Administracinė byla Nr. A662-1190/2013
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00276-2010-2
Procesinio
sprendimo kategorija 14.3.3
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro
Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
rašytinio proceso ir apeliacine
tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G.
apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio
28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J.
G. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo
panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – V. A.,
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono
savivaldybės administracija).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja J. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos
administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno savivaldybės administracijos
(toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2010 m. kovo 3 d. įsakymą „Dėl žemės
sklypo Saliuose, kadastro Nr. 1901/0287:177 detaliojo plano (toliau –
ir Detalusis planas) patvirtinimo“ Nr. A-803 (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėja paaiškino,
jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Įsakymu patvirtino Detalųjį
planą, pagal kurį trečiajam suinteresuotam asmeniui V. A. nuosavybės
teise priklausantis 1773 kv. m. žemės ūkio paskirties sklypas Saliuose,
kadastro Nr. 1901/0287:177, buvo padalintas į du sklypus, pasiūlyta Kauno
apskrities viršininkui pakeisti šių žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės
naudojimo paskirtį – iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį (žemės sklypų
naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų
namų statybos). Pareiškėjos manymu, Įsakymas yra neteisėtas, nes juo
patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai paruošti nesilaikant galiojančių
statybos techninių reglamentų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo
įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, Įstatymas) keliamų
reikalavimų, pažeidžia pareiškėjos interesus, pablogina jos gyvenimo sąlygas.
Žemės sklypas (kadastro Nr. 1901/0287:177) ribojasi su (duomenys
neskelbtini) gatve, esančia Domeikavos sen., Kauno r., prie kurios
skundžiamuoju Įsakymu patvirtintu Detaliuoju planu planuojami sklypai. (duomenys
neskelbtini) gatvė atsiremia į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės
sklypą, kadastro Nr. 5217/0014:101, t. y. ši gatvė baigiasi akligatviu, o jos
važiuojamosios dalies plotis yra 4 m. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtintu statybos
techninių reikalavimų reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, mietelių ir kaimo
susisiekimo sistemos“ (toliau – ir Reglamentas), D2 kategorijos gatvės, kuriai
priskirtina (duomenys neskelbtini) gatvė, plotis turi būti ne mažesnis kaip 5,5
m., o akligatvio pabaigoje turi būti įrengta automobilių apsisukimo aikštelė. Pastebėjo,
kad Detaliajame plane automobilių apsisukimo vieta nenumatyta, nenurodomi
privažiavimo ar apsisukimo dydžiai, nėra numatytas gatvės planavimo sprendimas.
Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje jau ir dabar sunkiai prasilenkia
du lengvieji automobiliai, nėra sąlygų privažiuoti buitines atliekas
surenkančiam transportui, greitosios medicinos pagalbos ir priešgaisrinės
tarnybos transporto priemonėms.
Nurodė, jog
ginčijamas Detalusis planas buvo patvirtintas neišsprendus ne tik automobilių
aikštelės apsisukimo įrengimo, bet ir prisijungimo prie inžinierinių tinklų
klausimo. Detaliuoju planu formuojami sklypai yra Kauno miesto ir Kauno rajono
ribų susikirtime, sklypų vieta yra Kauno miesto teritorijoje, o inžinieriniai
tinklai, į kuriuos numatoma jungtis ir planuojamas įvažiavimas į sklypus iš (duomenys
neskelbtini) gatvės, yra Kauno rajono teritorijoje, tačiau Kauno miesto
savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus
išvados dėl Detaliojo plano rengimo sąlygų nustatymo nebuvo derintos su Kauno
rajono savivaldybės specialistais, o dėl Detaliojo plano neatitikimo teisės
aktų keliamiems reikalavimams Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių
ir transporto skyriaus vedėjas 2010 m. kovo 3 d. raštu Nr. 2V-161 „Dėl
detaliojo plano“ atsisakė derinti detalųjį planą. Detaliojo plano pagrindiniame
brėžinyje, kuris buvo pateiktas 2009 m. gegužės 12 d. ir 2009 m. birželio 16 d.
aptarimuose su visuomene, teigiama, kad sklypuose numatomi pastatai bus
prijungti prie centralizuotų miesto tinklų, tačiau centralizuotų tinklų prie
sklypų nėra. Planuojamų sklypų zonoje yra tik privačių pajininkų lėšomis
įrengti kooperatyvo „Raguva“ inžineriniai tinklai, esantys Kauno rajono
teritorijoje. Tinklai nėra AB „VST“ ir UAB „Kauno vandenys“ nuosavybė. Pareiškėjos
teigimu, esami tinklai yra riboto pajėgumo, buitinių nuotekų skersmuo tėra 200
mm., todėl aptarnauti naujų vartotojų jie nepajėgūs. Kauno miesto savivaldybės
administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus išvados dėl
detaliojo plano sąlygų rengimo sąlygų nustatymo nebuvo derintos su UAB „Kauno
vandenys“, tinklų savininkais ir naudotojais. Kauno apskrities viršininko
administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
departamente 2009 m. lapkričio 19 d. nagrinėjant skundą dėl žemės sklypo, kad.
Nr. 1901/0287:177, rengiamo detaliojo plano, pripažinta, kad vandens ir
kanalizacijos tinklai šiame kvartale įrengti, bet nepripažinti tinkamais
naudoti, teisiškai neįregistruoti ir tokia situacija netoleruotina, ją skubos tvarka
turi išspręsti Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių administracijos su
buvusio tinklų statytojo teisių ir pareigų perėmėjais, todėl, esant šiai
situacijai, naujų vartotojų prisijungimas prie esamų vietinių tinklų yra
negalimas ir ginčijamo detaliojo plano sprendiniai dėl ginčo sklype numatomų
statinių prijungimo prie esamų inžinerinių tinklų yra neteisėti. Pareiškėjos
teigimu, kadangi centralizuotų inžinerinių tinklų toje vietoje nėra, teritorija
inžineriškai nėra parengta, todėl detalusis planas galėjo būti rengiamas tik
tuo atveju, jeigu būtų parengti būtinos inžinerinės infrastruktūros planai.
Konkrečiu atveju tokių planų nėra parengta, pareiškėjos sutikimas leisti
prisijungti prie esamų inžinerinių tinklų nebuvo gautas, nebuvo atsižvelgta į
pareiškėjos, kaip gretimo sklypo savininkės interesus, tvirtinant detalųjį
planą buvo pažeistos imperatyvios Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies
7 punkto, 24 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl ginčijamas Įsakymas
turi būti panaikintas.
Atsakovas Kauno
miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į skundą
prašė jį atmesti.
Nurodė, jog
pareiškėja neįrodė savo teisių pažeidimo. Pareiškėjos turimas nuosavybės teise
žemės sklypas yra kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje nei ginčo Detaliuoju
planu planuojamas žemės sklypas, priklausantis trečiajam suinteresuotam
asmeniui V. A., t. y. su ginčo žemės sklypu nesiriboja.
Visos pareiškėjos nurodytos pastabos liečia teritoriją, esančią už ginčijamu Įsakymu
patvirtinto Detaliojo plano galiojimo ribų, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvę.
Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239, (toliau – ir Detaliųjų planų
rengimo taisyklės) 12.4 punkte numatyta, kad negalima reikalauti iš detaliojo
teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdomo ar naudojamo žemės
sklypo detalųjį planą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Detaliojo teritorijų
planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo
tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26
d. nutarimu Nr. 635, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 19 punkte. Konkrečiu
atveju Detaliojo plano galiojimo riba sutampa su V. A. priklausančio
žemės sklypo riba. Pareiškėjos nurodomi bei jos pageidaujami sprendiniai nebuvo
ir negalėjo būti sprendžiami ginčo Detaliuoju planu dėl ankščiau nurodytų
teisės normų. Pabrėžė, jog Detalusis planas buvo suderintas Kauno miesto
savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. rugsėjo 2-3 dienų protokolu,
jis atitiko teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus,
galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, sąlygas išdavusių
institucijų reikalavimus. Pažymėjo, jog derinant žemės sklypo Saliuose,
kadastro Nr. 1901/0287:177, detalųjį planą Nuolatinėje statybos komisijoje buvo
gauti Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus
vedėjo bei kompetentingos institucijos spręsti vandens ir nuotekų tinklų
klausimus UAB „Kauno vandenys“ derinimai. Gavusi visų institucijų derinimus,
komisija priėmė sprendimą derinti teritorijų planavimo dokumentą dėl šio žemės
sklypo. Pabrėžė, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir
transporto skyriaus vedėjo 2010 m. kovo 3 d. raštas Nr. 2V-161, kuriuo jis
atsisakė derinti ginčo Detalųjį planą, Nuolatinėje komisijoje buvo gautas jau
po Nuolatinės komisijos sprendimo, po Teritorijų planavimo dokumento
patikrinimo akto Nr. TP-1451 ir ginčijamo sprendimo priėmimo, todėl
nebegalėjo sukelti teisinių pasekmių. Vadovaujantis Teritorijų planavimo
dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262, 7
punktu, planavimo sąlygas išduodančios institucijos nustato ir minėtoje
išvadoje pažymi, ar numatomam rengti detaliajam planui jos kelia tam tikras
planavimo sąlygas, turi tam tikrus specialiuosius reikalavimus, ar ne. Pati
detaliojo plano sprendinių derinimo procedūra atliekama savivaldybės
Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos
statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 4 dalimi,
todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo detalusis planas nebuvo suderintas su AB
„VST” ir UAB „Kauno vandenys”, kadangi šių institucijų derinimai buvo gauti
Nuolatinės statybos komisijos derinimo metu. Pažymėjo, jog 2009 m. lapkričio 19
d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamente buvo atlikta administracinė procedūra,
kurios metu nustatyta, kad J. G. pretenzijos nepagrįstos.
Tai nurodyta ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
departamento 2009 m. lapkričio 25 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo
akte. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte taip pat pažymėta, kad
rengiant techninį projektą turi būti gautos inžinerinių komunikacijų prijungimo
prie esamų tinklų techninės sąlygos, kurios turės būti suderintos su privačių
tinklų savininkais, todėl pareiškėjos argumentas, kad išvados dėl detaliojo
plano rengimo sąlygų nustatymo nėra derintos su tinklų savininkais bei
naudotojais, yra nepagrįstas, kadangi rengiant statinių, planuojamų statyti
padalintame žemės sklype Saliuose, kadastro Nr. 1901/0287:177, Kaune,
techninius projektus, bus išduotos techninės sąlygos, kurios turės būti
suderintos su privačių tinklų savininkais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip
nepagrįstą.
Nurodė, jog Detalusis planas nepažeidžia
pareiškėjos interesų, o viešojo intereso ginti teisės aktai pareiškėjai
nesuteikia. Ginčijamu Detaliuoju planu V. A. neturėjo
teisės planuoti ir siūlyti (duomenys
neskelbtini) gatvės sprendinius, kurių
reikalauja pareiškėja, nes tai prieštarautų Detaliųjų planų rengimo taisyklių
12.4 punktui. Pažymėjo, jog Detaliuoju planu planuojamas jau įregistruotas
Nekilnojamojo turto registre ir suformuotas sklypas (kadastro Nr.
1901/0287:1770), kurio ribos detaliuoju planu negalėjo būti keičiamos. Nurodė,
jog Detaliuoju planu nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės, susijusios su
pravažiavimu į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą, nes pareiškėjos
sklypas toje vietoje, kurioje ji nurodo, kad yra akligatvis, yra apribotas
servitutu – teise naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis ir
varyti galvijus keliu, kuris būtent ir yra (duomenys
neskelbtini) gatvės tęsinys. Trečiojo
suinteresuoto asmens V. A. nuomone, pareiškėja piktnaudžiauja
savo teisėmis, nes 2000 m. gegužės 16 d. detaliuoju planu prijungiant (duomenys neskelbtini) gatvės dalį prie šiuo metu valdomo pareiškėjos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nebuvo išspręstas apsisukimo aikštelės klausimas, kuris numatytas 1991 m.
kovo 28 d. potvarkiu Nr. 77 patvirtintame Domeikavos gyvenvietės praplečiamos
dalies detalaus išplanavimo projekte, tačiau Kauno rajono valdybos 2000 m.
gegužės 16 d. sprendimu Nr. 43 patvirtinta Domeikavos gyvenvietės kvartalo
tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys
neskelbtini) gatvių korektūra ir jos
sprendiniai, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini)
gatvė baigiasi ties šiuo metu pareiškėjos
valdomo žemės sklypo riba, yra galiojantys. Trečiojo suinteresuoto asmens V. A. atstovė pažymėjo, jog ginčijamu Detaliuoju planu buvo
tinkamai įgyvendintos Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto
nuostatos, nes į detaliuoju planu formuojamus žemės sklypus numatyti įvažiavimai
iš esamos (duomenys neskelbtini) gatvės. Taip pat Detaliuoju planu tinkamai išspręsti
prisijungimo prie inžinerinių tinklų reikalavimai, numatant prijungimą prie I. L. sklype planuojamų
centralizuotų tinklų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės
tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti
kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog pareiškėja neįrodė savo subjektinių teisių
pažeidimo, (duomenys neskelbtini) gatvė viešame registre įregistruota kaip dviejų juostų
gatvė, o ne akligatvis, teisinė registracija nenuginčyta, todėl konkrečiu
atveju negali būti keliami akligatviams nustatyti reikalavimai. Pareiškėjos
nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plane tarp taškų 1-8, kurie žymi gatvę,
nurodytas atstumas yra 8,61, tai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) gatvės
plotis su gatvei priskirtomis apsaugos ribomis yra didesnis nei pareiškėja
teigia. Pažymėjo, jog Detaliuoju planu nebuvo galima numatyti sprendinių,
susijusių su teritorija, kuri yra už savininkui priklausančio žemės sklypo
ribų, todėl pareiškėjos argumentai dėl apsisukimo aikštelės nesuplanavimo yra
nepagrįsti. Nurodė, jog pareiškėjai priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Domeikavoje, Kauno r., yra nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre
įregistruotas 43 kv. m. ploto tarnaujantis kelio servitutas, kuriuo
pareiškėja gali naudotis kaip automobilių apsisukimo vieta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono
savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, jog reikalavimų
pagrįstumą palieka spręsti teismui.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio
28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl automobilių apsisukimo aikštelės pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad Detaliajame plane žemės sklypo vieta pagal VĮ
Registro duomenis yra nurodyta „Saliai, Kauno m.“, tačiau pagal faktinę sklypo
buvimo vietą sklypas yra (duomenys
neskelbtini) gatvėje, kadastro žemėlapyje
pažymėtas Nr. 177. Gretimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuris ribojasi su Detaliuoju planu patvirtintu sklypu,
nuosavybės teise priklauso J. G. (sklypo kadastrinis Nr.
1901/0287:178), kadastro žemėlapyje pažymėtas Nr. 178. Pareiškėjai J. G. nuosavybės teise priklauso ir kitas žemės sklypas,
esantis priešais minėtą žemės sklypą, kurio kadastro Nr. 5217/0014:101,
kadastro žemėlapyje pažymėtas Nr. 101. Nors nekilnojamo turto registro
centrinio duomenų banko išraše nekilnojamojo turto objektas nurodytas kaip
„gatvė“, o ne akligatvis, tačiau iš esamų byloje duomenų, t. y. J.
G. žemės sklypo plano, antstolio M. P. surašyto
Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pateiktų fotonuotraukų,
gatvės plano matyti, jog (duomenys
neskelbtini) gatvė užsibaigia akligatviu.
Teismas nurodė Reglamento 1.1, 2.1, 2.3.1
p.–2.3.6, 2.1 punktus ir pažymėjo, kad eismui reikalingos techninės
infrastruktūros, o taip pat ir apsisukimo aikštelės akligatviuose ir jų
poreikis yra nustatomas savivaldybėms rengiant bendruosius, specialiuosius,
detaliuosius planus. Konkrečiu atveju buvo rengiamas atskiro žemės sklypo
detalusis planas, kurio organizatorius yra privatus asmuo, (duomenys neskelbtini) gatvė nepatenka į jam nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu
priklausančią teritoriją, todėl ginčijamo Detaliojo plano sprendiniais negalėjo
būti sprendžiama dėl apsisukimo aikštelės įrengimo, nes būtų pažeistos Detaliųjų
planų rengimo taisyklių 12.4 punkte ir Tvarkos aprašo 19 punkte įtvirtintas
imperatyvus reikalavimas, jog savivaldybė negali reikalauti iš detaliojo
teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdomo ar naudojamo žemės
sklypo detalųjį planą, todėl pareiškėjos skunde nurodytas argumentas dėl
apsisukimo aikštelės įrengimo ir atitinkamai gatvės ploto pakeitimo buvo
nepagrįstas. Tačiau net ir laikant, jog
buvo pažeistas Reglamente įtvirtintas reikalavimas, jog D2 kategorijos
gatvėse, kuriai priskiriama (duomenys neskelbtini) gatvė, akligatvių pabaigoje
turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės (minimalus aikštelės dydis,
esant stačiakampio formai, – 12,5 x 12,5 m, apskritimui – R = 6,0 m), o gatvės
plotis esant 2 eismo juostoms, turi būti ne mažesnis kaip 5,5 m. pločio, nagrinėjant
ginčą dėl Įsakymo, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, teisėtumo, turi būti
nustatoma, jog minėtas pažeidimas neigiamai lemia pareiškėjos teises ir
interesus, t. y. turi būti nustatomas pareiškėjos subjektinių teisių pažeidimas,
kurio šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė. Pareiškėjai
priklausančio žemės sklypo plane, patvirtintame Kauno apskrities viršininko
administracijos vedėjo 2003 m. vasario 4 d., (duomenys neskelbtini) gatvės
plotis nurodytas 8,61 m. Kitais įrodymais nepaneigta pareiškėjos nurodyta
aplinkybė, jog į šį plotį yra įtrauktos ir gatvės apsauginės zonos. Antstolio
Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir jo prieduose (fotonuotraukose)
užfiksuotas 403 cm (ties namu Nr. 6) bei 503-504 cm (ties namu Nr. 8), taigi
tam tikroje gatvės vietoje gatvės plotis visiškai atitinka Reglamente
nustatytus reikalavimus D gatvės pločiui. Akivaizdu, jog minėtoje gatvėje
užtenka vietos prasilenkti dviem automobiliams. Objektyvių įrodymų skunde
nurodytoms aplinkybėms, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje sunkiai prasilenkia
du lengvieji automobiliai, nėra sąlygų privažiuoti buitines atliekas
surenkančiam transportui, greitosios medicinos pagalbos ir priešgaisrinės
tarnybos transporto priemonėms, nesurinkta. Teismo vertinimu, UAB „Ekonovus“ 2010
m. rugsėjo 4 d. rašte nurodomos abstraktaus pobūdžio problemos, tačiau teismui
nepateikta duomenų apie konkrečius pareiškėjos teisių pažeidimus. Iš
pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 3 d. prašymo UAB „Ekonovus“ ir įmonės atsakymo
turinio akivaizdu, jog problemos atsiranda dėl privažiavimo prie konteinerio,
kurios gali būti nesudėtingai pašalinamos, todėl neesminio pobūdžio pažeidimai
nesudarė pagrindo ginčijamo Įsakymo panaikinimui.
Iš J. G. žemės sklypo plano
matyti, jog jį tvirtinant toje vietoje, kur gatvė baigiasi akligatviu, buvo
numatytas ir įregistruotas viešame registre 43 kv. m. pločio servitutas,
leidžiantis eiti, važiuoti per sklypo 997b dalį, sklypui esančiam miesto
ribose, todėl teisėjų kolegija iš esmės sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos
pozicija, jog pareiškėja, esant sunkumų dėl apsisukimo, turi galimybę servitutą
panaudoti minėtam tikslui. Teismas pažymėjo, jog akligatvis atsirado Kauno
rajono valdybos 2000 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 43 A. Š. (pareiškėjos
tėvo) detaliojo plano, kuriuo buvo padidintas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), prijungiant (duomenys
neskelbtini) gatvės dalį – 537 kv. m
prie namų valdos (duomenys neskelbtini), pagrindu (prijungta Kauno rajono apylinkės teismo
civ. b. Nr. 2-454-358/2011). Nors minėtas sprendimas ir išvestiniai aktai
bei sandoriai nėra nuginčyti, tačiau, nagrinėjant šią bylą, teismo nuomone,
turi būti į šią aplinkybę atsižvelgta. Teismas sutiko su trečiojo suinteresuoto
asmens V. A. pozicija, jog būtent minėtu detaliuoju planu
ir turėjo būti išspręstas apsisukimo aikštelės klausimas, kuris buvo numatytas
1991 m. kovo 28 d. potvarkiu Nr. 77 patvirtintame Domeikavos gyvenvietės
praplečiamos dalies detalaus išplanavimo projekte. Tačiau to nebuvo padaryta ne
dėl trečiojo suinteresuoto asmens kaltės, todėl jis negali būti atsakingas už
apsisukimo aikštelės įrengimą ne jo žemės sklypo ribose ir tuo pagrindu negali
būti užkertamas jam kelias realizuoti teisę detaliai suplanuoti savo valdomo
žemės sklypo teritoriją.
Dėl prijungimo prie inžinerinių tinklų
pirmosios instancijos teismas nurodė Teritorijų
planavimo įstatymo 24 straipsnį ir nustatė, kad gavus iš išnagrinėjus
pareiškėjos pretenzijas, detaliojo plano rengimo metu buvo nuspręsta ginčo
sklypuose numatomus pastatus prijungti prie suprojektuotų gretimame sklype
(kad. Nr. 1901/0287:170) inžinerinių tinklų, gavus sklypo savininkės I. L. raštišką sutikimą. Tai patvirtino Detaliojo plano
teritorijų tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių brėžinys ir įrašai jame,
detaliojo plano aiškinamasis raštas, architektės N. Ž.,
teismo posėdžio metu apklaustos liudytoja, paaiškinimai. Teritorijų planavimo
įstatymo 23 straipsnyje nurodyta, jog detaliuoju planu nustatant
teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą miestuose, miesteliuose ir jų įtakos
zonose, planavimo sąlygose nurodomi reikalavimai inžineriniams tinklams
prisijungti prie savivaldybės infrastruktūros, jeigu prisijungti prie esamų
komunalinių inžinerinių tinklų ekologiniu, ekonominiu ir techniniu požiūriu
netikslinga, rengiant detalųjį planą nagrinėjamos vietinių tinklų įrengimo
galimybės. Ši nuostata numatyta ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 23 punkte.
Teismas nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio
5 ir 6 dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Įstatymas nenumato imperatyvių reikalavimų
detaliuoju planu nustatyti konkrečius ir galutinius teritorijos prijungimo prie
inžinerinių tinklų būdus, bet įpareigoja išnagrinėti galimus variantus,
detaliau šiuos klausimus numatant spręsti techninio projektavimo metu. Šią
išvadą leido padaryti sisteminė ankščiau nurodytų teisės normų analizė,
detaliojo planavimo tikslai ir uždaviniai. Konkrečiu atveju esminių minėtų
teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Ginčo sklypus numatyta prijungti
prie centralizuotų tinklų, kurie suprojektuoti gretimo sklypo savininkės I. L. sklypuose, o konkretūs inžineriniai sprendiniai bus
numatomi techninio projektavimo metu, gavus gretimo žemės sklypo savininkės
sutikimą, išduodant atskiras technines sąlygas. Be jau nurodytų įrodymų, šias
aplinkybes patvirtino administracinėje byloje pateikti ginčo teritorijos
topografiniai požeminių komunikacijų duomenys (požeminių komunikacijų planas,
ginčo sklypo topografinė nuotrauka), I. L. žemės sklypo detaliojo plano pagrindinio brėžinio
fragmentas, įvykdytų ir priduotų eksploatacijai tinklų schema. Pažymėta, jog
požeminių komunikacijų plano pilnumas yra patikrintas už inžinerinius tinklus
atsakingų organizacijų, o taip pat UAB „Kauno vandenys“. UAB „Kauno vandenys“
atstovas L. N. (UAB „Kauno vandenys“ Techninio skyriaus
pavaduotojas) yra pritaręs ginčo detaliojo plano derinimui, tai patvirtina
Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. rugsėjo 2-3 dienų
protokolas. Liudytoju apklaustas L. N. šias aplinkybes
patvirtino, nurodė, jog nors (duomenys neskelbtini) gatvėje esantys vandentiekis
ir kanalizacija yra nutiesti kooperatyvo „Raguva“, tačiau jie yra
eksploatuojami, prijungti prie miesto sistemos, paslaugos tiekiamos
centralizuotai, pagal vamzdynų diametrus pajėgūs aptarnauti didelį vartotojų
kiekį. Teisės aktuose nėra apibrėžta centralizuotų inžinerinių tinklų sąvoka.
Dabartinės lietuvių kalbos žodyne „centralizuoti“ reikšmė nurodoma kaip „telkti
vienoje vietoje“. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į
tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esantys inžineriniai tinklai yra
sujungti su miesto centralizuota sistema, jie eksploatuojami, už paslaugas (duomenys
neskelbtini) gatvės gyventojai atsiskaito centralizuotai UAB „Kauno vandenys“, kuri
atsakinga už teikiamas paslaugas, teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, jog
centralizuotų inžinerinių tinklų toje vietoje nėra, kad teritorija inžineriškai
nėra parengta ir detalusis planas galėjo būti rengiamas tik esant parengtam
būtinos inžinerinės infrastruktūros planui. Teismas nurodė Geriamojo vandens
tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, jo 18 straipsnio nuostatas ir pažymėjo,
kad ginčo atveju trečiasis suinteresuotasis asmuo V. A., vadovaudamasis
minėtų teisės aktų nuostatomis, turi teisę jungtis prie esančių centralizuotų
tinklų ir gauti viešąsias paslaugas, kurių gavimo teisę numato įstatymai. Dėl
to, jog ginčo teritorijoje nėra atlikta esančių inžinerinių tinklų teisinė
registracija, nėra pagrindo konstatuoti, kad jie netinkami eksploatavimui ir
tai kliudo spręsti prisijungimo prie jų klausimą. Teismas pažymėjo, jog kiti
tos teritorijos gyventojai bei pareiškėja minėtais tinklais naudojasi. Be to,
pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji yra ginčo tinklo
inžinerinių tinklų savininkė ar juos valdo teisėtu pagrindu, todėl konkrečiu
atveju teismas pareiškėjos argumentus dėl jos sutikimo būtinumo prisijungimui
prie inžinerinių tinklų atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjos atstovė nurodė,
jog sprendžiant prisijungimo prie inžinerinių tinklų klausimą, buvo pasinaudota
ydingu gretimo žemės sklypo I. L. detaliojo plano
sprendiniu, tačiau minėtas detalusis planas, kuriuo išspręstas inžinerinių
tinklų prijungimo prie centralizuotos inžinerinės sistemos klausimas, yra
nenuginčytas, galiojantis, todėl minėti argumentai dėl jo ydingumo yra neįrodyti
ir atmestini.
Pagal administracinės bylos duomenis nustatyta, jog
teritorijų valstybinę priežiūrą vykdanti institucija Kauno apskrities
viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės
priežiūros departamentas 2009 m. lapkričio 19 d. organizavo pareiškėjos skundo
dėl rengiamo detaliojo plano nagrinėjimą, kurio metu, dalyvaujant kompetentingų
institucijų atstovams, suinteresuotiems asmenims, buvo svarstytas ginčo sklypų
prijungimo prie esamų miesto tinklų klausimas. 2009 m. lapkričio 19 d. rengiamo
detaliojo plano nagrinėjimo protokolas patvirtino, kad pasitarimo metu buvo
padaryta išvada, jog numatytas prisijungimas prie projektuojamos
transformatorinės pastotės J. L. nuosavybės teise
priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. 1901/0287:70) yra techniškai
priimtinas ir teisingas; rengiant techninius projektus bus išduodamos
konkrečios inžinerinių komunikacijų prijungimo prie esamų tinklų techninės
sąlygos, kuriomis privalės vadovautis ir statytojas ir projektuotojas. Taip pat
minėto pasitarimo metu dalyvavusio UAB „Kauno vandenys“ Techninio skyriaus
viršininko K. D. buvo konstatuota, jog esami 65 mm skersmens vandentiekio
tinklai ir buitinių nuotekų 250 mm skersmens tinklai yra pajėgūs tenkinti ne
tik planuojamų, bet ir kitų vartotojų poreikius. Kadangi teismui nebuvo pateikta
objektyvių duomenų, kuriais remiantis Kauno miesto savivaldybės tarybos miesto
plėtros, investicijų ir turizmo komiteto išvažiuojamojo posėdžio 2010 m. kovo
15 d. protokole Nr. K2-6 padaryta išvada, jog esami buitinių nuotekų
tinklai bus nepajėgūs aptarnauti didesnio apkrovimo, vandens ir nuotekų tinklai
yra nepriduoti UAB „Kauno vandenys“, todėl naujų vartotojų prisijungimas yra
nepagrįstas, nėra įrodymų, jog jį pasirašę asmenys turi teisę vertinti
specialių techninių žinių reikalaujančius duomenis, todėl šis protokolas
nelaikytas patikimu įrodymu ginčui spręsti (Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 57 str.). Pagal
nustatytas aplinkybes ir esamus įrodymus, buvo padaryta išvada, jog detaliajame
plane pagal detalaus planavimo tikslus ir uždavinius buvo tinkamai išspręstas
prisijungimo prie inžinerinių tinklų klausimas, pareiškėja nepateikė objektyvių
įrodymų (inžineriniais paskaičiavimais, specialiomis, techninėmis žiniomis
pagrįstų duomenų), jog ginčijami detaliojo plano sprendiniai objektyviai pažeis
jos teises ir interesus, o nustatytos aplinkybės ir įrodymai patvirtino
priešingas aplinkybes. Teismas pažymėjo, jog esant jos teisių pažeidimui ateityje,
pareiškėjai neužkertamas kelias ginti pažeistus interesus teisės aktų nustatyta
tvarka.
Teismas nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio
4 dalį, ir nustatė, kad detalusis planas buvo suderintas Kauno miesto
savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. rugsėjo 2-3 dienų protokolu,
kuris nėra nuginčytas. Minėtas protokolas, teismo nuomone, atitinka teritorijų
planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, galiojančių teritorijų
planavimo dokumentų sprendinius, sąlygas išdavusių institucijų reikalavimus.
Derinant žemės sklypo Saliuose, kadastro Nr. 1901/0287:177, detalųjį planą
Nuolatinėje statybos komisijoje buvo gauti ir su ginčo dalyku susijusių
institucijų Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto
skyriaus vedėjo bei kompetentingos institucijos spręsti vandens ir nuotekų
tinklų prisijungimo prie ginčo žemės sklypo UAB „Kauno vandenys“ derinimai, šią
aplinkybę įrodė šių institucijų atstovų parašai ir spaudai. Teismas rėmėsi
Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi ir darė išvadą, jog
derinimo procedūra nebuvo pažeista, Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio
1 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Teismo nuomone, į
Nuolatinę komisiją pagrįstai buvo įtrauktas Kauno rajono savivaldybės
administracijos Kelių ir transporto skyriaus atstovas, nes (duomenys neskelbtini)
gatvė, iš kurios numatyti įvažiavimai į ginčo sklypą, priskirta Kauno rajono
savivaldybės teritorijai, tačiau kitų sričių specialistų iš Kauno rajono
savivaldybės nebuvo pagrindo įtraukti į Nuolatinę komisiją ir teikti išvadas,
nes ginčo objektas yra priskirtas Kauno miesto savivaldybės teritorijai, todėl
jos kompetencijai priskirta nagrinėti detaliojo planavimo procedūras ir priimti
šiuo klausimu sprendimus (Teritorijų planavimo įstatymo 22-26 straipsniai).
Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo 2010
m. kovo 3 d. raštas Nr. 2V-161, kuriuo jis atsisakė derinti ginčo detalųjį
planą, Kauno miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas 2010 m. kovo 4 d.
(reg. Nr. 40-1-499), tai patvirtino minėtos institucijos spaudas su
registravimo data. Kadangi minėtas raštas buvo gautas jau po Nuolatinės
komisijos statybos komisijos 2009 m. rugsėjo 2-3 dienų protokolo
suderinimo ir jo pagrindu ginčijamo Įsakymo priėmimo, teismas sutiko su
atsakovo pozicija, jog minėtas raštas nebegalėjo sukelti teisinių pasekmių.
Pažymėta, jog ir nagrinėjant bylą iš esmės liudytoju apklaustas K.
P. nenurodė konkrečių priežasčių ir teisės aktų, kuriems prieštarautų
ginčijamo detaliojo plano sprendiniai, susiję su jo kompetencija.
Teismas nurodė Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.4
punktą. Konkrečiu atveju nustatyta, jog į Detaliuoju planu rengiamą žemės
sklypą buvo numatyti įvažiavimai iš (duomenys neskelbtini) gatvės, priskirtos
Kauno rajono teritorijai (patikėjimo teise tuo metu valdomai Kauno apskrities
viršininko administracijos), tačiau atskiri projektiniai pasiūlymai nebuvo
parengti, tačiau teismas, įvertindamas tai, kad už tai atsakingas Kauno rajono
savivaldybės atstovas pritarė šiems detaliojo plano sprendiniams, tai patvirtino
Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolas, minėtas
detalusis planas buvo patikrintas Kauno apskrities viršininko administracijos
Teritorijų planavimo institucijoje, tai patvirtino Teritorijų planavimo
dokumento patikrinimo aktas Nr. TP-1451, Nacionalinė žemės tarnyba (Kauno
apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) dėl minėto detaliojo
plano pretenzijų nereiškė, pareiškėjos subjektinių pažeidimų nenustatyta,
atskirų projektinių pasiūlymų neparengimą pripažino neesminiu pažeidimu, nesudarančiu
pagrindo Detaliojo plano panaikinimui.
III.
Pareiškėja J. G. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (t. III, b.
l. 162–172) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio
28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
Apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos
teismas akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Mano, jog pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog kadangi (duomenys
neskelbtini) gatvė nepatenka į V. A. žemės sklypo ribas,
Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.4 punktas ir Tvarkos aprašo 19
punktas draudžia reikalauti iš detaliojo planavimo organizatoriaus rengti ne jo
valdomo ar naudojamo žemės sklypo planą. Pažymi, kad bylos duomenys neginčijamai
patvirtina faktą, kad nors, teismo vertinimu, negalima planuoti ne paties
asmens naudojamą ar valdomą žemės sklypą, šiuo atveju, rengdamas Detalųjį
planą, V. A. savo sklypo reikmėms numatė (duomenys
neskelbtini) gatvės panaudojimą patenkant į Detalaus plano pagrindu suformuotus
atskirus žemės sklypus: iš Detalaus plano brėžinio matyti, kad sprendiniais yra
suplanuota žemės sklypą padalinti į du sklypus, o įvažiavimai į abu sklypus
suprojektuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios Kauno rajono ribose.
Detalaus plano aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad į teritoriją galima
patekti (duomenys neskelbtini) gatve, esančia Kauno rajone, prie ribos su Kauno
miestu. Atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu detalaus plano organizatorius V. A. rengiamo Detalaus plano sprendiniais nebūtų išėjęs iš
planuojamos teritorijos (t. y. tik jam priklausančio žemės sklypo padalijimo)
ribų ir nebūtų numatęs įvažiavimų iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nebūtų
iškilę ir ginčo dėl šių Detalaus plano sprendinių. Pats Detalusis planas (jo
turinys, brėžinys, aiškinamasis raštas) patvirtina faktą, kad įvažiavimų
suformavimas buvo vienas iš Detalaus plano sprendinių. Teismo išvados, jog
detalaus plano organizatorius neturėjo pareigos (ir teisės) (duomenys
neskelbtini) gatvėje numatyti apsisukimo aikštelės, dėl to, kad tai ne jo
valdoma ar naudojama teritorija, yra aiškiai nepagrįstos ir pažeidžiančios
žemiau nurodytų teisės aktų reikalavimus. Nurodo Teritorijų planavimo įstatymo
2 straipsnio 3 dalį, 23 straipsnio 1 dalį, Detaliųjų planų rengimo taisyklių
38, 38.1, 38.2, 38.3, 39.3, 39.3.1, 43 ir 43.8 punktus, Reglamento 2.3.2,
2.3.3, 5.1, 4.2, 5.1.5, 2.5 ir 2.7 punktus. Atkreipia dėmesį, jog
Reglamento III skyriaus 2 dalies 3 lentelėje „Papildoma gatvių klasifikacija“
yra detalizuojama, po ja nurodant, jog akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos
automobilių apsisukimo aikštelės. Todėl akivaizdu, jog teisės aktų leidėjas yra
imperatyviai įtvirtinęs, jog detaliųjų planų sprendiniuose, kuriuose sprendžiama
dėl akligatvio panaudojimo transporto tikslams, apsisukimo aikštelė turi būti
įrengiama besąlygiškai. Pažymi, jog iš teismo posėdyje apklaustos architektės N. Ž. parodymų darytina išvada, jog aikštelė detalaus plano
sprendiniuose nebuvo numatyta tik todėl, kad buvo klaidingai manyta, jog (duomenys
neskelbtini) gatvė nėra akligatvis. Pastebi, jog Detaliųjų planų rengimo
taisyklių 122 punkte taip pat yra įtvirtinta, jog tais atvejais, kai
rengiant detalųjį planą būtina išnagrinėti didesnę teritoriją prie planuojamo
žemės sklypo ar jų grupės, detalusis planas rengiamas tik valdomam ar
naudojamam žemės sklypui. Likusiai teritorijai, ne didesnei kaip kvartalas,
ribojamai gatvių ar gretimų sklypų, rengiami projektiniai pasiūlymai
(planuojamos teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui pasiūlyti). Teigia, jog šio ginčo
atveju akivaizdu, jog transporto organizavimo būdas į planuojamus
žemės sklypus yra susisiekimo sistemos dalis ir yra būtinas detalaus plano
sprendinys, net ir tuo atveju, jei jis išreikštas projektinių pasiūlymų forma.
Todėl planuojant (duomenys neskelbtini) akligatvio panaudojimą įvažiavimui į Detaliuoju
planu planuotą teritoriją, buvo būtina vadovautis Reglamentu. Remiasi Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-3-29/2003.
Teigia, jog iš pirmosios instancijos teismo motyvų
matyti, kad teismas sprendime neapsisprendė, yra ar nėra pažeisti Reglamento
reikalavimai. Pažymi, jog negali būti ginčo dėl to, kad Detaliojo plano
sprendiniai neturės įtakos šalia gyvenančių asmenų teisėms. Atsižvelgdama į
teritorijų planavimo principus ir Reglamento reikalavimus mano, jog nesant
akligatvio pabaigoje įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės (nepriklausomai
nuo to, kas ir kieno sąskaita ją turėtų įrengti), įvažiavimai į Detaliajame
plane nurodytus žemės sklypus iš šio akligatvio negalėjo būti projektuojami.
Mano,
jog teismo išvada, kad (duomenys
neskelbtini) gatvės
plotis yra pakankamas prasilenkti dvejiems automobiliams ir atitinka Reglamente
nustatytus reikalavimus,
yra nepragrįsta ir sunkiai paaiškinama. Pats pirmosios instancijos teismas
nurodė, kad esant gatvės dviem eismo juostoms gatvės plotis turi būti ne
mažesnis kaip 5,5 metro. Taip pat teismas nurodė, jog pareiškėjai priklausančio
žemės sklypo plane, patvirtintiname 2003 m. vasario 4 d., (duomenys
neskelbtini) gatvės plotis nurodytas 8,61 kv. m. ir byloje nėra duomenų,
paneigiančių, kad į šį plotį yra įtrauktos ir gatvės apsauginės zonos, kas
reiškia, kad (duomenys neskelbtini) gatvės plotį sudaro tiek
važiuojamoji dalis, tiek apsauginės kelio zonos. Teismas sprendime pacitavo
antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, pagal kurį (duomenys
neskelbtini) gatvės plotis yra fiksuotas 403 cm ir 503-504 cm. Taigi pats
nustatydamas, jog kelio plotis turi būti ne mažesnis kaip 5,5 metro, teismas
laikė, kad 403 cm ar 5 metrų kelias atitinka įstatymais nustatytą norminį
atstumą. Pažymi, kad ne gatvės plotis yra šiuo atveju reikšmingas, o tas
faktas, kad rengiant Detalųjį planą akligatvyje nebuvo numatyta apsisukimo
aikštelė, kuri yra būtina pagal Reglamento reikalavimus. Lygiai dėl tos pačios
priežasties nepagrįstas ir teismo argumentas dėl to, kad pareiškėja apsisukimui
gali naudoti savo sklype nustatytą 43 kv. m. ploto servitutą. Iš bylos duomenų
matyti, kad šis servitutas akivaizdžiai neatitinka Reglamente įtvirtintų
reikalavimų akligatviui: minimalus aikštelės dydis, esant stačiakampio formai –
12,5 x 12,5, apskritimui – 6,0 m. Iš šiame norminiame akte nustatytų
parametrų akivaizdu, jog servivutinės jos sklypo dalies ji negalėtų naudoti
apsisukimui, net jei to ir pageidautų. Be to, tokia teismo išvada reiškia, kad ginčijamo Detalaus
plano trūkumai turi būti taisomi ne suplanuotos teritorijos, o gretimybių
sąskaita, kas aiškiai pažeidžia teritorijų planavimo tikslus ir kaimyninių
sklypų savininkų teises ir pareigas.
Atkreipia
dėmesį, jog byla dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. gegužės 16 d. sprendimu
Nr. 43 patvirtinto detalaus plano ir jo pagrindu atsiradusių sandorių buvo
nagrinėjama teisme ir ieškinys buvo atmestas. Teismas minimą civilinę bylą buvo
prijungęs prie administracinės bylos, taigi turėjo galimybę nustatyti teisiškai
reikšmingus faktus, iš kurių akivaizdu, jog 2000 m. pareiškėjos žemės sklypas
buvo suplanuotas eilės administracinių aktų pagrindu, taip pat ir gyvenvietės
kvartalo atliktos korektūros pagrindu (kas prilygsta bendrojo plano
sprendiniams), kurių teisėtumas teismine tvarka nebuvo užginčytas. Todėl Kauno
apygardos administracinis teismas, neištirtų civilinės bylos aplinkybių
pagrindu padarydamas netinkamas, neatitinkančias bylos duomenų išvadas, aiškiai
peržengė savo įgalinimus šioje administracinėje byloje. Iš teismo argumentų
daro išvadą, kad teismas pripažino, jog akligatvyje apsisukimo aikštelė yra
būtina, tačiau laikė, jog jai gali būti panaudotas pareiškėjos sklypo servitutas
arba jį galėjusi susiplanuoti pati pareiškėja (ar asmuo, iš kurio ji perėmė
teises – A. Š.) 2000 m. rengiant savo teritorijos detalųjį
planą. Kauno apygardos administracinio teismo išvada įgalina spręsti, jog esant
Detalaus plano sprendinių trūkumams, juos turi kompensuoti pati pareiškėja jai
nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sąskaita. Akivaizdu, jog tokia
teismo išvada ne tik kad pažeidžia statybos techninius ir specialiuosius
reikalavimus, teisingumo ir protingumo kriterijus, bet taip pat ir Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą asmens nuosavybės neliečiamumą.
Dėl prisijungimo prie inžinerinių tikslų išdėsto, jog
teismo išvada dėl to, kad rengiant Detalųjį planą, nebuvo būtina Detaliuoju
planu nustatyti konkrečius ir galutinius teritorijos prijungimo prie
inžinierinių tinklų būdus, yra padaryta aiškiai netinkamai taikant Teritorijų
planavimo įstatymo normas. Nurodo Detaliųjų planų rengimo taisyklių 38, 43, 43.6,
442 punktus, Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 2 ir 3 dalis, Detaliųjų
planų rengimo taisyklių 23 ir 24 punktus bei teigia, jog iš išvardintų teisės
aktų analizės akivaizdi išvada, kad rengiant detalųjį planą, planavimo sąlygose
nurodomi reikalavimai inžineriniams tinklams prisijungti prie savivaldybės
infrastruktūros (esamų komunalinių inžinerinių tinklų). Taigi prisijungimo prie
inžinierinių tinklų sprendiniai yra būtina detalaus plano dalis. Išdėsto
argumentus, kuriuos pateikė skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, jog iš
bylos duomenų matyti, kad I. L. detaliajame plane inžinieriniai tinklai yra tik
numatomi (ne esami), o šių inžinerinių tinklų prijungimas numatytas prie tų
pačių teisiškai neregistruotų, privačių inžinierinių tinklų, neturint
šių tinklų savininko sutikimo, prie kurių tiesiogiai jungtis detalaus plano
organizatoriui V. A. buvo neleista. Šio ginčo atveju reikšmingi ir detalųjį planą
rengusios architektės N. Ž. parodymai teismo posėdžio metu.
Esant tokiai situacijai, kaip nustatytai šiame ginče, t. y. kad planuotoje
teritorijoje centralizuotų tinklų nėra, o privatūs tinklai teisiškai
neregistruoti, besąlygiškai privalėjo būti taikoma Teritorijų planavimo
įstatymo 24 straipsnio 3 dalis. Taigi trečiojo suinteresuoto asmens V. A. Detalaus plano sprendiniai dėl prisijungimo prie esamų
komunalinių inžinerinių tinklų būtų tinkami tik tuo atveju, jei kartu su
Detaliuoju planu būtų parengtas ir inžinerinės infrastruktūros plėtros
planas. Ginčo Detaliuoju planu yra sukurta tokia situacija, pagal kurią
suplanuotų Detaliuoju planu būsimų žemės sklypų naudotojams suteikta teisė
prisijungti prie teisiškai neregistruotų inžinierinių tinklų, nesant
absoliučiai jokių patvirtinančių duomenų, kad šie tinklai yra pajėgūs priimti
naujus vartotojus (UAB „Kauno vandenys“ atstovas L. N. teisminio
nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju nurodė, kad esant liūčiai, vanduo pakyla
ir semia, nes senos siurblinės yra nepajėgios) ir apskritai, kad jie
atitinka inžinieriniam statiniui keliamus reikalavimus ir sąlygas. Pažymi, kad
byloje nėra jokių duomenų, iš kurių galima spręsti, kad šie tinklai, kieno
nuosavybė jie bebūtų, apskritai gali būti priimti eksploatacijai ir ateityje
teisiškai įregistruoti. Visuomenės sveikatos centro išduotose planavimo
sąlygose nustatyta pareiga jungtis prie centralizuotų vandentiekio ir
nuotekų tinklų. Jei nėra nuotekų tinklų, būtina projektuoti uždaro tipo ar kitą
įteisintą nuotekų valymo įrenginį nustatant sanitarines apsaugos zonas. Tai
reiškia, kad pagal išduotas planavimo sąlygas Detaliuoju planu formuojamų žemės
sklypų prijungimas buvo galimas tik prie įteisintų inžinierinių tinklų.
Pareiškėja
nurodo Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826
patvirtintą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, Statybos
įstatymo 20 straipsnio 6 dalį, 4 straipsnio 1 ir 3 dalis. Iš 2009 m.
lapkričio 19 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų
planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente vykusio posėdžio
protokolo matyti, kad esant neatliktai inžinierinių tinklų teisinei
registracijai, turint duomenų, kad tinklai yra UAB „Raguva“ nuosavybė, kurios
teisių perėmėjas nežinomas, tinklai yra bešeimininkis turtas ir jų apskritai
negalima be teisinės registracijos ir pripažinimo tinkamais naudoti
eksploatuoti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas
nustatydamas, kad Detaliajame plane suplanuotų sklypų prisijungimas prie
nepriimtų naudoti ir teisiškai neregistruotų inžinierinių statinių yra
tinkamas, grubiai pažeidė statybos techninius ir statybos specialiuosius
reikalavimus. Labai svarbu yra tai, kad Detalaus plano korekcijos,
numatančios, jog sklypuose numatomi pastatai bus prijungti prie suprojektuotų
gretimame I. L. sklype
tinklų, buvo atliktos vėliau, įvertinus tą faktą, kad prisijungimas prie
centralizuotų tinklų, jiems esant neregistruotiems, nėra galimas. Detalaus
plano tikrinimo teritorijų priežiūrą atliekančioje institucijoje pakoregavus
Detalaus plano sprendinius, šie sprendiniai nebuvo viešai apsvarstyti, apie jų
pakeitimą nebuvo pranešta ir apie jų buvimą pareiškėjai tapo žinoma tik iškėlus
administracinę bylą teisme. Pažymi, kad Detaliuoju planu formuojami sklypai yra
Kauno miesto ir Kauno rajono ribų susikirtime, t. y. sklypai yra Kauno miesto
teritorijoje, o inžinieriniai tinklai, į kuriuos numatoma jungtis ir
planuojamas įvažiavimas į sklypus iš (duomenys neskelbtini)
gatvės, yra Kauno
rajono teritorijoje. Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto
plėtros departamento Urbanistikos skyriaus išvados dėl detaliojo plano rengimo
sąlygų nustatymo nebuvo derintos su Kauno rajono savivaldybės specialistais, o
dėl detaliojo plano neatitikimo teisės aktų keliamiems reikalavimams Kauno
rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjas 2010
m. kovo 3 d. raštu Nr. 2V-l61 „Dėl detaliojo plano“ atsisakė derinti
detalųjį planą. Aplinkybė, kad Detalusis planas pažeidžia įstatymų
reikalavimus, nustatyta ir Kauno miesto savivaldybės tarybos komiteto protokolu.
Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijos 2010 m. vasario 20 d. posėdyje
svarstant administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl žemės sklypo Saliuose, kad.
Nr. 1901/0287:177, detaliojo plano patvirtinimo“ projektą, rekomenduota
administracijos direktoriui teikti klausimą svarstyti tarybos komitetuose.
Įsakymo projektas buvo pateiktas svarstyti trijuose tarybos komitetuose. Kauno
miesto savivaldybės tarybos miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto
išvažiuojame 2010 m. kovo 15 d. posėdyje, protokolas Nr. K2-6, nutarta
siūlyti administracijos direktoriui atšaukti Įsakymo patvirtinimą dėl eilės jo
trūkumų ir neatitikimo teisės aktų reikalavimams.
Pažymi,
kad nei galiojantis
teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, nei plano suderinimas
Nuolatinėje komisijoje nėra teisinė kliūtis asmeniui ginčyti administracinį
aktą, kuriuo patvirtintas detalusis planas. Tokia pareiškėjos teisių apimtis ir
šių teisių realizavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
suformuotą teisminę praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2004/2011
ir kt.)
Atsakovas Kauno
miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b.
l. 8–15) prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o
apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime
išdėsto argumentus, kuriuos nurodė atsiliepime į skundą pirmosios instancijos
teismui ir teigia, jog pareiškėjos nurodomi argumentai dėl tam tikrų tariamus
pažeidimų, kurie, jos teigimu, buvo atlikti tvirtinant ginčijamą Detalųjį planą
(detaliajame plane turėjo būti numatyta automobilių apsisukimo vieta, nurodyti
privažiavimo ar apsisukimo dydžiai, numatytas gatvės planavimo sprendimas) yra
visiškai nepagrįsti ir atmestini, kadangi pareiškėjos nurodomi bei jos
pageidaujami sprendiniai nebuvo ir negalėjo būti sprendžiami ginčo detaliuoju
planu. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė neteisingai interpretuoja Reglamento nuostatas.
Pažymi, kad visi apeliaciniame skunde pateikiami Reglamento reikalavimai
gatvėms yra taikomi rengiant detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo
dokumentus, planuojant tam tikrą gatvę bei tokiame detaliajame plane
sprendžiant bei numatant tam tikrus gatvės sprendinius, kuriuos įgyvendinus
būtų tenkinami teisės aktuose gatvėms keliami parametrai bei kiti reikalavimai.
Šiuo atveju buvo rengiamas atskiro žemės sklypo detalusis planas, kurio
planavimo organizatorius yra privatus asmuo, (duomenys neskelbtini) gatvė
nepatenka į jam nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu priklausančią
teritoriją, todėl ginčijamo detaliojo plano sprendiniais negalėjo būti
sprendžiama dėl apsisukimo aikštelės įrengimo. Pažymi, jog abu sklypai,
suplanuoti ginčo detaliuoju planu, turi tiesioginį susisiekimą, t. y. ribojasi
su (duomenys neskelbtini) gatve, todėl akivaizdu, kad vienas iš
privalomųjų detaliojo plano sprendinių – įvažiavimai į šiuos sklypus buvo
numatyti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl negalima sutikti su apeliantės
nuomone, kad šie sprendiniai buvo neteisėti. Apeliantė, teigdama, kad trečiasis
suinteresuotas asmuo V. A., planuodamas savo sklypą,
turėjo pareigą išspręsti (duomenys neskelbtini) gatvės neatitikimo teisės aktų
reikalavimams bei netinkamumo naudoti problemas, nurodo atitinkamų teisės aktų
nuostatas, tačiau nei viena iš šių jų nenumato planavimo organizatoriaus,
detaliai planuojančio nuosavybės teise turimo sklypą, pareigos suplanuoti,
suprojektuoti tam tikros gatvės sprendinius. Vertinant pareiškėjos nurodytas
teisės normas, akivaizdu, kad jose nurodytas reikalavimas – nurodyti
privažiavimus į planuojamus sklypus, ir buvo suplanuotas ginčo detaliajame plane.
Atsakovo nuomone, apeliantė neteisingai interpretuoja ankščiau minėtas teisės
nuostatas ir transporto organizavimo būdo į planuojamus žemės sklypus sprendinį
supranta kaip susisiekimo komunikacijos, šiuo atveju – gatvės, suplanavimą,
suprojektavimą bei priežiūrą, kas yra įstatyme numatytų institucijų pareiga. Kadangi
(duomenys neskelbtini) gatvė yra Kauno rajono teritorijoje, pareiškėja turėjo
kreiptis į Kauno rajono savivaldybę dėl (duomenys neskelbtini) gatvės
parametrų, pločio neatitikimo teisės aktų reikalavimams, apsisukimo aikštelės
nebuvimo, tačiau dėl kokių priežasčių bei kas kliudė tai padaryti, apeliantė
nenurodė. Pažymi ir tai, kad aplinkybės apie tai, jog (duomenys neskelbtini) gatve
sunkiai prasilenkia du automobiliai, nėra sąlygų privažiuoti specialios
paskirties transportui ir pan. egzistavo dar iki patvirtinant ginčo Detalųjį
planą, t. y. ginčijamas Įsakymas šių aplinkybių atsiradimo nelėmė, todėl nėra
jokio pagrindo teigti, kad šis detalusis planas sukėlė tam tikras neigiamas
pasekmes pareiškėjai. Taip pat teigia, kad visiškai neaišku, kokiu pagrindu
apeliaciniame skunde teigiama, kad nesant akligatvio pabaigoje įrengtos
automobilių apsisukimo aikštelės, įvažiavimai į Detaliajame plane nurodytus
žemės sklypus iš šio akligatvio negalėjo būti projektuojami. Joks teisės aktas
tokio draudimo nenumato, konkrečios teisės normos nenurodė ir apeliantė. Be to,
pastebi, kad apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2003, priešingai nei mano
apeliantė, nėra nuorodos į planavimo organizatoriaus pareigą suplanuoti gatvę,
planuojant nuosavybės teise turimą žemės sklypą. Teismas pasisakė, kad rengiant
detalųjį planą, būtina suprojektuoti įvažiavimus į sklypus, kas ir buvo
padaryta ginčo atveju nagrinėjamoje byloje. Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės
pažymi, kad antstolio faktinių aplinkybių protokole buvo pamatuotas ne visos
gatvės plotis. Pagal Reglamento 4.2 punktą, gatvės juosta tarp raudonųjų linijų
yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus. Kaip pažymėjo
teismas, byloje esantis pareiškėjai priklausančio žemės sklypo planas,
suderintas 2003 m. vasario 4 d. patvirtina tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvės
plotis yra 8,61 m, įskaitant ne tik važiuojamąją, bet ir kitas sudedamąsias
gatvės dalis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šios gatvės plotis neatitinka Reglamento,
esant nustatytam 5-12 m minimaliam gatvės juostos tarp raudonųjų linijų pločiui
D kategorijos gatvėms.
Dėstydamas argumentus dėl prisijungimo prie inžinerinių
tinklų atsakovas sutinka su teismo vertinimu, kad nėra imperatyvaus reikalavimo
nustatyti konkretų ir galutinį teritorijos prijungimo prie inžinerinių tinklų
būdą, bet įpareigojama išnagrinėti galimus variantus, detaliau šiuos klausimus
numatant spręsti techninio projektavimo metu. Remiasi Teritorijų planavimo
įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi ir pažymi, kad Nuolatinės statybos
komisijos 2009 m. rugsėjo 2-3 dienų protokole Nr. 40-12-SK203 yra UAB „Kauno
vandenys“ derinimo spaudas, todėl laikytina, kad ši institucija, kaip
kompetentinga spręsti vandens ir nuotekų tinklų klausimą, sutiko su žemės
sklypo Saliuose, kadastro Nr. 1901/0287:177, detaliojo plano sprendiniais, šio
derinimo pareiškėja neginčijo. Be to, pareiškėja nenurodė, kuo šios aplinkybės pažeidžia
jos teises ar interesus. Nurodo, jog, kaip pažymėjo teismas, byloje nebuvo
pateikti jokie įrodymai, kad inžineriniai tinklai priklauso pareiškėjai, be to,
ji nepateikė jokių įrodymų, kad šie inžineriniai tinklai yra netinkami
eksploatuoti. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad nesant parengto
inžinerinės infrastruktūros plėtros plano negalėjo būti numatomi inžinerinių
tinklų prijungimo sprendiniai ginčo Detaliajame plane.
Pažymi, kad derinant Detalųjį planą Nuolatinėje
statybos komisijoje buvo gautas Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių
ir transporto skyriaus vedėjo derinimas, o šios institucijos 2010 m. kovo 3 d.
raštas Nr. 2V-161, kuriame buvo atsisakyta ginčo detalaus plano derinimo,
parengtas Įsakymo priėmimo dieną, Kauno miesto savivaldybės administracijoje gautas
2010 m. kovo 4 d., t. y. Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir
transporto skyriaus derinimas tuo metu jau buvo sukėlęs teisines pasekmes. Nurodo,
kad pareiškėjos minimame Kauno miesto savivaldybės tarybos miesto plėtros,
investicijų ir turizmo komiteto išvažiuojamojo posėdžio 2010 m. kovo 15 d.
protokole Nr. K2-6 buvo sprendžiamas ne skundžiamo Įsakymo projekto klausimas,
be to, šis posėdis vyko jau po ginčijamo Įsakymo priėmimo ir negalėjo turėti
įtakos priimant Įsakymą, o taip pat tokie komitetai pagal savo kompetenciją
priima rekomendacinius sprendimus.
Pastebi, kad apeliantė apeliaciniame skunde nurodo
argumentą, kuris nebuvo keltas pirmosios instancijos teisme: jos teigimu, Detaliojo
plano sprendiniai dėl inžinerinių tinklų prijungimo buvo pakoreguoti Detaliojo
plano tikrinimo metu bei viešai neapsvarstyti. Tačiau apeliantė savo teiginiui
pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Priešingai, Detaliojo plano brėžinyje,
kuriame yra Nuolatinės statybos komisijos derinimo 2009 m. rugsėjo 2-3 dienų spaudas,
2009 m. lapkričio 25 d. patikrinimo akto spaudas, grafiškai pavaizduoti
vandentiekio tinklai, prijungiami prie gretimame I. L. žemės sklype suprojektuotų tinklų. Atkreipia dėmesį,
kad taisymų dėl inžinerinių tinklų prijungimo brėžinyje nėra. Mano, kad
atsakovui nebuvo pagrindo nepriimti Įsakymo, kadangi 2009 m. lapkričio 25 d.
teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP-1451 yra
nenuginčytas, o pareiškėja jo neginčija. Pažymi, kad pareiškėja nei bylos
nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nepagrindė savo subjektinės teisės
ginčyti Detalųjį planą, nenurodė, kokias pareiškėjos teises pažeidžia, kokias
neigiamas pasekmes jai sukelia, kaip ir kokiu būdu pablogina pareiškėjos
gyvenimo sąlygas ginčijamas Įsakymas. Mano, kad tenkinus pareiškėjos apeliacinį
skundą, jos teisės nebūtų apgintos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepimu
į apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 1–7) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą
atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime teigia, jog tvirtinat Detalųjį planą
neturėjo būti sprendžiamas apsisukimo aikštelės klausimas. Pažymi, jog
Reglamento nuostatos nebuvo pažeistos, o ginčijamas Įsakymas nedaro įtakos
pareiškėjos teisėms ir interesams. Mano, kad pareiškėjos skunde dėl jos teisių
pažeidimo dėstomi motyvai yra paremti vien jos subjektyviu įsitikinimu ar
nuogąstavimais dėl galimų pažeidimų ateityje, tačiau jie jokiu būdu negali būt
vertinami kaip patikima informacija apie jau esamus ar neabejotinai būsimus
teisės pažeidimus. Nurodo, jog esamas (duomenys neskelbtini) gatvės plotis ir
nustatytas kelio servitutas yra pakankami, be to, pati pareiškėja gatvės pločio
faktą laiko nereikšmingu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neperžengė
savo įgaliojimų ribų – nevertino Kauno rajono valdybos 2000 m. gegužės 16 d.
sprendimo Nr. 43, kuriuo buvo planuotas šiuo metu pareiškėjai priklausantis
žemės sklypas, teisėtumo ar pagrįstumo. Pažymi, kad tvirtinant Detalųjį planą
buvo tinkamai išspręstas prisijungimo prie inžinerinių tinklų klausimas –
įstatyme nėra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas detaliajame plane nustatyti
konkretų bei galutinį teritorijos prisijungimo prie inžinerinių tinklų būdą. Nesutinka
su argumentais, kad centralizuotų tinklų teritorijoje nėra ir todėl kartu su
Detaliuoju planu turėjo būti rengiamas būtinos inžinerinės infrastruktūros
planas. Kadangi faktiškai tinklai yra eksploatuojami ir pajėgūs aptarnauti tiek
esamus, tiek būsimus vartotojus, o V. A. apskritai neturi
pareigos šiuos tinklus įregistruoti, nebuvo pagrindo atsisakyti tvirtinti jam
priklausančio sklypo Detaliojo plano. Pažymi, kad pareiškėjos teisių
projektuojamas prisijungimas jokiu būdu nepažeidžia, kadangi Detaliuoju planu
suplanuotus sklypus numatoma prijungti prie inžinerinių tinklų, suplanuotų
kaimyniniame sklype, priklausančiame ne pareiškėjai, o I. L..
Mano, jog pareiškėja, besikreipdama į teismą, piktnaudžiauja savo teisėmis.
Teisėjų
kolegija
k
o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje
byloje ginčas kilo dėl Kauno
savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 3 d. įsakymo Nr.
A-803, kuriuo patvirtintas detalusis planas dėl 1773 kv. m. žemės ūkio
paskirties sklypo Saliuose (kadastro Nr. 1901/0287:177) padalijimo į apie 887
kv. m. žemės sklypą Nr. 1 ir apie 886 kv. m. žemės sklypą Nr. 2, teisėtumo ir
pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad
kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka
kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba
įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą)
dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar
veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar
įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja
asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam
kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi
interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo
teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad
teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia
pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar
asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas
teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai
yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005;
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Tai reiškia, jog
kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų
interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į
teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę
pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog
suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti
nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to,
kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas
interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d.
nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, šių
teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą
asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių
individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik
objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne
tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taigi į teismą turi
būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą
subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į
teismą nėra absoliuti.
Bylos duomenimis J. G. yra
gretimo žemės sklypo savininkė, mananti, kad ginčijamu atsakovo sprendimu yra
pažeistos jos teisės ir įstatymų saugomi interesai. Kaip vieną iš teritorijos
planavimo pažeidimų pareiškėja tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek
ir apeliaciniame skunde nurodo tai, kad detaliajame plane automobilių
apsisukimo vieta nenumatyta, nenurodomi privažiavimo ar apsisukimo dydžiai,
nėra numatytas gatvės planavimo sprendimas (praplėtimas). Iš detaliojo plano
teritorijos tvarkymo režimo sprendinių pagrindinio brėžinio matyti, jog (duomenys
neskelbtini) gatvė, išskyrus raudonąsias linijas ir labai nedidelę minėtos
gatvės apsauginės zonos dalį, nepatenka į detaliojo plano galiojimo ribas
(detaliuoju planu suplanuotą teritoriją), todėl visiškai nepagrįsti J. G. teiginiai, kad rengiamas žemės sklypo Saliuose,
kadastro Nr. 1901/0287:177, detalusis planas turėjo apimti ir V.
A. nuosavybės teise nepriklausantį žemės sklypą (gatvę), t. y. keliami
klausimai negalėjo būti sprendžiami ginčijamu detaliuoju planu. Ginčo dėl to,
kad (duomenys neskelbtini) g. priskiriama Kauno rajono savivaldybės
teritorijai, nėra. Įvertinęs faktines aplinkybes ir ginčo teisinius santykius
reguliuojančių teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
1999-03-02 įsakymą Nr. 61 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999
„Miestų, miestelių ir kaimo susisiekimo sistemos“ patvirtinimo“, Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2004-05-26 įsakymą Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų
planų rengimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d.
nutarimu Nr. 635 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir
pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo aprašo patvirtinimo“) pirmosios
instancijos teismas, išnagrinėjęs aptartą situaciją, teisingai konstatavo, jog pareiškėjos
skundo argumentai dėl apsisukimo aikštelės įrengimo ir atitinkamai gatvės ploto
pakeitimo yra nepagrįsti bei šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos teisių
pažeidimas nenustatytas. Tai reiškia, kad pareiškėja šiuo aspektu, taip pat dėl
suplanuotų įvažiavimų į ginčo sklypus, neturi teisės ginčyti skundžiamo
atsakovo sprendimo, nes jis niekaip negali įtakoti pareiškėjos tariamai
pažeistų teisių ir interesų, vadinasi, ji neturi materialinio teisinio
suinteresuotumo ir reikalavimo teisės kreiptis į teismą.
Pareiškėja ginčija atsakovo sprendimą teigdama, jog
detaliajame plane nėra išspręstas klausimas dėl sklype numatomų statyti pastatų
prijungimo prie inžinerinių tinklų. Nurodo, kad planuojamų sklypų zonoje yra
tik privačių pajininkų lėšomis įrengti inžineriniai tinklai, kurie yra riboto
pajėgumo (buitinių nuotėkų skersmuo tėra 200 mm), todėl aptarnauti naujų
vartotojų jie nepajėgūs. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų
planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-11-19
organizuoto pasitarimo dėl skundo dėl 1773 kv. m. žemės sklypo Saliuose (kad.
Nr. 1901/0287:177) rengiamo detaliojo plano nagrinėjimo protokole Nr. 15-66
užfiksuota, jog J. G. prieštarauja argumentams dėl tinklų
riboto pajėgumo prijungti naujus vartotojus ir ji nesutinka su sprendimu prijungti
prie šių tinklų. Bylos medžiaga patvirtina, kad inžineriniai tinklai nuosavybės
teise priklauso ne pareiškėjai, o „Raguvos“ kooperatyvui. Reikia pabrėžti, jog
pareiškėja taip pat konkrečiai ir aiškiai nenurodo, kaip šis keliamas klausimas
pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus.
Be to, detaliojo plano pastabose nurodyta, kad
sklypuose numatomi pastatai bus prijungti prie suprojektuotų gretimame sklype
(kad. Nr. 1901/0287:170) tinklų, gavus sklypo savininkės I. L.
raštišką sutikimą (30 lape parodytas kaimyninio sklypo detaliojo plano
fragmentas). Teigti, kad detaliajame plane nenumatytas prisijungimas prie inžinerinių
tinklų, nėra pagrindo (žr. pažymėjimus E1, E2, F1 ir V1). Pirmosios instancijos
teismas teisingai interpretavo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo
įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) 23 straipsnio
nuostatas (dėl konkrečios teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo
komunikacijomis nustatymo statinių techninių projektų sprendiniais), todėl šio klausimo
apeliacinio teismo teisėjų kolegija netirs ir plačiau nepasisakys.
Juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasi pareiškėja
galėtų ginti viešąjį interesą teisme, taip pat nenustatyta. Konstatuotina, kad
pareiškėja neturi kreipimosi į teismą teisminės gynybos (reikalavimo) teisės, nes
nenustatytas jos teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimas.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą,
kad J. G. reikalavimas nėra teisėtas ir pagrįstas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartyje yra konstatavęs, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens
pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą
(prašymą) atmesti. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovas
pareiškėjos subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų nepažeidė, jos
skundas turi būti atmestas (adm. byla Nr. A442–1669/2008, Nr. A556–1283/2008
ir kt.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1
dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Kauno apygardos administracinio
teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o
pareiškėjos J. G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Skirgailė Žalimienė
|