuoti
vairuotojas S. L. su
atsakovo įmone UAB „Setvita“ buvo susiję darbo santykiais krovinio vežimo metu,
sprendė, kad atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo
darbuotojai veikė savo interesais, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.264
straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m.
rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. 300 14.1 punktu, tenkino ieškovo ieškinį
priteisdamas jo naudai iš atsakovo 16837,66 Lt krovinio vertės bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo
bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210
str. 2 d.). Remiantis Civilinio proceso kodekso 79 str., 80 str. 1 d. 4
p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str., ieškovui iš atsakovo buvo priteistos
turėtos bylinėjimosi išlaidos – 518 Lt žyminio mokesčio,
4137 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, 461,85 Lt
išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 str., trečiajam
asmeniui IĮ V. L. įmonei
iš atsakovo priteista 1000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.
III.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas UAB ,,Setvita“ apeliaciniu
skundu prašo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios
instancijos teismui; priteisti iš ieškovo UAB ,,Albruva“ atsakovo patirtas
bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą
sprendimą, netinkamai ištyrė bei įvertino į bylą pateiktus įrodymus, rėmėsi
įrodymais keliančiais abejonių dėl jų patikimumo, nepašalino prieštaravimų tarp faktinių bylos duomenų
(CPK 176 str., 179 str., 185 str.), todėl buvo įgyvendintas ne realus, o
formalus teisingumas. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog jis
yra netinkama šalis byloje ir netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes
padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas nesikreipė į ieškovą dėl apmokėjimo
nepagrįstumo, bei netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Pirmos
instancijos teismas neleido atsakovui pateikti įrodymų, jog J. L. bei S. L. veikė savo interesais, nes jų atžvilgiu,
pagal atsakovo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius
nusikaltimo numatyto Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir be pagrindo
atsisakė sustabdyti civilinę bylą iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, kas
sąlygojo jog teismas negalėjo nustatyti visų reikšmingų bylos aplinkybių ir
teisingai išnagrinėti bylos. Pagal atsakovo UAB ,,Setvila“ užsakymus,
vairuotojas S. L. 2006-11-09,
10 00 valandą turėjo priimti krovinį iš UAB ,,Baltic Master“ ir vykti į
Mariampolę, todėl ieškovo krovinio priimti
ir vykti į Jonavą negalėjo. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog
atsakovas pripažino ieškinį dalyje dėl 434,24 Lt sumos sumokėtos už vežimą, nes
atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu ne todėl, kad netinkamai įvykdė savo
sutartinius įsipareigojimus, o dėl to, kad ginčo užsakymo gavęs nebuvo ir jo
nevykdė. Atsakovas į ieškovą anksčiau nesikreipė dėl apmokėjimo pagrįstumo, nes
nebuvo atkreiptas dėmesys į ieškovo atliką mokėjimą. Priimdamas
skundžiamą sprendimą, teismas neįvertino, jog ĮI V. L. įmonė,
atsiliepime pripažino, jog jokio krovinio iš ieškovo nepirko. Liko neįvertinta
aplinkybė, jog J. L. pripažino,
kad S. L. jam pateikė
2006-11-09 krovinio važtaraštį Nr. ALB 000369 su ieškovo atsakingo darbuotojo
parašu, kad krovinys buvo priimtas, todėl atsakovas daro išvadą, jog krovinys
buvo gražintas ieškovui, nes ĮI V. L. įmonė jokių lentų nepirko ir
jų nepriėmė. Kadangi vežimas buvo atliktas, ieškovas už jį sumokėjo. Teismas
neįvertino aplinkybės, jog ieškovas į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip
vieneriems metams nuo įvykdyto vežimo ir per paminėta laikotarpį jokių
pretenzijų dėl nepristatyto krovinio
nereiškė. Reikšmingas teisingam bylos išsprendimui aplinkybes galėjo nurodyti J. L. ir S. L., tačiau dėl pirmos instancijos teismo netinkamai taikomų
procesinių teisės normų reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą (CPK
130 str.) nurodyti asmenys išsamių paaiškinimų nedavė, todėl byloje nebuvo
nustatytos reikšmingos aplinkybės, nepašalinti esminiai prieštaravimai,
neatskleista bylos esmė. Procesiniai dokumentai viešojo paskelbimo būdu galėjo
būti įteikti nežinant asmens gyvenamosios vietos ar negalint paskirti
kuriatoriaus, tuo tarpu J. L. ir S. L.
procesiniai dokumentai jų gyvenamojoje
vietoje buvo įteikiami ir J. L. pateikė
atsiliepimą į ieškinį, o S. L.
nuolat vengė priimti procesinius
dokumentus. Kadangi atsisakymas priimti procesinius dokumentus prilyginamas šių
dokumentų įteikimui (CPK 124 str. 2 d.), teismas neturėjo pagrindo taikyti
viešo procesinių dokumentų įteikimo būdo (CPK 130 str.) Dėl nurodytų aplinkybių
prašo teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos
instancijos teismui.
Ieškovas UAB ,,Albruva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį
teismo sprendimą palikti nepkeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš
atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pirmos instancijos teismas
visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir šalių argumentus ir priėmė
teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo
prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji
bylą, nes byloje, buvo surinkta pakankamai duomenų, jog procesinis sprendimas
baudžiamojoje byloje neturės įtakos teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui
(CPK 163 str. 3 d.). Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių
aplinkybę, jog ginčo šalys tarpusavyje bendrabarbiavo ir susitarė dėl krovinio
pristatymo į Jonavą, todėl atsakovas
išrašė PVM sąskaita-faktūra SET Nr. 7001, dėl 434,24 Lt sumos
apmokėjimo, o ieškovas ją apmokėjo. Atsakovas nepateikė krovinio važtaraščio su gavėjo parašu, nes
netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir krovinio gavėjui nepristatė,
ko pasekoje ieškovas dėl atsakovo darbuotojų kaltės patyrė nuostolius, kuriuos
atsakovas privalo atlyginti (CK 6.264 str., DK 255 str.). Be to, ikiteisminis
tyrimas byloje buvo nutrauktas, konstatavus, jog atsakovo darbuotojų veiksmuose
nėra nusikaltimo numatyto Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje požymių.
Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog J.
L. ir S. L. parodymai
turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, nes byloje pakako įrodymų
apie netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Be to, apie bylos nagrinėjimą abu liudytojai
buvo informuoti viešojo paskelbimo būdu. Atsakovas nepagrįstai nurodė, jog į
teismą buvo kreiptąsi praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo įvykdyto
vežimo, nes ieškovas su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš IĮ V. L. įmonės, 2007-11-05 kreipėsi į Kauno miesto
apylinkės teismą. Atsakovas byloje buvo trečiuoju asmeniu ir nepateikė jokių
įrodymų, jog krovinys buvo pristatytas IĮ V. L. įmonei, todėl 2008-03-03 ieškovas su
ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja
bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2
dalys).
Apeliacinės instancijos teismas,
išnagrinėjęs bei įvertinęs bylos
medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius
argumentus, sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario
25 d. sprendimas iš esmės atitinka
faktines bylos aplinkybes, teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės
ir procesinės teisės normas reglamentuojančias
krovinių pervežimo teisinius santykius bei atsakomybę už netinkamą
prievolės įvykdymą (CPK 183 str., 185
str.). Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimo
argumentais ir išvadomis, jų
nebekartoja.
Dėl apeliaciniame skunde keliamo
reikalavimo panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą dėl procesinių teisės normų pažeidimo.
Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio
1 dalis nustato, kad procesinės teisės
normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimą panaikinti tik tada, jeigu dėl
šio pažeidimo galėjo būti neteisingai
išspręsta byla.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad byla išnagrinėta
paviršutiniškai, neatskleista bylos esmė.
Atsakovas, pagal savo įstatus (b.l. 206)
yra juridinis asmuo, kuris valdymo ir kitais klausimais vadovaujasi Lietuvos Respublikos Civiliniu
kodeksu, LR Akcinių bendrovių įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais (Įstatų 9
skyrius).
Taigi, pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas įrodymus,
kurie sudaro ieškovo ieškinio pagrindą, atsakovo pateiktus įrodymus (CPK 178
str.), kuriais buvo atsikirtinėjama į ieškovo materialinį-teisinį reikalavimą,
būtent ir vadovavosi materialinės teisės normomis, kurios reguliuoja krovinio pervežimo bei
materialinės atsakomybės už netinkamą prievolių įvykdymą teisinius santykius. Bylos medžiaga paneigia atsakovo
teiginį, kad tarp ieškovo ir atsakovo nėra buvę krovinio pervežimo teisinių
santykių. Į bylą ieškovo pateikti pervežimo dokumetai įrodo, kad atsakovas yra
ne kartą atlikęs krovinio pervežimus pagal ieškovo užsakymą.
Tai, kad UAB ,,Setvita“ nėra griežtos
užsakymų priėmimo bei įforminimo tvarkos, patvirtina bylos medžiaga, tačiau tai
yra paties atsakovo problema.
Atsakovas yra ūkio subjektas, vykdantis
krovinių automobiliais gabenimą, todėl jam privalomos Lietuvos Respublikos Kelių transporto
kodekso normos, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos 1997 m. rugpjūčio
8 d. įsakymu Nr. 300 patvirtintos krovinių vidaus vežimo kelių transportu
taisyklės.
Atsakovas nepateikė įrodymų, kad krovinį perdavė vežimo dokumente
nurodytam gavėjui, todėl sutinkamai su
Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 45 straipsnio 4 dalimi bei
Civilinio kodekso 6.820 straipsnio 1 dalimi, atsako krovinio siuntėjui už
krovinio pervežimo neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą.
Kadangi krovinio pervežimo teisiniai
santykiai tarp ieškovo ir atsakovo atsirado dėl atsakovo darbuotojų veiksmų,
todėl sutinkamai Civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1 dalimi, ieškovo patirtus
nuostolius privalo atlyginti atsakovas.
Pirmos instancijos teismo sprendimo išvados ir argumentai yra pagrįsti
įrodymais esančiais byloje (CPK 263 str., 265 str. 1 d.), todėl tenkinti
apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 98
straipsniu iš atsakovo, ieškovo naudai priteistinos 2117,50 Lt išlaidos advokato pagalbai apeliacinės
instancijos teisme atlyginti, o Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio, 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu
valstybei – 17,50 Lt išlaidos susijusios su
procesinių dokumentų įteikimu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326
straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 1-o apylinkės
teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo UAB ,,Setvita“ apeliacinį skundą
atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Setvita“ į.k. 125862839 ieškovo UAB ,,Albruva“ į.k.124637939 naudai
2117,50 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme
atlyginti, o valstybės naudai 17,50 Lt išlaidas susijusias su procesinių
dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkas
Petras Jaržemskis
Teisėjos
Rasa
Gudžiūnienė
Tatjana Žukauskienė