Administracinė byla Nr. eAS-550-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03291-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūrai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui ir D. V. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros (toliau – Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūra)  2016 m. birželio 30 d. raštą Nr. VR 10.6-140 dėl duomenų pateikimo ir 2016 m. birželio 29 d. patikrinimo aktą Nr. VR11.39-110-16 bei administracines procedūras pagal pareiškėjos pareiškimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną atnaujinti teisingai patraukiant atsakingus asmenis atsakomybėn.

Pareiškėja paaiškino, kad ji 2016 m. birželio 8 d. informavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – Vilniaus RAAD), kad jai nuosavybės teise priklausančiame 0,1689 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) atliekami pažeidimai. 2016 m. birželio 29 d. įvyko faktinių aplinkybių patikrinimas, kurio pagrindu buvo surašytas 2016 m. birželio 29 d. patikrinimo aktas Nr. VR11.39-110-16 (toliau – Patikrinimo aktas) ir 2016 m. birželio 30 d. raštu Nr. VR 10.6-140 pareiškėja buvo informuota apie skundo tyrimo rezultatus. Pareiškėja nurodė, kad nei ji, nei jos atstovas nebuvo tinkamai informuoti apie numatomą atlikti patikrinimą pareiškėjos sklype ir 2016 m. birželio 8 d. pareiškimo išnagrinėjimą. 2016 m. birželio 20 d. raštas Nr. VR 10.6-132 buvo įteiktas pareiškėjai tik 2016 m. birželio 30 d., ir buvo įteiktas netinkamai, iš anksto neįspėjant pareiškėją ir jos atstovą.

Pareiškėja teigė, kad Žemės sklype nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku – eiti palei ežero pakrantę pėsčiųjų takeliu. Žemės sklypo ribos yra aiškios, nustatytos ir pažymėtos riboženkliais po atliktų tiksliųjų matavimų, nors ir vieną riboženklį galimai sklypo kaimynė D. V. sunaikino. Pareiškėja nesutiko, kad vandens dviračio laikymas valstybinio ežero Monis vandenyje nėra aplinkosauginis pažeidimas. Pareiškėjos teigimu, siekiant naudotis nurodytu vandens dviračiu, D. V. turi naudotis dalimi pareiškėjai priklausančio sklypo, tai yra išeiti iš Žemės sklypui nustatytos servituto vieno metro pločio tako ribos. Be to, surūdijęs ir netinkamas eksploatuoti vandens dviratis yra naudojamas ne pagal jo paskirtį, o neteisėtai vandens siurbliui ir žarnoms primontuoti ir vandeniui pumpuoti.

Pareiškėja nesutiko su išvada, kad galimai neteisėtai Monio ežero apsaugos juostoje įrengti ir pastatyti įvairūs statiniai (supynės, žaidimų aikštelės, suolai, stalai, įrengtas paplūdimys, iki tiltelio takas grįstas akmenimis). Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad nurodyti rekreaciniai įrengimai supynės, žaidimų aikštelės, suolai, įrengtas paplūdimys atitiko sklypo dalies naudojimą pagal jo nustatytą tikslinę rekreacinę paskirtį. O nurodyti stalai – yra likusi medžio kamieno dalis, ant kurios uždėta medinė plokštė, kas imituoja neva stalą, ir tai nėra laikytina statiniu, ką turėjo aplinkos apsaugos specialistai tinkamai nustatyti. Nurodytas iki tiltelio takas grįstas akmenimis – buvo įrengtas dar iki pareiškėjai įsigyjant šį sklypą.

Atsakovas Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūra pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros 2016 m. birželio 20 d. raštas Nr. VR 10.6-132 buvo išsiųstas pareiškime nurodytu adresu. Pagal AB „Lietuvos paštas“ registruotų siuntų paieškos duomenis, Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros išsiųsta korespondencija Lentvaryje buvo 2016 m. birželio 23 d., tačiau atsiimta tik 2016 m. birželio 30 d. Todėl vertino, kad nepagrįstas skundo argumentas dėl netinkamo pareiškėjos informavimo. Pašto siunta nebuvo atsiimta dėl pačios pareiškėjos neveikimo, nesirūpinimo pareiškimo nagrinėjimo procesu. 2016 m. birželio 20 d. raštas Nr. VR 10.6-132 buvo išsiųstas jo parengimo dieną, t. y. likus 8 kalendorinėms dienoms iki patikrinimo datos. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškime nebuvo išreikštas prašymas informuoti pareiškėjos atstovą, taip pat nebuvo pateikti atstovavimo teisinius santykius įrodantys dokumentai, todėl Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūra neturėjo pareigos informuoti pareiškėjos atstovą.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros 2016 m. birželio 29 d. patikrinimo aktą Nr. VR 11.39-110-16 negali būti tenkinamas. Patikrinimo akte konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų, todėl Patikrinimo aktas tiesiogiai nesukūrė pareiškėjai teisių ir pareigų ir negali būti naikinamas, kadangi jis negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Atsakovas pabrėžė, kad kiti statiniai, priklausantys pareiškėjai ir esantys galimai Monio ežero apsaugos juostoje, patikrinimo metu nebuvo vertinti, kadangi patikrinimo tikslas buvo pareiškėjos 2016 m. birželio 8 d. pareiškimo, kuriame nepasisakyta apie kitų statinių vertinimą, tyrimas. Todėl Patikrinimo akte konstatuota tik tai, kad Žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame pareiškėjai, galimai neteisėtai, Monio ežero apsaugos juostoje įrengti ir pastatyti įvairūs statiniai.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovaujama Elektrėnų skyriaus pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad ginčijamais administraciniais aktais nebuvo išspręstas klausimas dėl teisių ar pareigų suteikimo pareiškėjai, jame konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų tiesiogiai nesukūrė pareiškėjai ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Ginčijami aktai yra konstatuojamojo pobūdžio, todėl negali būti bylos nagrinėjimo objektu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

D. V. teigė, kad pareiškėja teisei priešingais veiksmais nuo 2015 metų pavasario įvairiais būdais, t. y. tiek aktyviais veiksmais, savavališkai, neturėdama teisės, riboja jos teisę naudotis Monio ežeru, tiek fiziškai, pažeisdama aplinkos apsaugos teisės aktus, pertvarkė Žemės sklypo reljefą, kad apsunkintų jai galimybę pasinaudoti servituto suteiktomis teisėmis — laisvai naudotis Monio ežeru ir vaikščioti ežero pakrantės apsaugos juostoje. Be to, pareiškėja, piktnaudžiaudama savo teisėmis ir kreipdamasi su pareiškimu į Vilniaus RAAD, nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl neva pareiškėjos pažeidžiamų teisių, siekė atgrasyti ją nuo savo teisės naudotis servituto suteikiamomis teisėmis realizavimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjos I. G. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūrai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nutraukė kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros 2016 m. birželio 30 d. rašto Nr. VR 10.6-140 ir 2016 m. birželio 29 d. patikrinimo akto Nr. VR11.39-110-16, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pasisakė, kad viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalykas, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtinas teismų. Akcentavo, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui ar jų grupei, todėl ginčo objektas administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes, todėl vertino, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros 2016 m. birželio 29 d. patikrinimo aktą Nr. VR 11.39-110-16 negali būti patenkintas. Įvertinęs pareiškėjos skundžiamo Patikrinimo akto turinį teismas sprendė, kad jame konstatuoti faktai, tačiau nesuformuluota jokių privalomojo pobūdžio patvarkymų, teisių ar pareigų pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai bei į LVAT praktiką, darė išvadą, jog patikrinimo aktas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos skundo reikalavimus, byloje esančius dokumentus, teismas sprendė, kad ginčijamas Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros  2016 m. birželio 30 d. raštas Nr. VR 10.6-140 yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjai kokių nors teisinių pasekmių, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėja neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su skundu į teismą dėl šio rašto panaikinimo. Minėtu raštu pareiškėja tik buvo informuota apie jos skundo tyrimo rezultatus.

Pareiškėjos nesutikimą su informacinio pobūdžio rašto turiniu vertino kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybę, kuri savaime neapsprendžia minėto rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl pareiškėjos reikalavimo atnaujinti administracines procedūras pagal pareiškėjos pareiškimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną teisingai patraukiant atsakingus asmenis, teismas pasisakė, kad šis reikalavimas yra išvestinis, todėl nenagrinėtinas.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį bei administracinį ginčą perduoti nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad teismas neįvertino, visiškai nemotyvavo ir nieko nepasisakė dėl atsakovo Policijos įstaigos priimtų nutarimų nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną arba atsisakyti traukti atsakomybėn kaltus dėl neteisėtos veikos (savavaldžiavimo) asmenis, motyvuojant tuo, kad yra priimtas būtent ginčijamas aktas – individualaus pobūdžio asmens atžvilgiu administracinis atsakovų aktas, kuris sukelia teisines pasekmes – detalizuoja galimybe tariamai „laikinai“ kitiems asmenims patekti į pareiškėjos sklypą ir tiesti laidus, kabelius vamzdžius bei pumpuoti vandenį iš ežero be pareiškėjos sutikimo. Tuo būdu pareiškėjai kyla pareiga – o kaimynei teisė – remtis skundžiamu aktu ir aiškinti bei grįsti savo teises nuolat kviečiamiems policijos pareigūnams, kad tariamai teisėtai tokią teisę ginčijamas aktas-sprendimas kaimynei suteikia, dėl ko kyla pareiškėjai pareiga tariamai teisėtai leisti naudotis jos sklypu – nors pats aktas kaip neteisėtas prieštarauja eilei teisės aktų ir LR įstatymų bei civilinio kodekso nuostatoms – numatančioms servituto reglamentavimą.

Pareiškėja nurodo, kad teismas nepasisakė toje ginčijamo akto dalyje, kur Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnas parašė išaiškinimą dėl teisėto „laikino“ pasinaudojimo svetimu sklypu nesant sklypo savininko sutikimo, taip pat dėl procedūros pažeidimų, padarytų tinkamai nepranešant pareiškėjai apie rengiamą susitikimą-apžiūrą jos sklype, ir neteisėtai vykdant tokį susirinkimą ir pareiškėjos sklypo apžiūrą (patenkant į patį sklypą) jai asmeniškai ar jos atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad teismas nutraukęs bylą neišsprendė žyminio mokesčio gražinimo klausimo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, kad su I. G. atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI-2188-244/2017 panaikinimo, nesutinka. Nurodo, kad jo manymu pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai įvertino faktines bylos aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, tinkamai ginčo teisiniam santykiui taikė norminius teisės aktus bei išsamiai argumentavo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2188-244/2017.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, kad su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pasisakė, kad akivaizdu, jog ginčijamais administraciniais aktais nebuvo išspręstas klausimas dėl teisių ar pareigų suteikimo pareiškėjai, jame konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų tiesiogiai nesukūrė pareiškėjai ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, dėl ko pareiškėja neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su skundu į teismą dėl šių raštų panaikinimo.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pritaria skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties konstatuojamojoje dalyje išdėstytiems argumentams, kad I. G. ginčijamas aktas yra konstatuojamojo pobūdžio, nesukeliantis jai konkrečių materialinių teisinių pasekmių, todėl negali būti bylos nagrinėjimo objektu. Taip pat sutinka su teismo argumentu, kad pareiškėjos nesutikimas su informacinio pobūdžio rašto turimu yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri savaime neapsprendžia minėto rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos reikalavimą atnaujinti administracines procedūras pagal pareiškėjos pareiškimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną teisingai patraukiant atsakingus asmenis atsakomybėn vertina kaip išvestinį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjos skundą ir Vilniaus miesto apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2188-244/2017 palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra deklaratyvūs, prieštaraujantys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) formuojamai praktikai. Akcentuoja, kad pareiškėja atskirajame skunde iš esmės pakartoja 2016 m. rugpjūčio 12 d. skunde išdėstytus argumentus, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmenys išsamiai pasisakė bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei visų dalyvaujančių byloje asmenų nurodytus argumentus ir nutarties motyvuojamoje dalyje išsamiai išdėstė ir pagrindė savo sprendimo nutraukti administracinę bylą motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties, kurios pagrindu buvo nutraukta administracinė byla, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukė kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai. Pasisakė, kad Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros 2016 m. birželio 29 d. patikrinimo aktas Nr. VR 11.39-110-16 yra konstatuojamojo pobūdžio, jame nesuformuluota jokių privalomojo pobūdžio patvarkymų, teisių ar pareigų pareiškėjai. Dėl Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros 2016 m. birželio 30 d. rašto Nr. VR 10.6-140, teismas sprendė, kad jis yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl sprendė, kad pareiškėja neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su skundu į teismą dėl šio rašto panaikinimo. Dėl pareiškėjos reikalavimo atnaujinti administracines procedūras pagal pareiškėjos pareiškimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną teisingai patraukiant atsakingus asmenis, teismas pasisakė, kad šis reikalavimas yra išvestinis, todėl nenagrinėtinas.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl aktų, kurie gali būti ginčijami administraciniame teisme, atskirų kategorijų bylose, matyti, kad savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme yra visi viešojo administravimo institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, sukeliantys materialaus (ne procedūrinio) pobūdžio pasekmes.

Pažymėtina ir tai, kad materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Teismui nustačius, jog yra ABTĮ įtvirtinti pagrindai nutraukti bylą, teismas nutraukia bylą, t.y. net ir priėmus skundą nagrinėti, išlieka galimybė administracinę bylą nutraukti, jeigu vėliau paaiškėja, kad ginčas nepriskirtinas administraciniams teismams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti ne kiekvienas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, o tik toks administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Jei nagrinėjant bylą nustatoma, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas nutraukia bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad teismas nepasisakė dėl jos atžvilgiu daromų administracinės teisės pažeidimų, teisėjų kolegija nurodo, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo), todėl pirmosios instancijos teismas neturi pareigos pasisakyti dėl aplinkybių, kurių tyrimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams.

Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjos skundžiamus aktus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms kad minėti sprendimai nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pareigų, atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė pagrįstai. Pareiškėjos reikalavimas atnaujinti administracines procedūras pagal pareiškėjos pareiškimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną teisingai patraukiant atsakingus asmenis, yra išvestinis ir nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėja kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 12 d. sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Kadangi pirmosios instancijos teismas nutraukdamas bylą neišsprendė žyminio mokesčio grąžinimo pareiškėjai klausimą, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, pareiškėjai priteisiant 23 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjos I. G. skundą.

Pareiškėjai grąžinti 23 Eur žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                            Laimutis Alechnavičius

                                                                                                            Irmantas Jarukaitis

                                                                                                            Dalia Višinskienė