Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-03-12][nuasmeninta nutartis byloje][1S-181-348-2020].docx
Bylos nr.: 1S-181-348/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija 302560890 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (BK 202 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (BK 202 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXI skyrius)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

?

 

Byla Nr. 1S-181-348/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11029-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

 

img1 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. kovo 12 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (Toliau – Komisija) 2020 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 95-5 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. R..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

1.       A. R. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 202 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 metams.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi panaikintas 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 641 straipsniu, paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta 30 dienų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia: 2018 m. spalio 17 d., pabaiga: 2022 m. rugpjūčio 16 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 2 metai 7 mėnesiai ir 7 dienos.

2.       Komisija, 2020 m. sausio 13 d. nutarimu, nutarė taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį taikant jam intensyvią priežiūrą. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (32 balai). Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo 45 sumažėjo iki 32 balų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, už gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse buvo skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Komisija pažymėjo, jog šiuo metu nuteistojo elgesys nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3.       Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad nuteistasis A. R. bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teistas, jam taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, taip pat taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Be to, apylinkės teismas pažymėjo ir tai, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam A. R. nustatyta žema – 32 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką dar gali mažinti. Taip pat išlika nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus.

4.       Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi, nuteistasis A. R. pateikė skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 95-5 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

4.1.                      Nuteistasis A. R. nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, kadangi teismo nenurodė esminių kriterijų kodėl atsisako patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nurodo, kad teismas tik fragmentiškai apžvelgė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau nenurodė aplinkybių dėl kurių jam negalėtų būti taikomas lygtinis paleidimas.

4.2.                      Skunde pažymima, jog pagal galiojančią BVK 157 straipsnio redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos turi būti siejamos išimtinai tik su laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, o aplinkybės, susijusios su padaryto nusikaltimo pobūdžiu, sunkumu, kartais su kaltininko pozicija dėl kaltės, ankstesniais teistumais, gali būti vertinamos tik tiek, kiek jos papildomai atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei tuo pačiu leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant jo elgesį teigiama linkme. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo instituto taikymas prarastų prasmę, o nuteistieji nebūtų skatinami pasitaisyti.

4.3.                      Apeliantas nurodo, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo 45 balų sumažėjo iki 32 balų ir nors 20 balų yra dinaminiai, tačiau galimybė juos mažinti yra ne tik tuo atveju, kai atsisakoma patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bet ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atveju. Nuteistasis pažymi, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų mažėjimas leidžia daryti išvadą, kad jis teigiamai koreguoja savo elgesį, o teismo išvada, jog nustatytą svertinių taškų sumą nuteistasis dar gali mažinti, yra perteklinis reikalavimas bei savavališkai pateiktas įstatymo turinys, kuris jo atžvilgiu neturi teisinio pagrindo.

4.4.                      A. R. vertinimu, jis atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo pagrindus. Nurodo, kad Komisija teisingai ir teisiškai tinkamai įvertino jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei dedamas pastangas mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, kad įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje, teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodė formalius, neesminius, teisiškai nepagrįstus ir deklaratyvius motyvus.

4.5.                      Nuteistasis nesutinka ir su apylinkės teismo argumentu, jog jam nustatytas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimu ir pažymi, jog šis veiksnys – tai nuteistojo padaryti teisės pažeidimai iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios ir su tuo laikotarpiu, kuomet jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nieko bendro neturi, be to, šis kriminogeninis veiksnys yra įvertintas balais, kurio pakeisti neįmanoma. Taip pat pažymima, kad šį teismo teiginį, kaip neatitinkantį teisingumo principui, įrodo socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys.

4.6.                      Pažymima, jog nėra teisinio pagrindo motyvui, jog nuteistajam yra likusi didelė neatliktos bausmės dalis, o toks įstatymo turinio taikymas ne tik yra nelogiškas, bet ir neatitinkantis lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose numatytų principų.

5.       Atsiliepimų į nuteistojo A. R. skundą negauta.

6.       Nuteistojo A. R. skundas atmetamas.

7.       Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas BVK 157 straipsnyje. Šio straipsnio dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir, kurių elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiems BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Teismui pateiktos bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis kreipėsi su prašymu į Komisiją dėl jo lygtinio paleidimo, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Tačiau iš BVK 157 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindams, turi būti nustatytos ir materialiosios šio straipsnio taikymo sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9.       Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas, todėl kiekvienu atveju sprendžiant asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo klausimą, yra svarbu atsižvelgti į tai, ar minėtų balų mažėjimas iš tiesų egzistuoja ir į tai, ar jis rodo, jog nuteistasis deda pakankamai pastangų, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš apygardos teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju minėtų balų pokytis iš tiesų egzistuoja. A. R. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo 45 balai, pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo 37 balai. Tuo tarpu, pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta, jog aptariamas rezultatas sumažėjo iki 32 balų. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog vertinimo metu nustatytų statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 20 balų, o tai reiškia, kad likusieji 12 balų yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką dar gali mažinti. Tokio didelio dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad A. R. vis dar deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nėra perteklinis, kaip teigia nuteistasis, tačiau priešingai, šis rezultatas pagrindžia nuteistojo pavojingumo mažėjimą, o nustatytų dinaminių balų skaičius parodo, kad nuteistojo elgesį dar galima koreguoti teigiama linkme.

10.       Nesutiktina su skundo argumentu, jog teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, nenurodė svarių argumentų kodėl atsisako taikyti nuteistojo A. R. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas savo sprendimą argumentavo išsamiai, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nepasiektų savo tikslo, o tai, kad nuteistojo netenkinta pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą svarbu atsižvelgti į jo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. R., laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, du kartus skatintas, drausmine tvarka baustas nebuvo, nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba (duomenys neskelbtini), dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Tačiau pažymėtina, kad tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

11.       Sutiktina su skundo argumentu, jog aplinkybės, susijusios su padaryto nusikaltimo pobūdžiu, sunkumu, su kaltininko pozicija dėl kaltės bei ankstesniais teistumai nėra esminiai faktoriai tiesiogiai turintys įtakos teismo sprendimo taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nėra draudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį. Todėl apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, į tai, jog A. R. bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat į tai, kad jis yra teistas anksčiau, nuteistajam buvo taikytas su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, o taip pat į tai, kad A. R. atžvilgiu buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12.       Nors nuteistasis teigia, kad jo atžvilgiu nustatytas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus – tai nuteistojo padaryti teisės pažeidimai iki laisvės atėmimo bausmės pradžios ir su laikotarpiu, kuomet jis atlieka laisvės atėmimo bausmę nieko bendro neturi, tačiau pažymėtina, kad šis kriminogeninis veiksnys tam tikromis aplinkybėmis gali būti vėl aktyvinamas. Tuo labiau, kad kaip jau buvo minėta, asmuo iš ankstesnių patyrimų nepasimokė ir vėl nusikalto, o nuteistojo kriminalinė istorija yra geriausias būsimojo teistumo prognostinis rodiklis.

13.       Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad A. R. yra likusi didelė neatliktos bausmės dalis. Svarbu pažymėti tai, jog, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis negali būti visiškai sumenkinama. Bausmės tikslai – teisingumas ir proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti jau aptartus bausmei keliamus tikslus ir būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

14.       Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. R. lygtini paleidimas šiuo metu netaikytinas. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 12 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2020 m. sausio 13 d. nutarimą, yra teisėta ir pagrįstą, todėl paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

 

n u t a r i a:

 

nuteistojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 12 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėjai:                                         Algirdas Jaliniauskas

 

 

Svetlana Jurgaitienė

 

 

Jurgis Kiškis

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BK 182 str. Sukčiavimas
  • BK 64 str. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika
  • BK 65 str. Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės
  • BVK
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos