Civilinė byla Nr. e2-894-1154/2023
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00305-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.9; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,
sekretoriaujant Karolinai Ploutinai,
dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Damcata“ atstovams G. B. ir advokato padėjėjui Albert Barkovski,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ atstovui advokato padėjėjui Pauliui Murauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Damcata“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Econovus“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Damcata“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“, dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
nustatė:
1. ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Damcata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Econovus“, prašydama priteisti jai iš atsakovės 29 014,59 Eur skolos, 658,26 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė reikalavimus kildino iš 2021 m. gruodžio 30 d. su atsakove sudarytos paslaugų teikimo sutarties, kuria ieškovė įsipareigojo teikti technikos nuomos su vairuotoju ir logistikos paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už ieškovės suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovės teigimu, ji suteikė atsakovei paslaugas, atsakovė jas priėmė kaip tinkamas, iš esmės nereiškė dėl jų jokių pretenzijų, tačiau už dalį suteiktų paslaugų neatsiskaitė ir liko skolinga 29 014,59 Eur.
2. Atsakovė UAB „Econovus“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovės teikiamos paslaugos atsakovei buvo reikalingos siekiant įvykdyti jos sutartinius įsipareigojimus UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pagal 2021 m. lapkričio 23 d. sudarytą sniego valymo sutartį, kurios pagrindu atsakovė buvo įsipareigojusi teikti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ automobilių stovėjimo aikštelių valymo paslaugas. Taigi sutartis su ieškove iš esmės laikytina subrangos sutartimi. Atsakovės teigimu, ieškovė, teikdama sniego valymo paslaugas 2022 m. sausio ir vasario mėnesiais, apgadino net 318 vnt. šaligatvio bortelių, taip padarydama žalos UAB „Kesko Senukai Lithuania“. Ieškovė pažeidė sutartinę pareigą teikti paslaugas rūpestingai bei efektyviai, pagal paslaugoms keliamus reikalavimus, paslaugos neatitiko kokybės reikalavimų, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti tokias paslaugas yra nepagrįstas.
3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, nurodydama, kad atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai dėl žalos padarymo nepagrįsti įrodymais, todėl atmestini. Ieškovės teigimu, atsakovė pretenzijas dėl bortelių apgadinimo pradėjo reikšti ieškovei tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.
4. Tripliku atsakovė palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus ir prašė ieškinį atmesti.
5. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 16 826,88 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė priešieškinį grindė tuo, kad ieškovės teikiamos paslaugos buvo reikalingos atsakovei siekiant įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus UAB „Kesko Senukai Lithuania“, o ieškovė faktiškai veikė kaip subrangovė ir tai žinojo. Teikdama sniego valymo paslaugas pagal šalių 2021 m. gruodžio 30 d. sudarytą sutartį, ieškovė apgadino trečiajam asmeniui priklausančioje aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius šaligatvių bortelius, taip padarydama žalos UAB „Kesko Senukai Lithuania“, preliminarus žalos dydis – 16 826,88 Eur.
6. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovės teigimu, atsakovė neįrodė jos civilinės atsakomybės sąlygų. Iš atsakovės argumentų galima spręsti, kad žala galimai buvo padaryta UAB „Kesko Senukai Lithuania“, bet ne atsakovei, kuri žalai įrodyti pateikė tik neapmokėtą sąskaitą faktūrą. Atsakovė neįrodė ir ieškovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio, jos pateikti įrodymai yra neinformatyvūs ir nepatvirtina aplinkybės, kad būtent ieškovė apgadino nurodomą kiekį bortelių. Byloje net nėra įrodymų, kad tokie bortelių apgadinimai apskritai galėjo būti padaryti sniego valymo technika. Be to, ieškovė nebuvo kviečiama į apgadinimų apžiūrą, jai nebuvo reiškiami reikalavimai iki tol, kol ji nesikreipė į teismą dėl skolos iš atsakovės priteisimo, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimai vertintini kaip jos gynybinė pozicija. Ieškovės žiniomis, tą pačią žiemą ginčo aikštelėje sniegą valė ir kiti subjektai.
7. Trečiasis asmuo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį patenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad nutirpus sniegui ir paaiškėjus bortelių apgadinimams, jie buvo apžiūrėti kartu su atsakovės atstovu ir šalims nekilo abejonių, kad apgadinimai padaryti su technika valant sniegą. Kadangi borteliai buvo apgadinti nepataisomai, nutarta juos pakeisti. Darbus atliko UAB „SRS Servisas“, trečiasis asmuo juos apmokėjo ir išrašė 20 360,52 Eur PVM sąskaitą faktūrą atsakovei, o atsakovė, atlyginusi ieškovės padarytus nuostolius trečiajam asmeniui, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš ieškovės.
8. 2022 m. lapkričio 11 d. atsakovė patikslino priešieškinio reikalavimą, prašydama priteisti jai iš ieškovės 20 360,52 Eur nuostolių atlyginimo bei 6 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pradiniu priešieškiniu reikalauta 16 826,88 Eur suma buvo apskaičiuota be PVM, tuo tarpu ji atlygino trečiajam asmeniui UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ieškovės padarytą žalą, sumokėdama iš viso 20 360,52 Eur (16 826,88 Eur plius PVM 3533,64 Eur), todėl atitinkamai padidina priešieškinio reikalavimą. Atsakovė taip pat pranešė, kad ji sumokėjo ieškovei 8654,07 Eur skirtumą tarp ieškovės prašomos priteisti skolos sumos (29 014,59 Eur) ir atsakovės reikalaujamos nuostolių atlyginimo sumos (20 360,52 Eur).
9. Ieškovė 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriuo, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė dalį reikalaujamos skolos sumos (8654,07 Eur) sumokėjo, sumažino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti 20 360,52 Eur, taip pat palaikė pradinio ieškinio reikalavimus dėl 658,26 Eur delspinigių, 6 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Albert Barkovski patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti, pažymėjo, kad atsakovė suteiktų paslaugų kiekio ir kokybės neginčija. Ieškovės atstovas nesutiko su priešieškinio reikalavimais, teigė, kad jie neįrodyti, nes iš nuotraukų neaišku, kada ir kur jos darytos, neaišku, kiek bortelių sugadinta, be to, nepaneigta, kad aikštelėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbo kiti asmenys. Ieškovė neneigė, kad ji teikė sniego valymo paslaugas ginčo aikštelėje, tačiau ginčijo žalos sukėlimo faktą, pažymėjo, kad jos naudojama technika buvo su apsauginėmis gumomis, be to, ji sniegą valė ir kituose objektuose, tačiau jokių analogiškų pretenzijų nesulaukė. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nepaneigė, jog sniegą ginčo aikštelėje atsakovė galėjo valyti ir savo pajėgomis. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad netgi darant prielaidą, jog ginčo aikštelėje sniegą valė tik ji, nėra pagrindo išvadai, kad visi borteliai apgadinti ieškovės. Ir šiuo metu aikštelėje yra daug apgadintų bortų, todėl neaišku, kurie iš jų buvo pakeisti.
11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Paulius Murauskas nurodė, kad atsakovė neginčija ieškovės suteiktų paslaugų apimties ir kainos. Tačiau pažymėjo, kad ieškovė, teikdama paslaugas, sukėlė žalą, todėl jai kyla pareiga atlyginti atsakovės nuostolius. Atsakovės atstovo teigimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad sniego valymo paslaugas ginčo aikštelėje teikė tik ieškovė, padarytą žalą patvirtina nuotraukos, liudytojų parodymai, tuo tarpu ieškovė neįrodė, kad jos naudojama technika buvo su apsauginėmis gumomis.
12. Trečiojo asmens UAB „Kesko Senukai Lithuania“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, trečiasis asmuo prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Teismas
konstatuoja:
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą pagrįstumo.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. gruodžio 30 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo teikti technikos nuomos su vairuotoju ir logistikos paslaugas, o atsakovė įsipareigojo priimti suteiktas paslaugas ir sumokėti jų kainą (Sutarties 1.1 punktas). Šalys susitarė, kad atsakovė užsako technikos nuomos su vairuotoju ir logistikos paslaugas prieš vieną darbo dieną ir nurodo užsakomų paslaugų rūšį (Sutarties 2.1, 2.2 punktai). Atsakovė įsipareigojo atsiskaityti pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos pateikimo ir pasirašymo dienos (Sutarties 3.1, 3.2 punktai). Sutarties 2.4 punkte įtvirtintos konkrečių transporto priemonių paslaugų kainos. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė PVM sąskaitas faktūras ir mechanizmo kelionės lapus, pasirašytus atsakovės atstovų, iš kurių matyti, kad per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. vasario 9 d. ji suteikė atsakovei paslaugų už bendrą 29 014,59 Eur sumą, o atsakovė jas priėmė.
14. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl ieškovės suteiktų paslaugų apimties ir vertės. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu iš dalies atsiskaitė su ieškove, 2022 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymu sumokėdama ieškovei 8654,07 Eur skolos dalį. Likusią skolos sumą – 20 360,52 Eur – atsakovė atsisakė mokėti, remdamasi tuo, kad ieškovė, teikdama sniego valymo paslaugas, apgadino trečiojo asmens turtą, taip padarydama atsakovei, atlyginusiai trečiajam asmeniui žalą, nuostolių, kuriuos patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovės. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė iš dalies atsiskaitė, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės 20 360,52 Eur skolą už suteiktas paslaugas.
15. Iš šalių Sutarties nuostatų darytina išvada, kad šalis siejo sutartiniai paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Minėta, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškovės paslaugų pagal Sutartį suteikimo. Atsakovė atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi, kad ji turi pagrindo spręsti, jog tam tikrais laikotarpiais ieškovė paslaugas teikė nekokybiškai ir / ar ne visa apimtimi, todėl ieškovės reikalavimas apmokėti už tokias paslaugas yra nepagrįstas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, kad ieškovės suteiktų paslaugų apimties ir jų kainos, nurodytos ieškovės išrašytose sąskaitose faktūrose, taip pat aplinkybės, kad atsakovė sąskaitų už 20 360,52 Eur sumą nėra apmokėjusi, iš esmės neginčija. Atsakovė savo prievolę atsiskaityti pagal Sutartį ginčijo remdamasi tuo, kad ieškovė sukėlė jai nuostolių. Remdamasi šiuo argumentu, atsakovė prašė, viena vertus, atmesti ieškinį, kita vertus, patenkinti jos priešieškinį dėl nuostolių priteisimo. Taigi, atsakovė vienu metu rėmėsi du alternatyvius teisių gynimo būdus pagrindžiančiais argumentais – neturėjimu pareigos atsiskaityti už netinkamai suteiktas paslaugas ir teise reikalauti teikiant paslaugas sukeltų nuostolių atlyginimo. Teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta, o jos pasirinktų alternatyvių teisių gynimo būdų taikymas kartu yra nesuderinamas, nes jie kildinami iš to paties pagrindo – žalos padarymo. Abiejų šių teisių gynybos būdų taikymas kartu lemtų dvigubos atsakomybės ieškovei taikymą ir atsakovės nepagrįstą praturtėjimą, nes pripažinus abu atsakovės gynybos būdus pagrįstais, ji kartu ir nebeturėtų prievolės atsiskaityti su ieškove už ieškovės suteiktas paslaugas, ir papildomai dar gautų iš ieškovės nuostolių atlyginimą.
16. Remiantis tuo, kas nurodyta, byloje esant pateiktiems įrodymams apie ieškovės suteiktas paslaugas ir jų kainą, taip pat nesant duomenų, kad atsakovė 20 360,52 Eur skolą už paslaugas ieškovei yra sumokėjusi ir atsakovei neatsiskaitymo fakto neginčijant, taip pat neginčijant suteiktų paslaugų apimties ir vertės, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 20 360,52 Eur skolą pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius ir procesines palūkanas teismas pasisakys vėliau.
Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą teisinio kvalifikavimo.
17. Atsakovė savo galimai pažeistas teises pasirinko ginti pareikšdama priešieškinį, kuriuo reikalauja priteisti iš ieškovės nuostolių atlyginimą, t. y. atlyginti nuostolius, kuriuos atsakovė patyrė dėl to, kad ieškovė, pagal Sutartį su atsakove teikdama sniego valymo paslaugas trečiajam asmeniui UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausančioje aikštelėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apgadino šaligatvio bortelius, kurių pakeitimo (darbų ir medžiagų) kainą atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui. Taigi, priešieškiniu atsakovė reiškia reikalavimą ieškovei dėl civilinės atsakomybės taikymo. Ieškovė su šiuo reikalavimu nesutinka, savo atsakomybės nepripažįsta. Dėl šio reikalavimo byloje kilo ginčas.
18. Kasacinio teismo pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą). Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 71 punktas).
19. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2021 m. lapkričio 23 d. atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Kesko Senukai Lithuania“ sudarytą sniego valymo darbų sutartį Nr. EKO-2021.11.23, iš kurios matyti, kad atsakovė įsipareigojo pagal trečiojo asmens užsakymą atlikti sniego valymo darbus su savo transporto priemonėmis ir mechanizmais teritorijose, nurodytose Priede Nr. 1, o trečiasis asmuo įsipareigojo apmokėti už tinkamai atliktus darbus. Sutarties 3.1.6 punktu atsakovė įsipareigojo atsakyti už žalą, padarytą transporto priemonėmis ir mechanizmais UAB „Kesko Senukai Lithuania“ turtui ir / ar tretiesiems asmenims. Sutarties 3.1.8.1 punkte nustatyta, kad objektuose, išvardytuose priede Nr. 1, atsakovė pati stebi oro sąlygas ir esant slidžiai aikštelių dangai bei sningant, naktį važiuoja valyti bei barstyti druskos mišinį iki visiško sniego pašalinimo. Sutarties priede Nr. 1 nurodyti objektai – aikštelės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
20. Taigi, 2021 m. lapkričio 23 d. atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Kesko Senukai Lithuania“ sudarytos sutarties pagrindu tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Atsakovė teigia, kad siekdama įvykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį su trečiuoju asmeniu, tačiau neturėdama pakankamai savų pajėgumų, sudarė Sutartį su ieškove. Atsakovė pažymi, kad ieškovė, teikdama sniego valymo paslaugas trečiojo asmens valdomose aikštelėse, žinojo, kad iš esmės veikia kaip subrangovė. Atsakovė įrodinėja, kad ieškovė, teikdama sniego valymo paslaugas, pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą, taip pat Sutarties 4.1.2 punkte įtvirtintą pareigą teikti paslaugas rūpestingai bei efektyviai, pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, ir sukėlė žalą trečiajam asmeniui. Šią žalą atlyginusi atsakovė reikalauja patirtų nuostolių atlyginimo iš, jos teigimu, atsakingos už žalą ieškovės.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimo atveju, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė. Sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės. Bendroji rūpestingumo pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu. Taigi, tuo atveju, jeigu vykdant sutartį pažeidžiama bendroji rūpestingumo pareiga, taikytinos sutartinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 31-36 punktai),
22. Nagrinėjamu atveju atsakovė, minėta, reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia tuo, kad ieškovė žalą padarė vykdydama šalių sudarytą Sutartį dėl paslaugų teikimo. Taigi, remiantis pirmiau pateikta kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad atsakovė kelia ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės klausimą. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės taikymo, aktualiomis tampa bendrųjų ir specialiųjų sutarčių teisės normų taikymas bei sutarčių teisės principai. Vienas iš tokių principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 80 punktas).
23. Remiantis sutarties uždarumo principu, konstatuotina, kad atsakovės reikalavimas ieškovei dėl žalos atlyginimo negali būti kvalifikuojamas kaip regresinis reikalavimas, pareikštas atlyginus žalą trečiajam asmeniui ir perėmus jo reikalavimo teisę. Atsakovė žalą trečiajam asmeniui atlygino remdamasi ją ir trečiąjį asmenį siejusios sutarties sąlygomis, tačiau tai neturi įtakos ieškovės, nesančios šios sutarties šalimi, teisėms ir pareigoms. Be to, trečiasis asmuo nėra ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties šalis, taigi jo patirtų nuostolių atlyginimo klausimas yra už ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties ribų. Atitinkamai šiai bylai nėra reikšminga aplinkybė, ar ieškovė žinojo, kad galutinė paslaugų gavėja yra UAB „Kesko Senukai Lithuania“, nes ieškovė Sutartį dėl paslaugų teikimo buvo sudariusi su atsakove, taigi sutartiniai santykiai siejo tik šias šalis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovei, pareiškusiai reikalavimą ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, tenka pareiga savarankiškai įrodyti ieškovės sutartinės atsakomybės sąlygas – ieškovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai). Ieškovės kaltė civilinės atsakomybės santykiuose preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad atsakovė atlygino žalą trečiajam asmeniui, savaime neįrodo nei žalos, kaip ieškovės sutartinės atsakomybės sąlygos, fakto ir dydžio, nei ieškovės neteisėtų veiksmų (rūpestingumo pareigos pažeidimo) bei priežastinio ryšio. Šias sąlygas turi įrodyti atsakovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo principo.
24. Konstatavus, kad šalių ginčas spręstinas vadovaujantis sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis, aktualus tampa ir kito sutarčių teisės principo – šalių bendradarbiavimo pareigos – taikymas. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Sutarties šalių bendradarbiavimo procesas turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Tai reiškia, kad sutarties šalies elgesys negali būti priešingas tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).
25. Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų nustatyta, kad atsakovė apie apgadintus šaligatvio bortelius trečiojo asmens UAB „Kesko Senukai Lithuania“ valdomoje aikštelėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sužinojo ne vėliau kaip 2022 m. kovo 14 d. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovės teiktų paslaugų trūkumai ir jų teikimo metu sukelta žala, t. y. bortelių apgadinimai, paaiškėjo atšilus orams ir nutirpus sniegui, tačiau tikslios datos neįvardijo. Trečiasis asmuo atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovės atstovai apgadintus bortelius atvyko apžiūrėti 2022 m. kovo 14 d. Tuo tarpu duomenų, kad atsakovė apie pastebėtą žalą būtų informavusi ieškovę, kvietusi ją į apgadinimų apžiūrą siekiant nustatyti padarytos žalos dydį, jos pobūdį, išsiaiškinti galimas atsiradimo priežastis ir pan., byloje nėra.
26. Liudytojas T. Ž. (UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prekybos centrų eksploatacijos inžinierius) savo parodymuose teigė, kad jis pastebėjo bortelių apgadinimus, padarė kelias nuotraukas, informavo atsakovę. Suderinę su atsakove apžiūros laiką, apžiūrėjo apgadinimus, susitarė dėl darbų. Apžiūrint ginčo aikštelę, aptariant bortelių apgadinimus ir tariantis dėl jų ištaisymo dalyvavo atsakovės atstovas R. P.. Liudytojo teigimu, atsakovė apie savo kontrahentus (paslaugoms teikti pasitelktus trečiuosius asmenis) neinformavo. Atliekant apžiūrą nebuvo kalbama apie tai, kas atsakingas už žalą. Pradžioje atsakovė pati žadėjo pasirūpinti žalos ištaisymu, tačiau jai nepavyko, tuomet trečiasis asmuo samdė rangovus ir pateikė atsakovei sąskaitą.
27. R. P. (tuometis atsakovės darbuotojas – padalinio vadovas, atsakingas už Vilniaus regioną), apklaustas kaip liudytojas, paaiškino, kad apie apgadintus bortelius sužinojo nutirpus sniegui, apie tai pranešė trečiojo asmens UAB „Kesko Senukai Lithuania“ atstovai. Jis nurodė, kad aikštelės apžiūroje dalyvavo su trečiojo asmens inžinieriumi, tačiau negalėjo patvirtinti, kad kvietė į apžiūrą ieškovę. Jis teigė, kad vadybininkas turėjo susisiekti ir nuvažiuoti su ieškove į objektą, bet tiksliai atsiminti negalėjo, taip pat negalėjo įvardyti ir konkretaus vadybininko. Liudytojas taip pat nurodė, kad apžiūros metu visi sutarė, jog bortelių nuskilimai yra nuo kaušo. Bortelių keitimu rūpinosi trečiasis asmuo, nes galėjo tai padaryti pigiau.
28. Trečiasis asmuo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad trečiojo asmens ir atsakovės atstovai, apžiūrėję apgadinimus, iš defektų pobūdžio nusprendė, kad jie negalėjo atsirasti dėl lankytojų ar kitų transporto priemonių judėjimo. Kadangi borteliai buvo pažeisti nepataisomai, su atsakovės atstovu buvo sutarta apgadintus bortelius pakeisti. Atsakovui nepavykus susitarti su rangovu, trečiasis asmuo ėmėsi savo sąskaita taisyti trūkumus (pakeisti apgadintus bortelius), 2022 m. birželio 6 d. su rangove UAB „SRS Servisas“ sudarė sutartį dėl 318 bortelių pakeitimo, rangos darbai buvo atlikti ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. perdavimo–priėmimo aktu perduoti trečiajam asmeniui. Iš viso buvo pakeisti 304 borteliai.
29. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad ieškovė 2022 m. gegužės 16 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, 2022 m. gegužės 16 d. Utenos apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą dėl 29 014,59 Eur skolos, 472,80 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo kreditorei MB „Damcata“ iš skolininkės UAB „Econovus“. UAB „Econovus“ 2022 m. birželio 3 d. pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą, kuriuose teigė, kad teismo įsakymui prieštarauja, tačiau nenurodė aplinkybių, susijusių su galimu žalos padarymu ieškovės veiksmais. Ieškovė 2022 m. birželio 20 d. pareiškė ieškinį, kuris teismo buvo priimtas ir persiųstas nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
30. Atsakovė pateikė į bylą 2022 m. birželio 23 d. raštą, adresuotą ieškovei (atsakovės prašymo DOK-116572 priedas), kuriuo informavo ieškovę, kad ši, teikdama sniego valymo paslaugas pagal šalių Sutartį, savo veiksmais sukėlė žalą trečiajam asmeniui UAB „Kesko Senukai Lithuania“ – apgadino 318 šaligatvio bortelių trečiajam asmeniui priklausančioje aikštelėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šią žalą atsakovė turi atlyginti trečiajam asmeniui pagal su juo sudarytą sutartį. Atsižvelgiant į tai, rašte atsakovė nurodė ieškovei, kad ieškovė turi atlyginti nuostolius atsakovei, be to, neturi teisės reikalauti atlyginimo už pagal Sutartį suteiktas paslaugas. Šiuo raštu atsakovė prašė ieškovės patvirtinti, kad ji geranoriškai atlygins sukeltus nuostolius.
31. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad, pirma, atsakovė apie aikštelėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apgadintus šaligatvių bortelius sužinojo ne vėliau kaip 2022 m. kovo 14 d., ji kartu su trečiuoju asmeniu apžiūrėjo apgadinimus, įvertino jų atsiradimo priežastis (iš apgadinimų pobūdžio sprendė, kad jie padaryti sniego valymo technika, t. y. su kaušu), susitarė dėl apgadintų bortelių pakeitimo, tačiau ieškovės apie tai neinformavo.
32. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovė ieškovei apie žalą pranešė tik 2022 m. birželio 23 d. raštu, t. y. po to, kai ieškovė jau buvo pareiškusi ieškinį dėl skolos priteisimo. Ieškovė nurodė, kad ji į apžiūrą nebuvo kviečiama ir joje nedalyvavo, iki kreipimosi į teismą nebuvo gavusi jokių pretenzijų dėl žalos nei iš atsakovės, nei iš trečiojo asmens. Įrodymų, kad ieškovė būtų informuota anksčiau, byloje nėra.
33. Atsakovė nurodė, kad žalos ištaisymu rūpinosi trečiojo asmens atstovai, o priešieškinio pateikimo dieną defektai jau buvo ištaisyti. Duomenų, kada buvo imtasi darbų, byloje nėra, tačiau iš atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ susitarimą dėl bortelių pakeitimo aikštelėje V. Pociūno g. 10, Vilniuje, su rangove UAB „SRS Servisas“ pasirašė 2022 m. birželio 6 d., prie jo pridėta 2022 m. gegužės 25 d. sąmata. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė nekvietė ieškovės atstovų į apžiūrą, nes tikėjosi, kad, esant normaliam bendravimui, nekils problemų dėl žalos atlyginimo.
34. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė, galimos ieškovės sutartinės atsakomybės klausimus spręsdama tik su trečiuoju asmeniu, bet neinformuodama apie tai pačios ieškovės, nesielgė sąžiningai ieškovės atžvilgiu ir pažeidė savo, kaip sutarties šalies, bendradarbiavimo pareigą. Minėta, kad atsakovės sutartiniai santykiai su trečiuoju asmeniu neturi įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, todėl galimos ieškovės sutartinės atsakomybės klausimai turėjo būti sprendžiami su ieškove, o ne su trečiuoju asmeniu. Pažymėtina, kad atsakovė visą laiką nuo ieškovės paslaugų suteikimo ir sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminų pasibaigimo (vėliausias terminas – 2022 m. kovo 31 d.) iki 2022 m. birželio 23 d. (kai pateikė pretenziją ieškovei) turėjo neįvykdytą piniginę prievolę ieškovei, tačiau nepranešė jai nei apie tai, kad sustabdo savo prievolių vykdymą, nei apie sustabdymo priežastis, o apie galimai padarytą žalą pranešė tik tuomet, kai ieškovė pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo. Be to, ieškovė dar 2022 m. balandžio 26 d. el. paštu siuntė atsakovei pretenziją dėl skolos ir delspinigių apmokėjimo (pretenzija pateikta į bylą kaip ieškinio priedas), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė į šią pretenziją būtų atsakiusi, juolab informavusi apie atsiradusią žalą. Šiuo atveju bendradarbiavimo pareigos pažeidimas lėmė neigiamų procesinių teisinių pasekmių ieškovei atsiradimą, t. y. apribojo ieškovės procesines teises apsiginti nuo jai pareikštų reikalavimų, nes reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ieškovei buvo pareikštas jau po to, kai buvo priimtas atsakovės ir trečiojo asmens sprendimas dėl žalos ištaisymo ir sudaryta rangos sutartis su UAB „SRS Servisas“ dėl atliktinų darbų.
35. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovei įrodinėjant ieškovės sutartinės atsakomybės sąlygas taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas, t. y. iš atsakovės pateiktų įrodymų teismui iš esmės turi nekilti abejonių dėl aplinkybių įrodytumo. Toks įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, atitiktų teisingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 dalis).
Dėl ieškovės sutartinės atsakomybės sąlygų.
36. Atsakovė teigė, kad ieškovė, teikdama sniego valymo paslaugas aikštelėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukėlė žalą – apgadino šaligatvio bortelius. Ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas atsakovė įrodinėjo tuo, kad sniego valymo paslaugas ginčo aikštelėje teikė tik ieškovė, o iš bortelių apgadinimo pobūdžio matyti, kad jie galėjo būti padaryti tik valant sniegą su atitinkama technika, taigi niekas kitas žalos padaryti negalėjo. Taigi, šios bylos ypatumas yra tas, kad atsakovė ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas įrodinėja ne tiesioginiais įrodymais, bet teigdama, kad, atsižvelgiant į ginčo šalių santykius ir padarytos žalos pobūdį, joks kitas asmuo tokios žalos padaryti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad, pirma, žala padaryta sniego valymo technika, antra, kitas asmuo tokių paslaugų neteikė, trečia, padarytos žalos faktą ir dydį.
37. Ginčo, kad ieškovė 2021-2022 m. žiemos laikotarpiu teikė sniego valymo paslaugas aikštelėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, byloje nėra. Taip pat nėra ginčo, kad ieškovė paslaugas pradėjo teikti nuo 2021 m. lapkričio pabaigos, t. y. anksčiau nei buvo pasirašyta šalių Sutartis. Šalių Sutartis pasirašyta 2021 m. gruodžio 30 d., tačiau iš atsakovės 2022 m. lapkričio 22 d. į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, ieškovės išrašytų per laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d., matyti, kad ieškovė sniego valymo paslaugas ginčo aikštelėje teikė ir iki sutarties pasirašymo. Šias aplinkybes ieškovė pripažįsta. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad ginčo aikštelė buvo naujai įrengta ir šaligatvių borteliai buvo nauji. Trečiasis asmuo atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad „Senukų“ prekybos centras pradėjo veikti 2021 m. gruodžio 6 d., ši aplinkybė taip pat neginčijama. Ginčas kilo dėl to, ar nebuvo kitų subjektų, kurie galėjo valyti sniegą aikštelėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2021-2022 m. žiemą.
38. Šalių sudarytoje Sutartyje nėra nuostatų, kad ieškovė apsiėmė teikti sniego valymo paslaugas būtent aikštelėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. pagal Sutartį ieškovės teikiamos paslaugos nėra susietos su konkrečiu objektu ir neleidžia daryti išvados, kad joks kitas asmuo toje pačioje aikštelėje 2021-2022 m. žiemos laikotarpiu sniego valyti negalėjo.
39. Liudytoju apklaustas buvęs atsakovės darbuotojas E. B. (teritorijos priežiūros vadybininkas, dirbęs su UAB „Kesko Senukai Lithuania“ valdomomis aikštelėmis, įskaitant ginčo aikštelę) nurodė, kad, be ieškovės, dirbo dar keli sniego valymo paslaugų teikėjai, taigi buvo tikimybė, kad ginčo aikštelę valė ir kiti, todėl garantuoti, kad paslaugas teikė tik ieškovė, jis negali. Be to, anot liudytojo, sniegą galėjo valyti ir pati atsakovė. Liudytojo teigimu, jis ieškovei užsakymus dėl sniego valymo paslaugų teikė telefonu. Kartais ieškovė nespėdavo, tada jis ieškodavo kito paslaugų teikėjo. Tačiau ieškovės atsisakymų niekaip nefiksavo. Liudytojas nurodė, kad atsakovė dirbo ir su kitais paslaugų teikėjais – UAB „Verslo rykliai“, UAB „Trantera“, UAB „Salniko“, UAB „Iter Novus“. Buvo samdomi ir kiti, bet jų negalėjo įvardyti, nes juos samdė tiesioginis vadovas (R. P.). Liudytojas taip pat nurodė, kad prieš pat prekybos centro atidarymą buvo kiti paslaugų teikėjai, turėjo techniką, o sniego jau buvo.
40. Ieškovės atstovas G. B. teismo posėdžio metu teigė, kad nežino, kas galėjo apgadinti aikštelės bortelius. Jo teigimu, kai pradėjo dirbti, „Senukų“ prekybos centras dar buvo įrenginėjamas, sunkvežimiai vežė krovinius. Ieškovė dirbo ir drive-in aikštelėje tame pačiame objekte, bet dėl jos pretenzijų nėra. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad atsakovė taupydama siuntė ir savo techniką valyti sniego, apie 1-2 savaites dirbo atsakovės technika. Pažymėjo, kad per trejus darbo metus ieškovė dėl sniego valymo paslaugų jokių pretenzijų nėra gavusi, šis atvejis vienintelis. Jo teigimu, UAB „Salniko“, UAB „Iter Novus“ ir dar viena įmonė teikė tas pačias paslaugas ginčo aikštelėje iki ieškovės. Juos pažįsta. Kai sudarinėjo sutartį su atsakove, su jais buvo susisiekęs. Kartu ieškovės atstovas pripažino, kad nei atsakovės, nei kitų įmonių sniego valymo technikos ginčo aikštelėje nematė.
41. Liudytojas T. B. (atsakovės logistikos vadovas, į kurio pareigas įėjo transporto priemonių priežiūra) nurodė, kad ieškovė teikė aikštelių valymo paslaugas. Atsakovė išveždavo susikaupusį sniegą, tačiau jį stumdė ieškovė, kuri, jo žiniomis, tai darė vienintelė, tik su ja atsakovė buvo sudariusi sutartį. Liudytojas teigė, kad pati atsakovė valymo paslaugų neteikė.
42. Liudytojas T. Ž. (trečiojo asmens UAB „Kesko Senukai Lithuania“ darbuotojas) paaiškino, kad trečiasis asmuo sniego valymui pasitelkė atsakovę, o jos kontrahentų nežino. Užsakymus pagal poreikį pateikdavo atsakovės vadybininkui E. B.. Prekybos centras (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atidarytas 2021 m. gruodžio mėn. pirmą savaitę. Prieš tai atlikinėjo techninius bandymus. Įsikuriant sunkioji technika turėjo važiuoti, nes vežė prekes, bet tiksliau nežino. Aikštelė atvira. Viskas buvo nauja, ir aikštelė, ir borteliai. Liudytojas negalėjo atsakyti, ar sunkusis transportas aikštelėje galėjo laisvai judėti, pripažino, kad nebuvo draudžiančių patekti atitvarų, tačiau buvo patvirtinta sunkiojo transporto judėjimo tvarka, aikštelėje toks transportas nemanevravo.
43. Liudytojo R. P. (atsakovės padalinio vadovo) teigimu, atsakovė komerciniams objektams samdė subrangovus, nes neužteko savos technikos. Ginčo aikštelėje sniego valymo paslaugas teikė ieškovė. Atsakovė neturėjo tokios technikos, ji tik išveždavo sniegą. Iš kitų tiekėjų (UAB „Trantera“) buvo perkamos tik druskos barstymo paslaugos. Liudytojas nurodė, kad jis pats neužsakinėjo subrangovų, tai darė vadybininkai. Bet žino, nes komerciniai objektai buvo padalinti pagal įmones.
44. Atsakovė įrodinėjo, kad jokie kiti subjektai ginčo aikštelėje neteikė sniego valymo paslaugų 2021-2022 m. žiemos laikotarpiu. Siekdama paneigti liudytojo E. B. nurodytas aplinkybes, kad sniego valymo paslaugas teikė kitos įmonės, atsakovė pateikė argumentus ir įrodymus dėl liudytojo nurodytų įmonių:
44.1. Dėl UAB „Salniko“. Atsakovė pateikė ištraukas iš savo sutarčių ir sąskaitų apskaitos sistemų, kurie patvirtina, kad su UAB „Salniko“ atsakovė nebuvo sudariusi sutarčių.
44.2. Dėl UAB „Verslo rykliai“. Atsakovė pateikė sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, kad UAB „Verslo rykliai“ sniego valymo darbus vykdė išskirtinai viešosiose Vilniaus miesto erdvėse ir nedirbo ginčo aikštelėje.
44.3. Dėl UAB „Iter Novum“. Atsakovė paaiškino ir pateikė paslaugų aktus, kad šios įmonės paslaugomis ji naudojosi išskirtinai Vilniaus miesto viešosiose erdvėse ir vienu atskiru užsakymu paslaugos buvo teikiamos prekybos centro „Iki“ aikštelėse.
44.4. Dėl UAB „Trantera“. Atsakovė nurodė ir pateikė tai patvirtinančias sąskaitas, kad ši įmonė ginčo aikštelėje teikė tik druskos barstymo paslaugas ir tik kelis kartus (iš viso dirbo 5 val.).
45. Atsakovė taip pat prašė kritiškai vertinti liudytojo E. B. parodymus, nes šis liudytojas nėra suinteresuotas patvirtinti atsakovei palankių aplinkybių. Atsakovės teigimu, E. B. dirbo atsakovės įmonėje teritorijos priežiūros vadybininku nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2022 m. vasario 22 d., tačiau buvo atleistas dėl to, kad dirbo neatidžiai ir nekokybiškai, netinkamai organizavo jam priskirtų teritorijų priežiūrą ir valymą. Be to, atsakovė pateikė įrodymus, kad E. B. šiuo metu dirba atsakovės konkurentėje UAB „Ecoservice“, todėl jo parodymai, anot atsakovės, nėra objektyvūs.
46. Aplinkybę, kad atsakovė pati ginčo aikštelėje sniego nevalė, atsakovė įrodinėjo tuo, kad iki 2022 m. sausio 1 d. ji niekur Vilniaus mieste neteikė sniego valymo paslaugų, o nuo 2022 m. sausio 1 d. šias paslaugas pradėjo teikti tik viešosiose Vilniaus miesto erdvėse – gatvėse ir šaligatviuose. Kadangi neturėjo pakankamai savų resursų, paslaugoms privačiuose objektuose teikti atsakovė samdė kitus subjektus. Būtent tokiu tikslu, anot atsakovės, buvo sudaryta ir ieškovės bei atsakovės 2021 m. gruodžio 30 d. Sutartis. Šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovė pateikė savo įsigytos įrangos judėjimo 2022 m. sausio-kovo mėnesiais išrašus (priedas prie 2022 m. gruodžio 12 d. rašytinių paaiškinimų DOK-202101), iš kurių matyti, kad atsakovės transporto priemonės nevyko į objektą (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
47. Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai, įvertinus jų visetą, leidžia atmesti prielaidą, kad ginčo aikštelėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2021-2022 m. žiemos laikotarpiu sniego valymo paslaugas teikė ir kiti subjektai, ne tik ieškovė. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji pati sniego ginčo aikštelėje nevalė, o liudytojo E. B. teiginiai, kad tokia aplinkybė neatmestina, šios išvados nepaneigia. Pažymėtina, kad liudytojas E. B. to netvirtino, o tik išreiškė abejonę, kad atsakovė pati galėjo valyti sniegą, tačiau kiti bylos įrodymai (kitų liudytojų parodymai, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai) to nepatvirtina. Ieškovės atstovas G. B. taip pat teigė, kad atsakovė pati valė sniegą, tačiau pats pripažino, jog atsakovės technikos ginčo aikštelėje nematė, todėl jo paaiškinimai vertintini kaip nepatikimi ir prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Byloje taip pat nėra patikimų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ginčo aikštelėje sniego valymo paslaugas galėjo teikti kiti subjektai. Liudytojas E. B., nors ir davė parodymus, kad buvo kitų paslaugų teikėjų, tačiau to negalėjo patvirtinti neginčijamai, be to, jis nurodė, kad kai kurių įmonių įvardyti negali, nes su jomis tiesiogiai tarėsi R. P.. Tačiau liudytoju apklaustas R. P. paneigė, jog jis užsakinėjo paslaugas, ir nurodė, kad tai darė tik vadybininkai. Ieškovės atstovas G. B. nurodė, kad bendravo su kitais paslaugų teikėjais (UAB „Salniko“, UAB „Iter Novus“), kurie, jo teigimu, teikė sniego valymo paslaugas ginčo aikštelėje prieš ieškovę, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių kitų įmonių sniego valymo paslaugų teikimą, nepateikė, o šių įmonių technikos ginčo aikštelėje teigė nematęs.
48. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą bei atsakovės nurodomą aplinkybę, kad ieškovė iš viso objekte dirbo apie 194 valandas (ieškovė to iš esmės neginčijo, be to, tą patvirtina byloje pateiktos sąskaitos faktūros bei mechanizmų kelionės lapai), teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad ginčo aikštelėje sniego valymo paslaugas 2021-2022 m. žiemos laikotarpiu teikė tik ieškovė.
49. Žalos faktą atsakovė įrodinėjo į bylą pateiktomis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti ginčo aikštelės bortelių apgadinimai, su atsiliepimu į ieškinį pateiktu UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir UAB „SRS Servisas“ 2022 m. birželio 6 d. susitarimu dėl gatvės bortų pakeitimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie jo pridėta 2022 m. gegužės 25 d. sąmata, UAB „SRS statyba“ 2022 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų aktu ir liudytojų parodymais.
50. Liudytojas T. Ž. (trečiojo asmens prekybos centrų eksploatacijos inžinierius) teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pastebėjo bortelių apgadinimus, padarė kelias nuotraukas, informavo atsakovę. Liudytojo teigimu, apgadinimai nebūdingi sunkiajam transportui, nėra padangų žymių. Apgadintus bortelius pakeitė rangovė UAB „SRS Servisas“, trečiasis asmuo atsiskaitė už darbus ir pateikė sąskaitą atsakovei, kuri ją apmokėjo.
51. Šaligatvio bortelių apgadinimo ginčo aikštelėje faktą patvirtino ir liudytoju apklaustas atsakovės buvęs darbuotojas R. P., kuris apžiūrėjo apgadinimus kartu su T. Ž..
52. Byloje kaip liudytojas buvo apklaustas ir UAB „SRS Statyba“ statybos projektų vadovas U. C., kuris patvirtino, kad 2022 m. vasarą gavo užsakymą iš trečiojo asmens dėl naujoje aikštelėje apgadintų bortelių, kuriuos reikėjo pakeisti.
53. Atsižvelgiant į liudytojų parodymus, kurie nuosekliai vienas kitą papildo, atmestinos ieškovės išreikštos abejonės, kad nėra aišku, ar atsakovės pateiktos apgadintų bortelių nuotraukos darytos ginčo aikštelėje. Aplinkybe, kad nuotraukos darytos būtent ginčo aikštelėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teismas nemato pagrindo abejoti, todėl laiko ją nustatyta. Taip pat, teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nuotraukos darytos 2022 m. vasario 21 d., tai matyti ir iš atsakovės kartu su priešieškiniu pateiktų metaduomenų, ir iš liudytojų parodymų bei atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimų, kad bortelių apgadinimai pastebėti nutirpus sniegui, be to, trečiasis asmuo atsiliepime į priešieškinį patvirtino, kad nuotraukos darytos 2022 m. vasario 21 d.
54. Dėl bortelių apgadinimo pobūdžio. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, kad dalis šaligatvio bortelių apgadinti – subraižyti, apskaldyti, kai kurie išjudinti iš vietos. Liudytojai T. Ž. ir R. P. apžiūrėję apgadintus bortelius sprendė, kad apgadinimai padaryti su kaušu, tokių apgadinimų negalėjo padaryti sunkusis transportas arba druskos barstytuvas, liudytojas U. C. (UAB „SRS Servisas“ projektų vadovas) nurodė, kad viena iš trečiojo asmens UAB „Kesko Senukai Lithuania“ nurodytų bortelių keitimo (apgadinimo) priežasčių buvo sniego valymas, taip pat pažymėjo, kad apgadinimai yra ne nuo automobilių, nes jam yra tekę visko matyti, automobilių padaryti apgadinimai būna kitokie.
55. Teismas, vertindamas šiuos liudytojų parodymus, pažymi, kad bortelių apgadinimo pobūdis (priežastis) yra aplinkybė, kuriai nustatyti reikia specialių žinių, todėl teismas liudytojų parodymų nelaiko patikima įrodinėjimo priemone šioms aplinkybėms nustatyti.
56. Atsakovė pateikė į bylą 2023 m. sausio 20 d. eksperto Valentino Mitunevičiaus išvadą, kurioje pateiktas eksperto vertinimas dėl ginčo aikštelėje įrengtų bortelių apgadinimų susidarymo pobūdžio. Teismas sutinka su ieškove, kad ši išvada nevertintina kaip speciali įrodinėjimo priemonė – eksperto išvada, nes atlikta ne teismo pavedimu, bet ginčo šalies užsakymu, todėl ji vertintina kaip rašytinis įrodymas – specialisto išvada (CPK 197 straipsnis). Teismas nemato priežasčių nesiremti šia išvada kaip įrodymu, nes išvada yra argumentuota, specialistas paaiškino, kodėl pasirinko vertinimui konkrečias nuotraukas. Įvertinęs nuotraukose matomus bortelių apgadinimus specialistas padarė išvadą, kad dauguma bortelių pažeidimų būdingi atvejams, kai su borteliais kontaktavo elementai, tokie kaip dantytas arba paprastas kaušas, arba sniego stumdytuvas, kas paaiškina, kad bortelių sugadinimai galėjo susidaryti mašinoms stumiant ar keliant sniegą. Ieškovė ginčijo šią išvadą kaip atliktą neobjektyviai, ekspertui atsakant į selektyviai parinktus klausimus, tačiau teismas sutinka su atsakove, kad ieškovė turėjo teisę prašyti teismo apklausti išvadą pateikusį ekspertą (specialistą) kaip liudytoją, bet šia teise nesinaudojo.
57. Teismas, įvertinęs specialisto pateiktas išvadas, sprendžia, kad jos pagrįstos specialiomis žiniomis, logiškai argumentuotos, todėl jomis nesiremti teismas neturi pagrindo (CPK 185 straipsnis). Kita vertus, teismas atsižvelgia į tai, kad ekspertas išvadas pateikė tik remdamasis keliomis nuotraukomis, apskritai bortelių apgadinimus vertino tik iš nuotraukų, be to, nuotraukose užfiksuota tik dalis apgadintų bortelių, o specialisto išvados pateiktos ne dėl visų nuotraukose užfiksuotų apgadinimų, o tik dėl pačių būdingiausių.
58. Ieškovė 2022 m. lapkričio 23 d. pateikė į bylą 2021 m. gruodžio 2 d., 2021 m. gruodžio 16 d. ir 2023 m. sausio 3 d. užsakymo aktus, kuriais įrodinėjo, kad jos naudojamos transporto priemonės buvo aprūpintos apsauginėmis gumomis, todėl žalos padaryti negalėjo. Iš šių aktų matyti, kad ieškovė nuomotojai UAB „Vilniaus rentvėjus“ buvo pateikusi užsakymus dėl frontalinio krautuvo (valst. Nr. T3186C), frontalinio krautuvo (valst. Nr. T7089C) ir frontalinio krautuvo (valst. Nr. T7086C) nuomos, užsakymuose pažymėta, kad krautuvų kaušai yra su guma, tačiau juose nurodytas tik vienos dienos įkainis, o duomenų, kad ieškovė buvo sudariusi 3 mėn. nuomos sutartį, kaip teigė teismo posėdžio metu ieškovės atstovas G. B., ir mokėjo nuomos mokestį UAB „Rentvėjus“ už šias transporto priemones, byloje nepateikta. Kita vertus, iš ieškovės pateiktų mechanizmo kelionės lapų ir PVM sąskaitų faktūrų (pvz., 2022 m. sausio 28 d. mechanizmo kelionės lapas ir PVM sąskaita faktūra serija VID Nr. 000130, 2022 m. sausio 29 d. mechanizmo kelionės lapas ir PVM sąskaita faktūra serija VID Nr. 000131, 2022 m. sausio 30 d. mechanizmo kontrolės lapas ir PVM sąskaita faktūra serija VID Nr. 00154, kt.) matyti, kad aikštelėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbo Volvo frontalinis krautuvas (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau iš PVM sąskaitų faktūrų ir mechanizmų kelionės lapų matyti, kad objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo naudojamas ne tik frontalinis krautuvas Volvo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), bet ir kitos transporto priemonės, pvz., vikšrinis krautuvas Bobcat T590 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), New Holland krautuvas (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kitos. Taigi, ieškovės pateikti UAB „Vilniaus rentvėjus“ užsakymo aktai nepatvirtina, kad visos ieškovės naudojamos transporto priemonės turėjo apsaugines gumas. Tačiau vertinant įrodymus pirmiausia atsižvelgtina į tai, kuriai iš šalių tenka įrodinėjimo pareiga. Šiuo atveju pareiga įrodyti ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas tenka atsakovei, todėl nepaisant to, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog jos naudojamos transporto priemonės buvo aprūpintos apsauginėmis gumomis, tai nepaneigia atsakovės pareigos įrodyti ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas.
59. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir UAB „SRS Servisas“ pasirašytą 2022 m. birželio 6 d. susitarimą dėl gatvės bortų pakeitimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir prie jo pridėtą 2022 m. gegužės 25 d. sąmatą, kurioje nurodyta, kad keičiami 318 bortų, jų pakeitimo kaina (darbai ir medžiagos) – 21 147,73 Eur. Atsakovė, patikslinusi priešieškinio reikalavimą, savo patirtų nuostolių dydį įrodinėjo ir UAB „SRS Servisas“ 2022 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų aktu, iš kurio matyti, kad atlikti 304 bortelių keitimo darbai adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darbų ir medžiagų kaina – 20 360,52 Eur. Trečiojo asmens UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pateiktas 2022 m. spalio 7 d. mokėjimo dokumentas patvirtina, kad trečiasis asmuo apmokėjo UAB „SRS servisas“ 2022 m. rugpjūčio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. VSMH022 20 360,52 Eur su PVM sumai (taikant atvirkštinį apmokestinimą PVM). Trečiasis asmuo 2022 m. spalio 5 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS03452000019 20 360,52 Eur su PVM sumai, kurią atsakovė apmokėjo, 2022 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymu sumokėdama trečiajam asmeniui 16 826,88 Eur ir pervesdama 3533,64 PVM į valstybės biudžetą.
60. Jau minėta, kad aplinkybė, jog atsakovė atlygino žalą trečiajam asmeniui, savaime nepatvirtina ieškovės padarytos žalos dydžio, taigi žalos dydį turi įrodyti atsakovė. Jai taip pat tenka pareiga pagrįsti, kad įrodinėjama žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovės neteisėtais veiksmais (CPK 178 straipsnis).
61. Vertindamas byloje pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio, teismas visų pirma pažymi tai, kad galimai padaryta žala yra užfiksuota tik liudytojo T. Ž. 2022 m. vasario 21 d. darytose 133 nuotraukose. Ieškovė neturėjo galimybės tiesiogiai įvertinti padarytų apgadinimų. Atsakovė, remdamasi UAB „SRS Servisas“ 2022 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų aktu, tvirtino, kad buvo pakeisti 304 borteliai, tačiau visų apgadintų bortelių nuotraukose užfiksuota nėra, todėl nėra galimybės įvertinti, ar visų bortelių apgadinimai galėjo būti susiję su ieškovės veiksmais. Tokios galimybės neturėjo ir atsakovės pasitelktas specialistas V. Mitunevičius, išvadą dėl apgadinimų pobūdžio galėjęs pateikti tik iš nuotraukų. Taigi, patikimų žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp ieškovės veiksmų bei žalos patvirtinančių įrodymų byloje nėra.
62. Ieškovė, be kita ko, įrodinėjo, kad ne visi apgadinti borteliai yra pakeisti, ir šiam teiginiui patvirtinti pateikė į bylą 2023 m. sausio 16 d. darytas ginčo aikštelės bortelių nuotraukas, kuriose matyti kai kurie apgadinti borteliai. Tačiau teismas pripažįsta šį teiginį neįrodytu, nes, pirma, ieškovės pateiktos nuotraukos darytos praėjus nemažai laiko ir prasidėjus kitam žiemos sezonui, kurio metu galėjo atsirasti nauji apgadinimai, antra, liudytoju apklaustas UAB „SRS Servisas“ projektų vadovas U. C. paaiškino, kad keistini borteliai buvo sužymėti purškiamais dažais, tuo tarpu ieškovės pateiktose nuotraukose tokių žymėjimų nematyti, trečia, kaip teisingai pažymėjo atsakovės atstovas, ieškovės atstovas G. B. teismo posėdžio metu teigė, kad lankėsi ginčo aikštelėje dar neprasidėjus 2022-2023 m. žiemos sezonui ir tuo metu darytas nuotraukas žadėjo pateikti į bylą, tačiau jų nepateikė, o aiškių nepateikimo priežasčių nurodyti negalėjo. Remiantis tuo, ieškovės pateiktos nuotraukos vertintinos kritiškai, o jos teiginys, kad apgadinti borteliai nebuvo pakeisti, pripažintinas neįrodytu. Kita vertus, tai neteikia pagrindo išvadai, kad žalos dydis ir priežastinis ryšys yra pagrįsti byloje pateiktais įrodymais.
63. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu žalos dydį ginčijo ir teikdama argumentus, kad iš nuotraukų neaišku, kiek bortelių buvo apgadinta taip, kad juos reikėjo keisti, be to, iš atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, kad borteliai buvo dviejų tipų, t. y. siauresni ir platesni, tačiau nei iš atsakovės pateiktos 2022 m. birželio 6 d. sutarties, nei iš perdavimo–priėmimo akto neaišku (nenurodyta), kiek buvo pakeista siaurų ir kiek plačių bortelių, jų pačių ir jų keitimo kaštai turėtų skirtis. Šiuos ieškovės argumentus teismas pripažįsta pagrįstais.
64. Iš atsakovės pateiktų apgadintų bortelių nuotraukų matyti, kad apgadinti borteliai buvo kelių tipų, tačiau UAB „SRS Servisas“ 2022 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų akte nėra detalizuota, kokie borteliai buvo keičiami, nurodyta vienoda tiek pačių bortelių, tiek jų pakeitimo darbų ir medžiagų kaina. Liudytojas T. Ž. (trečiojo asmens darbuotojas) patvirtino, kad buvo apgadinta apie 330 bortelių, o keičiamų bortelių kiekis sumažėjo, nes buvo nuspręsta panaikinti kelias saleles. Liudytojas paaiškino, kad apgadintus bortelius suskaičiavo jis. Dėl skirtingų bortelių tipų išsamiau paaiškinti negalėjo, tik nurodė, kad buvo patekę keli vejos borteliai. Liudytojas U. C. (UAB „SRS Servisas“ projektų vadovas) teismo posėdžio metu nurodė, kad keitė tuos bortelius, kurie buvo sužymėti (purškiamais dažais), tokių buvo virš 300. Jis patvirtino, kad visi borteliai buvo daugiau ar mažiau pažeisti. Dėl skirtingų bortelių tipų negalėjo detaliau paaiškinti, neprisiminė.
65. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų, kurie patikimai ir nuosekliai patvirtintų, jog visi atsakovės reikalaujami priteisti nuostoliai priežastiniu ryšiu yra susiję su ieškovės neteisėtais veiksmais (rūpestingumo pareigos pažeidimu). Atsakovės nurodomų visų 304 bortelių apgadinimus patvirtinančių nuotraukų nėra (pateikta tik dalis apgadintų bortelių nuotraukų), liudytojai T. Ž. ir U. C. galėjo patvirtinti tik apgadintų bortelių kiekį, bet byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog visi bortelių apgadinimai buvo padaryti sniego valymo technika (trečiojo asmens atstovas T. Ž. patvirtino, kad aikštelė buvo atvira, be to, iš bylos duomenų matyti, kad joje vyko pasirengimo prekybos centro atidarymui darbai, važinėjo sunkiasvoris transportas, aikštelėje dirbo ne tik sniego valymo, bet ir sniego išvežimo, druskos barstymo technika, aikštelė buvo naudojama transporto priemonėms statyti ir pan.), be to, neaišku, kaip apskaičiuota bortelių keitimo (darbų ir medžiagų) kaina, o vien aplinkybė, kad atsakovė su tokia kaina sutiko, nesukelia pareigos ieškovei atlyginti būtent tokio dydžio nuostolius. Jau minėta, kad nei specialistas, pateikęs išvadą, nei ieškovės atstovai neturėjo galimybės tiesiogiai įvertinti bortelių apgadinimus, jų kiekį ir priežastis, ieškovė taip pat neturėjo galimybės dalyvauti sprendžiant dėl galimos žalos ištaisymo, teikti savo argumentus ir pasiūlymus dėl ištaisymo būdo ir kaštų. Atsakovė turi prisiimti neigiamas pasekmes dėl sudarytos situacijos, apribojusios ieškovės procesines teises, todėl atsakovei teko pareiga pagrįsti savo patirtos žalos dydį ir jos priežastinį ryšį su ieškovės veiksmais pateikiant įrodymus, kurie leistų daryti patikimai pagrįstą išvadą dėl šių aplinkybių įrodytumo.
66. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir taikydamas aukštesnį įrodinėjimo standartą, teismas daro išvadą, kad byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą teigti, jog ieškovė, teikdama sniego valymo paslaugas, padarė žalos aikštelės borteliams, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad visi 304 borteliai buvo apgadinti būtent ieškovės, jai dirbant su sniego valymo technika, t. y. neįrodė, kad visi jos prašomi priteisti nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės veiksmais. Byloje nesant galimybės tiksliai nustatyti dėl ieškovės rūpestingumo pareigos pažeidimo padarytos žalos dydį, vadovaudamasis ištirtų bylos įrodymų vertinimu ir teisingumo bei protingumo principais, teismas konstatuoja, kad ieškovė pripažintina atsakinga už maždaug pusę atsakovės patirtų nuostolių sumos – 10 000 Eur. Remiantis tuo, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 20 360,52 Eur nuostolių tenkintinas iš dalies, priteisiant atsakovei iš ieškovės 10 000 Eur.
Dėl delspinigių priteisimo.
67. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 658,26 Eur delspinigių, paskaičiuotų už pradelstas sumokėti sumas remiantis Sutarties 5.1 punktu, delspinigių dydį grindė prie ieškinio pridėta delspinigių apskaičiavimo lentele.
68. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį delspinigiai, kaip viena iš netesybų rūšių, gali būti nustatyti įstatyme, sutartyje arba juos gali nustatyti teismas. Pareiga mokėti kreditoriui netesybas skolininkui atsiranda prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo atveju. CK 6.72 straipsnyje nurodyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti sudarytas raštu.
69. Sutarties 5.1 punktu ieškovė ir atsakovė susitarė, kad atsakovė, neatsiskaičiusi už Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka suteiktas paslaugas, moka, ieškovei raštu pareikalavus, 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.
70. Ieškovė 2022 m. balandžio 26 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos ir delspinigių apmokėjimo, kurioje nurodė, kad atsakovės skola sudaro 29 014,59 Eur, ir prašė per 5 darbo dienas sumokėti skolą ir Sutarties 5.1 punkte nustatytas netesybas, apskaičiuotas remiantis Sutarties 3.2 punkte nurodytu PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminu, kurios pretenzijos pareiškimo dieną sudarė 356,88 Eur. Kreipimosi į teismą dieną apskaičiuotos netesybos sudaro 658,26 Eur.
71. Atsakovė ginčijo savo pareigą mokėti netesybas, teigdama, kad ji turėjo teisę sustabdyti savo prievolės vykdymą (atsiskaitymą su ieškove už jos suteiktas paslaugas) dėl ieškovės sukeltos žalos ir iš to kilusio atsakovės priešpriešinio reikalavimo ieškovei. Su šiuo argumentu teismas sutinka tik iš dalies.
72. Teisė sustabdyti prievolės įvykdymą CK reguliuojama tiek bendrojo pobūdžio nuostatomis (CK 6.46, 6.58 straipsniai), tiek specialiosiomis normomis (CK 6.207–6.208 straipsniai ir kt.). Kadangi tarp šalių buvo sudaryta Sutartis dėl paslaugų teikimo, tai reiškia, kad šalis siejo sutartinės tarpusavio teisės ir pareigos (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalims Sutartyje nesusitarus dėl teisės pasinaudoti savigyna, ginčui spręsti taikytinos įstatyminės, t. y. CK nuostatos. CK 6.208 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė taikyti savigyną, kai sutartis įvykdoma netinkamai: šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymo tikslas – paskatinti kitą šalį greičiau ir (ar) tinkamai įvykdyti prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).
73. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, kitos šalies prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygos yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009).
74. Nagrinėjamoje byloje pripažinus atsakovės teisę į 10 000 Eur nuostolių, ieškovės sukeltų vykdant sutartines pareigas, atlyginimą, konstatuotina, kad abiejų šalių prievolės viena kitai yra kilusios iš tos pačios 2021 m. gruodžio 30 d. sutarties dėl paslaugų teikimo, ir nors prievolių atsiradimo laikas yra skirtingas (atsakovės prievolė atsiskaityti už paslaugas atsirado po paslaugų suteikimo ir sąskaitų faktūrų išrašymo, o ieškovės prievolė atlyginti nuostolius nustatyta šiuo teismo sprendimu), tai nesudaro pagrindo nevertinti jų kaip priešpriešinių prievolių, be to, šios prievolės pripažintinos vienarūšėmis, nes yra piniginės ir atsiradusios tos pačios sutarties pagrindu. Todėl nepaisant to, kad ieškovės prievolė patvirtinta tik nagrinėjant bylą teisme, o apie savo reikalavimą atlyginti nuostolius atsakovė pranešė ieškovei gerokai vėliau nei atsirado pačios atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove už paslaugas, teismo vertinimu, būtų neteisinga ieškovei iš atsakovės priteisti delspinigius už tokio dydžio prievolę, kurios vykdymą ji turėjo teisę sustabdyti pagal savigynos taisykles (CK 6.58, 6.208 straipsniai).
75. Teismas taip pat pažymi, kad dalį ieškiniu reikalautos sumos – 8654,07 Eur – atsakovė sumokėjo ieškovei 2022 m. lapkričio 11 d., t. y. jau ieškovei pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo ir nagrinėjant bylą teisme. Kadangi atsakovė savo piniginę prievolę įvykdė praleidusi jos įvykdymo terminą, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius už šią sumą pripažintinas pagrįstu.
76. Remiantis nurodytais argumentais ir ieškovės pateikta delspinigių skaičiavimo lentele, kurios teisingumo atsakovė byloje neginčijo, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant jai iš atsakovės 429,28 Eur delspinigių už anksčiausiai atsiradusias pradelstas atsakovės prievoles bendrai 19 014,59 Eur sumai (CK 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinių palūkanų.
77. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Analogišką prašymą pateikė ir atsakovė, prašydama priteisti iš ieškovės procesines palūkanas nuo patenkintos priešieškinio sumos.
78. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus raštu pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Bendroji norma, nustatanti palūkanų už pinigines prievoles dydį, yra įtvirtinta CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, nagrinėjamu atveju taikytinos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos šešių procentų metinės procesinės palūkanos.
79. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad dalį ieškiniu reikalautos sumos atsakovė sumokėjo ieškovei 2022 m. lapkričio 11 d., ieškovei iš atsakovės priteistina 6 procentai metinių palūkanų už 29 443,87 Eur (29 014,59 + 429,28) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 16 d.) iki 2022 m. lapkričio 11 d. ir 6 procentai metinių palūkanų už 20 789,80 Eur (20 360,52 + 429,28) sumą už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
80. Atitinkamai atsakovei priteisiama 6 procentai metinių palūkanų už 10 000 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2022 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
81. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
82. Nagrinėjamoje byloje ieškovė sumokėjo 668 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 2876,50 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 3544,50 Eur. Atsakovė sumokėjo 459 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 10 802,25 Eur atstovavimo išlaidų bei išlaidų už specialisto išvados parengimą, iš viso – 11 261,25 Eur. Trečiasis asmuo advokatui už atsiliepimo į priešieškinį parengimą sumokėjo 700 Eur. Visos šios išlaidos yra patvirtintos byloje pateiktais mokėjimo dokumentais. Šalių turėtos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio.
83. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidoms paskirstyti taikytinos proporcijos, teismas atsižvelgia į tai, kad pradiniu ieškiniu ieškovė reikalavo priteisti 29 014,59 Eur skolą, vėliau patikslinusi ieškinį reikalavimus sumažino dėl to, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo skolos dalį – 8654,07 Eur. Teismo vertinimu, atsakovės dalinis atsiskaitymas patvirtina ieškovės reikalavimo dėl 8654,07 Eur sumos pagrįstumą, taigi pripažintina, kad ieškovė dėl šio reikalavimo turėjo pagrindą kreiptis į teismą, todėl vien tai, kad vėliau ieškinio reikalavimai buvo sumažinti, nepaneigia ieškovės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Remiantis šiais argumentais ir patenkintų bei atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalimi, konstatuotina, kad ieškinio ir priešieškinio patenkintų bei atmestų reikalavimų santykis sudaro atitinkamai 65,5 proc. ir 34,5 proc., t. y. ieškovei priteistina 65,5 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei – 34,5 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, įtrauktam į bylą atsakovės pusėje, taip pat atlygintina 34,5 proc. bylinėjimosi išlaidų.
84. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteisiama 2321,65 Eur, atsakovei iš ieškovės priteisiama 3885,13 Eur, o trečiajam asmeniui iš ieškovės – 241,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
85. Byloje taip pat patirta 15,60 Eur Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Taikant pirmiau nurodytą proporciją, valstybei iš ieškovės priteistina 5,38 Eur, o iš atsakovės – 10,22 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Damcata“ (juridinio asmens kodas 304959977) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Econovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) 20 360,52 Eur (dvidešimt tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt eurų 52 ct) skolos, 429,28 Eur (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 28 ct) delspinigių, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų nuo 29 443,87 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 16 d.) iki 2022 m. lapkričio 11 d. ir 6 (šešis) procentus metinių palūkanų nuo 20 789,80 Eur sumos už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priešieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Econovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) iš ieškovės mažosios bendrijos „Damcata“ (juridinio asmens kodas 304959977) 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) nuostolių atlyginimo ir 6 (šešis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (10 000 Eur) už laikotarpį nuo priešieškinio priėmimo dienos (2022 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Damcata“ (juridinio asmens kodas 304959977) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Econovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) 2321,65 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt vieną eurą 65 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Econovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) iš ieškovės mažosios bendrijos „Damcata“ (juridinio asmens kodas 304959977) 3885,13 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ (juridinio asmens kodas 234376520) iš ieškovės mažosios bendrijos „Damcata“ (juridinio asmens kodas 304959977) 241,50 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovės mažosios bendrijos „Damcata“ (juridinio asmens kodas 304959977) 5,38 Eur (penkis eurus 38 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Išaiškinti ieškovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Econovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) 10,22 Eur (dešimt eurų 22 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Išaiškinti atsakovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lina Navickytė