Administracinė
byla Nr. AS556-762/2010
Procesinio sprendimo kategorija 70.1;
70.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Laimės
Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V.
R. ir K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje
pagal pareiškėjų V. R. ir K. S. skundą
atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto
savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai
prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A.
Ž., D. L., S. Ž., P. Č., A. Č., J. K.,
Z. K., S. L., V.
L., R. S., A. M., L. M., L. M., R. B.,
D. Š., K. S., I. D.,
D. S., D. K., A. K.,
E. P., K. V., M. K.,
uždarajai akcinei bendrovei „Ryteksma“, J. R., A. F., G. Č., B. Č.,
V. R., A. V., V.
D., A. D., L. M., A. M., A. Š., V. B.,
R. P. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti
veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjos V. R. ir K. S. (toliau – ir pareiškėjos)
2010-07-15 patikslintame skunde teismo prašė:
1. Pripažinti, kad pareiškėjos V. R. ir K. S. terminą skundui paduoti
dėl Vilniaus miesto valdybos 1997-05-08 sprendimo Nr. 841 V „Dėl tikrosios
ūkinės bendrijos VIKA INC gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini),
detaliojo plano tvirtinimo“ panaikinimo praleido dėl svarbios priežasties ir jį
atnaujinti.
2. Pripažinti, kad pareiškėjos V. R. ir K. S. terminą skundui paduoti
dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimo Nr. 1-1519 „Dėl
Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo
sprendinių tvirtinimo“ panaikinimo iš dalies praleido dėl svarbios priežasties
ir jį atnaujinti.
3. Panaikinti Vilniaus miesto valdybos
1997-05-08 sprendimą Nr. 841 V „Dėl tikrosios ūkinės bendrijos VIKA INC
gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano
tvirtinimo“.
4. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės
tarybos 2007-02-14 sprendimą Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės
teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ iš
dalies, panaikinant grafinės dalies - Gamtos vertybės, želdynai ir viešųjų
erdvių sistema. Vilniaus miesto želdynų sąrašo 3.1.13.5 punktą.
5. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės
administraciją per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti M. R. iki nacionalizacijos turėtame ir kartografuotame žemės
sklype ties (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini))
2009-06-03 Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės sklypų
situacijos schemos ir faktiškai naudojamų žemės sklypų išsidėstymo plane
pažymėtų: sklypo dalies Nr. 1, plotas 2797 kv.m, sklypo dalies Nr. 2, plotas 5 101
kv.m, sklypo dalies Nr. 3, plotas 118 kv.m, sklypo dalies Nr. 4, plotas 6 938
kv.m, o viso į 14 954 kv.m. žemės sklypus suformavimo dokumentus nuosavybės
teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra ir juos pateikti Nacionalinei žemės
tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pretendenčių V. R. ir
K. S. nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra.
6. Pripažinus, kad Vilniaus miesto
savivaldybės administracija 2009-04-30 raštu Nr. A51-9808 (2.14.2.12-MP8) ir
2009-08-07 raštu Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) priimtais sprendimais
atsisakė parengti žemės sklypų suformavimo dokumentus nuosavybės teisių
atkūrimui ir grąžinimui natūra ir juos pateikti Vilniaus apskrities viršininko
administracijai pretendenčių nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra,
pripažinti, kad pareiškėjos terminą skundui paduoti dėl Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos 2009-04-30 raštu Nr. A51-9808 (2.14.2.12-MP8) ir
2009-08-07 raštu Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) priimtų sprendimų panaikinimo
praleido dėl svarbios priežasties ir jį atnaujinti, o Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos 2009-04-30 raštu Nr. A51-9808 (2.14.2.12- MPS) ir
2009-08-07 raštu Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) priimtus sprendimus dėl
atsisakymo parengti žemės sklypų suformavimo dokumentus nuosavybės teisių
atkūrimui ir grąžinimui natūra ir juos pateikti Vilniaus apskrities viršininko
administracijai pretendenčių V. R. ir K.
S. nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra, panaikinti ir
įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo
sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti M. R. iki
nacionalizacijos turėtame ir kartografuotame žemės sklype ties (duomenys
neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) 2009-06-03 Teritorijos
prie (duomenys neskelbtini) gatvės sklypų situacijos schemos ir
faktiškai naudojamų žemės sklypų išsidėstymo plane pažymėtų: sklypo dalies Nr.
1, plotas 2 797 kv.m, sklypo dalies Nr. 2, plotas 5 101 kv.m, sklypo dalies Nr.
3, plotas 118 kv.m, sklypo dalies Nr. 4, plotas 6 938 kv.m, o viso į 14 954 kv.m
žemės sklypus suformavimo dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui
natūra ir juos pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio
ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) pretendenčių V. R. ir K. S. nuosavybės teisių
atkūrimui ir grąžinimui natūra.
7. Pareiškėjoms iš atsakovų Vilniaus
miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos solidariai
priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos
nagrinėjimu.
Pareiškėjos paaiškino, kad pretenduoja
atkurti nuosavybės teises į savo tėvo M. R. turėtą 4 ha
žemės sklypą ties (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)).
2006-09-28 buvo atlikta šio žemės sklypo kartografija.
Nuosavybės teisių atkūrimui reikalinga, kad Vilniaus miesto savivaldybė,
vadovaudamasi Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos
Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) bei kitais
teisės aktais suformuotų (nustatytų) žemės sklypo (-ų) plotą, ribas, naudojimo
būdą, pobūdį, urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas, taikytinas
specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir kitus Vyriausybės nutarimu ir
kitų teisės aktų numatytus duomenis, patvirtintų žemės sklypo planą (-us) ir
šiuos žemės sklypo (-ų) dokumentus ir duomenis perduotų Vilniaus apskrities viršininkui
nuosavybės teisių atkūrimui ir žemės sklypo (-ų) gražinimui natūra. Dėl tokių
dokumentų parengimo ir perdavimo Vilniaus apskrities viršininko administracijai
pareiškėjos 2009-03-04 ir 2009-07-21 prašymais kreipėsi į Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos direktorių. Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Miesto plėtros departamentas (toliau – ir Departamentas)
į 2009-03-04 prašymą atsakė 2009-04-30 raštu Nr. A51-9808 (2.14.2.12-MP8)
informuodamas, kad M. R. gyveno ne nurodyto sklypo vietoje,
o (duomenys neskelbtini). Rašte taip pat buvo nurodyta, kad
Departamentas 2008-05-19 raštu Nr. A51-11906 (14.6-MPD-O) informavo Vilniaus
apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (toliau
– ir Žemėtvarkos skyrius), kad jie patikslintų M. R. iki
nacionalizacijos turėto žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini)
geografinę padėtį, tačiau iki šiol M. R. iki
nacionalizacijos turėto žemės sklypo kartografinės medžiagos nėra gavęs. Be to,
rašte pažymima, kad teritorija, kuri pagal Žemėtvarkos skyriaus pateiktus
duomenis iki nacionalizacijos priklausė M. R., yra
priskirta valstybės išperkamai, nes yra užstatyta individualiais gyvenamaisiais
namais, garažų bendrijos pastatu, patenka į miesto inžinerinės infrastruktūros
teritoriją, pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr.
1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą yra
intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorija. Į 2009-07-21 prašymą
atsakovas atsakė 2009-08-07 raštu Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) papildomai
nurodydamas, kad teritorija natūroje yra su dideliu reljefo perkritimu (aukšti
šlaitai, kurių perkritimas vietomis siekia iki 10 metrų), šlaitai apaugę senais
dideliais medžiais tarp kurių daug ąžuolų, todėl ši teritorija rengiant (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio
užstatymo detalųjį planą buvo saugoma ir paliekama kaip rekreacinė zona.
Pareiškėjos nurodė, kad, nesutikdamos su minėtais atsakymais, 2009-06-17 skundu
kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, o nesulaukusios atsakymo, 2009-09-01
kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Vilniaus apskrities viršininko atsakymą į
2009-06-17 skundą pareiškėjos teigė gavusios 2009-09-15. Vilniaus apskrities
viršininkas 2009-09-14 rašte Nr. 20-586 paaiškino, kad Vilniaus miesto
savivaldybė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija bendradarbiauja
vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau nėra
viena kitai pavaldžios institucijos. Iš Nacionalinės žemės tarnybos pareiškėjos
gavo atsakymą 2009-09-24. Nacionalinė žemės tarnyba 2009-09-22 rašte Nr.
3B-(7.5)-R.S-563-960 nurodė, jog savivaldybės administracijos direktorius turi
nustatyti laisvą (neužstatytą) žemę, kurią galima būtų grąžinti piliečiams
natūra, neatsižvelgiant į savininko turėtos žemės sklypo ribas, o žemėtvarkos
skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę šioje kartografinėje
medžiagoje, pažymi turėtų žemės sklypų ribas. Pareiškėjų teigimu, nors Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos direktorius nebuvo pateikęs informacijos
kartografinėje medžiagoje apie buvusio savininko M. R. turėtoje
žemėje galimą grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę, tačiau Žemėtvarkos skyrius 2006-09-28
kartografavo M. R. turėto žemės sklypo ribas, 2006-10-04
raštu Nr. S17-193 perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
direktoriui ir paprašė pagal Tvarkos 106 punktą atlikti jo kompetencijai
priskirtus darbus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepažymėjo
laisvos galimos natūra grąžinti žemės, o nurodė, jog šios žemės dalyje yra
magistraliniai elektros linijos tinklai, taip pat yra numatyta įrengti
želdynus, tačiau nepateikė nei šios teritorijos detaliojo plano, nei
specialiojo plano, kuriais remiantis žemė būtų priskiriama valstybės
išperkamai. Pareiškėjų nuomone, faktas, jog žemės sklype yra nutiestos elektros
linijos, nesudaro pagrindo paimti visą žemės sklypą visuomenės poreikiams, šiuo
atveju būtina teritorijų planavimo dokumentais nustatyti, kuri konkrečiai žemės
sklypo dalis yra užstatyta, o kuri laisva. Žemės sklypo dalis, kurioje yra
nustatytos apsaugos zonos, yra grąžinama natūra, nustatant tam tikrus
naudojimosi apribojimus. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė vilkina
atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Savivaldybės administracijos
direktorius žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą privalėjo
organizuoti ir šių žemės sklypų planus patvirtinti ne vėliau kaip per 3
mėnesius nuo Žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos (t. y. nuo
2006-10-04) bei pateikti juos Žemėtvarkos skyriui. Pareiškėjų teigimu, iš
2009-06-03 Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės sklypų
situacijos schemos ir faktiškai naudojamų žemės sklypų išsidėstymo plano
matyti, kad M. R. priklausė 40 370 kv.m žemės sklypas
ties (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)),
nurodytame žemės sklype yra laisvos neužstatytos žemės, kuri gali būti grąžinta
natūra, ką patvirtina ir Nacionalinė žemės tarnyba 2009-09-22 raštu Nr.
3B-(7.5)-R.S-563-960. Pareiškėjos patikslintame skunde nurodė, kad Vilniaus
miesto savivaldybės administracija atsakydama 2009-04-30 ir 2009-08-07 raštais
atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl pareiškėjos
teismo ir prašo panaikinti šiuos atsakymus. Terminas skaičiuotinas nuo
2009-11-20 rašto gavimo - 2009-11-24, nes pareiškėjoms tada tik paaiškėjo, kad
atsakovas šiais raštais atsisakė atlikti veiksmus ir jais pažeidžia pareiškėjų
teises atkuriant nuosavybės teises. Pareiškėjų teigimu, grąžintinoje žemėje
negalėjo būti tvirtinami jokie gyvenamųjų namų kvartalo detalieji planai ir ten
vykdomos statybos, dėl ko Vilniaus miesto valdybos 1997-05-08 sprendimas Nr.
841V „Dėl tikrosios ūkinės bendrijos VIKA INC gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys
neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ laikytinas neteisėtu ir
naikintinas bei iš dalies naikintinas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2007-02-14 sprendimas Nr. 1-1519 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės
teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“,
panaikinant grafinės dalies - Gamtos vertybės, želdynai ir viešųjų erdvių
sistema, Vilniaus miesto želdynų sąrašo 3.1.13.5 punktą.
Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į pareiškėjų
patikslintą skundą prašė bylą dalyje dėl atsakovo priimtų aktų panaikinimo
nutraukti, o kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovai nurodė, kad atliko visus teisės
aktuose nustatytus veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese: informavo
Vilniaus apskrities viršininko administraciją, jog nurodyta sklypo, esančio
ties (duomenys neskelbtini), kartografija yra netiksli, o
nepatikslintoje kartografijoje nurodyta žemė yra priskirtina valstybės
išperkamai, t. y. nėra laisvos grąžintinos žemės sklypų formavimui nuosavybės
teisių atkūrimui natūra. Taip pat nurodė, kad ginčijami raštai yra informacinio
pobūdžio ir negali būti laikomi administraciniais aktais Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio prasme, juose nėra nuostatų, įtvirtinančių sprendimus,
kuriais būtų daroma įtaka pareiškėjų teisėms ar teisėtiems interesams.
Ginčijamais raštais pareiškėjos yra informuojamos, jog teritorija, esanti ties (duomenys
neskelbtini), yra laikytina valstybės išperkame žemė, todėl nuosavybės
teisių atkūrimas gali būti vykdomas kitais Piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytais būdais. Ginčo,
kilusio dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Departamento raštų
panaikinimo, negalima laikyti ginču, kilusiu viešojo administravimo srityje,
todėl administracinė byla dėl aptariamo reikalavimo turi būti nutraukta, kaip
nepriskirta administracinių teismų kompetencijai. Atsiliepime paaiškino, kad
pareiškėjos nepagrindžia reikalavimo teisės ginčyti Vilniaus miesto valdybos
1997-05-08 sprendimo Nr. 841V, vien ta aplinkybė, jog pareiškėjos yra
pretendentės atkurti nuosavybės teises į žemę natūra ties (duomenys
neskelbtini), nesudaro pagrindo ginčyti šio akto. Nurodė, kad nei rengėjai,
ruošdami žemės sklypo detaliojo plano projektą, nei Vilniaus miesto valdyba,
tvirtindama parengtą detalųjį planą, negalėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog
dalis sklypo ties (duomenys neskelbtini), patenka į pareiškėjoms
grąžintinos žemės sklypo ribas, kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo
sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7227-2000, kuriuo nustatytas juridinis
faktas, kad M. R. valdė 4 ha žemės, į kurią pareiškėjos
pretenduoja atkurti nuosavybės teises, įsiteisėjo tik 2000-09-19, t. y. praėjus
beveik trims metams po detaliojo plano patvirtinimo. Atsakovui skundžiamo akto
priėmimo metu nebuvo pagrindo netvirtinti parengto gyvenamųjų namų kvartalo
Pušyno kelyje, Baltupiuose, detaliojo plano. Todėl ginčijamas atsakovo priimtas
aktas negalėjo pažeisti ir nepažeidžia pareiškėjų teisių. Pabrėžė, jog
pareiškėjų nurodomi argumentai dėl ginčijamo Vilniaus miesto valdybos 1997-05-08
sprendimo prieštaravimo nuosavybės teisių atkūrimą bei teritorijų planavimą
reglamentuojantiems teisės aktams yra nepagrįsti. Dėl praleisto termino ginčyti
Vilniaus miesto valdybos 1997-05-08 sprendimą Nr. 841 V atnaujinimo paaiškino,
jog tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad pareiškėjų teisės priimant
skundžiamą sprendimą buvo pažeistos, pareiškėjos praleido ABTĮ 33 straipsnio 1
dalyje nustatytą terminą ginčijamam administraciniam aktui apskųsti bei
nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių šis terminas turėtų būti
atnaujintinas. Pareiškėjos bei pareiškėjų atstovas apie detaliai suplanuotą
teritoriją ties (duomenys neskelbtini), buvo informuotas Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos 2009-08-07 raštu Nr. A63-1485, kuriame nurodoma,
jog rengiant (duomenys
neskelbtini), tęstinio užstatymo detalųjį planą dalis teritorijos, nors
detaliai nesuplanuota, tačiau buvo saugoma kaip rekreacinė zona. Pareiškėjos
praleido terminą ginčyti 1997-05-08 Vilniaus miesto valdybos sprendimą,
nenurodo jokių objektyvių priežasčių šiam terminui atnaujinti, todėl laikytina,
jog byla šioje reikalavimų dalyje nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto
pagrindu. Dėl reikalavimo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės
tarybos 2007-02-14 sprendimu patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės
teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. dalį (3.1.13.5 punktą) atsakovai nurodė,
kad pareiškėjos kelia reikalavimą panaikinti tą Bendrojo plano sprendinių dalį,
kuria dalis teritorijos, ties (duomenys neskelbtini), priskirta
intensyviam apželdinimui skirtai teritorijai (Bendrojo plano grafinės dalies
3.1.13.5 punktas), tačiau nenurodo, kaip minėtu punktu yra pažeidžiamos
pareiškėjų teisės, kaip šios teisės turėtų būti apgintos ir koks teisinis
skundžiamo akto dalies naikinimo pagrindas. Kadangi pareiškėjos neįrodo ir
nepagrindžia savo reikalavimo teisės ginčyti minėtą sprendimą, todėl šis
reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir atmestinu. Dėl reikalavimo panaikinti
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento
2009-04-30 raštą Nr. A51-9808 bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
2009-08-07 raštą Nr. A63-1485 nurodė, kad skunde keliamas nekonkretus, o
sąlyginis reikalavimas, todėl pareiškėjos prašydamos panaikinti atsakovo priimtus
teisės aktus, jei teismas juos pripažintų pažeidžiančius pareiškėjų interesus,
netinkamai įgyvendina savo procesines teises bei pažeidžia bendruosius proceso
šalių rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principus. Dėl praleisto termino
panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-04-30 raštą Nr.
A51-9808 bei Miesto plėtros departamento 2009-08-07 raštą Nr. A63-1485,
pažymėjo, kad pareiškėjos skunde nurodo, jog nesutikdamos su Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2009-04-30 raštu,
2009-06-08 kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją,
vėliau, atitinkamai į Vilniaus apskrities viršininko administraciją bei
Nacionalinę žemės tarnybą. Taigi pareiškėjos savo veiksmais pripažino, jog joms
buvo aiškus skundžiamo atsakymo turinys, jį išdavusi institucija, pareiškėjoms
nuo rašto gavimo dienos buvo žinoma informacija reikalinga teisei kreiptis
gynybos į teismą realizuoti. Taigi pareiškėjos yra praleidusios vieno mėnesio
terminą ginčijamiems aktams apskųsti, o prašyme atnaujinti minėtą terminą nėra
nurodyta svarbių bei objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu prašymas dėl termino
atnaujinimo galėtų būti tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, byla reikalavimų
dalyje dėl atsakovo raštų panaikinimo, laikytina nutrauktina.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas
2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi bylą nutraukė (Administracinių bylų teisenos
įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 6 p.).
Teismas konstatavo, jog nuosavybės teisės
atkuriamos vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo įstatymu. Šio įstatymo nuostatos įgyvendinamos remiantis
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 1997-09-29
nutarimu Nr. 1057. Tvarkos 106 punkte nustatyta, kad piliečių prašymus atkurti
nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos
žemėtvarkos skyriai. Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises
į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią
miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal
savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.
Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus
prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus
teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje
apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą
nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis
planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto
teritorijas. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
įstatymo 12 straipsnio 3 punktas numato, kad žemė iš išperkama valstybės ir už
ją atlyginama, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo
miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta
tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams
ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės
sklypų (1 punktas); kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių
veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto,
gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika,
transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei
turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto,
civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų (2 punktas); valstybinių
geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos,
archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams (4 punktas).
Byloje suformuluoti reikalavimai bei dėstomos aplinkybės rodo, jog pareiškėjos
siekia atkurti nuosavybės teises į M. R. turėtą žemę,
kuri pažymėta Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės
sklypų situacijos schemoje kaip 4 atskiri sklypai. Teismas konstatavo, kad Vilniaus
miesto savivaldybės mero 2006-12-19 raštas Nr. A51-21889-(36-PD) vertinamas
kaip sprendimas, kuriuo pareiškėjoms buvo atsisakyta atkurti nuosavybės teises
natūra 2006-09-28 kartografinėje medžiagoje (Sklypo, į kurį atkuriamos
nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. R17-65)
nurodytoje vietoje. Pareiškėjos neskundė Vilniaus miesto mero 2006-12-19 rašto
Nr. A51-21889-(36-PD), todėl klausimas dėl galimumo atkurti nuosavybės teises
kartografuotoje žemėje yra įsigaliojęs. Vilniaus apskrities viršininko
administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007-12-19 raštu Vilniaus
miesto savivaldybei buvo persiųstas pakartotinis pareiškėjų atstovo prašymas
dėl žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) grąžinimo. Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos 2008-02-22 raštu Nr. A51-4437-(2.5-MPD-0) buvo
atsakyta, kad savivaldybės sprendimas pateiktas 2006-12-19 raštu, t. y.
prašymas buvo atmestas. Šis sprendimas taip pat nebuvo ginčijamas. Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos 2008-05-19 raštu Nr.
A51-11906(14.6-MPD-0) buvo atsakyta, kad reikalinga patikslinti žemės sklypo
padėtį, nes kartografiniame plane nurodyta žemė buvo valstybinė, o dar anksčiau
priklausė (duomenys neskelbtini) dvarui. Šis sprendimas pakartotas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento
2009-04-30 raštu Nr. A51-9809 (2.14.12-MP8). Šie raštai priimti dėl galimai
kito žemės ploto, į kurį yra pagrindas atkurti nuosavybės teises, nes
pripažinimas, kad 2006-09-28 plane M. R. žemė
kartografuota neteisingai, atsirastų pagrindas buvusio savininko žemę
kartografuoti kitoje vietoje ir tada svarstyti nuosavybės teisių atkūrimo
galimybę. Kaip matyti iš teisės normų dėstymo Tvarkos 106 punkte, nuosavybės
teisių atkūrimo procedūra vyksta etapais, atskirus veiksmus atliekant
įgaliotiems pareigūnams. Vienas iš šių etapų yra savivaldybės administracijos
sprendimas dėl galimumo pateikti žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje
medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal
šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei.
Taigi daroma išvada, kad pareiškėjų atžvilgiu sprendimas dėl galimybės atkurti
nuosavybės teises natūra grąžinant žemę 2006-09-28 kartografuotoje vietoje buvo
priimtas Vilniaus miesto mero 2006-12-19 raštu Nr. A51-21889-(36-PD) ir
pakartotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-02-22 raštu Nr.
A51-4437-(2.5-MPD-0). Šie dokumentai ginčijami nebuvo, todėl laikomi
galiojančiais, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūros veiksmai – atliktais.
Šie sprendimai šioje byloje taip pat nebuvo ginčyti, nuo jų priėmimo praėjęs
ilgas laiko tarpas, o sprendimai pareiškėjoms arba jų atstovui pagal įgaliojimą
išsiųsti. Šioje byloje ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
miesto plėtros departamento 2009-04-30 raštas Nr. A51-9808(2.14.2.12-MP-8) bei
2009-08-07 raštas Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) nėra savarankiški
administraciniai sprendimai, o tik informacija apie anksčiau priimtus
administracinius sprendimus. Nėra pagrindo reikalauti iš administravimo
subjekto, kad jis vis priimtų naujus pakartotinius sprendimus pagal kiekvieną
naują pareiškėjo prašymą. Vilniaus miesto savivaldybės pozicija dėl nuosavybės
teisės atkūrimo natūra galimybės 2006-09-28 kartografuotoje teritorijoje
nesikeitė, vėlesniuose raštuose keliamas klausimas tik dėl sklypo
kartografavimo vietos pakeitimo, t. y. dėl galimybės spręsti nuosavybės teisės
atkūrimo natūra klausimą kitoje vietoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2010-10-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-63-473/2010, 2010-10-14
nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-1057/2010, 2010-10-08 nutartyje
administracinėje byloje Nr. A-556-1062/2010 bei kitose nutartyse išaiškinta,
kad tada, kai ginčijamas dokumentas yra informacinio pobūdžio raštas ir negali
būti laikomas administraciniu aktu, priimtu pareiškėjo atžvilgiu, kadangi
savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, administracinė byla
nutraukiama, nes toks skundas nenagrinėtinas teismų (Administracinių bylų
teisenos įstatymo 101 str. 1 p.). Išnagrinėtini ir skundo dėl Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2009-04-30 rašto Nr.
A51-9808(2.14.2.12-MP8) ir 2009-08-07 rašto Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4)
panaikinimo padavimo terminai. Teismui pirminis skundas, kuriuo buvo prašoma
įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę parengti dokumentus nuosavybės teisių
atkūrimui, buvo išsiųstas 2009-10-14. Pareiškėjas naudojosi ikiteismine ginčų
sprendimo tvarka ir kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kurios atsakymas dėl
ginčo sprendimo buvo pateiktas 2009-09-22 raštu Nr. 3B-(7.5)-R.S-563-960. Pagal
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį skundai dėl
vilkinimo atlikti veiksmus gali būti paduodami per du mėnesius nuo dienos, kai
baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo terminas.
Bylos atveju šis terminas baigėsi prieš keletą metų. Vilniaus apskrities
viršininko administracija į Vilniaus miesto savivaldybę suformuoti žemės sklypo
ribas ir organizuoti kadastrinius matavimus kreipėsi dar 2006-10-04 raštu Nr.
S17-187. Tvarkos 106 punktas numato, kad veiksmai turi būti atlikti per vieną
mėnesį. Pripažintina, kad skundas dėl vilkinimo atlikti veiksmus buvo paduotas
terminą praleidus keletą metų. Teismo vertinimu, kreipimasis po kelių metų į
išankstinio ginčo sprendimo organą negali pakeisti senaties termino
skaičiavimo. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytos nuosavybės teisių atkūrimo
procedūros, veiksmai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 2009-09-28 kartografuotą
teritoriją nebuvo vilkinami, nes sprendimai buvo priimti. Kompetentingų
administravimo subjektų sprendimais buvo atsisakyta atlikti veiksmus, kurių
pageidavo pareiškėjos. Skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
miesto plėtros departamento 2009-04-30 rašto Nr. A51-9808(2.14.2.12-MP8) ir
2009-08-07 rašto Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) panaikinimo buvo paduotas
2009-12-02. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis
numato, kad skundas turi būti paduodamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo
skundžiamo akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Abu skundžiami raštai
buvo išsiųsti jų priėmimo dieną pareiškėjų atstovui, šių raštų nuorašai teismui
buvo išsiųsti 2009-10-14. Tai rodo, kad aktų apskundimo terminas taip pat
žymiai praleistas. Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir jį
skaičiuoti nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-11-20 rašto,
siūlančio patikslinti skundo reikalavimus, gavimo dienos. Tačiau teisinio
pagrindo tokiam skaičiavimui nėra. Pareiškėjos yra atstovaujamos advokato,
kuris yra kompetentingas asmuo įvertinti administracinį aktą ir jo priėmimo
pasekmes. Be to, terminai buvo praleisti tiek skundą padavus dėl aktų
panaikinimo, tiek dėl veiksmų neatlikimo. Jokių svarbių aplinkybių, kurios
galėjo lemti skundo padavimo termino praleidimą nebuvo nustatyta, todėl skundas
laikomas paduotu praleidus terminą ir taikomos Administracinių bylų teisenos
įstatymo 101 straipsnio 6 punkte numatytos pasekmės – byla šioje dalyje
nutraukiama. Vienu iš skundo reikalavimų pareiškėjos prašo panaikinti Vilniaus
miesto valdybos 1997-05-08 sprendimą Nr. 841V „Dėl tikrosios ūkinės bendrijos
VIKA INC gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini), detaliojo
plano tvirtinimo“. Vilniaus miesto valdyba 1997-05-08 sprendimu Nr. 841V „Dėl
tikrosios ūkinės bendrijos VIKA INC gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys
neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino gyvenamųjų namų
kvartalo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Kadangi detaliuoju
planu buvo suplanuota 8 000 kv.m ploto teritorija, tai dalis detaliuoju planu
suplanuotos teritorijos patenka į plotą, į kurį pretenduoja pareiškėjos. Visų
pirma, pareiškėjų teisė pretenduoti į šią teritoriją yra išspręsta Vilniaus
miesto mero 2006-12-19 raštu Nr. A51-21889-(36-PD) ir Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos 2008-02-22 raštu Nr. A51-4437-(2.5-MPD-0). Kadangi
šie sprendimai nėra nuginčyti, tai nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjos turi
teisėtą interesą pretenduoti į detaliuoju planu suplanuotą žemės sklypą, o
kartu negali būti laikoma, kad detalaus plano patvirtinimas pažeidė jų teises. Teismas
pažymėjo ir tai, kad detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu pareiškėjos
neturėjo teisės pretenduoti į šią žemę, nes Piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nenumatė
galimybės atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, jei asmenys neturėjo
gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės. Teisė
pretenduoti į miesto žemę atsirado tik nuo Konstitucinio Teismo 2001-04-02
nutarimo priėmimo. Be to, teismas pripažino, kad kreipdamosi dėl Vilniaus
miesto valdybos 1997-05-08 sprendimo Nr. 841V panaikinimo pareiškėjos praleido
skundo padavimo teismui terminą. Kad teritorija, į kurią pretenduoja
pareiškėjos, yra suplanuota detaliuoju planu, joms buvo pranešta Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos 2009-08-07 raštu Nr.
A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4). Skundas dėl šio reikalavimo paduotas 2010-01-08.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką termino
skaičiavimo pradžia, tuo atveju, kai ginčijamas administracinis aktas nėra
tiesiogiai skirtas pareiškėjams, yra skaičiuojama nuo tos dienos, kai jis
sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė aktą ir koks jo turinys.
Sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėjos, užstatytas, asmenų nuosavybės teisės
įregistruotos. Vien šis faktas leido advokato atstovaujamoms pareiškėjoms
suprasti, kad detalusis planas turėjo būti patvirtintas. Konkrečiai apie
detalųjį planą pareiškėjos buvo informuotas jau minėtu Vilniaus miesto
savivaldybės 2009-08-07 raštu. Nuo šio rašto gavimo dienos jos galėjo imtis
priemonių ir sužinoti apie akto turinį, pasinaudodamos asmens teise gauti
informaciją iš savivaldybių. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir
savivaldybių institucijų įstatymo 14 straipsnis nustato, kad informacija
pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo
gavimo įstaigoje dienos. Taigi rugsėjo mėnesį pareiškėjos turėjo sužinoti
priimto akto turinį. Nuo šio momento ir skaičiuojama senaties termino, numatyto
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, eiga. Teismas, įvertinęs turėjimo sužinoti apie
skundžiamą teisės aktą momentą bei skundo padavimo momentą, padarė išvadą, kad
skundas paduotas praleidus terminą. Objektyviai svarbių priežasčių, kurios
galėjo sutrukdyti laiku paduoti skundą, nenustatyta. Teismas bylą šioje dalyje
nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu. Dar vienu skundo
reikalavimu pareiškėjos prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2007-02-14 sprendimą Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos
bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ iš dalies,
panaikinant grafinės dalies - Gamtos vertybės, želdynai ir viešųjų erdvių sistema
Vilniaus miesto želdynų sąrašo 3.1.13.5 punktą. Šis reikalavimas buvo priimtas
pažeidžiant skundo padavimo terminus. Bendrojo plano Vilniaus mieste priėmimas
yra plačiai žinoma aplinkybė. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 6 punkto, šis
sprendimas buvo skelbiamas vietinėje spaudoje, viešojoje erdvėje buvo kalbama
apie bendrojo plano tvirtinimo aplinkybes. Todėl pareiškėjos galėjo pasidomėti
bendrojo plano sprendiniais teritorijoje, į kurią jos pretenduoja. Dėl šios
aplinkybės byla nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu, o ne
atliekama to paties įstatymo 111 straipsnio 3 dalies procedūra.
III.
Pareiškėjos atskiruoju skundu prašo panaikinti
pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; panaikinti
pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo
pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais
argumentais:
1. Teismas padarė esminį ABTĮ pažeidimą ir
bylą išnagrinėjo daugeliui proceso dalyvių nepranešus apie teismo posėdžio vietą
ir laiką.
2. Teismas Vilniaus miesto mero 2006-12-19
raštą Nr. A51-21889-(36-PD) vertina kaip sprendimą, kuriuo pareiškėjoms buvo
atsisakyta atkurti nuosavybės teises natūra 2006-09-28 kartografinėje
medžiagoje nurodytoje vietoje, tačiau pats sau prieštarauja nurodydamas, kad
šioje byloje ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto
plėtros departamento 2009-04-30 raštas Nr. A51-9808(2.14.2.12-MP8) ir
2009-08-07 raštas Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) nėra savarankiški
administraciniai sprendimai. Be to, Vilniaus miesto mero 2006-12-19 raštas
adresuotas ne pareiškėjoms, o Vilniaus apskrities viršininkui, todėl teigti,
kad pareiškėjos praleido kelerių metų senaties terminą, nėra pagrindo. Dėl
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-02-22 rašto Nr.
A51-4437-(2.5-MPD-0) motyvai analogiški.
3. Dėl privalomų veiksmų atlikimo
vilkinimo ir dokumentų parengimo ir perdavimo Vilniaus apskrities viršininko
administracijai žemės gražinimui pareiškėjos kreipėsi su 2009-03-04
ir 2009-07-21 prašymais į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
direktorių, o atsakymus gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto
plėtros departamentas 2009-04-30 raštu Nr. A51-9808 (2.14.2.12-MP8) ir
savivaldybės 2009-08-07 raštu Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4), kur
savivaldybės padaliniai atsakydami pareiškėjoms klaidinančiai išaiškino, kad
šie jų atsakymai gali būti skundžiami Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriui, arba pareiškėjų pasirinkimu Vilniaus apskrities
administracinių ginčų komisijai, Vilniaus apygardos administraciniam teismui ar
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, nes Žemės reformos įstatymo
18 straipsnio 2 dalis numato privalomą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo
tvarką. Suklaidintos pareiškėjos nesutikdamos su nurodytais Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos atsakymais, 2009 m. birželio 8 d. su skundu
kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją, kuri 2009-06-15
raštu Nr. A(S)-330-(1.4) skundą grąžino ir išaiškino, jog su skundu reikalinga
kreiptis į Vilniaus apskrities viršininką. Tada pareiškėjos su skundu 2009-06-17
kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, o nesulaukusios atsakymo, 2009-09-01
ir į Nacionalinę žemės tarnybą. Iš Vilniaus apskrities viršininko pareiškėjos į
2009-06-17 skundą 2009-09-14 raštą Nr. 20-586 gavo 2009-09-15, o iš
Nacionalinės žemės tarnybos pareiškėjos atsakymą 2009-09-22 raštu Nr.
3B-(7.5)-R.S-563-960 gavo 2009-09-24 (laiško voko kopija yra byloje), todėl
pagrįstai pripažintina, kad pareiškėjos į teismą su pirminiu skundu, kuriuo
buvo prašoma įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę parengti dokumentus
nuosavybės teisių atkūrimui, t. y. dėl savivaldybės pareiškėjų klausimo
sprendimo vilkinimo buvo išsiųstas 2009-10-14, t. y. nepraleidus įstatymo
numatyto senaties termino, o sprendžiant priešingai, tos nurodytos rašytinės
klaidinančios institucijos aplinkybės pripažintinos kaip svarbi priežastis
skundo padavimo terminui atnaujinti.
4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
2009-08-07 rašte A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) Vilniaus miesto valdybos 1997-05-08
sprendimas Nr. 841V apskritai nenurodomas, o su sprendimu ir jo turiniu
pareiškėjos galėjo susipažinti tik tada, kai Vilniaus miesto savivaldybės
administracija 2009-12-17 atsiliepimu į patikslintą skundą pateikė teismui Vilniaus
miesto valdybos 1997-05-08 sprendimą Nr. 841V.
5. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2007-02-14 sprendimo Nr. 1-1519 grafinės dalies - Gamtos vertybės, želdynai ir
viešųjų erdvių sistema, Vilniaus miesto želdynų sąrašas įskaitant ir 3.1.13.5
punktą niekur nebuvo skelbiami, nei vietinėje spaudoje, nei internete, o ir
šiuo metu Vilniaus miesto tinklalapyje tai nėra skelbiama, todėl su sprendimo
turiniu pareiškėjos galėjo susipažinti tik tada, kai Vilniaus miesto
savivaldybės administracija šiuos dokumentus teismui pateikė kartu su atsiliepimu
į skundą, todėl ir dėl šio reikalavimo pareiškėjos jokio termino nepraleido.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės
administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad nesutinka su
pareiškėjų skunde nurodytu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas bylą
išnagrinėjo tinkamai nepranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims. Pažymėtina,
jog bylos medžiaga bei trečiųjų suinteresuotų asmenų dalyvavimas teismo
posėdyje patvirtina, jog teismo šaukimai tretiesiems suinteresuotiems asmenims
buvo įteikti tinkamai, vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnyje
numatytų būdų. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog apie vieną iš vykusių teismo
posėdžių nagrinėjant šią administracinę bylą buvo pranešta viešo paskelbimo
spaudoje būdu, nesuponuoja teismui pareigos apie kitą teismo posėdį informuoti
būtent tuo pačiu būdu. Atsižvelgiant į tai, jog tretieji suinteresuoti asmenys
byloje apie teismo posėdį, kuriame iš esmės buvo nagrinėjama ši administracinė
byla, buvo informuoti šaukimais, pareiškėjų argumentas, kad byla buvo
išnagrinėta nepranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, yra nepagrįstas ir
atmestinas. Dėl pareiškėjų reikalavimų, susijusių su Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2009 m. balandžio 30
d. rašto Nr. A51-9808, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m.
rugpjūčio 7 d. rašto Nr. A63-1485, panaikinimu atsakovas pažymėjo, jog
pareiškėjų skundžiamais raštais pareiškėjos buvo pakartotinai informuotos
(ankstesni atsakovo priimti sprendimai: 2006 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto
savivaldybės mero raštas Nr. A51-21889, Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos 2008 m. vasario 22 d. raštas Nr. A51-4437) apie
tai, jog teritorija, į kurią pareiškėjos pretenduoja atkurti nuosavybės teises
natūra, yra priskirtina valstybės išperkamai žemėsi, todėl nuosavybės teisių
atkūrimas vykdytinas kitu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo įstatyme numatytu būdu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai
konstatavo, kad pareiškėjos praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno
mėnesio terminą skundui dėl minėtų aktų panaikinimo paduoti. Atkreipia dėmesį į
tai, jog pareiškėjos į teismą dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus
nuosavybės teisių atkūrimo srityje kreipėsi 2009 m. spalio 14 d. Kartu su
skundu pareiškėjos pateikė ir minėtus Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Miesto plėtros departamento 2009 m. balandžio 30 d. raštą Nr.
A51-9808 bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugpjūčio 7
d. raštą Nr. A63-1485, tačiau reikalavimas panaikinti šiuos atsakovo priimtus
aktus buvo suformuluotas tik 2009 m. gruodžio 2 d. patikslintame pareiškėjų
skunde. Nepagrįstais ir atmestinais laikytini pareiškėjų teiginiai, jog skundo
padavimo terminas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009
m. balandžio 30 d. raštą Nr. A51-9808 bei Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Miesto plėtros departamento 2009 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr.
A63-1485 turėtų būti skaičiuojamas nuo Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2009 m. lapkričio 20 d. rašto gavimo dienos, nes būtent tada pareiškėjoms
paaiškėjo, jog minėtais raštais atsakovas atsisako atlikti veiksmus.
Pažymėtina, jog pareiškėjos tiek pradiniame, tiek vėlesniuose patikslintuose
skunduose nurodo, jog nesutikdamos su Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Miesto plėtros departamento 2009 m. balandžio 30 d. raštu,
prieš teikiant skundą teismui, kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių
ginčų komisiją, vėliau, atitinkamai į Vilniaus apskrities viršininko
administraciją bei Nacionalinę žemės tarnybą. Taigi pareiškėjos savo veiksmais
pripažino, jog joms jau nuo skundžiamų aktų priėmimo dienos buvo aiškus
skundžiamo rašto turinys bei jį išdavusi institucija, t. y. pareiškėjoms nuo
rašto gavimo dienos buvo žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos
į teismą realizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog
bylą nagrinėjęs primos instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog
pareiškėjos yra praleidusios vieno mėnesio terminą (ABTĮ 33 str. 1 d.)
ginčijamiems aktams apskųsti, o prašyme atnaujini minėtąjį terminą nėra
nurodyta svarbių bei objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu prašymas dėl termino
atnaujinimo galėtų būti tenkintinas. Dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti
Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 841V nurodo, kad pareiškėjos
bei pareiškėjų atstovas apie detaliai suplanuotą teritoriją ties (duomenys
neskelbtini), buvo informuotas aukščiau minėtu Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. A63-1485. Taigi pareiškėjoms
manant, jog detaliuoju planu yra pažeidžiamos jų teisės ar teisėti, pareiškėjos
ar jų interesus atstovaujantis atstovas turėjo pareiga elgtis atidžiai ir
rūpestingai bei tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis teisminės gynybos,
nepažeidžiant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Atsižvelgiant į
tai, jog pareiškėjos nenurodė jokių objektyvių bei svarbių priežasčių, kurios
sudarytų teisinį pagrindą atnaujinti praleistą terminą, laikytina, jog pirmos
instancijos teismas pagrįstai nutraukė nagrinėjamą bylą ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte
numatytu pagrindu. Dėl reikalavimo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto
savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 1-1519 ,,Dėl Vilniaus
miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių
tvirtinimo“ nurodo, kad remiantis į bylą atsakovo pateiktais rašytiniais
įrodymais konstatuotina, jog pareiškėjos apie Vilniaus miesto savivaldybės
tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 1-1519 buvo informuotos aukščiau
minėtais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros
departamento 2009 m. balandžio 30 d. raštu Nr. A51-9808 bei Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. A63-1485. Taip
pat atkreipia dėmesį tai, jog Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metu
brėžinio ištrauką pareiškėjos pateikė teismui kartu su pradiniu 2009 m. spalio
14 d. skundu, tačiau minėtame skunde nereiškė reikalavimų dėl Bendrojo plano
sprendinių panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, jog reikalavimą iš dalies
panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimą
Nr. 1-1519 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki
2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ pareiškėjos pareiškė patikslintu 2010 m.
sausio 8 d. skundu, t. y. praėjus daugiau nei vieno mėnesio terminui
skundui paduoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė
nagrinėjamą bylą konstatavęs, jog terminas skundui paduoti yra praleistas, o šį
terminą atnaujinti nėra teisinio pagrindo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos
teismas konstatavo, jog pareiškėjos yra praleidusios ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje
nustatytą vieno mėnesio terminą pareikšti reikalavimus ne tik dėl skundžiamų
atsakovo priimtų aktų panaikinimo, bet ir dėl įpareigojimo atsakovui atklikti
su nuosavybės teisių atkūrimu natūra susijusius veiksmus (suformuoti žemės
sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra ties (duomenys
neskelbtini)). Teismo išvada, jog esant nenuginčytiems atsakovo
sprendimams, kuriais atsisakoma formuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui
natūra, nėra pagrindo reikalauti iš viešojo administravimo subjekto, kad jis
vis priimtų pakartotinius sprendimus pagal kiekvieną naują pareiškėjo prašymą,
yra pagrįsta ir teisėta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjoms apie atsakovo priimtą
sprendimą dėl galimybės formuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra
teis (duomenys neskelbtini), buvo žinoma nuo 2006
m. gruodžio 19 d., vėliausiai - nuo Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos 2008 m. vasario 22 d. rašto Nr. A51-4437
rašto, kuriuo pareiškėjos buvo pakartotinai informuotos apie atsakovo priimtą
sprendimą. Pažymėtina, jog konstitucinė asmens teisė reikalauti teisminės
gynybos turi būti derinama su poreikiu apsaugoti teisinio stabilumo bei
teisingumo principų pusiausvyrą. Nesutiktina su atskirojo skundo teiginiais,
jog pareiškėjos nėra parleidusios ABTĮ nustatytų terminų skundo reikalavimams
reikšti, kadangi naudojosi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka dėl aktų panaikinimo
ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Įvertinus nagrinėjamos bylos faktines
aplinkybes (pareiškėjoms neveikiant tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią
ginčo išsprendimą) bei vadovaujantis aukščiau minėta teismų praktika, manytina,
jog šiuo atveju negali būti sukuriama tokia teisinė situacija, kuomet asmuo,
praleidęs įstatymo nustatytą terminą skųsti atitinkamus viešojo administravimo
subjekto veiksmus ar priimtus aktus, inicijuotų pakartotinę šių aktų priėmimo
procedūrą ir tuo būdu, praėjus kelerių metų laikotarpiui, skųsdamas pakartotinį
atsakovo atsakymą (šiuo atveju - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Miesto plėtros departamento 2009 m. balandžio 30 d. raštą Nr. A51-9808,
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr.
A63-1485, išvengtų ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte numatytų termino skundui
paduoti praleidimo teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog
pareiškėjoms nepateikus jokių teisiškai reikšmingų argumentų dėl praleisto
termino reikalavimams dėl aktų panaikinimo ir reikalavimo įpareigoti atsakovą
atlikti veiksmus atnaujinimo, konstatuotina, jog bylą nagrinėjęs pirmosios
instancijos teismas, nenustatęs priežasčių terminui atnaujinti, pagrįstai ir
teisėtai bylą nutraukė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios
instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai pranešęs proceso dalyviams apie
teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau nepagrįstai bylą nutraukė.
Iš pareiškėjų pirminio skundo, išsiųsto
2009 m. spalio 14 d., matyti, kad pareiškėjos prašė įpareigoti Vilniaus miesto
savivaldybę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti M. R. iki nacionalizacijos turėtame ir kartografuotame žemės
sklype ties (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini))
2009-06-03 Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) sklypų situacijos
schemos ir faktiškai naudojamų žemės sklypų išsidėstymo plane pažymėtų: sklypo
dalies Nr. 1, plotas 2797 kv.m, sklypo dalies Nr. 2, plotas 5 101 kv.m, sklypo
dalies Nr. 3, plotas 118 kv.m, sklypo dalies Nr. 4, plotas 6 938 kv.m, o viso į
14 954 kv.m. žemės sklypų suformavimo dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui ir
grąžinimui natūra ir juos pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio
ministerijos pretendenčių V. R. ir K.
S. nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra. Iš skundo turinio buvo
aišku, su kokiais aktais (veiksmais) yra siejamas šis pareiškėjų skundo
reikalavimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės įpareigojimo atlikti veiksmus
(suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui). Skundo tekste pareiškėjos
nurodė, kad jos skundžia atsisakymą formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių
atkūrimui pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-04-30 raštą Nr. A51-9808 (2.14.2.12-MP8) ir 2009-08-07
raštą Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4). Taigi pareiškėjos siekė, kad teisme
būtų įvertintas atsisakymo formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui
pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-04-30 raštą Nr. A51-9808 (2.14.2.12-MP8) ir 2009-08-07
raštą Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakymą
formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pareiškėjų atžvilgiu siejo su
Vilniaus miesto mero 2006-12-19 raštu Nr. A51-21889-(36-PD) ir Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos 2008-02-22 raštu Nr. A51-4437-(2.5-MPD-0), bei
nepagrįstai konstatavo, kad skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Miesto plėtros departamento 2009-04-30 rašto Nr. A51-9808 (2.14.2.12-MP8)
ir 2009-08-07 rašto Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) panaikinimo buvo paduotas praleidus
įstatymo nustatytą apskundimo terminą.
Atsisakymas formuoti pageidaujamą žemės
sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18
straipsnio 2 dalimi, privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka turėjo būti
skundžiamas apskrities viršininkui, o po to - Nacionalinei žemės tarnybai prie
Žemės ūkio ministerijos, ir kaip matyti iš pareiškėjų skundo priedų pareiškėjos
šia ikiteismine ginčo sprendimo tvarka bandė pasinaudoti. Bylos medžiaga
patvirtina, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos pareiškėjos atsakymą 2009-09-22
raštu Nr. 3B-(7.5)-R.S-563-960 gavo 2009-09-24 (voko kopija yra byloje), todėl
pareiškėjos į teismą su pirminiu skundu kuriuo buvo prašoma įpareigoti Vilniaus
miesto savivaldybę parengti dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui kreipėsi 2009-10-14,
t. y. nepraleidusios įstatymu numatyto skundo padavimo termino.
Pirmosios instancijos teismas taip pat
nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų skundžiami Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Miesto plėtros departamento 2009-04-30 raštas Nr. A51-9808 (2.14.2.12-MP8)
ir 2009-08-07 raštas Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) nėra savarankiški
administraciniai aktai, t. y. nenagrinėtini administracinių teismų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų
kolegija, įvertinusi pareiškėjų reikalavimus, nesutinka su pirmosios
instancijos teismo išvada, jog iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
2009-08-07 rašto Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) pareiškėjoms turėjo būti
aišku, kad teritorija, į kurią pretenduoja pareiškėjos, yra suplanuota Vilniaus
miesto valdybos 1997-05-08 sprendimu Nr. 841V patvirtintu detaliuoju planu.
Kaip pagrįstai teigia pareiškėjos atskirajame skunde, aukščiau nurodytame rašte
skundžiamas Vilniaus miesto valdybos 1997-05-08 sprendimas Nr.
841V „Dėl tikrosios ūkinės bendrijos VIKA INC gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys
neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ apskritai nenurodomas. Pareiškėjų
teigimu, su minėtu sprendimu ir jo turiniu pareiškėjos galėjo susipažinti tik
tada, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009-12-17 atsiliepimu į
patikslintą skundą pateikė teismui Vilniaus miesto valdybos 1997-05-08
sprendimą Nr. 841V. Taigi šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas turi
įvertinti iš naujo ir, įvertinęs sužinojimo apie skundžiamą teisės aktą momentą
bei skundo padavimo momentą, padaryti išvadą, ar skundas paduotas įstatymo
nustatytu terminu.
Iš pareiškėjų patikslinto skundo
reikalavimų taip pat matyti, kad pareiškėjos kelia ginčą dėl Vilniaus miesto
savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimo Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto
savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių
tvirtinimo“ iš dalies panaikinimo, panaikinant grafinės dalies - Gamtos
vertybės, želdynai ir viešųjų erdvių sistema. Vilniaus miesto želdynų sąrašo
3.1.13.5 punktą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo, ne
kartą yra pasisakęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka ABTĮ 2
straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl
laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu. Bendrojo plano patvirtinimas
nėra kliūtis asmeniui kreiptis į teismą dėl bendrojo planavimo procese galimai
jo pažeistų teisių gynimo teisės aktais nustatyta tvarka. Kaip matyti iš skundo
turinio, pareiškėjos savo skundu iš esmės siekia, kad teismas apgintų,
pareiškėjų teigimu, pažeistas jų teises bendrojo teritorijos planavimo procese.
Pareiškėjos iš esmės siekia atitinkamų bendrojo plano sprendinių panaikinimo (Teritorijų
planavimo įstatymo 12 straipsnis) jų interesus liečiančioje teritorijoje. Pirmosios
instancijos teismas neatsižvelgė į ginčijamo akto ypatumus, nevertino, ar
pareiškėjos skundžia bendrąjį planą kaip norminį aktą, ar kreipėsi dėl
bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jų subjektinių teisių gynimo.
Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjų
atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nutartis
naikintina ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo
151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjų V. R. ir K. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio
4 d. nutartį panaikinti ir byla grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos
teismui.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Roma Sabina Alimienė
|
|
|
Laimė Baltrūnaitė
|
|
|
Arūnas Sutkevičius
|