Administracinė byla Nr. A556 – 1616/2008
Procesinio sprendimo kategorija 8.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Indrei Mikaitei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui Vytautui Česoniui, advokatei Jolantai Voroneckienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,RVK“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,RVK“ skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymo, priminimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,RVK“ (toliau – ir UAB ,,RVK“) skundu (b. l. 5 – 9) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas) 2007 m. birželio 26 d. nurodymą Nr. (20.3-21.2)-A7-174 dėl būtinumo pateikti Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaracijas už 2007 metų kovo, balandžio mėnesius; Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. liepos 9 d. priminimą Nr. A1-3420 pateikti PVM deklaracijas už 2007 metų kovo, balandžio, gegužės mėnesius ar kitokius dokumentus. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Mokesčių administravimo įstatymo 78 straipsnio, taip pat 2, 12, 13, 15, 25, 33, 37, 38, 66, 76, 77, 78, 80, 81, 84, 87, 89, 93, 97, 100, 101, 104, 105, 108, 113, 117, 118, 128, 130, 132, 133, 135, 141, 142, 164, 165, 133-1 straipsnių nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui bei konstituciniams teisinės valstybės principams.
Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti deklaracijas pateiktas už laikotarpį, kai jo vadovaujama įmonė dar nebuvo paskirta bankroto administratoriumi. Prieš pateikiant PVM deklaraciją mokesčių administratoriui, pastarasis privalo ją pasirašyti ir patvirtinti, jog duomenys teisingi. Mokesčių administratoriui nustačius klaidas deklaracijoje, jam grėstų administracinė atsakomybė. Mokesčių administratoriaus reikalavimas išeina už bankroto administratoriaus įgalinimų. Mokesčių administratorius taip pat turi teisę patikrinti visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir paskaičiuoti nesumokėtus mokesčius. Nurodymų pateikimo dienai mokesčių administratorius buvo neteisus reikalaudamas pateikti deklaracijas, o šiai dienai pagal galiojančią įstatymo normą jis jau turi tokią teisę.
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 23 – 25) prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo nuomone, jog administratorius negali pateikti pagal įstatymą būtinų pateikti mokesčių administratoriui PVM deklaracijų. Paskirtas bankroto administratorius perima turimus įmonės dokumentus, taip pat jis privalo žinoti, kokius dokumentus perima savo žinion. Pagal Įmonių bankroto įstatymą administratorius privalėjo perimti visus esančius dokumentus, patikrinti metinę pelno ataskaitą. Kasos knygos už 2006-2007 metus nebuvimas nėra pagrindas atsisakyti pateikti deklaracijas, nes ši aplinkybė didelės reikšmės PVM deklaracijų pateikimui neturi. Administratorius yra vienintelis bankrutuojančios įmonės valdytojas, kuris valdo turtą ir pinigus, įmonėje taip pat turi būti ir buhalteris, kuris gali atlikti mokesčio paskaičiavimą. Atsakovo manymu, administratorius deklaracijų nepateikia todėl, jog bijo administracinės atsakomybės. Iki šiol joks bankroto administratorius už tai nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. PVM deklaracijų pateikimo būtinumas yra taip pat numatytas ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, kuriuo bankroto administratorius taip pat privalo vadovautis. Minėtame įstatyme yra numatyta, kokiais terminais administratorius turi pateikti PVM deklaracijas. Jeigu administratoriui nebuvo perduota kasos knygos ir ją lydintys dokumentai, tai netrukdo užpildyti ir pateikti PVM deklaracijas. Prievolė pateikti deklaracijas visą laiką buvo numatyta Mokesčių administravimo įstatyme. Administratorius privalėjo pateikti deklaracijas, apskaičiavęs mokestį pagal turimus dokumentus, ir už tai netaikoma administratoriui atsakomybė už klaidingai pateiktą deklaraciją.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu (b. l. 49-52) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad 2007 m. kovo 19 d. UAB „RVK“ buvo iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2007 m. gegužės 24 d. ir administratoriumi buvo paskirta UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, vadovaujama šioje byloje įgalioto atstovo - pareiškėjo Vytauto Česonio. Teismo nutartimi UAB „RVK“ valdymo organai buvo įpareigoti bankroto administratoriui iki 2007 m. birželio 1 d. perduoti įmonės turtą ir visus dokumentus. Mokesčių administratorius (atsakovas šioje byloje) pareiškėjui įteikė 2007 m. birželio 27 d. mokestinį nurodymą pateikti PVM deklaracijas už 2007 metų kovo ir balandžio mėnesius. 2007 m. liepos 9 d. pareiškėjui buvo įteiktas priminimas mokesčio administratoriui pateikti PVM deklaracijas už 2007 metų kovo, balandžio ir gegužės mėnesius. UAB „RVK“ iškėlus bankroto bylą, visas įmonės vadovo pareigas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perimti šios įmonės bankroto administratorius. Administratoriaus pareigos nurodytos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11, 14 straipsniuose. Iš šių nuostatų darytina išvada, kad įmonės bankroto administratorius šiuo atveju tampa vieninteliu subjektu, kuris turi teisę veikti ir, tuo pačiu, veikia bankrutuojančios įmonės vardu. Teismas, spręsdamas ginčą, taip pat vadovavosi Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - ir BAĮ) 21 straipsniu, Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - ir MAĮ) 33 straipsnio 7, 20 punktais, 40 straipsniu, iki 2007 m. liepos 19 d. galiojusia MAĮ 78 straipsnio redakcija, nuo 2007 m. liepos 19 d. galiojančia MAĮ 78 straipsnio redakcija, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - ir PVMĮ) 84, 85 straipsniais, 91-1 straipsniu. Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėtų teisės aktų nuostatomis, padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai pareikalavo, jog pareiškėjas pateiktų PVM deklaracijas už 2007 metų kovo, balandžio, gegužės mėnesius, nes bankroto administratorius tapo vienintelis juridinio asmens subjektas, pagal įstatymą veikiantis bankrutuojančios įmonės vardu ir turintis įstatymo apibrėžtas teises bei pareigas. Teismas taip pat konstatavo, kad bankroto administratorius privalo vadovautis ne tik ĮBĮ nuostatomis, bet ir kitais įstatymais (PVMĮ, BAĮ, MAĮ, Civiliniu kodeksu ir t. t.), nes administratorius be kitų pareigų vykdymo taip pat privalo pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaryti visų kreditorių reikalavimų sąrašą ir pateikti jį tvirtinti teismui. Atsakovas, šiuo atveju būdamas bankrutuojančios įmonės kreditoriumi, turi teisę reikalauti, kad bankroto administratorius pateiktų teisingus įmonės finansinės apskaitos duomenis (ĮBĮ 21 str., 23 str., 26 str.). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai atsisako pateikti PVM deklaracijas atsakovui ir tokiais savo veiksmais netinkamai vykdo ĮBĮ bankroto administratoriui pavestas funkcijas bei gina kreditorių teises. Administratorius, turėdamas įmonės dokumentus arba jų dalį, turi galimybę ir pareigą mokesčių administratoriui pateikti anksčiau nepateiktas PVM deklaracijas, užpildęs jas pagal turimus duomenis (dokumentus). Taip pat turi galimybę ištaisyti deklaracijos duomenis, paaiškėjus netikslumams arba klaidoms. Be to, teismas pažymėjo, kad teismo nutarčių dėl bankroto bylos iškėlimo duomenys patvirtina, jog teismui buvo pateiktas įmonės balansas, iš kurio duomenų buvo nustatyta turimo turto vertė, finansiniai įsipareigojimai, nuostolių dydis, iššvaistyto turto vertė, naujai prisiimti įsipareigojimai bei kiti dokumentai, kurie randasi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-429-230/2007. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kadangi bylos nagrinėjimo metu teisėjų kolegijai neiškilo abejonių dėl MAĮ straipsnių nuostatų atitikimo Konstitucijos 46 straipsniui bei konstituciniams teisinės valstybės principams. Teismas nenustatė pagrindų, kurie duotų pakankamą pagrindą sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 55 – 61) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias bankroto bei mokesčių administravimo teisinius santykius.
2. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip kreditoriaus, nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo datos (2007 m. kovo 19 d.) akcentavimas yra teismą klaidinantis.
3. Pareiškėjas vadovaujasi Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsniu, 10 straipsnio 7 dalimi. Už finansinės atskaitomybės bei kitų apskaitos dokumentų ir atitinkamų mokesčių deklaracijų sudarymą ir pateikimą iki bankroto bylos iškėlimo atsako įmonės vadovas bei jo paskirti atsakingi asmenys, o nuo bankroto bylos iškėlimo šias pareigas turi vykdyti ir prisiimti atitinkamą atsakomybę už šių mokestinių pareigų vykdymą bankrutuojančios įmonės administratorius.
4. Joks teisės aktas nenustato pareigos bankrutuojančios įmonės administratoriui vykdyti kitų asmenų (buvusių vadovų) pareigas ir prisiimti atsakomybę už jų padarytus pažeidimus (laiku nepateiktas deklaracijas). Be to, pagal ĮBĮ 14 straipsnį, kurį cituoja atsakovas, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų tik nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momento.
5. Pažymi, kad bankrutuojančios įmonės administratorius pradeda veikti bankrutuojančioje įmonėje nuo jo paskyrimo momento, o būtent nuo teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momento.
6. Mokesčių administratoriaus specifinis statusas bankroto procedūroje, kur iš vienos pusės jis yra tik kreditorius, turintis Civilinio proceso kodekse bei Įmonių bankroto įstatyme suteiktas teises, bet turi ir viešojo administravimo subjekto įgalinimus, nesuteikia jam teisės piktnaudžiauti savo įgaliojimais ir teikti neteisėtus reikalavimus bankrutuojančių įmonių administratoriams.
7. Mokesčių administratorius privalo užtikrinti tinkamą mokestinių prievolių vykdymą bei jų kontrolę, kadangi tokia pareiga šios valstybinės institucijos įtvirtinta teisės aktuose. Mokesčių administratorius, siekdamas mažinti savo veiklos sąnaudas, neatsižvelgia į teisės aktų reikalavimus, teikia neteisėtus nurodymus ir tokiu būdu siekia sau ekonominės naudos.
8. Bankroto administratoriaus pareiga tikrinti pateiktų kreditorinių reikalavimų pagrįstumą negali būti tapatinama su jo pareiga teikti visų laikotarpių mokesčių deklaracijas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka bei prisiimti atsakomybę už jų teisingumą. Toks mokesčių administratoriaus - bankrutuojančios įmonės kreditoriaus, požiūris į savo teises yra visiškai nepriimtinas bendrų teisės principų kontekste, be to, konkrečioje situacijoje yra žalingas, nes pažeidžia kitų kreditorių teises.
9. UAB „RVK“ yra bankrutuojanti įmonė, todėl jos mokestinių prievolių vykdymas turi tam tikrų ypatumų ir bendro pobūdžio taisyklės mokestiniuose santykiuose gali būti taikomos, jei tai neprieštarauja teisės normoms, nustatančioms bankroto bylos vykdymo tvarką ir procedūras. Šias nuostatas įtvirtina ir Mokesčių administravimo įstatymo 94 straipsnis.
10. Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarp jų ir Konstitucija, gina ūkio subjekto teises ir užtikrina jų galimybes tinkamai veikti rinkoje. Be to, teisės aktai bet kokios rūšies atsakomybės klausimą sieja tik su teisėtų pareigų nevykdymu (t. y. su neteisėtais veiksmais), joks asmuo, jeigu to nenustato teisės aktai, negali atsakyti už kito asmens neįvykdytas prievoles, jam negali būti primesta pareiga atsakyti už kito asmens pažeidimus.
11. Nors MAĮ ir suteikia mokesčių administratoriaus pareigūnui teisę teikti mokesčių mokėtojams privalomus vykdyti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo klausimais, tačiau tai visiškai nereiškia, kad mokesčių administratorius gali realizuoti šią įstatymo suteiktą teisę be jokio teisinio pagrindo.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 67 – 68) prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad ūkio subjektui iškėlus bankroto bylą visas vadovo pareigas perima įmonės bankroto administratorius, kuris, pagal ĮBĮ 14 straipsnio nuostatas įgyja teisę valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti. Tokiu būdu bankroto administratorius yra vienintelis subjektas, kuris veikia bankrutuojančios įmonės vardu. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisės ir pareigos reglamentuotos ĮBĮ 11 ir 17 straipsniuose, todėl nepagrįstas bankroto administratoriaus teiginys, kad jis neprivalo vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymų, juo labiau, jog jį tai įpareigoja ir MAĮ 78 straipsnis. Atsakovo manymu, bankroto administratorius, atlikdamas savo pareigas, privalo vadovautis ne vien ĮBĮ nuostatomis, bet ir kitais įstatymais (PVMĮ, BAĮ, MAĮ), reglamentuojančiais kitų bankroto administratoriaus pareigų vykdymą - atitinkamų mokesčių deklaravimą, teisingą kreditorių finansinių reikalavimų pateikimą, įmonės kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų tikslinimą pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus. Bankroto administratorius, nustatęs netikslumus ar klaidas finansinėje atskaitomybėje, privalo pateikti mokesčių administratoriui patikslintas atitinkamo mokesčio deklaracijas. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad atsakovas, reikalaudamas pateikti trūkstamas mokesčių deklaracijas, didina bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas ir tuo pačiu mažina kitų kreditorių galimybes atgauti savo skolas. Bankroto administratorius, vengdamas pateikti atsakovo reikalaujamas PVM deklaracijas, nenori nustatyti tikslių bankrutuojančios įmonės skolų kreditoriams dydį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Administracinės bylos nagrinėjimo objektas – bankroto administratoriaus pareigos teikti PVM deklaracijas apimtis, kurios išnagrinėjimas atliktinas per pareiškėjo iškeltų dviejų reikalavimų teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimą.
Dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. birželio 26 d. nurodymo Nr. (20.3-21.2)-A7-174 dėl būtinumo pateikti pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2007 metų kovo, balandžio mėnesius panaikinimo.
Prieš pradedant vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus dėl skundo reikalavimų pripažinimo nepagrįstais, teisėjų kolegijos nuomone, būtina akcentuoti keletą faktinių bylos aplinkybių, turėsiančių įtakos baigiamojo teisės akto priėmimui.
Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 19 d. nutartimi nutraukė uždarosios akcinės bendrovės „RVK“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė įmonei bankroto bylą. Tačiau teismo nutartis bendra tvarka neįsiteisėjo, nes buvo apskųsta. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gegužės 24 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo.
Vadinasi, būtent nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui (Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d. 1 p. – redakcija galiojusi mokesčių administratoriaus nurodymo priėmimo metu, t. y. nuo 2006 m. gegužės 6 d. iki 2008 m. liepos 1 d.). Tai reiškia, kad iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius neturi aukščiau minėtų teisių bei atitinkamų teisės aktais numatytų pareigų. Jo įgalinimų, teisių bei pareigų pradžia siejama su juridiniu faktu – nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo momentu, o šiuo atveju nuo 2007 m. gegužės 24 d.
Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Jis valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą bei bankuose esančias įmonės lėšas ir jais disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės apsaugą, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei – komercinei veiklai, taip pat privalo ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Bankrutuojančios įmonės administratorius vykdo jam įstatymo pavestas funkcijas ir taip pat turi paklusti viešojo administravimo sistemos subjektų teisėtiems reikalavimams inter alia reikalavimams susijusiems su mokesčių apskaičiavimu, deklaracijų teikimu ir panašiai.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 78 straipsnį (taip pat redakcija galiojusi 2007 m. birželio 26 d. nurodymo priėmimo metu) jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip, mokesčių mokėtojas - juridinis asmuo privalo, pradėjus jo likvidavimo, bankroto, reorganizavimo ar restruktūrizavimo procedūrą, per 30 dienų mokesčių administratoriui pateikti atitinkamo mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki minėtų procedūrų pradžios. Šios deklaracijos pateikimas neatleidžia nuo prievolės pateikti mokesčio deklaraciją už visą mokestinį laikotarpį, jeigu jis pasibaigia iki minėtų procedūrų pabaigos.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalį (apibrėžia administratoriaus teises bei pareigas) 16 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuojant, taip pat sąnaudų apskaitą.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatyta: PVM mokėtojas privalo tvarkyti apskaitą ir turėti visus įstatymo reikalaujamus dokumentus (77 str. 1 d. 1 p.); jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos (85 str. 1 d.).
Ką tik paminėtų teisės normų analizė, nesant kitų nuostatų aiškiau ir tiksliau reglamentuojančių deklaracijų pateikimą už laikotarpį, kada įmonė dar neįgijo bankrutuojančios įmonės statuso, nesuponuoja teiginio, kad būtent bankrutuojančios įmonės administratorius turi pareigą pateikti nepateiktas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už laikotarpį iki įsiteisėjimo sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia išvada grįstina ir kitomis teisės normomis.
Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendra jungtine nuosavybe. Vadinasi, iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento finansinė atskaitomybė ir atitinkamų mokesčių deklaracijų sudarymas bei pateikimas – įmonės vadovo, o ne bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga. Tai neprieštarauja ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsniui, nurodančiam, kad už apskaitos tvarkymą, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Kitas ūkio subjekto vadovas atsakys pagal šį straipsnį bei kitas teisės normas, apibrėžiančias finansinę atskaitomybę, kada perims vadovavimą įmonei. Tačiau pažymėtina, kad, šiuo atveju, bankrutuojančios įmonės administratorius nėra visiškai savanoriškas perėmėjas teisių ir pareigų, kaip galėtų būti, kai įmonė parduodama ar kitokių sandorių pagrindu pereina kitiems asmenims bei pasikeičia įmonės vadovas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje iškėlus bankroto bylą įmonei iki tol veikusios įmonės statusas keičiasi iš esmės, keičiasi ir tokios įmonės teisių bei pareigų apimtis. Suteikus įmonei bankrutuojančios įmonės statusą atsiranda tokių teisių ir pareigų, kurių iki tol neturėjo įprastiniu statusu veikusi įmonė.
Akivaizdu, jog gyvenimiškai įmanoma faktinė situacija, kai įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai neperduoda administratoriui finansinės atskaitomybės dokumentų, užpildytų deklaracijų, ar apskritai nėra įvykdę pareigos pateikti mokesčių administratoriui pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas įstatymu nustatytu terminu. Tokiu atveju, administratorius, prisiimdamas įsipareigojimą pateikti deklaracijas už nepateiktą iki bankroto bylos iškėlimo laikotarpį pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, prisiimtų ir teisinę atsakomybę už teisingų mokesčių deklaracijų pateikimą. Netikslumų, klaidų tikimybė bei iš čia kylanti atsakomybė labiau negu tikėtina. Esama spraga, kai įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai neperduoda administratoriui finansinės atskaitomybės dokumentų, užpildytų deklaracijų, ar apskritai nėra įvykdę pareigos pateikti mokesčių administratoriui deklaracijas įstatymu nustatytu terminu ir, kai bankrutuojančios įmonės administratorius neturi pareigos teikti deklaracijas už nepateiktą iki bankroto bylos iškėlimo laikotarpį pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, teisėjų kolegijos nuomone, galėtų būti užpildyta pasitelkiant mokesčių administratoriui suteiktus įgalinimus. Juk pagal Mokesčių administravimo įstatymą mokesčių administratorius turi teisę gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija; Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka patekti į mokesčių mokėtojo teritoriją, pastatus ir patalpas; laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo apskaitos, sandorių ir kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimui ir mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus; atlikti mokestinį tyrimą; tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo (33 str. 1-3 p., 18 p.; 70 str. 1 d.).
Šios pozicijos įgalina laikytis ir pasikeitęs teisinis reglamentavimas dėl administratoriaus teisių bei pareigų. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio (redakcija nuo 2008 m. liepos 1 d.) 3 dalies 16 punktą administratorius organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą). Tais atvejais, kai įmonė nėra pateikusi mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų, administratorius privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentinius patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti. Ši įstatymų leidėjo formuluotė pakankamai aiškiai apibrėžia situaciją, kai įmonė nėra pateikusi atitinkamų deklaracijų iki pasikeičia jos teisinis statutas į bankrutuojančios įmonės statusą. Minėtos nuostatos pagrindu administratorius nėra įpareigojamas teikti atitinkamas mokesčių deklaracijas, o tik privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentinius patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti.
Paneigiant administratoriaus pareigą teikti pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas už laikotarpį, kada įmonei dar nebuvo suteiktas bankrutuojančios įmonės statusas, atsižvelgtina ir į teisingumo kriterijų: būtų nekorektiška ir neteisinga įpareigoti asmenį atlikti tokį veiksmą, kurį šios dienos teisės aktai pakankamai aiškiai eliminuoja iš teisės aktais nustatytų pareigų sąrašo.
Dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. liepos 9 d. priminimo Nr. A1-3420 pateikti PVM deklaracijas už 2007 metų kovo, balandžio, gegužės mėnesius ar kitokius dokumentus panaikinimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje pateiktas sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus 2007 m. liepos 9 d. priminimas nėra teisės aktas, skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Surašius šį dokumentą, pareiškėjo teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų neatsirado. Jam tik buvo primintas pirmiau priimtas viešojo administravimo subjekto patvarkymas. Vadinasi, dėl tokio dokumento administracinė byla negalėjo būti iškelta. Teisminis nagrinėjimas dėl informacinio pobūdžio dokumento teisiškai beprasmis, paneigiantis teismui priskirtą funkciją spręsti socialinius konfliktus. Pažymėtina, kad teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl viešojo administravimo sistemos subjekto dokumento panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne primenama, kokios pareigos turi būti įvykdytos ir kokios pasekmės gali kilti jų neįvykdžius. O tai reiškia, kad administracinė teisena dėl šio reikalavimo negalėjo būti pradėta, todėl turi būti nutraukta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 str. 1 d.).
Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Uždarosios akcinės bendrovės ,,RVK“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus 2007 m. birželio 26 d. nurodymą Nr. (20.3-21.2)-A7-174 dėl būtinumo pateikti pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2007 metų kovo, balandžio mėnesius panaikinti.
Administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus 2007 m. liepos 9 d. priminimą Nr. A1-3420 pateikti PVM deklaracijas už 2007 metų kovo, balandžio, gegužės mėnesius ar kitokius dokumentus nutraukti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Romanas Klišauskas
Arūnas Sutkevičius