Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-556-762-10].doc
Bylos nr.: AS-556-762-10
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-762/2010

                      Procesinio sprendimo kategorija 70.1; 70.6 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. R. ir K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. R. ir K. S. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,               A. Ž., D. L., S. Ž., P. Č., A. Č., J. K., Z. K., S. L., V. L., R. S., A. M., L. M., L. M., R. B., D. Š., K. S., I. D., D. S., D. K., A. K., E. P., K. V., M. K., uždarajai akcinei bendrovei „Ryteksma“,            J. R., A. F., G. Č., B. Č., V. R., A. V., V. D., A. D., L. M., A. M., A. Š., V. B., R. P. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Pareiškėjos V. R. ir K. S. (toliau – ir pareiškėjos) 2010-07-15 patikslintame skunde teismo prašė:

1. Pripažinti, kad pareiškėjos V. R. ir K. S. terminą skundui paduoti dėl Vilniaus miesto valdybos 1997-05-08 sprendimo Nr. 841 V „Dėl tikrosios ūkinės bendrijos VIKA INC gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ panaikinimo praleido dėl svarbios priežasties ir jį atnaujinti.

2. Pripažinti, kad pareiškėjos V. R. ir K. S. terminą skundui paduoti dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimo Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ panaikinimo iš dalies praleido dėl svarbios priežasties ir jį atnaujinti.

3. Panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1997-05-08 sprendimą Nr. 841 V „Dėl tikrosios ūkinės bendrijos VIKA INC gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“.

4. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimą Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ iš dalies, panaikinant grafinės dalies - Gamtos vertybės, želdynai ir viešųjų erdvių sistema. Vilniaus miesto želdynų sąrašo 3.1.13.5 punktą.

5. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti M. R. iki nacionalizacijos turėtame ir kartografuotame žemės sklype ties (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) 2009-06-03 Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės sklypų situacijos schemos ir faktiškai naudojamų žemės sklypų išsidėstymo plane pažymėtų: sklypo dalies Nr. 1, plotas 2797 kv.m, sklypo dalies Nr. 2, plotas 5 101 kv.m, sklypo dalies Nr. 3, plotas 118 kv.m, sklypo dalies Nr. 4, plotas 6 938 kv.m, o viso į 14 954 kv.m. žemės sklypus suformavimo dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra ir juos pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pretendenčių V. R. ir K. S. nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra.

6. Pripažinus, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009-04-30 raštu Nr. A51-9808 (2.14.2.12-MP8) ir 2009-08-07 raštu Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) priimtais sprendimais atsisakė parengti žemės sklypų suformavimo dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra ir juos pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai pretendenčių nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra, pripažinti, kad pareiškėjos terminą skundui paduoti dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-04-30 raštu  Nr. A51-9808 (2.14.2.12-MP8) ir 2009-08-07 raštu Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) priimtų sprendimų panaikinimo praleido dėl svarbios priežasties ir jį atnaujinti, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-04-30 raštu Nr. A51-9808 (2.14.2.12- MPS) ir 2009-08-07 raštu Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) priimtus sprendimus dėl atsisakymo parengti žemės sklypų suformavimo dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra ir juos pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai pretendenčių V. R. ir K. S. nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra, panaikinti ir  įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti M. R. iki nacionalizacijos turėtame ir kartografuotame žemės sklype ties (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) 2009-06-03 Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės sklypų situacijos schemos ir faktiškai naudojamų žemės sklypų išsidėstymo plane pažymėtų: sklypo dalies Nr. 1, plotas 2 797 kv.m, sklypo dalies Nr. 2, plotas 5 101 kv.m, sklypo dalies Nr. 3, plotas 118 kv.m, sklypo dalies Nr. 4, plotas 6 938 kv.m, o viso į 14 954 kv.m žemės sklypus suformavimo dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra ir juos pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) pretendenčių V. R. ir K. S. nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra.

7. Pareiškėjoms iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos solidariai priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pareiškėjos paaiškino, kad pretenduoja atkurti nuosavybės teises į savo tėvo M. R. turėtą 4 ha žemės sklypą ties (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)).                2006-09-28 buvo atlikta šio žemės sklypo kartografija. Nuosavybės teisių atkūrimui reikalinga, kad Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) bei kitais teisės aktais suformuotų (nustatytų) žemės sklypo (-ų) plotą, ribas, naudojimo būdą, pobūdį, urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas, taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir kitus Vyriausybės nutarimu ir kitų teisės aktų numatytus duomenis, patvirtintų žemės sklypo planą (-us) ir šiuos žemės sklypo (-ų) dokumentus ir duomenis perduotų Vilniaus apskrities viršininkui nuosavybės teisių atkūrimui ir žemės sklypo (-ų) gražinimui natūra. Dėl tokių dokumentų parengimo ir perdavimo Vilniaus apskrities viršininko administracijai pareiškėjos 2009-03-04 ir 2009-07-21 prašymais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas (toliau – ir Departamentas) į 2009-03-04 prašymą atsakė 2009-04-30 raštu Nr. A51-9808 (2.14.2.12-MP8) informuodamas, kad M. R. gyveno ne nurodyto sklypo vietoje, o (duomenys neskelbtini). Rašte taip pat buvo nurodyta, kad Departamentas 2008-05-19 raštu Nr. A51-11906 (14.6-MPD-O) informavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius), kad jie patikslintų M. R. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) geografinę padėtį, tačiau iki šiol M. R. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo kartografinės medžiagos nėra gavęs. Be to, rašte pažymima, kad teritorija, kuri pagal Žemėtvarkos skyriaus pateiktus duomenis iki nacionalizacijos priklausė M. R., yra priskirta valstybės išperkamai, nes yra užstatyta individualiais gyvenamaisiais namais, garažų bendrijos pastatu, patenka į miesto inžinerinės infrastruktūros teritoriją, pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą yra intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorija. Į 2009-07-21 prašymą atsakovas atsakė 2009-08-07 raštu Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) papildomai nurodydamas, kad teritorija natūroje yra su dideliu reljefo perkritimu (aukšti šlaitai, kurių perkritimas vietomis siekia iki 10 metrų), šlaitai apaugę senais dideliais medžiais tarp kurių daug ąžuolų, todėl ši teritorija rengiant (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio užstatymo detalųjį planą buvo saugoma ir paliekama kaip rekreacinė zona. Pareiškėjos nurodė, kad, nesutikdamos su minėtais atsakymais, 2009-06-17 skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, o nesulaukusios atsakymo, 2009-09-01 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Vilniaus apskrities viršininko atsakymą į 2009-06-17 skundą pareiškėjos teigė gavusios 2009-09-15. Vilniaus apskrities viršininkas 2009-09-14 rašte Nr. 20-586 paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija bendradarbiauja vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau nėra viena kitai pavaldžios institucijos. Iš Nacionalinės žemės tarnybos pareiškėjos gavo atsakymą 2009-09-24. Nacionalinė žemės tarnyba 2009-09-22 rašte Nr. 3B-(7.5)-R.S-563-960 nurodė, jog savivaldybės administracijos direktorius turi nustatyti laisvą (neužstatytą) žemę, kurią galima būtų grąžinti piliečiams natūra, neatsižvelgiant į savininko turėtos žemės sklypo ribas, o žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę šioje kartografinėje medžiagoje, pažymi turėtų žemės sklypų ribas. Pareiškėjų teigimu, nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nebuvo pateikęs informacijos kartografinėje medžiagoje apie buvusio savininko M. R. turėtoje žemėje galimą grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę, tačiau Žemėtvarkos skyrius 2006-09-28 kartografavo M. R. turėto žemės sklypo ribas, 2006-10-04 raštu Nr. S17-193 perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir paprašė pagal Tvarkos 106 punktą atlikti jo kompetencijai priskirtus darbus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepažymėjo laisvos galimos natūra grąžinti žemės, o nurodė, jog šios žemės dalyje yra magistraliniai elektros linijos tinklai, taip pat yra numatyta įrengti želdynus, tačiau nepateikė nei šios teritorijos detaliojo plano, nei specialiojo plano, kuriais remiantis žemė būtų priskiriama valstybės išperkamai. Pareiškėjų nuomone, faktas, jog žemės sklype yra nutiestos elektros linijos, nesudaro pagrindo paimti visą žemės sklypą visuomenės poreikiams, šiuo atveju būtina teritorijų planavimo dokumentais nustatyti, kuri konkrečiai žemės sklypo dalis yra užstatyta, o kuri laisva. Žemės sklypo dalis, kurioje yra nustatytos apsaugos zonos, yra grąžinama natūra, nustatant tam tikrus naudojimosi apribojimus. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą privalėjo organizuoti ir šių žemės sklypų planus patvirtinti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos (t. y. nuo 2006-10-04) bei pateikti juos Žemėtvarkos skyriui. Pareiškėjų teigimu, iš 2009-06-03 Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės sklypų situacijos schemos ir faktiškai naudojamų žemės sklypų išsidėstymo plano matyti, kad M. R. priklausė 40 370 kv.m žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), nurodytame žemės sklype yra laisvos neužstatytos žemės, kuri gali būti grąžinta natūra, ką patvirtina ir Nacionalinė žemės tarnyba 2009-09-22 raštu Nr. 3B-(7.5)-R.S-563-960. Pareiškėjos patikslintame skunde nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakydama 2009-04-30 ir 2009-08-07 raštais atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl pareiškėjos teismo ir prašo panaikinti šiuos atsakymus. Terminas skaičiuotinas nuo 2009-11-20 rašto gavimo - 2009-11-24, nes pareiškėjoms tada tik paaiškėjo, kad atsakovas šiais raštais atsisakė atlikti veiksmus ir jais pažeidžia pareiškėjų teises atkuriant nuosavybės teises. Pareiškėjų teigimu, grąžintinoje žemėje negalėjo būti tvirtinami jokie gyvenamųjų namų kvartalo detalieji planai ir ten vykdomos statybos, dėl ko Vilniaus miesto valdybos 1997-05-08 sprendimas Nr. 841V „Dėl tikrosios ūkinės bendrijos VIKA INC gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ laikytinas neteisėtu ir naikintinas bei iš dalies naikintinas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos               2007-02-14 sprendimas Nr. 1-1519 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“, panaikinant grafinės dalies - Gamtos vertybės, želdynai ir viešųjų erdvių sistema, Vilniaus miesto želdynų sąrašo 3.1.13.5 punktą.

Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į pareiškėjų patikslintą skundą prašė bylą dalyje dėl atsakovo priimtų aktų panaikinimo nutraukti, o kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodė, kad atliko visus teisės aktuose nustatytus veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese: informavo Vilniaus apskrities viršininko administraciją, jog nurodyta sklypo, esančio ties (duomenys neskelbtini), kartografija yra netiksli, o nepatikslintoje kartografijoje nurodyta žemė yra priskirtina valstybės išperkamai, t. y. nėra laisvos grąžintinos žemės sklypų formavimui nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Taip pat nurodė, kad ginčijami raštai yra informacinio pobūdžio ir negali būti laikomi administraciniais aktais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, juose nėra nuostatų, įtvirtinančių sprendimus, kuriais būtų daroma įtaka pareiškėjų teisėms ar teisėtiems interesams. Ginčijamais raštais pareiškėjos yra informuojamos, jog teritorija, esanti ties (duomenys neskelbtini), yra laikytina valstybės išperkame žemė, todėl nuosavybės teisių atkūrimas gali būti vykdomas kitais Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytais būdais. Ginčo, kilusio dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Departamento raštų panaikinimo, negalima laikyti ginču, kilusiu viešojo administravimo srityje, todėl administracinė byla dėl aptariamo reikalavimo turi būti nutraukta, kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjos nepagrindžia reikalavimo teisės ginčyti Vilniaus miesto valdybos 1997-05-08 sprendimo Nr. 841V, vien ta aplinkybė, jog pareiškėjos yra pretendentės atkurti nuosavybės teises į žemę natūra ties (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo ginčyti šio akto. Nurodė, kad nei rengėjai, ruošdami žemės sklypo detaliojo plano projektą, nei Vilniaus miesto valdyba, tvirtindama parengtą detalųjį planą, negalėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog dalis sklypo ties (duomenys neskelbtini), patenka į pareiškėjoms grąžintinos žemės sklypo ribas, kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7227-2000, kuriuo nustatytas juridinis faktas, kad M. R. valdė 4 ha žemės, į kurią pareiškėjos pretenduoja atkurti nuosavybės teises, įsiteisėjo tik 2000-09-19, t. y. praėjus beveik trims metams po detaliojo plano patvirtinimo. Atsakovui skundžiamo akto priėmimo metu nebuvo pagrindo netvirtinti parengto gyvenamųjų namų kvartalo Pušyno kelyje, Baltupiuose, detaliojo plano. Todėl ginčijamas atsakovo priimtas aktas negalėjo pažeisti ir nepažeidžia pareiškėjų teisių. Pabrėžė, jog pareiškėjų nurodomi argumentai dėl ginčijamo Vilniaus miesto valdybos 1997-05-08 sprendimo prieštaravimo nuosavybės teisių atkūrimą bei teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams yra nepagrįsti. Dėl praleisto termino ginčyti Vilniaus miesto valdybos 1997-05-08 sprendimą Nr. 841 V atnaujinimo paaiškino, jog tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad pareiškėjų teisės priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistos, pareiškėjos praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčijamam administraciniam aktui apskųsti bei nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintinas. Pareiškėjos bei pareiškėjų atstovas apie detaliai suplanuotą teritoriją ties (duomenys neskelbtini), buvo informuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-08-07 raštu Nr. A63-1485, kuriame nurodoma, jog rengiant (duomenys neskelbtini), tęstinio užstatymo detalųjį planą dalis teritorijos, nors detaliai nesuplanuota, tačiau buvo saugoma kaip rekreacinė zona. Pareiškėjos praleido terminą ginčyti 1997-05-08 Vilniaus miesto valdybos sprendimą, nenurodo jokių objektyvių priežasčių šiam terminui atnaujinti, todėl laikytina, jog byla šioje reikalavimų dalyje nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu. Dėl reikalavimo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. dalį (3.1.13.5 punktą) atsakovai nurodė, kad pareiškėjos kelia reikalavimą panaikinti tą Bendrojo plano sprendinių dalį, kuria dalis teritorijos, ties (duomenys neskelbtini), priskirta intensyviam apželdinimui skirtai teritorijai (Bendrojo plano grafinės dalies 3.1.13.5 punktas), tačiau nenurodo, kaip minėtu punktu yra pažeidžiamos pareiškėjų teisės, kaip šios teisės turėtų būti apgintos ir koks teisinis skundžiamo akto dalies naikinimo pagrindas. Kadangi pareiškėjos neįrodo ir nepagrindžia savo reikalavimo teisės ginčyti minėtą sprendimą, todėl šis reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir atmestinu. Dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2009-04-30 raštą Nr. A51-9808 bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-08-07 raštą Nr. A63-1485 nurodė, kad skunde keliamas nekonkretus, o sąlyginis reikalavimas, todėl pareiškėjos prašydamos panaikinti atsakovo priimtus teisės aktus, jei teismas juos pripažintų pažeidžiančius pareiškėjų interesus, netinkamai įgyvendina savo procesines teises bei pažeidžia bendruosius proceso šalių rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principus. Dėl praleisto termino panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-04-30 raštą Nr. A51-9808 bei Miesto plėtros departamento 2009-08-07 raštą Nr. A63-1485, pažymėjo, kad pareiškėjos skunde nurodo, jog nesutikdamos su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2009-04-30 raštu, 2009-06-08 kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją, vėliau, atitinkamai į Vilniaus apskrities viršininko administraciją bei Nacionalinę žemės tarnybą. Taigi pareiškėjos savo veiksmais pripažino, jog joms buvo aiškus skundžiamo atsakymo turinys, jį išdavusi institucija, pareiškėjoms nuo rašto gavimo dienos buvo žinoma informacija reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti. Taigi pareiškėjos yra praleidusios vieno mėnesio terminą ginčijamiems aktams apskųsti, o prašyme atnaujinti minėtą terminą nėra nurodyta svarbių bei objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu prašymas dėl termino atnaujinimo galėtų būti tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, byla reikalavimų dalyje dėl atsakovo raštų panaikinimo, laikytina nutrauktina.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi bylą nutraukė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 6 p.).

Teismas konstatavo, jog nuosavybės teisės atkuriamos vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Šio įstatymo nuostatos įgyvendinamos remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės                    1997-09-29 nutarimu Nr. 1057. Tvarkos 106 punkte nustatyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos žemėtvarkos skyriai. Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki                                  1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas numato, kad žemė iš išperkama valstybės ir už ją atlyginama, jeigu ji iki                         1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų (1 punktas); kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų (2 punktas); valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams (4 punktas). Byloje suformuluoti reikalavimai bei dėstomos aplinkybės rodo, jog pareiškėjos siekia atkurti nuosavybės teises į M. R. turėtą žemę, kuri pažymėta Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės sklypų situacijos schemoje kaip 4 atskiri sklypai. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės mero 2006-12-19 raštas Nr. A51-21889-(36-PD) vertinamas kaip sprendimas, kuriuo pareiškėjoms buvo atsisakyta atkurti nuosavybės teises natūra 2006-09-28 kartografinėje medžiagoje (Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. R17-65) nurodytoje vietoje. Pareiškėjos neskundė Vilniaus miesto mero 2006-12-19 rašto Nr. A51-21889-(36-PD), todėl klausimas dėl galimumo atkurti nuosavybės teises kartografuotoje žemėje yra įsigaliojęs. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007-12-19 raštu Vilniaus miesto savivaldybei buvo persiųstas pakartotinis pareiškėjų atstovo prašymas dėl žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) grąžinimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-02-22 raštu Nr. A51-4437-(2.5-MPD-0) buvo atsakyta, kad savivaldybės sprendimas pateiktas 2006-12-19 raštu, t. y. prašymas buvo atmestas. Šis sprendimas taip pat nebuvo ginčijamas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos                2008-05-19 raštu Nr. A51-11906(14.6-MPD-0) buvo atsakyta, kad reikalinga patikslinti žemės sklypo padėtį, nes kartografiniame plane nurodyta žemė buvo valstybinė, o dar anksčiau priklausė (duomenys neskelbtini) dvarui. Šis sprendimas pakartotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2009-04-30 raštu Nr. A51-9809 (2.14.12-MP8). Šie raštai priimti dėl galimai kito žemės ploto, į kurį yra pagrindas atkurti nuosavybės teises, nes pripažinimas, kad 2006-09-28 plane M. R. žemė kartografuota neteisingai, atsirastų pagrindas buvusio savininko žemę kartografuoti kitoje vietoje ir tada svarstyti nuosavybės teisių atkūrimo galimybę. Kaip matyti iš teisės normų dėstymo Tvarkos 106 punkte, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra vyksta etapais, atskirus veiksmus atliekant įgaliotiems pareigūnams. Vienas iš šių etapų yra savivaldybės administracijos sprendimas dėl galimumo pateikti žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei.  Taigi daroma išvada, kad pareiškėjų atžvilgiu sprendimas dėl galimybės atkurti nuosavybės teises natūra grąžinant žemę 2006-09-28 kartografuotoje vietoje buvo priimtas Vilniaus miesto mero 2006-12-19 raštu Nr. A51-21889-(36-PD) ir pakartotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-02-22 raštu Nr. A51-4437-(2.5-MPD-0). Šie dokumentai ginčijami nebuvo, todėl laikomi galiojančiais, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūros veiksmai – atliktais. Šie sprendimai šioje byloje taip pat nebuvo ginčyti, nuo jų priėmimo praėjęs ilgas laiko tarpas, o sprendimai pareiškėjoms arba jų atstovui pagal įgaliojimą išsiųsti. Šioje byloje ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2009-04-30 raštas Nr. A51-9808(2.14.2.12-MP-8) bei 2009-08-07 raštas Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) nėra savarankiški administraciniai sprendimai, o tik informacija apie anksčiau priimtus administracinius sprendimus. Nėra pagrindo reikalauti iš administravimo subjekto, kad jis vis priimtų naujus pakartotinius sprendimus pagal kiekvieną naują pareiškėjo prašymą. Vilniaus miesto savivaldybės pozicija dėl nuosavybės teisės atkūrimo natūra galimybės 2006-09-28 kartografuotoje teritorijoje nesikeitė, vėlesniuose raštuose keliamas klausimas tik dėl sklypo kartografavimo vietos pakeitimo, t. y. dėl galimybės spręsti nuosavybės teisės atkūrimo natūra klausimą kitoje vietoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-63-473/2010, 2010-10-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-1057/2010, 2010-10-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-1062/2010 bei kitose nutartyse išaiškinta, kad tada, kai ginčijamas dokumentas yra informacinio pobūdžio raštas ir negali būti laikomas administraciniu aktu, priimtu pareiškėjo atžvilgiu, kadangi savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, administracinė byla nutraukiama, nes toks skundas nenagrinėtinas teismų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.). Išnagrinėtini ir skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2009-04-30 rašto Nr. A51-9808(2.14.2.12-MP8) ir 2009-08-07 rašto Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) panaikinimo padavimo terminai. Teismui pirminis skundas, kuriuo buvo prašoma įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę parengti dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui, buvo išsiųstas 2009-10-14. Pareiškėjas naudojosi ikiteismine ginčų sprendimo tvarka ir kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kurios atsakymas dėl ginčo sprendimo buvo pateiktas 2009-09-22 raštu Nr. 3B-(7.5)-R.S-563-960. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį skundai dėl vilkinimo atlikti veiksmus gali būti paduodami per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo terminas. Bylos atveju šis terminas baigėsi prieš keletą metų. Vilniaus apskrities viršininko administracija į Vilniaus miesto savivaldybę suformuoti žemės sklypo ribas ir organizuoti kadastrinius matavimus kreipėsi dar 2006-10-04 raštu Nr. S17-187. Tvarkos 106 punktas numato, kad veiksmai turi būti atlikti per vieną mėnesį. Pripažintina, kad skundas dėl vilkinimo atlikti veiksmus buvo paduotas terminą praleidus keletą metų. Teismo vertinimu, kreipimasis po kelių metų į išankstinio ginčo sprendimo organą negali pakeisti senaties termino skaičiavimo. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, veiksmai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 2009-09-28 kartografuotą teritoriją nebuvo vilkinami, nes sprendimai buvo priimti. Kompetentingų administravimo subjektų sprendimais buvo atsisakyta atlikti veiksmus, kurių pageidavo pareiškėjos. Skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2009-04-30 rašto Nr. A51-9808(2.14.2.12-MP8) ir 2009-08-07 rašto Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) panaikinimo buvo paduotas 2009-12-02. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad skundas turi būti paduodamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Abu skundžiami raštai buvo išsiųsti jų priėmimo dieną pareiškėjų atstovui, šių raštų nuorašai teismui buvo išsiųsti 2009-10-14. Tai rodo, kad aktų apskundimo terminas taip pat žymiai praleistas. Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir jį skaičiuoti nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-11-20 rašto, siūlančio patikslinti skundo reikalavimus, gavimo dienos. Tačiau teisinio pagrindo tokiam skaičiavimui nėra. Pareiškėjos yra atstovaujamos advokato, kuris yra kompetentingas asmuo įvertinti administracinį aktą ir jo priėmimo pasekmes. Be to, terminai buvo praleisti tiek skundą padavus dėl aktų panaikinimo, tiek dėl veiksmų neatlikimo. Jokių svarbių aplinkybių, kurios galėjo lemti skundo padavimo termino praleidimą nebuvo nustatyta, todėl skundas laikomas paduotu praleidus terminą ir taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkte numatytos pasekmės – byla šioje dalyje nutraukiama. Vienu iš skundo reikalavimų pareiškėjos prašo panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1997-05-08 sprendimą Nr. 841V „Dėl tikrosios ūkinės bendrijos VIKA INC gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“. Vilniaus miesto valdyba 1997-05-08 sprendimu Nr. 841V „Dėl tikrosios ūkinės bendrijos VIKA INC gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Kadangi detaliuoju planu buvo suplanuota 8 000 kv.m ploto teritorija, tai dalis detaliuoju planu suplanuotos teritorijos patenka į plotą, į kurį pretenduoja pareiškėjos. Visų pirma, pareiškėjų teisė pretenduoti į šią teritoriją yra išspręsta Vilniaus miesto mero 2006-12-19 raštu Nr. A51-21889-(36-PD) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-02-22 raštu Nr. A51-4437-(2.5-MPD-0). Kadangi šie sprendimai nėra nuginčyti, tai nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjos turi teisėtą interesą pretenduoti į detaliuoju planu suplanuotą žemės sklypą, o kartu negali būti laikoma, kad detalaus plano patvirtinimas pažeidė jų teises. Teismas pažymėjo ir tai, kad detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu pareiškėjos neturėjo teisės pretenduoti į šią žemę, nes Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nenumatė galimybės atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, jei asmenys neturėjo gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės. Teisė pretenduoti į miesto žemę atsirado tik nuo Konstitucinio Teismo 2001-04-02 nutarimo priėmimo.  Be to, teismas pripažino, kad kreipdamosi dėl Vilniaus miesto valdybos 1997-05-08 sprendimo Nr. 841V panaikinimo pareiškėjos praleido skundo padavimo teismui terminą. Kad teritorija, į kurią pretenduoja pareiškėjos, yra suplanuota detaliuoju planu, joms buvo pranešta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-08-07 raštu Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4). Skundas dėl šio reikalavimo paduotas 2010-01-08. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką termino skaičiavimo pradžia, tuo atveju, kai ginčijamas administracinis aktas nėra tiesiogiai skirtas pareiškėjams, yra skaičiuojama nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė aktą ir koks jo turinys. Sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėjos, užstatytas, asmenų nuosavybės teisės įregistruotos. Vien šis faktas leido advokato atstovaujamoms pareiškėjoms suprasti, kad detalusis planas turėjo būti patvirtintas. Konkrečiai apie detalųjį planą pareiškėjos buvo informuotas jau minėtu Vilniaus miesto savivaldybės 2009-08-07 raštu. Nuo šio rašto gavimo dienos jos galėjo imtis priemonių ir sužinoti apie akto turinį, pasinaudodamos asmens teise gauti informaciją iš savivaldybių. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymo 14 straipsnis nustato, kad informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. Taigi rugsėjo mėnesį pareiškėjos turėjo sužinoti priimto akto turinį. Nuo šio momento ir skaičiuojama senaties termino, numatyto ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, eiga. Teismas, įvertinęs turėjimo sužinoti apie skundžiamą teisės aktą momentą bei skundo padavimo momentą, padarė išvadą, kad skundas paduotas praleidus terminą. Objektyviai svarbių priežasčių, kurios galėjo sutrukdyti laiku paduoti skundą, nenustatyta. Teismas bylą šioje dalyje nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu. Dar vienu skundo reikalavimu pareiškėjos prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimą Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ iš dalies, panaikinant grafinės dalies - Gamtos vertybės, želdynai ir viešųjų erdvių sistema Vilniaus miesto želdynų sąrašo 3.1.13.5 punktą. Šis reikalavimas buvo priimtas pažeidžiant skundo padavimo terminus. Bendrojo plano Vilniaus mieste priėmimas yra plačiai žinoma aplinkybė. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 6 punkto, šis sprendimas buvo skelbiamas vietinėje spaudoje, viešojoje erdvėje buvo kalbama apie bendrojo plano tvirtinimo aplinkybes. Todėl pareiškėjos galėjo pasidomėti bendrojo plano sprendiniais teritorijoje, į kurią jos pretenduoja. Dėl šios aplinkybės byla nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu, o ne atliekama to paties įstatymo 111 straipsnio 3 dalies procedūra.

 

III.

 

Pareiškėjos atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas padarė esminį ABTĮ pažeidimą ir bylą išnagrinėjo daugeliui proceso dalyvių nepranešus apie teismo posėdžio vietą ir laiką.

2. Teismas Vilniaus miesto mero 2006-12-19 raštą Nr. A51-21889-(36-PD) vertina kaip sprendimą, kuriuo pareiškėjoms buvo atsisakyta atkurti nuosavybės teises natūra 2006-09-28 kartografinėje medžiagoje nurodytoje vietoje, tačiau pats sau prieštarauja nurodydamas, kad šioje byloje ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2009-04-30 raštas Nr. A51-9808(2.14.2.12-MP8) ir 2009-08-07 raštas Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) nėra savarankiški administraciniai sprendimai. Be to, Vilniaus miesto mero 2006-12-19 raštas adresuotas ne pareiškėjoms, o Vilniaus apskrities viršininkui, todėl teigti, kad pareiškėjos praleido kelerių metų senaties terminą, nėra pagrindo.  Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-02-22 rašto Nr. A51-4437-(2.5-MPD-0) motyvai analogiški.

3. Dėl privalomų veiksmų atlikimo vilkinimo ir dokumentų parengimo ir perdavimo Vilniaus apskrities viršininko administracijai žemės gražinimui pareiškėjos kreipėsi su              2009-03-04 ir 2009-07-21 prašymais į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, o atsakymus gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009-04-30 raštu Nr. A51-9808 (2.14.2.12-MP8) ir savivaldybės 2009-08-07 raštu Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4), kur savivaldybės padaliniai atsakydami pareiškėjoms klaidinančiai išaiškino, kad šie jų atsakymai gali būti skundžiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, arba pareiškėjų pasirinkimu Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai, Vilniaus apygardos administraciniam teismui ar Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, nes Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato privalomą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarką. Suklaidintos pareiškėjos nesutikdamos su nurodytais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymais, 2009 m. birželio 8 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją, kuri 2009-06-15 raštu Nr. A(S)-330-(1.4) skundą grąžino ir išaiškino, jog su skundu reikalinga kreiptis į Vilniaus apskrities viršininką. Tada pareiškėjos su skundu 2009-06-17 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, o nesulaukusios atsakymo, 2009-09-01 ir į Nacionalinę žemės tarnybą. Iš Vilniaus apskrities viršininko pareiškėjos į 2009-06-17 skundą 2009-09-14 raštą Nr. 20-586 gavo            2009-09-15, o iš Nacionalinės žemės tarnybos pareiškėjos atsakymą 2009-09-22 raštu Nr. 3B-(7.5)-R.S-563-960 gavo 2009-09-24 (laiško voko kopija yra byloje), todėl pagrįstai pripažintina, kad pareiškėjos į teismą su pirminiu skundu, kuriuo buvo prašoma įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę parengti dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui, t. y. dėl savivaldybės pareiškėjų klausimo sprendimo vilkinimo buvo išsiųstas 2009-10-14, t. y. nepraleidus įstatymo numatyto senaties termino, o sprendžiant priešingai, tos nurodytos rašytinės klaidinančios institucijos aplinkybės pripažintinos kaip svarbi priežastis skundo padavimo terminui atnaujinti.

4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-08-07 rašte A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) Vilniaus miesto valdybos 1997-05-08 sprendimas Nr. 841V apskritai nenurodomas, o su sprendimu ir jo turiniu pareiškėjos galėjo susipažinti tik tada, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009-12-17 atsiliepimu į patikslintą skundą pateikė teismui Vilniaus miesto valdybos 1997-05-08 sprendimą Nr. 841V.

5. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimo Nr. 1-1519 grafinės dalies - Gamtos vertybės, želdynai ir viešųjų erdvių sistema, Vilniaus miesto želdynų sąrašas įskaitant ir 3.1.13.5 punktą niekur nebuvo skelbiami, nei vietinėje spaudoje, nei internete, o ir šiuo metu Vilniaus miesto tinklalapyje tai nėra skelbiama, todėl su sprendimo turiniu pareiškėjos galėjo susipažinti tik tada, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija šiuos dokumentus teismui pateikė kartu su atsiliepimu į skundą, todėl ir dėl šio reikalavimo pareiškėjos jokio termino nepraleido.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjų skunde nurodytu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai nepranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims. Pažymėtina, jog bylos medžiaga bei trečiųjų suinteresuotų asmenų dalyvavimas teismo posėdyje patvirtina, jog teismo šaukimai tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo įteikti tinkamai, vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnyje numatytų būdų. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog apie vieną iš vykusių teismo posėdžių nagrinėjant šią administracinę bylą buvo pranešta viešo paskelbimo spaudoje būdu, nesuponuoja teismui pareigos apie kitą teismo posėdį informuoti būtent tuo pačiu būdu. Atsižvelgiant į tai, jog tretieji suinteresuoti asmenys byloje apie teismo posėdį, kuriame iš esmės buvo nagrinėjama ši administracinė byla, buvo informuoti šaukimais, pareiškėjų argumentas, kad byla buvo išnagrinėta nepranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, yra nepagrįstas ir atmestinas. Dėl pareiškėjų reikalavimų, susijusių su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2009 m. balandžio 30 d. rašto Nr. A51-9808, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. rašto Nr. A63-1485, panaikinimu atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjų skundžiamais raštais pareiškėjos buvo pakartotinai informuotos (ankstesni atsakovo priimti sprendimai: 2006 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero raštas Nr. A51-21889, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos               2008 m. vasario 22 d. raštas Nr. A51-4437) apie tai, jog teritorija, į kurią pareiškėjos pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra priskirtina valstybės išperkamai žemėsi, todėl nuosavybės teisių atkūrimas vykdytinas kitu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu būdu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl minėtų aktų panaikinimo paduoti. Atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjos į teismą dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo srityje kreipėsi 2009 m. spalio 14 d. Kartu su skundu pareiškėjos pateikė ir minėtus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2009 m. balandžio 30 d. raštą Nr. A51-9808 bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. A63-1485, tačiau reikalavimas panaikinti šiuos atsakovo priimtus aktus buvo suformuluotas tik 2009 m. gruodžio 2 d. patikslintame pareiškėjų skunde. Nepagrįstais ir atmestinais laikytini pareiškėjų teiginiai, jog skundo padavimo terminas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos                      2009 m. balandžio 30 d. raštą Nr. A51-9808 bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2009 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. A63-1485 turėtų būti skaičiuojamas nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. rašto gavimo dienos, nes būtent tada pareiškėjoms paaiškėjo, jog minėtais raštais atsakovas atsisako atlikti veiksmus. Pažymėtina, jog pareiškėjos tiek pradiniame, tiek vėlesniuose patikslintuose skunduose nurodo, jog nesutikdamos su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2009 m. balandžio 30 d. raštu, prieš teikiant skundą teismui, kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją, vėliau, atitinkamai į Vilniaus apskrities viršininko administraciją bei Nacionalinę žemės tarnybą. Taigi pareiškėjos savo veiksmais pripažino, jog joms jau nuo skundžiamų aktų priėmimo dienos buvo aiškus skundžiamo rašto turinys bei jį išdavusi institucija, t. y. pareiškėjoms nuo rašto gavimo dienos buvo žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog bylą nagrinėjęs primos instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos yra praleidusios vieno mėnesio terminą (ABTĮ 33 str. 1 d.) ginčijamiems aktams apskųsti, o prašyme atnaujini minėtąjį terminą nėra nurodyta svarbių bei objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu prašymas dėl termino atnaujinimo galėtų būti tenkintinas. Dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 841V nurodo, kad pareiškėjos bei pareiškėjų atstovas apie detaliai suplanuotą teritoriją ties (duomenys neskelbtini), buvo informuotas aukščiau minėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. A63-1485. Taigi pareiškėjoms manant, jog detaliuoju planu yra pažeidžiamos jų teisės ar teisėti, pareiškėjos ar jų interesus atstovaujantis atstovas turėjo pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai bei tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis teisminės gynybos, nepažeidžiant ABTĮ 33 straipsnio  1 dalyje nustatyto termino. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos nenurodė jokių objektyvių bei svarbių priežasčių, kurios sudarytų teisinį pagrindą atnaujinti praleistą terminą, laikytina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nutraukė nagrinėjamą bylą ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte numatytu pagrindu.  Dėl reikalavimo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 1-1519 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ nurodo, kad  remiantis į bylą atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais konstatuotina, jog pareiškėjos apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 1-1519 buvo informuotos aukščiau minėtais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2009 m. balandžio 30 d. raštu Nr. A51-9808 bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. A63-1485. Taip pat atkreipia dėmesį tai, jog Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metu brėžinio ištrauką pareiškėjos pateikė teismui kartu su pradiniu 2009 m. spalio 14 d. skundu, tačiau minėtame skunde nereiškė reikalavimų dėl Bendrojo plano sprendinių panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, jog reikalavimą iš dalies panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 1-1519 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ pareiškėjos pareiškė patikslintu 2010 m. sausio 8 d. skundu,            t. y. praėjus daugiau nei vieno mėnesio terminui skundui paduoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė nagrinėjamą bylą konstatavęs, jog terminas skundui paduoti yra praleistas, o šį terminą atnaujinti nėra teisinio pagrindo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos yra praleidusios ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą pareikšti reikalavimus ne tik dėl skundžiamų atsakovo priimtų aktų panaikinimo, bet ir dėl įpareigojimo atsakovui atklikti su nuosavybės teisių atkūrimu natūra susijusius veiksmus (suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra ties                      (duomenys neskelbtini)). Teismo išvada, jog esant nenuginčytiems atsakovo sprendimams, kuriais atsisakoma formuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, nėra pagrindo reikalauti iš viešojo administravimo subjekto, kad jis vis priimtų pakartotinius sprendimus pagal kiekvieną naują pareiškėjo prašymą, yra pagrįsta ir teisėta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjoms apie atsakovo priimtą sprendimą dėl galimybės formuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra teis (duomenys neskelbtini), buvo žinoma nuo                                    2006 m. gruodžio 19 d., vėliausiai - nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos                      2008 m. vasario 22 d. rašto Nr. A51-4437 rašto, kuriuo pareiškėjos buvo pakartotinai informuotos apie atsakovo priimtą sprendimą. Pažymėtina, jog konstitucinė asmens teisė reikalauti teisminės gynybos turi būti derinama su poreikiu apsaugoti teisinio stabilumo bei teisingumo principų pusiausvyrą. Nesutiktina su atskirojo skundo teiginiais, jog pareiškėjos nėra parleidusios ABTĮ nustatytų terminų skundo reikalavimams reikšti, kadangi naudojosi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Įvertinus nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (pareiškėjoms neveikiant tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą) bei vadovaujantis aukščiau minėta teismų praktika, manytina, jog šiuo atveju negali būti sukuriama tokia teisinė situacija, kuomet asmuo, praleidęs įstatymo nustatytą terminą skųsti atitinkamus viešojo administravimo subjekto veiksmus ar priimtus aktus, inicijuotų pakartotinę šių aktų priėmimo procedūrą ir tuo būdu, praėjus kelerių metų laikotarpiui, skųsdamas pakartotinį atsakovo atsakymą (šiuo atveju - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2009 m. balandžio 30 d. raštą Nr. A51-9808, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. A63-1485, išvengtų ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte numatytų termino skundui paduoti praleidimo teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog pareiškėjoms nepateikus jokių teisiškai reikšmingų argumentų dėl praleisto termino reikalavimams dėl aktų panaikinimo ir reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus atnaujinimo, konstatuotina, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nenustatęs priežasčių terminui atnaujinti, pagrįstai ir teisėtai bylą nutraukė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai pranešęs proceso dalyviams apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau nepagrįstai bylą nutraukė.

Iš pareiškėjų pirminio skundo, išsiųsto 2009 m. spalio 14 d., matyti, kad pareiškėjos prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti M. R. iki nacionalizacijos turėtame ir kartografuotame žemės sklype ties (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) 2009-06-03 Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) sklypų situacijos schemos ir faktiškai naudojamų žemės sklypų išsidėstymo plane pažymėtų: sklypo dalies Nr. 1, plotas 2797 kv.m, sklypo dalies Nr. 2, plotas 5 101 kv.m, sklypo dalies Nr. 3, plotas 118 kv.m, sklypo dalies Nr. 4, plotas 6 938 kv.m, o viso į 14 954 kv.m. žemės sklypų suformavimo dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra ir juos pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pretendenčių V. R. ir  K. S. nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra. Iš skundo turinio buvo aišku, su kokiais aktais (veiksmais) yra siejamas šis pareiškėjų skundo reikalavimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės įpareigojimo atlikti veiksmus (suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui). Skundo tekste pareiškėjos nurodė, kad jos skundžia atsisakymą formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos                2009-04-30 raštą Nr. A51-9808 (2.14.2.12-MP8) ir 2009-08-07 raštą Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4). Taigi pareiškėjos siekė, kad teisme būtų įvertintas atsisakymo formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos              2009-04-30 raštą Nr. A51-9808 (2.14.2.12-MP8) ir 2009-08-07 raštą Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakymą formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pareiškėjų atžvilgiu siejo su Vilniaus miesto mero 2006-12-19 raštu Nr. A51-21889-(36-PD) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-02-22 raštu Nr. A51-4437-(2.5-MPD-0), bei nepagrįstai konstatavo, kad skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2009-04-30 rašto Nr. A51-9808 (2.14.2.12-MP8) ir 2009-08-07 rašto Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) panaikinimo buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą.

Atsisakymas formuoti pageidaujamą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka turėjo būti skundžiamas apskrities viršininkui, o po to - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir kaip matyti iš pareiškėjų skundo priedų pareiškėjos šia ikiteismine ginčo sprendimo tvarka bandė pasinaudoti. Bylos medžiaga patvirtina, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos pareiškėjos atsakymą 2009-09-22 raštu Nr. 3B-(7.5)-R.S-563-960 gavo 2009-09-24 (voko kopija yra byloje), todėl pareiškėjos į teismą su pirminiu skundu kuriuo buvo prašoma įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę parengti dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui kreipėsi 2009-10-14, t. y. nepraleidusios įstatymu numatyto skundo padavimo termino.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų skundžiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2009-04-30 raštas Nr. A51-9808 (2.14.2.12-MP8) ir 2009-08-07 raštas Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) nėra savarankiški administraciniai aktai, t. y. nenagrinėtini administracinių teismų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų reikalavimus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-08-07 rašto Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) pareiškėjoms turėjo būti aišku, kad teritorija, į kurią pretenduoja pareiškėjos, yra suplanuota Vilniaus miesto valdybos 1997-05-08 sprendimu Nr. 841V patvirtintu detaliuoju planu. Kaip pagrįstai teigia pareiškėjos atskirajame skunde, aukščiau nurodytame rašte skundžiamas Vilniaus miesto valdybos                1997-05-08 sprendimas Nr. 841V „Dėl tikrosios ūkinės bendrijos VIKA INC gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ apskritai nenurodomas. Pareiškėjų teigimu, su minėtu sprendimu ir jo turiniu pareiškėjos galėjo susipažinti tik tada, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009-12-17 atsiliepimu į patikslintą skundą pateikė teismui Vilniaus miesto valdybos 1997-05-08 sprendimą Nr. 841V. Taigi šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas turi įvertinti iš naujo ir, įvertinęs sužinojimo apie skundžiamą teisės aktą momentą bei skundo padavimo momentą, padaryti išvadą, ar skundas paduotas įstatymo nustatytu terminu.

Iš pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimų taip pat matyti, kad pareiškėjos kelia ginčą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimo Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ iš dalies panaikinimo, panaikinant grafinės dalies - Gamtos vertybės, želdynai ir viešųjų erdvių sistema. Vilniaus miesto želdynų sąrašo 3.1.13.5 punktą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo, ne kartą yra pasisakęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu. Bendrojo plano patvirtinimas nėra kliūtis asmeniui kreiptis į teismą dėl bendrojo planavimo procese galimai jo pažeistų teisių gynimo teisės aktais nustatyta tvarka. Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjos savo skundu iš esmės siekia, kad teismas apgintų, pareiškėjų teigimu, pažeistas jų teises bendrojo teritorijos planavimo procese. Pareiškėjos iš esmės siekia atitinkamų bendrojo plano sprendinių panaikinimo (Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnis) jų interesus liečiančioje teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ginčijamo akto ypatumus, nevertino, ar pareiškėjos skundžia bendrąjį planą kaip norminį aktą, ar kreipėsi dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jų subjektinių teisių gynimo.  

Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjų V. R. ir K. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir byla grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai

Roma Sabina Alimienė

 

 

Laimė Baltrūnaitė

 

 

Arūnas Sutkevičius