VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 13 d. 

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) BUAB „Magirnis“, kuriam atstovauja nemokumo administratorius Erik Sinicki, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Magirnis“, kuriam atstovauja nemokumo administratorius Erik Sinicki, ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, pareikštą atsakovui UAB „MD Experts“, trečiasis asmuo M. B. ir

nustatė: 

I. Ginčo esmė 

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento šias ieškovo ir atsakovo sudarytas sutartis: (1) 2019-07-10 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2019/07/10 dėl transporto priemonės Lexus IS220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo – pardavimo, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo 4 600,00 Eur piniginę kompensaciją; (2) 2018-08-22 pirkimo – pardavimo sutartį dėl transporto priemonės Mercedes Benz E250 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo – pardavimo, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo 16 400,00 Eur piniginę kompensaciją; (3) 2018-08-22 pirkimo – pardavimo sutartį dėl transporto priemonės VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo 5 000,00 Eur piniginę kompensaciją; (4) priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-09-19 nutartimi UAB „Magirnis“ buvo iškelta bankroto byla. Iškeliant bankroto bylą nustatyta, kad pagal 2018-12-31 balansą ieškovas jau buvo faktiškai nemokus, nes įmonės turto vertė sudarė 1 482 114,00 Eur, o įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 270 149,00 Eur. 2019-06-30 balanso duomenimis, ieškovo turto balansinė vertė buvo 1 268 608,00 Eur, o per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 470 397,00 Eur. Ieškiniu ginčijami su atsakovu sudaryti transporto priemonių pardavimo sandoriai, kai ieškovas buvo faktiškai nemokus, o transporto priemonės parduotos už žymiai mažesnę, nei rinkos kainą, todėl tokie sandoriai pripažintini niekiniais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.82 straipsnio 1 dalies ir 1.86 straipsnio 1 dalies nuostatas. 

3. Ieškovas yra juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas – siekti pelno, organizuojant ir vykdant įstatuose numatytas veiklas, užtikrinti bendrovei perduoto bei veiklos metu įsigyto turto ir lėšų efektyvų panaudojimą. Tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, jog transporto priemonės buvo parduotos už žymiai mažesnę nei jų rinkos kainą, nustatytą teismo eksperto. Transporto priemonė Lexus IS220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduota už 2 400 Eur žemesnę nei rinkos kainą. Transporto priemonė Mercedes Benz E250 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduota už 7 400 Eur mažesnę kainą nei rinkos vertė. Transporto priemonė VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduota už 500 Eur mažesnę nei rinkos kainą. Tokie dideli pardavimo ir automobilių rinkos kainų skirtumai nepateisinami, todėl nuostolingi transporto priemonių pardavimo sandoriai, įvertinus tai, kad jie sudaryti įmonei esant nemokiai ir vykstant teisminiams procesams dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, ieškovui buvo ekonomiškai nenaudingi ir prieštaravo jo veiklos tikslui siekti pelno.

4. Ieškovas teigė, kad yra tenkinamos abi CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatytos ginčijamų sandorių negaliojimo sąlygos, t. y. sandoriai prieštaravo ieškovo, kaip juridinio asmens tikslams, o atsakovas buvo nesąžiningas, nes turėjo žinoti ir žinojo apie šių sandorių prieštaravimą ieškovo tikslams. Be to, ginčijami sandoriai turi ir fiktyvaus sandorio požymių, todėl taip pat turi būti pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes siekiant dirbtinai sumažinti transporto priemonių pardavimo kainą buvo užfiksuoti neegzistuojantys transporto priemonių defektai (trūkumai). Be to, ginčijami sandoriai taip pat turi būti pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes šiais sandoriais buvo parduotos areštuotos transporto priemonės Mercedes Benz E250 CDI bei VW Polo, pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo normas. 

5. Ieškovas taip pat nurodė, kad ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais ir pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas, nes tam yra visos sąlygos: byloje ieškinį reiškia ieškovo nemokumo administratorius, pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ) ginantis bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. Administratorius teikia ieškinį kaip kreditorius bendrąją prasme, todėl turi galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes buvęs ieškovo vadovas įmonės veiklos dokumentus nemokumo administratoriui perdavė 2020-11-22. Nuo šios datos skaičiuojant vienerių metų terminą, ieškinio senaties terminas sueina 2021-11-22 ir jis nėra praleistas; ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovo kreditorių teises (transporto priemonės buvo parduotos ieškovui esant faktiškai nemokiam ir už mažesnę kainą nei jų rinkos vertė). Tai nuostolingi sandoriai, kuriais sumažinta ieškovo turto vertė, nes pardavus likvidų turtą, negauta jo rinkos vertę atitinkanti pinigų suma; ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, nes tam nebuvo sutartinio ar įstatyme numatyto pagrindo. Priešingai, ieškovui esant nemokiam ir vykstant teisminiams procesams dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, ieškovas neturėjo sudarinėti tokių sandorių, nes tai nebuvo ieškovui būtini ir ekonomiškai naudingi sandoriai; sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromi sandoriai pažeis kreditorių teises. Teismui pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, turi būti taikoma restitucija. Tačiau atsakovui perpardavus ieškinyje nurodytas transporto priemones, restitucija natūra negalima, todėl ieškovui iš atsakovo turi būti priteista parduotų transporto priemonių vertė, nustatyta teismo eksperto, buvusi ginčijamų sandorių sudarymo dieną. 

6. Atsakovas su ieškiniu nesutinko, atsiliepime nurodė, kad šalis siejo ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, kadangi atsakovas remontuodavo ieškovo automobilius. Minėtą aplinkybę patvirtinta buhalterinis tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas už 2019 m., iš kurio matyti, jog tais metais atsakovas reguliariai remontavo ieškovo automobilius ir ieškovas visada reguliariai atsiskaitydavo už paslaugas. Šalių ilgalaikiuose bendradarbiavimo santykiuose nebuvo požymių apie, galimai, sunkią ieškovo finansinę būklę ir kad ieškovas gali būti nemokus. Apie tai ieškovas niekada nebuvo užsiminęs. Tokių duomenų nebuvo ir iš kitų šaltinių. Todėl ieškovas buvo laikomas patikimu ir sąžiningu kontrahentu ir nebuvo faktinio pagrindo juo nepasitikėti bei nebuvo priežasties ar preteksto papildomai tikrinti ieškovo turtinę būklę prieš sudarant automobilių (Lexus IS220, Mercedes Benz E250 CDI, VW Polo) įsigijimo sandorius. Atsakovas nurodė, kad neturėjo duomenų ir nebuvo požymių, kad ieškovas yra nemokus ir kad dėl to vykdomi neteisėti sandoriai. Be to, atsakovui nupirkus minėtus automobilius ir registruojant automobilių savininko pasikeitimo duomenis Kelių transporto priemonių registre, nebuvo duomenų apie transporto priemonėms taikomą areštą ir savininko pasikeitimai buvo sėkmingai įregistruoti. Atsakovo įsitikinimu, minėti duomenys parodo, jog atsakovas elgėsi rūpestingai ir atsakingai. Automobilių savininkų pasikeitimo faktą Kelių transporto priemonių registre registruodavo nedelsiant, taip įsitikindamas, kad nėra transporto priemonėms taikomų teisinio režimo kliūčių ar apribojimų naudotis ir disponuoti automobiliais. Jei automobilių savininkų pasikeitimo registracijos metu būtų registruotų galiojančių apribojimų pagal arešto registrą, apie tokius galiojančius apribojimus būtų žinoma ir atsakovui, o automobilių savininko pasikeitimas nebūtų įregistruotas ir minėti automobilių pirkimo – pardavimo sandoriai nebūtų baigti. Taigi, nebuvo faktų, kad ieškovas neturi teisės disponuoti automobiliais, yra nemokus ir kad dėl to sudaro neteisėtus sandorius su atsakovu. 

7. Atsakovas pažymėjo, kad savo veikloje turėjo situacijų, kai automobilius iš pardavėjo nuperka ir naujam pirkėjui parduoda tą pačią dieną ar per kelias dienas. Iš tokių sandorių uždirbama keli šimtai eurų, todėl šalių sandoriai nebuvo niekuo išskirtiniai nuo įprastos veiklos ir nesukėlė abejonių ar įtarimų dėl šių sandorių teisėtumo. Vertindamas ieškovo argumentus dėl automobilių verčių ir tariamų defektų, atsakovas nurodė, kad ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad transportų priemonių Lexus IS220, Mercedes Benz E250 CDI ir VW Polo defektų fiksavimas ir poreikis atlikti remonto darbus yra fiktyvus. Tokius teiginius paneigia automobilio Lexus IS220 remonto 2019-07-08 kainų suderinimo aktas Nr. 018772, kuriame užfiksuota remonto sąmata – 2 758,20 Eur, automobilio Lexus IS220 defektų nuotraukos, automobilio Mercedes Benz E250 CDI remonto 2019-08-19 sąmata Nr. 1908-19-01-S, kurioje užfiksuota remonto sąmata – 3 646,07 Eur, automobilio Mercedes Benz E250 CDI remonto 2019-08-21 kainų suderinimo aktas Nr. 019133, kuriame užfiksuota remonto sąmata – 6 125 Eur, automobilio VW Polo remonto 2019-07-22 kainų suderinimo aktas Nr. 019171, kuriame užfiksuota remonto sąmata – 3 223,50 Eur. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad automobiliai Lexus IS220, Mercedes Benz E250 CDI ir VW Polo turėjo defektus.

8. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovo nepagrįstus bendro pobūdžio teiginius, jog ginčijami sandoriai buvo ieškovui ekonomiškai nenaudingi ir prieštaravo jo veiklos tikslui siekti pelno ir kad nėra įrodymų, jog ieškovui buvo poreikis parduoti ieškinyje nurodytas transporto priemones, paneigia byloje pateikti įrodymai: remonto sąmatos, kurios yra teisingos. Sandorių metu ginčo šalys veikė sąžiningai, o ieškovui šie sandoriai naudingi ekonomiškai, nes laiku neremontuojami ir (ar) neparduoti naudoti automobiliai ilgainiui nuvertėja. Be to, nėra pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas, nes sandoriai neatitinka 5 iš 7 sąlygų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sandorius pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją (išmokėti kompensaciją). Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų taikyti restituciją, tai mokama kompensacija negalėtų viršyti atsakovo gauto uždarbio vertės, t. y. 980 Eur. 

9. Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad ieškovas nemokiu tapo vėliausiai 2019-02-28, o buvęs įmonės vadovas Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo pateikė 2019-07-19. Vilniaus apygardos teismo 2019-07-22 nutartimi ieškinys buvo priimtas, o 2019-07-23 teismas pateikė viešą pranešimą apie teisme pradėtą nagrinėti ieškovo bankroto bylą. Nuo 2019-08-16 Turto arešto aktų registre buvo padaryti įrašai apie ieškovui taikomus turto areštus. 2019-08-19 areštuotos dvi šioje byloje ginčijamais sandoriais parduotos transporto priemonės: Mercedes Benz E250 CDI ir VW Polo, kurių areštas buvo išregistruotas tik 2019-08-23, t. y. po ginčijamų sandorių sudarymo. Taigi, ginčijamais 2019-08-22 sandoriais buvo parduotos areštuotos transporto priemonės. Ginčijami 2019-08-22 sandoriai sudaryti jau po to, kai teisme buvo pradėta nagrinėti ieškovo bankroto byla ir apie tai paskelbta viešai, o parduotos transporto priemonės buvo areštuotos. Jeigu atsakovas būtų buvęs apdairus ir rūpestingas ir būtų vykdęs jam tenkančią pareigą pasidomėti ieškovo, kaip kontrahento būkle, jis būtų galėjęs sužinoti apie ieškovo nemokumą tiek iš viešų duomenų (LITEKO pranešimas apie ieškovo bankroto bylą, Turto areštų aktų registro duomenis), tiek iš paties ieškovo vadovo. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas neginčija pateiktų viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenų dėl transporto priemonių rinkos verčių, tik teigia, kad transporto priemonės buvo su defektais, kurie konstatuoti kainų suderinimo aktuose. Tačiau tokia atsakovo pozicija nepagrįsta, nes nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad realiai egzistavo atsakovo deklaruojami transporto priemonių defektai, kurie galėtų daryti įtaką transporto priemonių pardavimo kainoms. 

10. Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad dėl automobilių įsigijimo sandorių laikosi nuostatos, jog sandoris yra pradėtas pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį, o baigtas, įregistravus savininko pasikeitimą Kelių transporto priemonių registre. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad sandoriai sudaryti, pažeidžiant arešto teisinį režimą. Turto arešto aspektu yra visai kita situacija ieškovo buvusio vienasmenio valdymo organo generalinio direktoriaus M. B. atžvilgiu, vadovavusio įmonei automobilių pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu ir galimai, žinojusio bei nuslėpusio nuo atsakovo įmonei taikytą areštą bei kitas reikšmingas aplinkybes (nemokumo ir iškeltos bankroto bylos faktus).

11. Tretysis asmuo M. B. 2022-02-23 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jos UAB „Magirnis“ veiklą vykdė iki pat nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo. Teigia, jog bendrovė vykdė sutartis ir turėjo 38 objektus, o pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu buvo užbaigti dar devyni objektai. Trečiojo asmens teigimu, nemokumo situaciją sukėlė užsakovų finansavimo trūkumas, nes jie neturėjo tam skirto valstybinio finansavimo. Birželio mėnesį tapo aišku, kad negalinti pradėti vykdyti naujų sutarčių, bendrovė neturės pajamų, apyvartinių lėšų ir negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Todėl buvo nuspręsta atsisakyti prabangos dalykų – dalies automobilių ir juos parduoti. Atsakovas, būdamas profesionaliu automobilių supirkėju, įvertino automobilių būklę, pateikė defektų aktus. Paaiškėjus, kad remontas ekonomiškai nenaudingas, buvo nuspręsta automobilius parduoti su trūkumais. Teigia, jog susiklosčius bendradarbiavimo santykiams su atsakovu, UAB „Magirnis“ neturėjo pagrindo abejoti jo kompetencija. Tretysis asmuo tvirtino, jog gautos lėšos buvo panaudotos bendrovės darbuotojų atlyginimams sumokėti, pirkti žaliavas, o apie 5 000 Eur buvo perduoti bankroto administratoriui. Nurodė, jos ieškovo reikalavimas priteisti visą automobilių tariamą rinkos kainą nepagrįstas, nes didelę kainos dalį ieškovas yra gavęs. Tretysis asmuo pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos antstolio patvarkymu 2019-08-22, turto areštas išregistruotas 2019-08-23, nereiškia, kad buvo pažeistas draudimas perleisti turtą. Turto arešto nepanaikinus, transporto priemonių nuosavybės teisė nebūtų perregistruota. Taip pat tretysis asmuo nurodė, jog nėra pagrindo vadovautis ekspertizės išvadomis, nes ji yra šališka ir ekspertas neturėjo teisės pasisakyti dėl defektinių aktų pagrįstumo. Įrodymų vertinimą atlieka teismas, o ne ekspertas. Be to, ekspertizės išvada pagrįsta prielaidomis, nes neturėdamas atitinkamų duomenų apie automobilių defektus ir negalėdamas jų gauti, turėjo atsisakyti atlikti automobilių vertinimą. Automobiliai buvo įvertinti, ignoruojant buvusią realią automobilių būklę. Pažymėjo, kad UAB „Magirnis“ buvo suinteresuotas gauti kuo daugiau lėšų, kad šios būtų panaudotos įmonės veikloje. Atkreipė dėmesį į tai, kad VW Polo buvo parduotas už artimą rinkos vertei kainą ir tai pripažįsta pats ieškovas. Trečiojo asmens teigimu realią automobilių vertę atspindi atsakovo ir trečiųjų asmenų sudaryti sandoriai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-10-16 sprendimu ieškinį atmetė. 

13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vienas iš pagrindinių ieškovo argumentų, kuriuo grindžiamas sandorių neteisėtumas – transporto priemonių pardavimas už mažesnę, nei rinkos kainą. Tokią išvadą ieškovas grindžia, remdamasis VšĮ „Emprekis“ ir www.autoplius.lt duomenimis bei Ekspertizės akto Nr. E21/09-34K išvadomis, kuriose ekspertas įvertino parduotų transporto priemonių rinkos vertę jų pardavimo dieną. Teismas, vertindamas eksperto išvadas dėl transporto priemonių rinkos kainos nustatymo, atsižvelgė į tai, kad pagrindiniai duomenys apie automobilius buvo nustatyti pagal VIN naudojant prieigą internete www.autodina.lt ir pagal byloje esančius dokumentus. Transporto priemonių ekspertas neapžiūrėjo, jų registracijos dokumentų neturėjo. Be to, akte pažymėjo, kad bylos medžiagoje esančios fotonuotraukos yra nekokybiškos, todėl jų pagalba nustatyti konkrečių defektų neįmanoma. Pagal eksperto paklausimą papildomų nuotraukų ar filmuotos medžiagos į bylą nebuvo pateikta. Skudžiamame sprendime taip pat pažymėta, kad pirkimo – pardavimo sutartyse nebuvo nurodyta automobilių rida, todėl ekspertas ją apskaičiavo pagal techninių apžiūrų duomenis, išvesdamas vidurkį. Remdamasis bylos duomenimis, ekspertas padarė prielaidą, kad <...> automobilio LEXUS IS220 išvaizda ir būklė 2019 m. liepos 10 d. (vertės nustatymo dieną) buvo vidutiniška, automobilis Volkswagen Polo jo vertės nustatymo dieną (2019 m. rugpjūčio 22 d.) turėjo normalų eksploatacinį nusidėvėjimą, jo bendra būklė ir prekinė išvaizda buvo tvarkinga, o automobilis Mercedes Benz E250 CDI jo vertės nustatymo dieną turėjo normalų eksploatacinį nusidėvėjimą, galėjo jame būti defektai, netrukdantys jį eksploatuoti, todėl bendra prekinė išvaizda ir techninė būklė 2019 m. rugpjūčio 22 d. galėjo būti prastesnė nei tvarkinga, tačiau geresnė, nei vidutiniška <...>. Kainų suderinimo aktais, kuriuose atsakovas nurodė konkrečius automobilių defektus, ekspertas nesivadovavo, motyvuodamas tuo, kad šie rašytiniai įrodymai yra ginčijami kitos šalies ir byloje nėra sprendimo apie jų teisingumą/neteisingumą. Iš to seka, kad išvadas dėl visų automobilių rinkos vertės ekspertas padarė, laikydamas, kad esminių defektų, kurie būtų galėję turėti įtakos vertės nustatymui, automobiliai neturėjo. Tačiau su tokia eksperto išvada, grindžiama prielaidomis, pirmosios instancijos teismas nesutiko, nes, teismo vertinimu, ji prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

14. Įvertinus šių įrodymų visumą, sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovo parduodamos transporto priemonės buvo be defektų, o automobilių kainų suderinimo aktai, kuriuose buvo įvertinta preliminari automobilių defektų pašalinimo kaina, buvo surašyti fiktyviai. Pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis eksperto nustatyta automobilių rinkos verte jų pardavimo dienai, nes, priešingai, nei teigė ekspertas, automobiliai turėjo defektų, dėl kurių jų pardavimo kaina buvo mažinama. Kita vertus, nebuvo pagrindo remtis ir VšĮ „Imprekis“ duomenimis, nes juose įvertinama tik bendrojo pobūdžio informacija apie automobilį, neatsižvelgiant į jo individualias savybes, konkrečius automobilio ypatumus, atspindinčius realią jo būklę. Šiame kontekste sprendimą priėmęs teismas pažymėjo, kad automobiliai buvo eksploatuojami intensyviai, dalyvavo eismo įvykiuose, o vienu atveju turėjo ne vieną valdytoją. Nors visi automobiliai jų pardavimo metu turėjo galiojančią techninę apžiūrą, t. y. galėjo dalyvauti eisme, tai nepaneigia aplinkybės, kad automobiliams vėliau galėjo būti nustatyti remontuotini gedimai, todėl privalomosios techninės apžiūros galiojimo faktas, teismo vertinimu, reikšmingos įrodomosios vertės neturi.

15. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad konstatuoti atsakovo nesąžiningumo teisinio pagrindo nėra. Tokią išvadą sprendimą priėmęs teismas priėjo, remdamasis tuo, kad šalis siejo ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, grįsti pasitikėjimu, be to, ginčijami sandoriai, buvo atlygintini, t. y. nebuvo išskirtiniai. Remiantis liudytojo E. B. paaiškinimais, ieškovo transporto priemonių parkas pagal poreikį būdavo atnaujinamas, naudotus automobilius, visų pirma, siūlant įsigyti pačios bendrovės darbuotojams. Automobilių techninės būklės patikra, atliekama pas atsakovą, atitiko įprastinę situaciją, kai sprendžiama dėl automobilio rinkos kainos įvertinimo prieš jį parduodant, ar išlaidų, reikalingų defektams pašalinti nustatymo. Atkreipė dėmesį į tai, kad visi ginčijami sandoriai buvo sudaryti iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo 2019-09-19 (nutartis įsiteisėjo 2019-11-07), ieškovo veikla buvo vykdoma net bankroto bylos nagrinėjimo metu (2019 m. liepos mėnesį vykdė darbus 17 – oje statybos rangos objektų), tai paliudijo ir ieškovo darbuotojas E. B., tuo metu neturėjęs žinių dėl įmonės galimo bankroto, sandoriai buvo atlygintini, jų suma santykinai nedidelė, todėl vien tai, kad ieškovo sandorių sudarymo metu turėjo ir kitų kreditorių ar finansinių sunkumų, nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovo nesąžiningumo.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad automobilių Mercedes Benz E250 CDI ir VW Polo savininkų pasikeitimas Kelių transporto registre buvo įregistruotas 2019-08-23, t. y. kitą dieną po pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo (2019-08-22). Registruojant automobilius Kelių transporto priemonių registre, apribojimų nurodytiems automobiliams pagal Arešto registrą nebuvo. Bylos duomenimis turto areštas aptariamoms transporto priemonėms buvo antstolio panaikintas ir apie atliktus turto arešto pakeitimus buvo pranešta Turto arešto registrui, kaip tai numatyta CPK 680 straipsnio 3 dalyje. Tokiu būdu nustatyti laikini disponavimo automobiliais VW Polo ir Mercedes Benz E250 CDI apribojimai buvo panaikinti iki savininkų pakeitimo Transporto priemonių registre dienos, todėl teismas konstatavo, jog sandorio įregistravimo metu draudimas perleisti turtą negaliojo. Imperatyvaus pobūdžio teisės akto nuostatos (šiuo atveju – TAARĮ 2 straipsnio 3 dalies, 2 straipsnio 7 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies normos), sudarant 2019-08-22 transporto priemonių VW Polo ir Mercedes Benz E250 CDI pirkimo – pardavimo sutartis, nebuvo pažeistos, todėl pripažinti jas niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu teisinio pagrindo nebuvo.

17. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad transporto priemonės buvo parduotos už žymiai mažesnę, nei rinkos, kainą, sandoriai buvo atlygintiniai. Bylos duomenys patvirtino, kad atsakovas už įgytus automobilius visiškai atsiskaitė (2019-08-28 kasos pajamų orderio kvitas, banko sąskaitos išrašai bei Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas). Be to, sprendimą priėmęs teismas pažymėjo, kad sandorių suma (15 700 Eur), ją lyginant su bendru kreditorinių reikalavimų dydžiu, santykinai yra maža, todėl nusprendė, jog ginčijamų sandorių sudarymas nepablogino ieškovo finansinės būklės ir neturėjo įtakos įmonės nemokumo susidarymui. Sprendimą priėmęs teismas sutiko, kad tokių sandorių sudarymas nebuvo privalomas, tačiau, teismo vertinimu, jis buvo ekonomiškai pagrįstas. Naudotų automobilių pardavimas už artimą rinkos vertei kainą atitiko įprastinę įmonės verslo praktiką bei užtikrino automobilių maksimalų likvidumą. Pažymėjo, kad įmonės finansinė būklė ir po sandorių sudarymo nepablogėjo, nes gautos lėšos buvo skirtos įmonės finansiniams įsipareigojimams padengti. Taip pat atkreipė dėmesys į tai, kad sandoriai vyko iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo (2019-11-07), todėl tokie sandoriai nėra draudžiami, net ir turint neįvykdytų prievolių kitiems kreditoriams. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas sprendime nurodė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti kreditorių teisių pažeidimą, todėl šią actio Pauliana sąlygą laikė neįrodyta. Atsižvelgęs į tai, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu yra galimas tik įrodžius visas būtinas actio Pauliana sąlygas, neįrodžius kreditorių teisių pažeidimo, kaip vienos iš būtinųjų actio Pauliana sąlygų, pirmosios instancijos teismas dėl kitų nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 

18. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

19. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir TAARĮ 2 straipsnio 3 dalies, 2 straipsnio 7 dalies, 4 straipsnio 1 dalies normas, nes nepagrįstai vertino, ar areštas buvo taikomas ne ginčijamų sandorių sudarymo metu, o registruojant parduotas transporto priemones Kelių transporto priemonių registre. Turi būti vertinama, ar buvo taikomi areštai, sudarant transporto priemonių Mercedes Benz E250 CDI ir VW Polo pardavimo sandorius, o ne registruojant parduotas transporto priemones Kelių transporto priemonių registre. Byloje esantis 2019-11-26 Turto areštų aktų registro išrašas patvirtina, kad 2019-08-22, kai buvo sudarytos transporto priemonių Mercedes Benz E250 CDI ir VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo sutartys, abi šios transporto priemonės buvo areštuotos pagal 2019-08-19 Turto aprašą vykdomojoje byloje Nr. El2-9689-889/2019. Šių transporto priemonių areštas buvo išregistruotas 2019-08-23 d. 11.43 val. Todėl areštuotų transporto priemonių Mercedes Benz E250 CDI ir VW Polo pardavimas buvo neteisėtas, nes 2019-08-22 sudarant ginčijamus sandorius, nurodytos transporto priemonės buvo areštuotos ir jų pardavimo sandoriai negalėjo būti sudaryti.

20. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip įrodymą atmetė teismo ekspertizės aktą ir todėl nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad transporto priemonių Lexus IS220 ir Mercedes Benz E250 CDI pardavimo sandoriai buvo akivaizdžiai nenaudingi. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino kitų bylos įrodymų visetą, ginčo sandorio sudarymo metu buvusias faktines bylos aplinkybes. Ekspertas, nustatydamas transporto priemonės Lexus IS 220d rinkos vertę, nedarė prielaidos, kad ši transporto priemonė neturi defektų. Priešingai, ekspertas vertino, kad transporto priemonė turi akivaizdžius defektus, tačiau atitinka transporto priemonėms keliamus reikalavimus ir gali būti eksploatuojama pagal paskirtį, ką, neginčijamai įrodo tas faktas, kad buvo galiojanti techninė apžiūra bei transporto priemonė faktiškai buvo eksploatuojama. Atsakovas byloje rėmėsi 2019-07-08 sudarytu kainų suderinimo aktu Nr. 018772, kuriame yra nurodoma, kad transporto priemonei Lexus IS 220d reikia atlikti remonto darbus, kurie yra dviejų rūšių: kėbulo perdažymas (sparnai, durelės, bamperiai, ratlankiai) ir stabdžių diskų bei trinkelių keitimas. Prie kainų suderinimo akto Nr. 018772 pridėtos itin žemos kokybės nuotraukos, iš kurių matyti, kad transporto priemonės kėbulas turi tam tikrų smulkių pabraižymų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kainų suderinimo aktu Nr. 018722. Kainų suderinimo akte Nr. 018722 nurodyti darbai nebuvo atlikti. 2019-07-11, atsakovas transporto priemonę Lexus IS 220d perpardavė susijusiam asmeniui M. M., o perpardavimo sutartyje transporto priemonės defektai nebuvo pažymėti. Nėra įrodymų, kad reikėjo keisti stabdžių diskus bei trinkeles. Kadangi galiojo transporto priemonės techninė apžiūra, tikėtina, kad tokių remonto darbų nereikėjo atlikti. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad šie remonto darbai faktiškai nebuvo atlikti. Prie kainų suderinimo akto Nr. 018722 nėra pridėta įrodymų, kurie patvirtintų, kad stabdžių diskai ir trinkelės yra susidėvėję ir juos reikia keisti (pvz., nuotraukų, kuriose būtų užfiksuotas diskų ir trinkelių susidėvėjimas). Iš kainų suderinimo akto Nr. 018772 priedo – itin žemos kokybės nuotraukų – matyti, kad buvo tam tikri kėbulo apibraižymai. Tačiau nėra aišku, kada šios nuotraukos darytos.

21. Ieškovas nurodo ir tai, kad teismas sprendime netinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškovo ir atsakovo 2019-08-22 pirkimo – pardavimo sutartyje defektai (trūkumai) nėra nurodyti. 2019-08-23 atsakovas perpardavė transporto priemonę Mercedes Benz E250 CDI pirkėjui J. A., o perpardavimo sutartyje taip pat jokie transporto priemonės defektai (trūkumai) nenurodyti. Tai leidžia teigti, kad ši transporto priemonė defektų (trūkumų) neturėjo, nes jie privalomai turėjo būti nurodyti pardavimo sutartyje. Atsakovas šios transporto priemonės defektus įrodinėja paties atsakovo sudarytomis remonto darbų sąmatomis – 2019-08-19 sąmata, kurioje fiksuojami 3 646,07 Eur vertės kėbulo ir salono defektai ir 2019-08-21 kainų suderinimo aktu, kuriame fiksuojami 6 125 Eur vertės važiuoklės defektai. Prieš šių atsakovo vienašališkai sudarytų sąmatos ir akto, kiti patikimi ir leistini įrodymai, kurie patvirtintų į sąmatas įrašytus defektus, nepridėti ir į bylą nepateikti. Praėjus beveik metams po ginčijamo sandorio sudarymo, t. y. 2020-06-22 J. A. šią transporto priemonę perpardavė UAB „Inchape motors“ už 14 100 (be PVM), o 2020-06-19 UAB „Inchape motors“ šią transporto priemonę perpardavė UAB „Tauradvaris“ už 15 250 Eur. Tai įrodo, kad 2019-08-22 ginčijamo sandorio sudarymo metu transporto priemonės vertė tikrai buvo didesnė nei 9 000 Eur, nes po metų ši transporto priemonė buvo perpardavinėjama už atitinkamai 14 100 Eur ir 15 250 Eur sumas. 

22. Apeliantas laikosi pozicijos, kad atsakovas negali būti laikomas sąžiningu, nes jis nevykdė jam, kaip verslininkui, tenkančios pareigos pasidomėti ieškovo, kaip kontrahento, turtine būkle, o, jeigu jis šią pareigą būtų vykdęs, būtų sužinojęs apie ieškovo sunkią finansinę būklę, nemokumą, keliamą bankroto bylą ir taikomus turto areštus. Atsakovo nesąžiningumą įrodo ir tai, kad ieškinyje nurodytos transporto priemonės buvo parduotos už mažesnę nei rinkos kainą, o atsakovas, kurio veikla susijusi su transporto priemonių remontu ir pardavimu, tai žinojo. Taigi yra abi CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatytos ginčijamų sandorių negaliojimo sąlygos, t. y. šie sandoriai prieštaravo ieškovo, kaip privataus juridinio asmens tikslams, o atsakovas buvo nesąžiningas, nes turėjo žinoti ir žinojo apie šių sandorių prieštaravimą ieškovo tikslams. 

23. Pasisakydamas dėl actio Pauliana ieškovas nurodė, kad jo teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad transporto priemonės buvo parduotos, ieškovui esant faktiškai nemokiam ir už ženkliai mažesnę kainą, nei jų rinkos vertė. Tai nuostolingi sandoriai, kuriais sumažinta ieškovo turto vertė, nes pardavus likvidų turtą, negauta jo rinkos vertę atitinkanti pinigų suma. Tuo sutrukdyta galimybė ieškovo kreditoriams gauti dalinį kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Atsakovo versija, kad pardavimo sandorius reikėjo sudaryti tam, kad ieškovas turėtų lėšų atlyginimams, medžiagoms yra nepagrįsta, nes, pirma, dalis turto kainos sumokėta įskaitymo būdu (atsakovui suteikiant atsiskaitymo pirmenybę prieš kitus kreditorius), antra, žymi dalis turto kainos buvo sumokėta tik 2020-01-31, t. y. praėjus beveik trims mėnesiams po teismo nutarties iškelti ieškovo bankroto bylą įsiteisėjimo, dėl ko šiomis lėšomis ieškovas iki jo bankroto bylos iškėlimo net negalėjo disponuoti. Todėl ieškovo interesų neatitinka toks sandoris, kai už mažesnę nei turto rinkos vertė kainą parduodamas turtas jau keliant ieškovui bankroto bylą, o mokėjimai atliekami įskaitymo būdu ir atidedami. Todėl ginčijamais sandoriais buvo pažeistos nemokaus ieškovo ir jo kreditorių teisės. 

24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos (2019-11-07) UAB „Magirnis“ vykdė įprastą veiklą. Vadovybė šiuos duomenis slėpė nuo eilinių įmonės darbuotojų, kad netrikdytų darbo atmosferos, kad įmonės darbuotojai dirbtų įprastu rėžimu ir kad įmonė toliau dirbtų maksimaliai efektyviai bei būtų atsiskaityta su kuo daugiau įmonės kreditorių. Dėl šių aplinkybių atsakovas ieškovą laikė patikimu ir sąžiningu kontrahentu ir todėl neturėjo faktinio pagrindo nepasitikėti ieškovu ir neturėjo objektyvios priežasties ar preteksto jį papildomai tikrinti prieš sudarydamas  automobilių (Lexus IS220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz E250 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimo iš ieškovo sandorius. Atsakovas neturėjo duomenų ir nebuvo požymių, kad ieškovas yra nemokus ir kad dėl to sudaro neteisėtus sandorius su atsakovu. Be to, ieškovas teigia, kad UAB „Magirnis“ buvo nemokus jau 2018 m. pabaigoje, tačiau kaip rodo trečiojo asmens 2022-02-23 M. B. pateikti duomenys, įmonė faktiškai nebuvo nemoki, vykdė sandorius ir įsipareigojimus. Taigi, ieškovo teiginiai, kad įmonė jau 2018 m. pabaigoje nepajėgė vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir buvo ne tik de jure nemoki, bet ir faktiškai nemoki, yra nepagrįsti. Ieškovo nemokumas nebuvo akivaizdus, trečiasis asmuo iš viešai prieinamų duomenų ir neturėdamas įmonės vidinių buhalterinių dokumentų negalėjo nemokumo konstatuoti. 

25. Atsakovas paaiškino, kad ieškovui paprašius, jis įvertino automobilių (Lexus IS220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz E250 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) techninę būklę ir ieškovui pateikė šių automobilių remonto kainų suderinimo aktus. Ieškovas nusprendė automobilių (Lexus IS220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz E250 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neremontuoti ir žinodamas, kad atsakovas verčiasi naudotų automobilių prekyba, pasiūlė atsakovui šiuos automobilius nupirkti. Atsakovas, būdamas naudotų automobilių rinkos žinovas ir įvertinęs automobilių defektus, būklę bei jų remonto kaštus, pateikė konkurencingus kainos pasiūlymus. Kadangi ieškovui šios kainos tiko, ieškovas minėtus automobilius pardavė atsakovui. Atsakovas minėtus automobilius nusipirko ir pardavė: Lexus IS220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)iš atsakovo nupirko 2019-07-10 už 2 200 Eur ir Ma. M. pardavė 2019-07-11 už 2550 Eur. Atsakovas iš šio sandorio uždirbo 350 Eur; Mercedes Benz E250 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)iš atsakovo nupirko 2019-08-22 už 9 000 Eur ir J. A. pardavė 2019-08-23 už 9 350 Eur; Atsakovas iš šio sandorio uždirbo 350 Eur; VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)iš atsakovo nupirko 2019-08-22 už 4 500 Eur ir M. B. pardavė 2020-02-07 už 4750 Eur. Atsakovas iš šio sandorio uždirbo 250 Eur. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

Apeliacinis skundas atmestinas. 

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. 

27. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-16 sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. 

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019-07-19 ieškovo UAB „Magirnis“ vadovas (trečiasis asmuo) M. B.kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei UAB „Magirnis“. Vilniaus apygardos teismo 2019-09-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3821-275/2019 ieškovui UAB „Magirnis“ iškelta bankroto byla, o nemokumo administratoriumi paskirtas Erik Sinicki. Nutartis įsiteisėjo 2019-11-07. Šalys sudarė šiuos sandorius: 2019-07-10 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2019/07/10 ieškovas už 2 200 Eur pardavė atsakovui transporto priemonę Lexus IS220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-08-22 pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas už 9 000 Eur pardavė atsakovui transporto priemonę Mercedes Benz E250 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-08-22 pirkimo – pardavimo sutartimi, ieškovas už 4 500 Eur pardavė atsakovui transporto priemonę VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pasiūlymus įsigyti šias transporto priemones už nurodytas kainas pateikė atsakovas, remdamasis nustatytais defektais bei šalių sudarytais kainų suderinimo aktais: 2019-07-08 kainų suderinimo aktu Nr. 018772 (sut. Nr. MD-001 priedas), 2019-08-21 sudarytu kainų suderinimo aktu Nr. 019133 (sut. Nr. MD-001 priedas), 2019-08-22 sudarytu kainų suderinimo aktu Nr. 019171 (sut. Nr. MD-001 priedas), kuriuose apskaičiavo preliminarias automobilių remonto kainas. Pasirašius pirkimo – pardavimo sutartis, buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros: 2019-07-10 PVM sąskaita – faktūra serija MAG Nr. 0005034; 2019-08-22 PVM sąskaita – faktūra serija MAG Nr. 0005046. 

Dėl CK 1.82 straipsnio 1 dalies taikymo. 

29. Pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalies nuostatas sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai. 

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti, pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sandorį sudarė viešasis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises, pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu, ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu, tačiau pažeistos juridinio asmens teisės gali būti ginamos kitais civilinių teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 34 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017, 27 punktas). 

31. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nesiejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Tačiau jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013). 

32. Tačiau tai, ar sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas, žalingas privačiam juridiniam asmeniui, ar tokio sandorio palikimas galioti reiškia aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių, vertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Jeigu privataus juridinio asmens tikslas yra siekti pelno, net ir neatlygintinas sandoris ne visada prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslui, jei įrodoma ir nustatoma, kad iš tokio sandorio juridinis asmuo gavo arba galėjo gauti kitokią adekvačią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017). 

33. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog minėti transporto priemonių sandoriai turi būti pripažinti neteisėtais, kadangi transporto priemonės buvo parduotos už mažesnę, nei rinkos kainą ir dėl to sandoriai buvo nenaudingi ieškovui. Sandoriai buvo sudaryti, kuomet ieškovas buvo nemokus. Be to, sudarant pirkimo – pardavimo sutartis, apelianto teigimu, atsakovas buvo nesąžiningas, nes nesidomėjo ieškovo finansine būkle, o surašytos remonto sąmatos yra fiktyvios bei neatitinka tikrovės. Tokią išvadą ieškovas grindžia, remdamasis VšĮ „Emprekis“ ir www.autoplius.lt duomenimis bei ekspertizės akto Nr. E21/09-34K išvadomis, kuriose ekspertas įvertino parduotų transporto priemonių rinkos vertę jų pardavimo dieną. Atsakovas laikėsi priešingos pozicijos ir nurodė, kad sandoriai ieškovui buvo naudingi, atsižvelgiant į nustatytus automobilių trūkumus ir sudarytas sąmatas, kurios nebuvo paneigtos, o atsakovui nebuvo pagrindo abejoti ieškovo mokumu, kadangi ieškovas reguliariai atsiskaitydavo su atsakovu, nebuvo požymių apie sunkią įmonės (ieškovo) finansinę būklę. 

34. Sandoris gali būti pripažintas prieštaraujančiu juridinio asmens tikslams, kai 1) jis akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas įmonei ir 2) apie šią žalą buvo žinoma sandorio šalims, kurios, sudarydamos sandorį, veikė nesąžiningai. Nenaudingumas ir žala juridiniam asmeniui atsispindi, vertinant ne tik konkretaus sandorio rezultatus, bet ir juridinio asmens turtinę būklę, juridinio asmens vykdomą veiklą, kitus su ginčijamu sandoriu susijusius sandorius ir juridinio asmens veiksmus, galinčius atskleisti ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir aplinkybes. Sandorio šalių nesąžiningumą atspindi objektyvūs veiksniai, tokie, kaip, pavyzdžiui, sandorio šalių giminystės ryšiai, juridinio asmens valdymas ir (ar) kontrolė, bendra veikla ir vykdomi bendri projektai ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip asmens žinios apie sandorio nenaudingumą juridiniam asmeniui ir siekis pasinaudoti turima informacija ir (ar) padėtimi savo asmeninei naudai gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019). 

35. Nagrinėjamu atveju ieškovo argumentai dėl to, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nesidomėdamas ieškovo finansine būkle, atestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo pirmosios instancijos teismui 2023-01-30 teiktuose rašytiniuose paaškinimuose nurodė, kad UAB „Magirnis“ veiklą vykdė iki pat nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo. Net ir po nutarties įsiteisėjimo administratoriui buvo perduotos vykdyti sutartys, kurių dalis buvo užbaigta ir uždirbtos pajamos. UAB „Magirnis“ per 2019 m. uždirbo 3,6 mln. Eur pajamų, dirbo apie 40 darbuotojų, vėliau liko tie, kurie buvo reikalingi darbams pagal rangos sutartis užbaigti. UAB „Magirnis“ vykdė sutartis ir turėjo veiklos vykdymo 38 objektus. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad UAB „Magirnis“ neturėjo pakankamai lėšų atlyginimams mokėti, medžiagoms pirkti, dėl to buvo nuspręsta parduoti automobilius. Atitinkamai buvo kreiptasi į profesionalų automobilių supirkėją – atsakovą, kad šis įvertintų automobilių būklę. Atsakovas, įvertinęs automobilių būklę, pateikė ieškovui automobilių defektų aktus. Kadangi UAB „Magirnis“ neturėjo lėšų automobilių remontui, be to, remontas buvo ekonomiškai nenaudingas ir negarantavo bendrovei didesnių pajamų, buvo nuspręsta automobilius parduoti su esamais trūkumais. Trečiojo asmens vertinimu, sudarytos sutartys yra sąžiningos ir teisingos, atitiko rinkos sąlygas ir atsakovo pateiktą informaciją ieškovui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog negalima konstatuoti automobilių pirkėjų nesąžiningumo. Nebuvo nuginčyti trečiojo asmens, buvusio UAB „Magirnis“vadovo, teikti paaiškinimai, iš kurių akivaizdu, kad įmonė vykdė veiklą, turėjo nemažai darbuotojų ir atsakovui nebuvo pagrindo abejoti įmonės finansinės būklės stabilumu. 

36. Pažymėtina, jog transporto priemonių nuvertėjimas, kuris vyksta gana sparčiai, turėtų teisinę reikšmę kreditorių interesams. Apeliantas nepateikė įrodymų, kokia būtų buvusi automobilių vertė, jei pats nemokumo administratorius būtų siekęs transporto priemones realizuoti po nemokumo bylos iškėlimo (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijami sandoriai buvo ieškovo veiklos sandoriai, nes jie turėjo aiškią verslo logiką: nėra prasmės laikyti automobilių, kuriems reikia rimto remonto, sprendimas tokius automobilius parduoti atitinka verslo logiką, o nepaneigus (netgi patvirtinus liudytojų E. B.agdono ir K. Č. parodymai bei remonto kainų suderinimo aktai), kad šio šalių ginčo dalykas (automobiliai) turėjo rimtų trūkumų, sandorių kaina taip pat atitiko rinkos sąlygas. Pastarąją aplinkybę taip pat patvirtina tai, kad atsakovas, įsigijęs nurodytus automobilius, juos perpardavė už kainas, labai nedaug viršijančias jų įsigijimo kainas. Automobilį Lexus IS 220 atsakovas pardavė M. M. už 2550 Eur (įsigijimo kaina –2 200 Eur), automobilį Mersedes Benz E250 pardavė J. A. už 9 350 Eur (įsigijimo kaina – 9 000 Eur), o VW Polo pardavė M. B. už 4 750 Eur (įsigijimo kaina – 4 500 Eur) (1 failo 17 psl. nurodyti CBP-33418 zip priedai Nr. 1–8). Tokiu būdu atsakovas pardavė iš ieškovo įsigytus automobilius už panašią kainą, iš šių sandorių uždirbdama atitinkamai 350 Eur, 350 Eur, 250 Eur.

37. Pažymėtina ir tai, kad ekspertui nustatant automobilių kainas, buvo pateikta nekokybiška (nepakankama) medžiaga. Ekspertas nevertino šalių sudarytų automobilių remonto kainų suderinimo aktų, nors šiais dokumentais, atsižvelgiant į liudytojų parodymus, buvo galima remtis. Automobilių remonto kainų suderinimo aktai patvirtina, kad automobilių kainos turėjo būti sumažintos aktuose nurodytais dydžiais, nėra paneigta, kad automobiliai turėjo aktuose aprašytus defektus. Automobilių su defektais pardavimas yra racionalus turto tvarkymo būdas, nes šių automobilių nepardavus, ieškovui juos arba reikėtų remontuoti savo lėšomis (kurių jis neturėjo), arba šie automobiliai stovėtų be naudos ir nuvertėtų papildomai. 

38. Šalių ginčą sprendžia ir teisingumą vykdo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis) tik teismas, kuriam pagal CPK 185 straipsnio nuostatas jokie įrodymai nėra privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. 

39. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 19 pastraipą ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

40. Teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.); dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos; dėl to teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 49 pastraipą). 

41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ekspertizės aktą vertino kaip nepakankamai pagrįstą, formalų (neatsižvelgta į faktišką automobilių techninę būklę), paremtą ne konkrečių automobilių duomenimis, o rinkos konjunktūros analize. Konstatuotina, kad aktas nepatvirtina tikrosios automobilių, kurie yra šalių ginčo dalykas, vertės ir nepaneigia, kad ieškovas prieš bankroto bylos iškėlimą automobilius pardavė už teisingą rinkos kainą. 

Dėl CK 1.80 straipsnio taikymo 

42. CK 1.80

43. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuojant dispozityviam, bet ne imperatyviam teisinio reguliavimo metodui, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas išsaugant sandorį. CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymas sietinas su šių dviejų būtinųjų sąlygų konstatavimu – kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl šių sąlygų buvimo, esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Kita vertus, vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 35 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020). 

44. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nurodo, kad dviejų automobilių pardavimas pažeidė jų areštą. Šio sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindo nėra. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2019-08-22, areštų panaikinimas įregistruotas 2019-08-23. Bet iš Turto areštų registro duomenų matyti, kad antstolio patvarkymai dėl areštų panaikinimo priimti 2019-08-22 (1 failo 17 psl. nurodyti CBP-33418 zip priedai Nr. 1–8). Tad sandoriai sudaryti, galiojant antstolio patvarkymams dėl turto areštų panaikinimo. Šių patvarkymų vėlesnis įregistravimas Turto areštų registre nedaro patvarkymų negaliojančiais. Taip pat pažymėtina, kad kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, automobilių areštai buvo taikomi ne ieškovo, o kito juridinio asmens interesams apsaugoti. Todėl vienos dienos neatitikimas tarp automobilių pardavimo sandorių sudarymo ir turto areštų išregistravimo iš registro nelaikytinas šių sandorių prieštaravimu imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Aprašytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad automobilių areštai jų pardavimo sandorių sudarymo metu jau negaliojo, nes buvo priimti areštą panaikinantys potvarkiai. 

Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, taikant actio Pauliana institutą. 

45. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. 

46. Įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos – išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, 36 pastraipa). 

47. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti prievoles. CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą. Skolininkui iškėlus bankroto bylą, kreditorių teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius įgyvendina skolininko bankroto administratorius, galintis reikšti actio Pauliana bankrutuojančio (bankrutavusio) skolininko kreditorių pažeistoms teisėms ginti. 

48. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu taikant actio Pauliana institutą bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). 

49. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybės, kad transporto priemonės ginčijamais sandoriais buvo perleistos už rinkos kainų neatitinkančias sumas, t. y. kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kreditoriaus (ieškovo ir jos kreditorių) teisės. Taigi, teismui nenustačius vienos iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, nebuvo pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl kitų ieškovo įrodinėtų šio instituto taikymo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje taip pat konstatavo, kad ginčo sandoriais nebuvo pažeisti nei ieškovo, nei jo kreditorių interesai, nes naudotų transporto priemonių vertė yra linkusi mažėti, o dviejų transporto priemonių perleidimas už, kaip tikėtina, 18 – 19 proc. mažesnę kainą, nėra teisinė prielaida panaikinti ginčijamus sandorius. 

50. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas 48 nutarties pastraipoje nurodytų sąlygų visetas. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu. Pritarus pirmosios instancijos teismui ir atmetus apelianto argumentus konstatuotina, jog ieškovas neįrodė CK 6.66 straipsnyje reglamentuotų savdorių negaliojimo sąlygų.

51. Atkreiptinas dėmesys, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo išvados nesutampa su apelianto pozicija, nereiškia, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų. Be to, motyvuodamas sprendimą, teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai kiekvieną šalių teiginį (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006), o taip pat išvardyti sprendime (nutartyje) absoliučiai visus byloje esančius įrodymus bei nurašyti jų turinį. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatas įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003). 

Dėl bylos procesinės baigties. 

52. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendimas motyvuotas, atitinka teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

53. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų – 1 355,20 Eur. Atmetus apelianto reikalavimus, atsakovui iš ieškovo bankroto proceso administravimui skurtų lėšų (atmestą ieškinį pareiškė nemokumo administratorius) priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98, 302 straipsniai). Atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais, 

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-16 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „MD Experts“, j. a. k. 302442194 iš ieškovo BUAB „Magirnis“, j. a. k. 124600620, administravimui skirtų lėšų bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 1 355,20 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 20 ct).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.