Civilinė byla Nr. 3K-3-562/2006
Procesinio sprendimo kategorija 36.1
„S“
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Sigito Gurevičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 26 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. A. B. ieškinį atsakovui R. R. dėl palūkanų priteisimo ir atsakovo R. R. priešieškinį ieškovui K. A. B. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. A. B. teismo prašė priteisti iš atsakovo R. R. 20 013 Lt palūkanų ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Ieškovas nurodė, kad žodiniu susitarimu 2000 metais paskolino atsakovui 5000 JAV dolerių. Dalį paskolos atsakovas grąžino. 2000 m. rugsėjo 16 d. paskolos raštu, atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui likusią paskolos dalį - 4765 JAV dolerius (19 060 Lt) - ir mokėti 3 procentų dydžio mėnesines palūkanas. Vykdydamas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2001 m. sausio 25 d. įsakymą, atsakovas 19 060 Lt skolą ir 1915,53 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2000 m. rugsėjo 16 d. iki 2001 m. sausio 03 d. grąžino tik 2003 m. gruodžio 4 d. Ieškovo teigimu, atsakovas, nemokėdamas 3 procentų mėnesinių palūkanų, ieškovo pinigais naudojosi 35 mėnesius ir už tai privalo sumokėti jam 20 013 Lt palūkanų. Paskolą patvirtinančiuose dokumentuose piniginės prievolės nurodymas užsienio valiuta neatima iš kreditoriaus teisės reikalauti priteisti paskolintų pinigų įstatymo nustatyta valiuta. Palūkanų dydis nebuvo vienašališkai primestas atsakovui, nes dėl palūkanų šalys sutarė abipusiškai. Reikalaujamos sumokėti palūkanos negali būti traktuojamos kaip neprotingos ar neteisingos ir negali būti mažinamos, nes atsakovas niekada nekėlė pretenzijų dėl jų dydžio.
Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, teismo prašė pripažinti 1997 m. gegužės 22 d. paskolos sutartį kartu su jos 1999 m. gegužės 22 d., 2000 m. sausio 23 d., 2000 m. vasario 22 d. perrašytais tekstais negaliojančiais ir, taikant dalinę restituciją, priteisti jam iš ieškovo 17 460 Lt neteisėtai gautų palūkanų.
Atsakovas nurodė, kad nurodyti paskolos rašteliai patvirtina tos pačios 5000 JAV dolerių sumos paskolą, to neneigia ir ieškovas. Paskolos sutartis negalioja, nes buvo pažeisti Pinigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnis, reglamentuojantis, kad užsienio valiuta gali būti naudojama tik mokėjimams ir atsiskaitymams su užsienio valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis, esančiais ne Lietuvos teritorijoje. Ieškovas vertėsi draudžiama nelicencijuota veikla - paskolos teikimu užsienio valiuta - neturėdamas Lietuvos banko leidimo. Pripažinus paskolos sutartį negaliojančia, viena šalis kitai turi grąžinti viską, ką yra gavusi pagal sutartį. Atsakovas 5000 JAV dolerių skolą ieškovui grąžino 2003 m. gruodžio 4 d., todėl ieškovas turi grąžinti atsakovui 17 460 Lt neteisėtai gautų palūkanų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo R. R. ieškovui K. A. B. 10 006,50 Lt palūkanų ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2004 m. rugpjūčio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 10 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys 1997 m. gegužės 22 d. sudarė žodinę sutartį dėl 5000 JAV dolerių paskolos ir sutarė, kad už naudojimąsi paskola R. R. mokės K. A. B. 2 procentų dydžio mėnesines palūkanas. 1999 m. gegužės 22 d., 2000 m. sausio 23 d., 2000 m. vasario 22 d. paskolos sutartys bei 2000 m. rugsėjo 16 d. paskolos raštas yra tos pačios 1997 m. gegužės 22 d. paskolos sutarties tęsinys. Minėtais paskolų rašteliais šalys sutarė pratęsti paskolos grąžinimo terminus ir padidinti mėnesines palūkanas iki 3 procentų. Teismai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas vykdė prievolę mokėti kas mėnesį sutartas 3 procentų palūkanas už naudojimąsi ieškovo paskolintais pinigais nuo 2001 m. sausio 3 d. iki 2003 m. gruodžio 4 d. (35 mėnesius). Teismai sprendė, kad palūkanos nuo 19 060 Lt sumos per 1 mėnesį yra 571 Lt, o už 35 mėnesius – 20 013 Lt. Vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais teismai padarė išvadą, kad tokios palūkanos yra per didelės ir neprotingos, todėl sumažino jas iki 1,5 procento per mėnesį , tai už 35 mėnesius sudaro 10 006,50 Lt.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas R. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 10 d. nutartį ir civilinę bylą nutraukti. Kasatorius skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismai nesivadovavo CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, kuriose reglamentuojamas bylos nutraukimo pagrindas, jeigu jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pagal tą patį 2000 m. rugsėjo 16 d. paskolos raštą, kuris buvo ieškinio pagrindas ir šioje byloje, ieškovui jam priklausančios sumos Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2001 m. sausio 25 d. įsakymu jau yra priteistos.
2. Teismai pažeidė CK 6.123 straipsnio nuostatą, reglamentuojančią prievolės pabaigą. Teismai neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad ieškovas vietoje teismo įsakymo vykdymo pasirinko jau išspręstam ginčui naują, ne vykdymo, bet teisminį procesą. Nauju teismo sprendimu ieškovas įgijo reikalavimo teisę į priteistą 10 006,50 Lt palūkanų sumą ir į 5 procentus palūkanų nuo šių priteistų palūkanų. Toks ieškovo procesinis veiksmas pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį nusprendė atsakovo prievolės pasibaigimą, tai užkerta kelią reikalauti įvykdyti teismo įsakymą.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2001 m. sausio 25 d. įsakymu įsakė išieškoti iš R. R. 20 975,53 Lt pagal šalių sudarytą paskolos sutartį. Teismo įsakymas buvo įvykdytas tik 2003 m. gruodžio 4 d. Ieškovo teigimu, jam turi būti priteistos penkių procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, nes atsakovas 35 mėnesius be užmokesčio naudojosi teismo priteistais ir jam negrąžintais pinigais.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Civilinėje teisėje yra įtvirtinta taisyklė, kad jei skolininkas pažeidžia piniginę prievolę, t. y. laiku nesumoka kreditoriui skolos, tai jis daro kreditoriui nuostolius, nes be užmokesčio toliau naudojasi jo piniginėmis lėšomis. Dėl to skolininkas privalo mokėti sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jeigu pareiškiami teisme reikalavimai dėl skolos priteisimo ir šių palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-367). Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Laikoma, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį, teismo prašė priteisti jam 20 013 Lt palūkanų ir penkis procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs K. A. B. pareiškimą dėl 20 975,53 Lt ieškojimo iš R. R. pagal šalių paskolos sutartį, 2001 m. sausio 25 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo įsakė išieškoti iš atsakovo 20 975,53 Lt skolą ieškovo naudai (b. l. 13). Atsakovas šį teismo įsakymą įvykdė tik 2003 m. gruodžio 4 d.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas K. A. B., remdamasis tuo, kad atsakovas R. R. pavėluotai įvykdė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2001 m. sausio 25 d. sprendimą ir 35 mėnesius naudojosi jo pinigais be jokio užmokesčio, reiškė reikalavimą sumokėti 5 procentų metines palūkanas. Šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
CK 6.210 straipsnyje yra nustatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nustatyta, kad suma, nuo kurios turi būti skaičiuojamos procesinės palūkanos yra 20 975,53 Lt. Priteistą pinigų sumą atsakovas uždelsė sugrąžinti 35 mėnesius. Taigi už šį laikotarpį atsakovas privalo sumokėti ieškovui 3058,94 Lt procesinių palūkanų.
Ieškovas, be prašymo priteisti procesines palūkanas, teismo prašė priteisti papildomai 20 013 Lt palūkanų, motyvuodamas tuo, kad toks buvo šalių susitarimas, t. y. susitarimas mokėti tris procentus mėnesinių palūkanų nuo skolos už uždelstą atsiskaityti laiką. Šis ieškovo prašymas yra netenkinamas, todėl atmetamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinėje teisėje nėra reglamentuojama, jog už vieną ir tą pačią skolą būtų skaičiuojamos „dvigubos“ palūkanos – procesinės ir sutartinės. Kita vertus, tai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Galiojantys įstatymai bei suformuota teismų praktika reglamentuoja tik vieną galimą pradelstos skolos, priteistos teismo sprendimu, netesybų formą – procesines palūkanas. Taigi aptartą ieškinio reikalavimą teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.
Nustačiusi materialinės teisės normų, t. y. CK 6.37, 6.210 straipsnių pažeidimus, kurie turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat iš dalies ir neteisėtų teismų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėjų kolegija panaikina Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 26 d. sprendimo bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d. nutarties dalis, kuriose išspręsti ieškinio reikalavimai ir dėl šių dalių priima naują sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kadangi kasacinis teismas priima naują sprendimą nagrinėjamoje byloje, tai jis, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 93 straipsnio 2 dalimi, atitinkamai priteisia ieškovui ir bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 26 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d. nutarties dalis, kuriose priteista iš atsakovo R. R. ieškovui K. A. B. 10 006,50 Lt ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 10 006,50 Lt sumos už laikotarpį nuo 2004 m. rugpjūčio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 300,25 Lt žyminis mokestis.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui K. A. B. iš atsakovo R. R. 3058,94 Lt palūkanų ir 92 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį), viso - 3150,94 Lt. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 26 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d. nutarties dalis, kuriomis išspręstas priešieškinio reikalavimas, jį atmetant, palikti nepakeistomis.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 26 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d. nutarties dalis, kuriomis ieškovui K. A. B. iš atsakovo R. R. priteista 1200 Lt, o atsakovui R. R. iš ieškovo K. A. B. priteista 200 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, palikti nepakeistomis.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Janina Januškienė
Sigitas Gurevičius