Civilinė byla Nr. Nr. 2A-1531-823/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18973-2013-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 44.2.4.1; 114.4; 114.11
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugpjūčio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui G. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo G. J. 1 297,06 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2012 m. birželio 15 d. apie 14 val. atvyko į degalinę „Orlen“, esančią (duomenys neskelbtini), nusipirkti kavos. Jam išvykstant iš degalinės, prieš jo automobilį išlindo atsakovas su sutuoktine. Ieškovas savo vairuojamą automobilį sustabdė. Tuo metu atsakovas trenkė ranka į ieškovo automobilio variklio gaubtą ir ėmė necenzūriniais žodžiais keikti ieškovą. Sąlyčio tarp ieškovo automobilio ir atsakovo ar jo sutuoktinės nebuvo, todėl ieškovas nesuprato, kodėl atsakovas pradėjo neteisėtus veiksmus. Ieškovui atidarius automobilio dureles, atsakovas užpuolė ieškovą ir rankos kumščiu smūgiavo ieškovui į veidą, tokiu būdu padarydamas kūno sužalojimus (mėlynės bei kraujosruvos veido srityje bei kitose kūno vietose). Po minėto įvykio, ieškovui apžiūrėjus jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Nissan Murano v./n. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėta, kad yra žymiai įlenktas automobilio variklio gaubtas. Ieškovas į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, tačiau atsakovas, vengdamas atsakomybės ir elgdamasis nesąžiningai, iš įvykio vietos pasišalino. Tą pačią dieną ieškovo pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju.
Ieškovo teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis, negerbdamas teisės aktuose įtvirtintų ieškovo teisių į asmens neliečiamybę bei nuosavybės apsaugą, ne tik trenkdamas ranka į ieškovo automobilį jį apgadino, bet ir, neturėdamas pagrindo, užpuolė ieškovą, kuriam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė turtinę žalą – buvo priverstas remontuoti automobilį ir patyrė 1 297,06 Lt automobilio remonto išlaidų. Atsakovo aiškiai visuomenėje nepriimtini veiksmai, kuriais ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, lėmė ieškovo fizinį skausmą ir didelį nerimą, susijaudinimą dėl įvykusio išpuolio. Ieškovas yra įmonės direktorius, nuolat dalyvaujantis verslo susitikimuose bei santykiuose su klientais ir partneriais. Esant sumušimams veido srityje, ieškovas buvo priverstas aiškintis prieš trečiuosius asmenis dėl išvaizdos, patirti nepatogumų darbinėje veikloje. Atsakovui tenka pareiga atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų ieškovui atsiradusią neturtinę žalą – 5 000 Lt. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovas nurodė, kad, nors žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama ir savo kaltę paneigiančius įrodymus privalo pateikti atsakovas, tačiau ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02316-12 medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovo elgesys buvo tyčinis, t. y. atsakovas suprato, kad savo veiksmais daro žalą ieškovo turtui bei sveikatai ir norėjo taip elgtis.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo G. J. ieškovo V. J. naudai 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 4 Lt žyminio mokesčio, iš viso – 304 Lt.
Teismas pažymėjo, kad ieškovui priklausančio automobilio gaubto remonto darbai buvo įvertinti praėjus beveik vieneriems metams po įvykio, t.y. tik 2013 m. balandžio 4 d., todėl šiuo metu nebėra galimybės objektyviai nustatyti, ar automobilio sugadinimai buvo sąlygoti atsakovo veiksmų. Ieškovas yra verslininkas, todėl jam keliami dideli rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kadangi ieškovas tik beveik po metų kreipėsi dėl žalos įvertinimo, jo pateikti įrodymai nėra pakankami faktui, kad būtent atsakovo veiksmai sąlygojo automobilio sugadinimus, t.y. prašomą priteisti turtinę žalą, konstatuoti. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad įvykio dieną ar netrukus po jo buvo užfiksuotas žymus ieškovui priklausančio automobilio variklio gaubto įlenkimas.
Teismas sprendė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t.y. sužalojo ieškovą, taip pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą laikytis elgesio taisyklių ir savo veiksmais nedaryti kitam asmeniui žalos. Atsakovo kaltė yra įrodyta 2012 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu bei specialisto išvada, todėl egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Didinantys neturtinės žalos atlyginimą kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis (sveikata) ir žalą padariusio asmens kaltė; mažinantys – pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas (nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos padariniai (nenustatyta liekamųjų reiškinių). Spręsdamas dėl ieškovo patirtų išgyvenimų, nerimo, nepatogumų darbe, teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė teismui jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių, jog jis kreipėsi į medicinos įstaigą, vartojo vaistus, ar kad jam buvo taikytas gydymas, taip pat įrodymų, kad dėl patirtų sužalojimų ieškovas patyrė nepatogumų darbe, neatvyko į verslo susitikimus, prarado ar sumažėjo jo pajamos, bendravimo galimybės. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog tarp ieškovo automobilio ir atsakovo nebuvo sąlyčio, nėra patvirtinta jokiais duomenimis, todėl sprendė, kad ieškovo elgesys taip pat sąlygojo 2012 m. birželio 15 d. kilusias pasekmes. Teismo vertinimu, ieškovas taip pat turėjo pareigą pasirūpinti savo saugumu, elgtis atidžiai, nesivelti į konfliktą, nesuteikti jam net mažiausios dingsties.
- Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies atmestas ieškovo V. J. ieškinys, ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti ieškovo ieškinį; iš atsakovo G. J. ieškovo V. J. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar automobilio sugadinimai buvo sąlygoti atsakovo veiksmų, yra padaryta akivaizdžiai netinkamai ištyrus visas svarbias bylai aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02316-12 medžiagoje yra užfiksuotas akivaizdus faktas, kad atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo dieną buvo įlenktas ieškovo automobilio variklio gaubtas, todėl būtent minėta medžiaga gali paneigti nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą apie priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui atsiradusios turtinės žalos tariamą nebuvimą. Šiuo atveju teismas ne tik kad netenkino ieškovo prašymo išreikalauti ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02316-12 medžiagą, tačiau apskritai nepasisakė dėl minėto prašymo, todėl, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 8 straipsnio reikalavimus, ir tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Atsakovas, būdamas nesąžiningas ir piktnaudžiaudamas teise, nepateikė savo pozicijos byloje, todėl ieškovo parodymai teisme turėjo būti vertinami kaip pagrįsti.
2) Atsakovo aiškiai visuomenėje nepriimtini veiksmai, kuriais ieškovui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, lėmė ieškovo fizinį skausmą ir didelį nerimą, susijaudinimą dėl įvykusio išpuolio. Be jokio pagrindo viešoje vietoje panaudotas smurtas psichologiniu požiūriu turi išliekamąjį pobūdį, kuris ieškovui pasireiškė nerimu bei psichologiniu diskomfortu. Nors atsakovo neteisėti veiksmai esminių išliekamųjų padarinių ieškovo fizinei sveikatai nesukėlė, tačiau ieškovui pasireiškė psichologiniais išgyvenimais, stresu, emocine depresija ir sukrėtimais. Ieškovas iki šiol negali jaustis saugus, nes prarado pasitikėjimą visuomenės saugumu, jam nuolat kyla abejonių, ar tokio pobūdžio išpuolis negali pasikartoti. Ieškovo patirti išgyvenimai yra akivaizdūs ir suprantami, todėl teismui papildomai reikalaujant juos įrodinėti, ieškovui būtų priskirta pareiga įrodyti tai, kas neįmanoma.
3) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje reikšmingu pripažįstamą neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – žalą padariusio asmens kaltę, tai, kad atsakovo veiksmai buvo tyčiniai, smurtas panaudotas be jokios svarbios priežasties. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovo prievolės atlyginti neturtinę žalą dydis galėtų mažėti dėl jo prastos turtinės padėties – atsakovas savo pozicijos, elgdamasis pasyviai ir nesąžiningai, byloje nepareiškė, o įrodymų, pagrindžiančių prastą jo turtinę padėtį, nepateikė. Teismas visiškai atmetė ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau kartu papildomai nurodė, jog dėl to mažina ir priteistinos neturtinės žalos dydį. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta nei formuojama kasacinio teismo praktika, nei protingumo kriterijais.
4) Teismai, vertindami dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteistiną neturtinės žalos dydį, yra pripažinę, kad, esant nurodytam sveikatos sutrikdymo mastui, gali būti priteisiamas panašus į ieškovo prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis, koks buvo priteistas ieškovui, negali būti vertinamas kaip protingas ir atitinkantis pažeistų vertybių pobūdį.
5) Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog ieškovo elgesys taip pat sąlygojo kilusias pasekmes. Ieškovas į konfliktą su atsakovu buvo įtrauktas ne savo valia. Vien aplinkybė, kad ieškovas išlipo iš automobilio tam, jog išsiaiškintų, dėl ko jį necenzūriniais žodžiais keikia ir į automobilį trenkia atsakovas, negali būti laikoma sąmoningu ketinimu dalyvauti konflikte. Ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02316-12 medžiagoje, kurios netyrė teismas, esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog atsakovas pirmasis ėmė smūgiuoti ieškovui. Atsakovo elgesys tiek po konflikto, tiek bylos nagrinėjimo metu negali būti laikomas sąžiningu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu atsakovas akivaizdžiai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jis turi judėjimo sutrikimų, kad ieškovas neva automobiliu atsitrenkė į atsakovo dešinę koją, nors ieškovas nuosekliai teigė, jog sąlyčio nebuvo. Vaizdo įraše matyti, kad prie atsakovo automobiliu buvo priartėta iš kairės pusės, todėl dešinė atsakovo koja niekaip negalėjo būti sužeista. Be to, pats atsakovas patvirtino, kad į medikus nesikreipė. Atsakovas akivaizdžiai vengė akistatos su policijos pareigūnais, nes iškart po įvykio pasišalino, o nagrinėjant šią bylą vengė priimti procesinius dokumentus. Šiuo atveju nesąžininga ginčo šalis yra atsakovas. Minėta aplinkybė yra svarbi nustatant ir priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį.
- Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Apeliacinis skundas grindžiamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu ir netinkamu įrodymų vertinimu, sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo atlyginti turtinę žalą, ir neteisingu įrodymų vertinimu bei nukrypimu nuo teismų praktikos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
- Dėl ieškovui padarytos turtinės žalos
Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui pateiktu ieškiniu ieškovas be kita ko prašė teismo iš Vilniaus apygardos prokuratūros išreikalauti ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02316-12 medžiagą. Šis procesinis prašymas pirmosios instancijos teismo nebuvo išspręstas, t.y. nei patenkintas, nei atmestas. Sutiktina su apelianto argumentu, kad toks byloje dalyvaujančio asmens procesinio prašymo neišsprendimas laikytinas proceso teisės normų pažeidimu, tačiau ši aplinkybė galėtų būti pakankamu pagrindu panaikinti (pakeisti) ginčijamą sprendimą tik tuo atveju, jei dėl šios priežasties galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis), t.y. turėtų būti nustatyta, kad toks prašymas pirmosios instancijos teismo turėjo būti patenkintas, o šio prašymo neišsprendimas (nepatenkinimas) įtakojo bylos baigtį.
Pagal CPK 199 straipsnį asmuo, prašantis teismo išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą, turi ne tik jį nurodyti, bet ir paaiškinti, kokias aplinkybes šis įrodymas turi pagrįsti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo atstovas – advokatas, prieš pateikdamas ieškinį teismui turėjo galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b.l. 15) ir su ja susipažino. Nepaisant to, ieškinyje aiškiai neįvardytos aplinkybės, kurias turėtų patvirtinti išreikalautina ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir nenurodyta, kokie konkrečiai ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys šias aplinkybes patvirtina. Poreikis išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą ieškinyje formuluojamas abstrakčiai – teigiama, kad ši medžiaga (neatskleidžiant, kokie konkrečiai ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys) turėtų patvirtinti atsakovo tyčinį elgesį (b.l. 6). Kolegijos vertinimu, ieškinyje suformuluotas ieškovo prašymas išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą neatitiko CPK 199 straipsnio reikalavimų (dėl jo abstraktumo) ir todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai galėjo būti netenkinamas, ypač atsižvelgiant į tai, jog atsakovo kaltės įrodinėjimas nepatenka į ieškovo įrodinėjimo pareigos apimtį, o jokių kitų aplinkybių, kurias ši medžiaga turėtų patvirtinti, ieškinyje ieškovas nenurodė. Pažymėtina ir tai, kad byloje vykusio teismo posėdžio metu nei ieškovas, nei jo atstovas procesinių prašymų nereiškė ir pildyti bylos medžiagos neprašė (b.l. 49).
Nustačius, kad prašymas dėl įrodymo išreikalavimo, kuris pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nebuvo išspręstas, turėjo būti teismo atmestas, kolegija sprendžia nesant pagrindo tenkinti apelianto apeliaciniame skunde pateiktą prašymą išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą apeliaciniame procese, kadangi nėra pagrindo konstatuoti, jog šis įrodymas atitinka CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų leistinumo apeliaciniame procese sąlygas, ir dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo sprendžia pagal byloje surinktus įrodymus.
Reikšdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti atsakovo neteisėtų veiksmų faktą, žalos faktą ir dydį, bei priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
Kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai neleidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje neįrodytas atsakovo neteisėtų veiksmų faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Į bylą pateiktas 2012 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame be kita ko nurodoma, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012 m. birželio 15 d. (įvykio dieną) pagal V. J. (nagrinėjamos bylos ieškovo) pareiškimą, kuriame nurodyta, kad G. J. (nagrinėjamos bylos atsakovas) įvykusio konflikto metu trenkė jam kumščiu į veidą ir apgadino automobilį. Nutarime fiksuoti nagrinėjamos bylos ieškovo paaiškinimai, kad G. J. konflikto metu trenkė į ieškovui priklausančio automobilio variklio gaubtą, kuris buvo įlenktas, žala vertinama apie 1 000 Lt. Liudytoja I. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad G. J. kaire ranka atsirėmė į ieškovui priklausančio automobilio priekį. Specialiuoju liudytoju apklaustas nagrinėjamos bylos atsakovas paaiškino, kad iš susijaudinimo trenkė rankos delnu į variklio gaubtą; ar apgadino automobilio gaubtą, ar jis jau buvo įlenktas, pasakyti negali (b.l. 14). Pažymėtina, kad ieškovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai dėl automobilio variklio gaubto apgadinimo buvo nuoseklūs ir atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus. Jokie ieškovo pateiktus įrodymus dėl žalos atsiradimo fakto ir/ar dydžio paneigiantys įrodymai byloje nepateikti, o ieškovo reikalaujamas turtinės žalos dydis iš esmės atitinka žalos dydį, ieškovo nurodytą ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, byloje surinktų įrodymų visetas, įskaitant ir paties atsakovo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, leidžia teigti esant labiau tikėtinu, kad ieškovui priklausančio automobilio apgadinimas buvo sąlygotas neteisėtų atsakovo veiksmų – smūgio ranka į ieškovui priklausančio automobilio gaubtą. Vien ta aplinkybė, kad žalos vertinimas atliktas praėjus ilgam laiko tarpui nuo įvykio, nėra pakankamas šiai aplinkybei paneigti.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atmestas nepagrįstai ir ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, tenkinant šį ieškovo reikalavimą.
- Dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos dydžio
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjančio teismo funkcija – nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo sunkumas, sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti nukentėjusių asmenų dvasiniai išgyvenimai teismo įvertinti atitinkama pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina ir į šiuos reikšmingus kriterijus: sužalojimo būdą, žalos padariusio asmens kaltę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kompensuotinos neturtinės žalos dydžio klausimui spręsti taip pat reikšminga yra paties nukentėjusiojo kaltė dėl prisidėjimo prie žalos atsiradimo. Atsakovo turtinė padėtis nelaikytina lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2004).
Apelianto nurodomus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus: žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčijamu sprendimu, ir kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad sveikatos sužalojimas nesukėlė išliekamųjų reiškinių ieškovo sveikatai. Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad sveikatos sužalojimo sąlygoto pajamų praradimo ar dėl šio sužalojimo atidėtų verslo susitikimų neįmanoma įrodyti. Tai patvirtinančių įrodymų apeliantas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog patirto sužalojimo padariniai turėjo įtakos jo darbinei veiklai.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų vertino turtinę žalą, padarytą ne dėl ieškovo sveikatos, o dėl jo turto sužalojimo. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad būtent sveikatos sužalojimas būtų lėmęs ieškovui turtines pasekmes (ieškovas būtų turėjęs gydymo išlaidų, praradęs darbinių pajamų), todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl turtinės žalos nebuvimo yra iš esmės pagrįsta.
Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas kaip neturtinės žalos mažinimo kriterijų nagrinėjamu atveju nepagrįstai įvardijo paties ieškovo kaltę. Šiuo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Teisės subjektų veiksmų neteisėtumas nepreziumuojamas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, todėl, nesant byloje įrodymų, kad ieškovas jam priklausančiu automobiliu kliudė atsakovą ar kitaip prisidėjo prie kilusio konflikto, ši aplinkybė byloje negalėjo būti laikoma nustatyta (kaip nurodė pirmosios instancijos teismas – nepaneigta). Pažymėtina, kad ne ieškovui tenka procesinė pareiga paneigti savo kaltę dėl kilusio incidento, o būtent atsakovui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad ieškovas savo veiksmais yra prisidėjęs prie žalos atsiradimo. Kadangi, kolegijos vertinimu, ieškovo kaltė dėl kilusio incidento byloje neįrodyta, apelianto argumentai, susiję su neva melagingais atsakovo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kolegijos neanalizuojami kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamam klausimui spręsti.
Apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, turėtų atsižvelgti į teismų priimtus sprendimus analogiškose bylose, tačiau vadovautis teismų precedentais teismai turi ne a priori, o atsižvelgdami į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2003; 2008 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2008; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008, kt.). Apelianto nurodomose teismų nagrinėtose bylose, nors nukentėjusiojo asmens sveikatos sutrikdymo laipsnis buvo toks pat, kaip nagrinėjamoje byloje, skyrėsi kiti kriterijai, reikšmingi sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio: buvo sunkiai sužalotas kartu važiavęs nukentėjusiojo vaikas (civilinė byla Nr. 3K-3-131/2007), dėl sužalojimo nukentėjusysis kurį laiką buvo gydomas ligoninėje (civilinė byla Nr. 2A-311-115/2011). Kita vertus, sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis ženkliai skiriasi (yra mažesnis) nei teismų priteisiami dydžiai panašiose bylose ir neatitinka pažeistos vertybės (asmens sveikatos) pobūdžio, todėl, kolegijos vertinimu, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neturtinės žalos atlyginimo dalyje turi būti keičiamas.
Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su reikšmingais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais (ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs ilgalaikių pasekmių, sužalojimo įtaka ieškovo darbinei veiklai neįrodyta, turtinė žala dėl sveikatos sužalojimo nenustatyta, tačiau ieškovo sveikata sutrikdyta tyčiniais atsakovo veiksmais, ieškovo kaltė dėl kilusio įvykio neįrodyta) sprendžia, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui iš atsakovo priteistas neturtinės žalos atlyginimas didintinas iki 1 000 Lt.
- Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų
Ieškiniu ieškovas be kita ko prašė priteisti jam 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą turtinės žalos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teisme tenkinus ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas (CK 6.210 straipsnis, 6.37 straipsnis).
Ieškovas yra sumokėjęs žyminį mokestį tik už reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kuris apeliacinės instancijos teismo nutartimi tenkinamas, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiami 72 Lt už ieškinio padavimą sumokėto žyminio mokesčio ir 72 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1297,06 Lt (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt septynis litus šešis centus) turtinės žalos atlyginimo, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 1297,06 Lt sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio.“
Priteisti iš atsakovo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 72 Lt (septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Kolegijos pirmininkė Goda Ambrasaitė - Balynienė
Teisėjai Rūta Burdulienė
Vidas Stankevičius