Civilinė byla Nr. 2-46-939/2015

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01015-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 128.2., 116.1.

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 2 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei,

dalyvaujant pareiškėjos J. D. atstovei advokatei R. M., pareiškėjui D. C., jo atstovei advokatei O. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. D. ir D. C. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. C., V. C. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

           n u s t a t ė:

pareiškėjai J. D. ir D. C. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą, prašydami paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po motinos O. C. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdami jį valdyti. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad po jų motinos O. C. mirties (duomenys neskelbtini) liko mirusiajai priklausantis turtas – 3,00 ha asmeninio ūkio žemės, paskirtos Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 02-07-12039 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės patvirtinimo“, į kurią O. C. nuosavybės teisių iki savo mirties įregistruoti nespėjo. Mirusioji O. C. testamento nepaliko. O. C. susirgo, todėl prieš kelis mėnesius iki savo mirties su visais asmeniniais ir buities daiktais persikraustė gyventi pas pareiškėją J. D., o ja iki mirties rūpinosi ir prižiūrėjo dukra J. D. ir sūnus D. C., kurie motiną palaidojo savomis lėšomis, tvarko ir prižiūri jos kapą, rūpinasi žeme, kuria leido neatlygintinai naudotis kaimynui V. R., siekdami, jog likusi žemė būtų prižiūrėta ir dirbama. Mirus motinai O. C. pareiškėjai nesikreipė į notaro biurą dėl jos palikimo priėmimo, nes manė, kad jiems, suėjus tuo metu buvusiam įstatymo nustatytam trijų mėnesių palikimo priėmimo terminui, jiems bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios O. C. palikimą, nes jie per tris mėnesius po motinos mirties palikimą priėmė, pradėdami faktiškai jį valdyti, jiems abiems liko motinos asmeniniai daiktai ir buities reikmenys, jie nuolat tinkamai rūpinosi žemės sklypu. Kitų įpėdinių priėmusių palikimą nėra. Kiti įpėdiniai (pareiškėjų broliai) - R. C. ir V. C. į motinos palikimą nepretenduoja.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos atstovui, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pateikė teismui atsiliepimą dėl pareiškėjų pareiškimo, kuriame nurodė, kad jog neprieštaraus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui pareiškėjams įrodžius mirusiajai suteikto žemės sklypų valdymo aktyviais veiksmais faktą.

Suinteresuotas asmuo R. C. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis buvo informuotas tinkamai. Suinteresuotas asmuo R. C. pateiktame atsiliepime nurodė, jog atsisako teisės į 3,00 ha žemės sklypą, likusį po jo motinos O. C. mirties ir palieka jo klausimą spręsti teismui.

Suinteresuotas asmuo V. C. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis buvo informuotas tinkamai. V. C. atsiliepimo į pareiškėjų J. D. ir D. C. pareiškimą nepateikė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos J. D. atstovė advokatė R. M. prašė pariksklintą pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais. Atstovė paaiškino, kad mirus motinai O. C., liko jos turtas – 3 ha žemės sklypas, į kurį mirusioji nebuvo įregistravusi nuosavybės teisių. Iki savo mirties jį dirbo ir prižiūrėjo pati O. C., po jos mirties žemės sklypu rūpinosi jos vaikai – O. D. ir D. C., kurie abipusiu susitarimu žemės sklypu leido neatlygintinai naudotis kaimynui V. R., siekdami, jog likusi žemė būtų prižiūrėta ir dirbama. Palikėja O. C. prieš savo mirtį buvo apsigyvenusi pareiškėjos J. D. namuose. Mirus motinai pareiškėjai ir jos broliui D. C. atiteko visi motinos asmeniniai ir buities daiktai, kuriais abu pareiškėjai naudojasi ir šiuo metu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. C. prašė tenkinti pareiškimą jame nurodytais motyvais. Jis nurodė, kad motina pradžioje kartu su juo gyveno Kuprių kaime, Prienų rajone. Ji sirgo, ją reikėjo slaugyti, todėl prieš mirtį motina apsigyveno pas dukrą ir jo seserį J. D.. Po motinos mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą asmeninius daiktus bei buities daiktus – televizorių, telefoną ir pan. priėmė jis ir J. D.. Jie abu taip pat rūpinosi motinai paskirtu 3,00 ha žemės sklypu, kurį bendru sutarimu perdavė naudotis kaimynui V. R.. Kiti du jo broliai gyvena Prancūzijoje ir į motinos palikimą nepretenduoja.

Pareiškėjo D. C. atstovė advokatė O. B. palaiko pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę nustatymo ir prašo jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. paaiškino, kad mirusioji O. C. yra jos marčios J. D. motina. O. C. susirgus, pastaroji apie vieną mėnesį gyveno marčios namuose. Po O. C. mirties J. D. ir D. C. liko jos asmeniniai ir buities daiktai. Taip pat O. C. turėjo 3 ha žemės, kuria po motinos mirties pasirūpino dukra J. D. ir sūnus D. C., kurie žemės sklypą bendru sutarimu perdavė naudotis kaimynui V. R..

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjų, liudytojos paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjų J. D. ir D. C. motina O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l.8). O. C. sutuoktinis A. S. C. mirė (duomenys neskelbtini) d (b.l.19). Byloje pateiktas Prienų rajono 2-ojo notarų biuro 2014 m. rugsėjo 9 d. liudijimas patvirtina, kad po O. C. mirties paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į O. C. palikimą, nepradėta (b.l.9). Iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašo apie asmenį matyti, kad O. C. mirė našle (duomenys neskelbtini) Mirusioji turėjo vaikus – J. D., R. C., D. C. ir V. C. (b.l.10). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-09-09 rašto (b.l.12) ir Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 02-07-12039 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės patvirtinimo“ (b.l.13,14-16) matyti, kad nurodytu Kauno apskrities viršininko įsakymu O. C. buvo paskirta 3,00 ha asmeninio ūkio žemės, o valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis su O. C. nebuvo sudaryta.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, O. C. palikimas atsirado jos mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai J. D. ir D. C. yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint mirusiosios O. C. palikimą pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nustatyta, kad pareiškėjai įstatymo nustatytu terminu, t.y. per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau byloje esantys duomenys bei pareiškėjų bei liudytojos paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjai, žinodami, kad turtas jiems priklauso pagal įstatymą, po O. C. mirties priėmė visus palikėjai tuo metu priklausiusius daiktus, jais naudojosi ir naudojasi šiuo metu, rūpinasi ir prižiūri pareiškėjai suteiktą žemės sklypą, taip pradėdami paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdami palikimą. Nors jie palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, laikytina, kad J. D. ir D. C. faktiškai priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos O. D. palikimą, nes ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas.

Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. D. ir D. C. tuoj po savo motinos O. C. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjams teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, jie galės paveldėti palikėjos O. C. turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjai negali, todėl J. D. ir D. C. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

          Iš pareiškėjų lygiomis dalimis kiekvieno priteistina po 7,65 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėję jį faktiškai valdyti.

          Iš pareiškėjų J. D. ir D. C. priteisti po 7,65 Eur (septynis eurus 65 centus) kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                              Laima Lubauskienė